Mityba – Puslapis 22 – Sveikas.info

2022-01-03

Vaisiai, daržovės ir mankšta – laimės paslaptis!

Kento ir Redingo universitetų (JK) mokslininkai įrodė, kad vaisių ir daržovių valgymas kartu su reguliaria mankšta didina laimės lygį. Naujas tyrimas parodė, kad tarp gyvenimo būdo ir pasitenkinimo pačiu gyvenimu yra teigiamas priežasties-pasekmės ryšys.

Pasirodo, didesnę tikimybę būti laimingais turėsime valgydami vaisius ir daržoves bei mankštindamiesi, nei nedarydami to. Gauti duomenys rodo, kad žmonių gebėjimas kontroliuoti save atidedant pasitenkinimą yra labai svarbus sprendžiant gyvenimo būdo klausimus. O tai savo ruožtu skatina gerą savijautą.

Brangieji, kasdien Dievas mums suteikia vis naują dieną ir naują galimybę ugdyti naujus gerus įpročius. Planuokime naujai, savaime geri dalykai neįvyksta.

Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/sekrety-schastya/

2021-12-142021-12-13

Avižos mažina cholesterolį (tęsinys – 2 dalis)

Dėl savo gydomųjų savybių avižos rekomenduojamos įvairiomis LIGOMIS sergantiems ligoniams:

NERVŲ sistemos susirgimai: Avižos aprūpina mūsų organizmą pagrindinėmis maisto medžiagomis normaliam nervų sistemos darbui: gliukoze (suskaidžius krakmolą), riebiosiomis rūgštimis, fosforu, lecitinu ir vitaminu B1. Visos šios medžiagos stiprina ir stabilizuoja protinę veiklą. Be to avižos turi truputį netoksiško alkaloido avenino, kuris veikia nervų sistemą raminančiai. Reguliarus avižų vartojimas bet kokia forma, tame tarpe ir avižų nuoviro (receptą rasite straipsnio pabaigoje), rekomenduojamas esant: nervingumui, pervargimui ar psichiniam išsekimui, nemigai ir depresijai. Šis produktas rekomenduojamas studentams, ypač egzaminų metu.

VIRŠKINIMO sutrikimai: Dėl avižose esančių augalinių klijų ir lengvo jų įsisavinimo, jos turi minkštinantį poveikį. Išvirtos su pienu (geriau rinkitės augalinį pieną) arba daržovių nuoviru ypač tinka sergant gastritu, dvylikapirštės žarnos opa, sutrikus virškinimui, pavyzdžiui divertikuliozė arba kolitas, kuris atsirado dėl mikroorganizmų, toksinų, vaistų arba sunkiai įsisavinamų pruduktų poveikio.

CELIAKIJA: Šios ligos priežastis baltymo – gliadino, esančio kviečių ir kitų grūdinių gliutene, netoleravimas. Jos simptomai – stipri diarėja ir svorio kritimas. Avižos turi mažai gliadino, todėl lengvai toleruojamos sergant šia liga. Tai patvirtina ir įvairūs moksliniai tyrimai.

DIABETAS: Nors avižos turi daug angliavandenių, rekomenduojamos diabetikams, nes gerai toleruojamos. Tai yra dėl to, kad avižose yra fruktozės ir beta gliukano, kurių yra būtent avižų sėlenose (luobelėje). Beta gliukanas – tirpios augalinės skaidulos. Įrodyta, kad jis labai pagerina iš avižų krakmolo suskaidytos gliukozės įsisavinimą (JAV Žemės ūkio departamento tyrimai).

Aukštas CHOLESTEROLIO lygis: Avižose esančių riebalų sudėtis mažina cholesterolio lygį. Šį efektą sustiprina beta gliukano poveikis, kurio yra avižos grūdo luobelėje. Beta gliukanas suriša ir pašalina iš žarnyno tulžies druskas, tuo pačiu sumažindamas riebalų įsisavinimą. Tulžies rūgštys – tai žaliava, iš kurios organizmas gamina cholesterolį. Todėl pašalinus jas su išmatomis, sumažėja vidinė cholesterolio gamyba. Ši avižų savybė įrodyta daugeliu tyrimų, todėl primygtinai rekomenduojama visiems, turintiems aukštą cholesterolio lygį, vartoti pilno grūdo avižas, avižų dribsnius, tame tarpe ir avižų sėlenas.

ATEROSKLEROZĖ ir HIPERTONIJA: Kasdieninis avižų vartojimas bet kokia forma duoda puikius šios ligos tiek gydymo, tiek profilaktikos rezultatus.

GAMINIMAS ir VARTOJIMAS:

Avižų nuoviras stabilizuoja ir stiprina nervų sistemą. Jį rekomenduojama vartoti padidėjus nervingumui ir arteriniam kraujospūdžiui.

Avižų NUOVIRO paruošimas: 2 v.š. avižų grūdų virkite 1 litre vandens 5 minutes, o po to nukoškite. Vandenį galima pasaldinti medumi. Kaip gėrimą galima vartoti visos dienos bėgyje.

Švarius avižų GRŪDUS iš vakaro užmerkite vandenyje. Ryte vandenį nukoškite. Užpylę šviežiu vandeniu, kad vos apsemtų, užvirkite, pavirkite 1-2 min. ir išjungus ugnį palikite brinkti (10-15 min.). Kol brinks, kad neatvėstų, puodą galima padėti į šiltesnę vietą, pvz., po pagalve ar pledu.

Jei renkatės avižinius DRIBSNIUS, rinkitės pilno grūdo ir geriau nesmulkintus, t.y. ne greito paruošimo. (Sveiki grūdai naudingesni nei dribsniai.)

Todėl ar valgote, ar geriate, ar šiaip ką darote, visa darykite Dievo šlovei. (1 Korintiečiams 10:31)

1 dalį „Avižos ramina nervus” rasite ČIA.

Paruošta remiantis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“

2021-12-132021-12-14

Avižos ramina nervus

Kai kuriose Centrinės Europos šalyse jautrių nervų žmonėms, kenčiantiems nuo nemigos, patariama miegoti ant avižiniais šiaudais prikimštų čiužinių. Greičiausiai ši praktika pasiteisina moksliniais tyrimais, nes avižos turi alkaloidų, kurie ramina nervų sistemą.

Avižos – daugiausia maisto medžiagų turinti grūdinė kultūra. Avižose labai daug fosforo, geležies (4,72mg/100g, tai yra daugiau nei mėsoje – 3mg/100g) ir vitamino B1.

Daugiausia avižose ANGLIAVANDENIŲ. Ypatingos avižų grūdų struktūros dėka angliavandeniai lengvai asimiliuojami ir lėtai įsisavinami, todėl avižos kelioms valandoms aprūpina organizmą energija. Į avižų sudėtį įeina šie angliavandeniai:

Krakmolas ir jo skilimo produktai: dekstrinas, maltozė ir gliukozė. Šias medžiagas organizmas lengvai įsisavina ir paverčia jas energija.

Fruktozė: Jos yra nedaug, lyginant su kitais angliavandeniais. Nereikalauja insulino, kad patektų į ląstelės vidų ir būtų panaudota. Dėl šios priežasties avižos labai rekomenduojamos diabetikams.

Augaliniai klijai: Angliavandenis, turintis želatinos konsistenciją ir savybę kaupti (sulaikyti) vandenį. Tai tirpi ląsteliena, kuri sutepa ir minkština vidines virškinamojo trakto (skrandžio ir žarnyno) sieneles. Todėl avižos labai tinkamos sergant gastritu ir kolitu.

Ląsteliena: Ji yra grūdo paviršiuje, todėl išlieka ir pilnagrūdžiuose dribsniuose. Ląstelieną galima vartoti ir avižinių sėlenų pavidalu. Pagrindinis ląstelienos komponentas – beta gliukanas – tirpi ląsteliena. Jis turi lengvą vidurius laisvinantį poveikį, mažina cholesterolio kiekį, nes absorbuoja ir pašalina iš žarnyno tulžies rūgštis, kurios yra žaliava cholesterolio gaminimui.

BALTYMAI, kurių gausu avižose (16,9 %), lengvai virškinami. Jie turi visas pagrindines amino rūgštis, tačiau ne optimaliu santykiu. Avižose gana mažai lizino ir trionino, o metionino yra per daug. Iš kitos pusės ankštiniuose (lęšiuose, pupelėse, žirniuose) daug lizino ir trionino, o metionino mažai. Todėl avižų ir ankštinių derinys labai naudingas.

RIEBALAI, esantys avižose, taip pat labai vertingi. Į jų sudėtį įeina:

Riebiosios rūgštys – 80% neprisotintų, ir 20% prisotintų. Neprisotintų riebiųjų rūgščių dominavimas sureguliuoja cholesterolio sintezės procesą.

Avenasterolis – fitosterinas, augalinė medžiaga panaši į cholesterolį ir turinti įdomią savybę – trukdo įsisavinti tikrąjį cholesterolį žarnyne, todėl mažina jo kiekį kraujyje.

Lecitinas: Avižose yra nedidelis šio fosfolipido kiekis. Jis labai svarbus nervų sistemos veiklai. Lecitinas taip pat padeda mažinti cholesterolio lygį kraujyje.

Nors avižos turi daug įvairių riebalų, jų neturėtų vengti tie, kurie nori sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje.

2 dalį „Avižos mažina cholesterolį“ rasite ČIA.

Dievas tarė: „Štai daviau jums visus visoje žemėje sėklą teikiančius augalus ir visus medžius, vedančius vaisius su sėklomis; jie bus jums maistas. (Pradžios 1:29)

Paruošta remiantis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“

2021-11-29

SEZONINĖS MITYBOS YPATUMAI

Lapkričio šaltis ir krituliai gali sukelti ne tik kosmetines odos ir plaukų problemas, bet ir išdžiovinti organizmo gleivines bei sutrikdyti joje gyvenančią mikroflorą, kuri daro įtaką mūsų imunitetui. Todėl lapkričio ir kitų ateinančių šaltųjų mėnesių laikotarpiu svarbu palaikyti imunitetą, didinti jo darbingumą ir rūpintis odos bei plaukų būkle.

Mikroflora – tai mažos mūsų organizmo bakterijos, kurios palaiko imunitetą, optimalų virškinimą, gerą nuotaiką, energingumą, stabilų cukraus kiekį kraujyje, normalų svorį, ramų miegą ir dar daug ką.

Mikroflora lapkritį mėgsta sezoninius vaisius ir daržoves: obuolius, visų rūšių moliūgus, morkas, burokėlius, griežčius, ropes, įvairių rūšių kopūstus, krienus, salierų šaknis, ridikus, česnakus ir bulves. Daugelis jų, kartu su avižiniais dribsniais, žirneliais, pupelėmis ir kitais grūdiniais – ankštiniais produktais, tai prebiotikai, kurie maitina gerąsias bakterijas ir palaiko žarnyno gleivinės vientisumą.

Šiuo sunkiu mikroforai metu stenkitės nevartoti maisto, kuris sutrikdo žarnyno florą ir sukelia uždegimines reakcijas. Tai rafinuotas cukrus, produktai, kurių sudėtyje yra konservantų, sintetinių priedų ir dažiklių; raudona mėsa, greitas maistas.

Svarbu sudaryti „spalvingą“ racioną iš visų turimų maisto produktų, kad mityba būtų turtinga maistingosiomis medžiagomis ir vitaminais, ir būtų palaikoma mikrofloros įvairovė.

Lapkričio mėnesį pats laikas prisiminti atsargas žiemai. Fermentuoti produktai – geriausias būdas palaikyti mikroflorą. Plati fermentuotų maisto produktų grupė tai raugintos daržovės, tokios kaip kopūstai ir panašiai. Šiuose produktuose esančios naudingos bakterijos maksimaliai pasieks žarnyną, atliks parengiamąjį maisto „virškinimą“, palengvindamos jo įsisavinimą. Be to, fermentacijos metu išskaidytos maistinės medžiagos tampa labiau prieinamos organizmui. Pavyzdžiui, raugintuose kopūstuose yra daugiau lengviau įsisavinamo C vitamino nei šviežiuose.

PASTABA:

Sezoniniai produktai – tai produktai užauginti ir nuimti jų nokimo sezono metu ir išsilaikę iki lapkričio švieži arba ruošinių pavidalu, užšaldyti arba džiovinti.

Iš sezoninių produktų galima paruošti daugybę patogių ir sočių rudens – žiemos patiekalų: sočios sriubų tyrės ir troškiniai, keptos daržovės ir patiekalai su ankštiniais augalais, vegetariški desertai, šildančios arbatos ir daugelis kitų.

Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/osobennosti-sezonnogo-pitaniya/

2021-11-192024-12-17

KOPŪSTAI – padeda gydyti žaizdas (tęsinys – 2 dalis)

Kaip kopūstai gali būti pritaikyti MEDICINOJE?

Šią daržovę reikėtų vartoti skrandžio ir dvylikapirštės žarnos OPALIGĖS atveju. Stenfordo universitete atlikto tyrimo aprašyme paminėta, kad tie skrandžio opalige sergantys pacientai, kurie 4–5 kartus per dieną išgerdavo po stiklinę kopūstų SULČIŲ, pasveikdavo dviem savaitėm anksčiau nei įprastai. Praėjus kelioms dienos po to, kai jie pradėdavo gerti sultis, skrandis nustodavo skaudėti. Paskutiniai tyrimai parodė, kad kopūstų sultys tokios pat efektyvios jas geriant ir mažesniais kiekiais (nuo dviejų valgomųjų šaukštų iki pusės stiklinės vienam kartui).

Visiems gerai žinomas kopūsto lapo gydomasis poveikis, kai jį uždedame ant ŽAIZDOS ar NUDEGIMO.

Užtenka kelių valgomųjų šaukštų kopūsto sulčių 5–10 minučių prieš valgį, kad palengvintų ir kitus SKRANDŽIO susirgimus, o tokie funkcinės dispepsijos simptomai kaip sunkumas, raugėjimas, skrandžio SKAUSMAI iš viso išnyksta.

Kaip jau buvo minėta, kopūstai turi lengvą VIDURIUS laisvinantį poveikį, kuris labai naudingas vidurių užkietėjimo, divertikuliozės atvejais. Tai ląstelienos, kuri padeda reguliuoti mūsų žarnyno veiklą, poveikis.

Žarnyno INFEKCIJOS atveju kopūstuose esantys sieros junginiai veikia kaip antibiotikai, normalizuodami žarnyno mikroflorą. Šviežiai išspaustas sultis (išgerti po pusę stiklinės 3–4 kartus per dieną) galima naudoti kolito, žarnyno bakterinio disbalanso gydymui.

Vartojant kopūstų sultis tuščiu skrandžiu, galima išgyvendinti iš žarnyno PARAZITUS. Tam reikia kas rytą, penkias dienas iš eilės, nevalgius gerti po pusę stiklinės kopūstų sulčių.

Dėl to, kad kopūstuose daug kalio ir mažai natrio, kuris turi savybę sulaikyti organizme vandenį, tuo pačiu didinant kraujo apimtį organizme ir keliant jo spaudimą, ši daržovė ypač tinka tiems, kurie serga HIPERTENZIJA, vainikinių ARTERIJŲ susirgimais, ATEROSKLEROZE. Kopūstuose esantys antioksidantai padeda atsistatyti arterijų sienelėms.

Dėl mažo kaloringumo (20–43 kcal/100 g) ir didelio vitaminų, mikroelementų kiekio kopūstai labai tinka turintiems VIRŠSVORĮ. Dėl tų pačių savybių ir mažo angliavandenių kiekio jis labai gerai toleruojamas DIABETIKŲ.

Tiems, kurie serga OSTEOPOROZE, t. y. praranda kalcį iš kaulų, kopūstai ypač naudingi nes turi, kad ir ne daug, bet labai gerai įsisavinamo kalcio ir daug ląstelienos, kuri svarbi paverčiant kalcį tinkamu patekti į kaulus.

Vitamino C kiekiu (32 mg/100 g) kopūstai beveik prilygsta apelsinams (53 mg/100 g). Dėl šios savybės kopūstas šiaurinėse Europos šalyse gelbėjo žmones nuo SKORBUTO.

Daug tyrimų patvirtino, kad reguliarus kopūstų vartojimas neleidžia susidaryti ir daugintis VĖŽINĖMS ląstelėms.

✅ Kopūstų PARUOŠIMAS ir VARTOJIMAS:

▪️ Kopūstus galima vartoti ŠVIEŽIUS, smulkiai supjaustytus su trupučiu aliejaus, citrinų sulčių.
▪️ Kopūstų SULTIS geriausia vartoti prieš valgį, 3–4 kartus per dieną (nuo 2–3 valg. šaukštų iki pusės stiklinės).
▪️ Norint kopūstus apdoroti TERMIŠKAI, geriausia tai daryti virš garų, nes juose esantys labai naudingi sieros junginiai “nemėgsta”aukštos temperatūros poveikio ilgą laiką, t. y. praranda savo gydomąsias savybes.
▪️ Labai geras kopūstų paruošimo būdas – RAUGINIMAS. Rauginti kopūstai puikiai valo kraują, tinka diabetikams ir turintiems viršsvorį. Juos galima patiekti: – Šviežius, su trupučiu aliejaus, ananaso ar obuolio gabaliukais.- Išvirtus ar patroškintus su virtomis bulvėmis, ar bulvių koše, sojos produktais.

Saugokite savo sveikatą!

„Ar valgote, ar geriate, ar šiaip ką darote, visa darykite Dievo garbei.“ (1 Korintiečiams 10, 31)

Paruošta remiantis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“

1 dalis ČIA.

2021-11-182021-11-17

KOPŪSTAI – maistas skrandžiui ir… (1 dalis)

Visos šiandien žinomos kopūstų rūšys kilusios, kaip manoma, iš laukinio kopūsto, kuris ir šiandien tebeauga Atlanto vandenyno pakrantėje dabartinėje Prancūzijos ir Anglijos teritorijoje.

Skirtingose kopūstinių šeimos daržovėse svarbiausia vis kita augalo dalis. Pavyzdžiui, gūžinuose kopūstuose vertingiausi lapai, brokoliuose ir kalafijoruose – žiedynas ir t.t.

Jau senovės Graikijoje kopūstas buvo žinomas ne tik kaip daržovė, bet ir kaip vaistinis augalas. Hipokratas, Galenas ir kiti to meto autoritetai aprašė gydomąsias kopūsto savybes. O vienas Romos filosofas, gyvenęs II amžiuje, yra pasakęs, kad dėl kopūstų romėnams šešis šimtmečius neprireikė gydytojų pagalbos.

Visais laikais kopūstai buvo nepasiturinčiųjų maistas. Tik prieš kelis dešimtmečius, kai buvo atrastos priešvėžinės kopūsto savybės, požiūris į jį pasikeitė. Buvo ištirta, kad šioje daržovėje esančios medžiagos stabdo piktybinio AUGLIO formavimąsi ir jo augimą. Ir tuo kopūsto nauda mūsų sveikatai nesibaigia.

Kopūsto NAUDA:

RIEBALŲ kopūstuose labai mažai, tačiau jų gydomasis ir profilaktinis poveikis yra labai vertingas. Juose ištirpę fitochemikalai, turintys savo sudėtyje sieros, kaip tik ir yra gydomųjų kopūsto savybių priežastis.

VITAMINAI: kopūstuose ypač daug beta karotino (provitamino A), vitamino C, truputį B, E, K.

MINERALAI, MIKROELEMENTAI.

Visi kopūstiniai turi daug kalio ir mažai natrio, o tai labai svarbu sergant hipertonija, kenčiant nuo pabrinkimo dėl susikaupusių skysčių.

Taip pat ši daržovė turi nemažai kalcio, fosforo, geležies, magnio.

Iš mikroelementų reikšmingiausia jau minėta siera.

Kopūstas labai geras kalcio šaltinis ne tik dėl didelio jo kiekio (35 – 77 mg/100 g), bet ir ypač dėl jo gero įsisavinimo. Mokslas jau įrodė, kad iš kopūstų kalcis įsisavinamas kelis kartus geriau nei iš pieno.

LĄSTELIENA. Jos kopūstai turi labai daug, kuo ir paaiškinamas jų lengvas, vidurius laisvinantis poveikis. Tai labai pagerina mūsų žarnyno darbą. Tačiau žmonėms turintiems polinkį į meteorizmą, t.y. dujų kaupimasi, kopūstai gali sukelti nepatogumų. Norint sumažinti šį poveikį, reikia pasirinkti pačius minkščiausius kopūstų lapus, juos smulkiai supjaustyti, sumaišyti su citrina, trupučiu nerafinuoto aliejaus ir žolėmis, prieskoniais, mažinančiais vidurių pūtimą (pankoliai, kmynai). Valgant reikia gerai sukramtyti, kad kopūstai gerai susimaišytų su seilėmis. Kartu su kopūstais nereikėtų valgyti kitų, turinčių daug ląstelienos produktų, tokių kaip sėlenos, visadalių grūdų gaminiai ir kruopos. Geriau tiks bulvės ir kitos krakmolingos daržovės.

Labai vertingi FITOCHEMIKALAI, nes pasižymi antikancerogeniniu, t. y. priešvėžiniu poveikiu. Ir tai ne vienintelė jų gydomoji savybė. Jie padeda opaligės, diabeto atveju, turi antiseptinių savybių.

(Tęsinys rytoj)

Paruošta remiantis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“