4 tyrimai, patvirtinantys SOCIALINĖS PARAMOS NAUDĄ

Yra daugybė įtikinančių tyrimų, kad tikėjimas ir socialinė parama gali būti labai svarbūs, susidorojant su išbandymais. Toliau pateikiami keturi tyrimai apie gydantį tikėjimo ir artimųjų palaikymo poveikį.

Socialinė parama ir gydymas

Aštuonerius metus trukęs Vanderbilt universiteto medicinos centro ir Šanchajaus prevencinės medicinos universiteto tyrimas parodė, kad tarp 2230 moterų, išgyvenusių krūties vėžį, tos, kurios surinko daugiau socialinės gerovės ir gyvenimo kokybės balų, turėjo 48%(arba 1,92 karto) mažesnę mirties nuo vėžio ir vėžio recidyvo riziką. Moterų, labiau patenkintų savo santuoka ir šeima, rizika sumažėjo 43% (arba 1,75 karto), o tarp tų, kurios turėjo gerus tarpusavio santylius, – 35% (1,54 karto).

Pirmaisiais metais po krūties vėžio diagnozės socialinė gerovė – tai labai svarbus veiksnys, lemiantis, ar liga pasikartos, ar moteris mirs nuo jos.

Širdies aritmija

Socialinė parama  naudinga tiems, kurie ją gauna. O kaip su tais, kurie ją teikia? Keleto gydytojų – Ziegel, Fridoan, Allen ir kitų – atlikti tyrimai rodo, kad žmonės, kurie myli ir rūpinasi savo augintiniais, turi geresnę sveikatą.

Dar 1990-aisiais „Amerikos kardiologijos žurnalas“ paskelbė gydytojų Friedman ir Thomas atlikto tyrimo, žinomo kaip širdies aritmijos slopinimo tyrimas, rezultatus. Gydytojai tyrinėjo naujų vaistų poveikį pacientams, turėjusiems širdies priepuolius ir kentėjusiems nuo širdies ritmo sutrikimų. Tyrimo metu buvo gauti įdomūs rezultatai: 

➡️ Žmonių, neturėjusių šunų, mirtingumas 6 kartus viršijo šunų savininkų mirtingumą. Tai rodo, kad šunų savininkams naudinga meilė, kurią jie rodo savo augintiniams.

➡️ Kai kurie vaistai iš tikrųjų pablogino būklę ir galėjo sukelti mirtį, todėl jų naudojimą reikėjo skubiai nutraukti.

Palaikymo svarba darbe

Niujorko Šv. Jono universiteto psichologijos profesorė, mokslų daktarė Elizabeth Brondolo ir jos kolegos atliko tyrimą, kurio metu buvo nustatyta aiškiai išmatuojama įtaka kraujospūdžiui situacijose, kai žmonės rūpinasi vienas kitu darbo vietose. Tyrimas buvo atliktas, dalyvaujant 70 kelių policijos pareigūnų, kurie išrašo baudos kvitus už automibilių statymo ir kelių eismo taisyklių pažeidimus. Šis darbas kelia nemažą įtampą, nes vairuotojai dažnai įžeidinėja ir grasina policininkams. Tyrimo metu kelių policija nešiojo mažą monitorių, kuris visą dieną fiksavo jų širdies plakimą ir kraujospūdį. Darbo dienomis jie rašė savo veiklos dienoraštį. Dienos pabaigoje jie užpildė klausimyną, kuriame įvertino emocinę paramą, gautą iš kolegų darbo metu. Kuo daugiau žmonių jautė savo kolegų palaikymą, tuo mažiau jų kraujospūdis pakilo darbo valandomis. 

Savanorystė naudinga sveikatai

Kas priverčia kai kuriuos žmones palikti namus ir eiti tarnauti bei gelbėti. Ne visi savanoriai religingi, tačiau visi noriai rizikuoja dėl kitų. Jie turi nuotykių ir meilės žmonėms dvasią. Mokslas sako, kad gerų darbų atlikimas gerina sveikatą. Sunkiais laikais rūpinimasis kitais naudingas ne tik aukoms, bet ir tiems, kurie padeda. 

Mičigano universiteto mokslininkai praneša, kad pensininkai, kurie savanoriškai padeda kitiems žmonėms bent 40 valanų per metus, paprastai gyvena ilgiau nei tie, kurie to nedaro. Savanoriai yra laimingesni ir turi daugiau energijos. Jie didina savo fizinį aktyvumą ir džiaugiasi aukštesne gyvenimo kokybe.

Versta iš: ČIA