Ką daryti susirgus peršalimo ligomis?

Patarimai ir svarbūs akcentai

1. Skysčiai – svarbiausia gydymo dalis.
Gerkite gausiai vandens ir šiltų gėrimų. Tai drėkina kvėpavimo takus, skystina gleives ir palengvina jų pašalinimą. Gausus skysčių vartojimas taip pat padeda užkirsti kelią komplikacijoms, tokioms kaip bakterinės infekcijos.

2. Neverskite savęs valgyti, kol neišalksite.
Virusinių ligų metu valgykite lengviau ir mažesniais kiekiais. Tai sumažina virškinimo sistemos apkrovą ir leidžia organizmui sutelkti daugiau energijos kovai su liga. Užtikrinkite pakankamą skysčių vartojimą.

3. Palaikykite tinkamus oro parametrus kambaryje.
Optimali temperatūra – 18–22 °C, drėgnumas – 50–70 %. Sausas oras gali džiovinti gleives ir apsunkinti kvėpavimą, todėl naudokite oro drėkintuvus arba paprastus indus su vandeniu.

4. Patogi apranga.
Apsirenkite šilčiau pagal savijautą, tačiau vengiant perkaitimo. Svarbu, kad aplinka būtų vėsesnė, o jūs šilčiau apsirengę.

5. Ilsėkitės išmintingai.
Poilsis svarbus, tačiau stenkitės keisti pozicijas, kad išvengtumėte ilgalaikio gulėjimo. Vidutinė fizinė veikla padeda atstatyti organizmą.

6. Nosies kvėpavimo svarba.
Skalaukite nosį druskos tirpalu ar naudokite purškiamą jūros vandens tirpalą. Jei nosies užgulimas išlieka, trumpam galima naudoti kraujagysles sutraukiančius lašus.

7. Neskubėkite mažinti temperatūros.
Karščiavimas yra natūrali organizmo gynybinė reakcija į infekciją, todėl nereikėtų skubėti jo mažinti, jei temperatūra nesukelia didelio diskomforto. Optimalu leisti organizmui kovoti su virusu, kol temperatūra neviršija 38,5–39 °C.

SVARBU: Nėra vaistų, kurie išgydytų virusinę infekciją. Antivirusiniai vaistai skirti tik tam tikriems virusams. Poilsis, skysčiai ir natūralus organizmo kovos su liga palaikymas yra svarbiausia.

Pasitarkite su gydytoju, jei abejojate dėl vaistų vartojimo ar savo būklės.

Paruošta remiantis gydytojo J. Komarovskio paskaitomis apie peršalimo ligas

5 būdai, kaip suvaldyti nerimą ir išvengti chaoso galvoje

Paskutiniai keleri metai į visų gyvenimus atnešė nemažai nerimo. Pasaulyje tai vienur, tai kitur kyla konfliktai, karai, netyla kalbos apie artėjančią krizę. Nepamirškime ir visiškai kasdienių dalykų – nerimas dėl mokslų, karjeros, finansų ar santykių taip pat prisideda prie bendro minčių chaoso. O kur dar artėjantis šventinis laikotarpis, kai visi aplinkui skuba, lekia ir stengiasi atlikti visus neužbaigtus darbus. Tad kaip per visą šį šurmulį nepamesti savęs ir išlaikyti gerą emocinę savijautą?

👉🏻UŽSIIMKITE FIZINE VEIKLA

Nesvarbu, kas tai bebūtų – mankšta sporto salėje ar namie, bėgiojimas, šokiai ar tiesiog paprastas pasivaikščiojimas lauke. Kuo daugiau aktyviai judėsite, tuo labiau nukreipsite mintis nuo to, kas jums kelia nerimą. Aktyvi fizinė veikla gerina psichinę būseną, nes taip yra skatinamas laimės hormonų endorfinų išsiskyrimas. Be to, sportas leis ne tik suvaldyti nerimą, bet ir pagerinti bendrą savijautą bei sustiprinti imuninę sistemą.

👉🏻KVĖPUOKITE

Kad ir kaip keistai tai skambėtų, tačiau nepamirškite skirti dėmesio tam, kaip kvėpuojate. Kvėpavimas yra vienas pagrindinių nerimo slopintojų. Kvėpuodami negiliai, neaprūpiname savo organizmo pakankamu kiekiu deguonies, todėl kūnas ima jausti stresą, kuris atsispindi ir mūsų nerimastingose mintyse. Tad vos tik pajaučiate kylantį nerimą – lėtai ir giliai įkvėpkite, trumpam sulaikykite kvėpavimą ir iš lėto iškvėpkite. Pakartokite šį pratimą keletą kartų. Taip jūsų organizmas gaus daugiau deguonies, tai leis protui nusiraminti, o kūnui atsipalaiduoti.

👉🏻MITYBĄ PAPILDYKITE natūralios kilmės PRODUKTAIS, turinčiais RAMINAMĄJĮ POVEIKĮ

Labai svarbu nerimą bei nuolat pasikartojančias negatyvias emocijas pastebėti iš anksto ir nelaukti, kol prireiks medikamentinio gydymo. Pagerinti psichologinę savijautą gali padėti ir natūralios, gamtoje randamos gėrybės. Į savo mitybą įtraukite sveikų grūdų (ypač avižų ir daigintų kviečių), saujelę riešutų, sėklų, avokado, lapinių daržovių ir žalumynų. Dažnai jaučiantiems nerimą, siūloma į savo racioną įtraukti daugiau špinatų, kurie yra puikus triptofano šaltinis. Triptofanas padidina serotonino lygį mūsų smegenyse, dėl ko pagerėja nuotaika. Venkite cukraus, rafinuotų produktų, stimuliuojnčių gėrimų, alkoholio.

👉🏻UŽRAŠYKITE SAVO MINTIS

Neužgniaužkite savo nerimo viduje – stenkitės jį pastebėti ir visas nerimą keliančias mintis užsirašyti. Jeigu jau kuris laikas esate blogos nuotaikos, kamuoja slogios mintys, pamėginkite pradėti rašyti dienoraštį, kuris leis lengviau išanalizuoti aplankančius jausmus. Toks būdas suteiks galimybę pastebėti tam tikras tendencijas – galėsite identifikuoti nerimo šaltinius, rasti jiems sprendimo būdus. Užrašius savo mintis ant lapo, o ne laikant jas galvoje – problemos tarsi susitraukia. Užrašytos emocijos praranda savo intensyvumą, todėl nerimo dienoraščio rašymas yra puikus būdas, norint jas suvaldyti.

👉🏻Susikurkite SAVO ASMENINIUS RITUALUS

Tam, kad dieną galėtumėte pradėti ramūs, pasiruoškite jai jau iš vakaro. Nenukėlinėkite nemalonių darbų rytojui – taip atsikėlus ryte iš karto jausite nerimą, žinodami, kad šiandien turėsite tvarkyti vakarykščius numestus reikalus. Tuomet nepamirškite susikurti savo asmeninį ritualą – atsikėlus ryte, praverkite langą ir įleiskite į namus gryno oro. Išgerkite stiklinę vandens ir skirkite šiek tiek laiko sau. Galbūt tai bus rytinė mankšta? O gal keli perskaityti knygos puslapiai? Tokie nedideli ritualai leidžia protui nurimti ir sumažinti patiriamą nerimą.

Asmeniškai aš savo dieną pradedu nuo Dievo Žodžio skaitymo ir maldos – tai yra pokalbio su Dievu. Pavyzdžiui, Biblijoje parašyta: “Paveskite Jam visus savo rūpesčius, nes Jis jumis rūpinasi” (1 Petro laiškas 5:7). Kai suvokiu realų Dievo buvimą savo gyvenime, atsiranda ramybė, jėgų ir prasmė naujai dienai 🧡.

Būkite sveiki, ramūs ir laimingi ❄️☀️.

„Dar vieną minutę“ – tikra istorija

Didžiulis noras atsisakyti cigarečių ir viltis, kad Dievas padės, padėjo įveikti priklausomybę.

– Viskas, aš daugiau taip nebegaliu!

Michailas karštligiškai pirštais vartė popieriaus lapus ant stalo. Palikęs šį beprasmį užsiėmimą, jis ėmė dideliais sunkiais žingsniais žingsniuoti po kambarį. Mintys dūzgė jo galvoje kaip susierzinusių bičių spiečius.

„Ne, kaip tu gali taip elgtis?! Rankos dreba, pulsas galvoje daužosi kaip pašėlęs, net akis pradėjo trūkčioti. Ir visa tai tik todėl, kad man reikia nikotino porcijos! O mano žmona… Aš ją taip įskaudinau… Ir kodėl? Ji tiesiog sustabdė mane prie durų, kad atsisveikindama pabučiuotų. Bet aš jau buvau nervų kamuolys, norėjau greičiau užsitraukti. Prakeiktos cigaretės! Viskas, metu rūkyti!“

Michailas net nusišypsojo savo svajonei. Bet šypsena tuoj pat jį paliko. Jis prisiminė du ankstesnius savo bandymus atsisakyti nepakenčiamo įpročio, ir jo išblyškusiame veide vėl pasirodė nevilties ir ilgesio grimasa.

– Juk turi būti koks nors sprendimas! Turi būti bent kažkokia išeitis! – jis beveik šaukė į savo kabineto tylą.

– Michailai, ar ko nors norėjote? – susijaudinusi sekretorė nedrąsiai žvilgtelėjo iš priimamojo.

– Ne, viskas gerai, ačiū.

Durys užsidarė, o problema, tamsi ir nenugalima, tarsi audros debesis, liko kaboti virš jo galvos.

– Dieve, ką man daryti? – nejučiom ištrūko iš jo lūpų.

Staiga netikėtai vyras prisiminė savo vaikystę. Jis bėga basomis per drėgną nuo rasos žolę, bandydamas pasivyti savo ištikimą šunį Bulką.

– Bulka… , – Michailas vėl nusišypsojo.

Būtent močiutė jo greitai augančiam ir visada alkanam šuniukui davė tokią pravardę, kai šis nuo stalo nugvelbė paskutinę aguonų bandelę (rusiškai – bulką).

– Močiute, brangioji! Kaip tada man sakydavai? Ak, teisingai: ‘Be Dievo niekada neik per duris!’

– Be Dievo, be Dievo… – jis susimąstęs kartojo tuos pačius žodžius, sėdėdamas patogiame fotelyje.

– Galbūt Dievas padės mesti rūkyti? Ne, tai juk mitas, pasaka…

Tačiau ši mintis neišėjo iš galvos, neduodama ramybės iki pat ilgos, sunkios dienos pabaigos.

O vakare, kai žmona, jam atleidusi, jaukiai susirangė miegoti, Michailas išropojo iš lovos ir atsiklaupė ant kelių. Iš jo akių riedėjo kukli vyriška ašara, o iš pačios širdies tekėjo tylūs žodžiai:

– Dieve, aš čia. Kur tu? Ar Tu čia? Ar Tu su manimi? Jeigu esi ir girdi mane, padėk! Aš tapau vergu! Negaliu gyventi nė dienos be cigarečių. Visas mano gyvenimas tiesiogine prasme priklauso nuo šios bjaurasties. Aš nebenoriu, nebegaliu taip gyventi!

Jis griebė nuo naktinės spintelės cigarečių pakelį ir piktai sugniaužė jį kumštyje.

– Padėk man, arba aš pražūsiu…

Rytas neatnešė nieko naujo, tik tą patį degantį norą užsitraukti cigaretę. Kaip vėlai jis suprato, kad tai tapo jo nenugalimu poreikiu.

– Taip, stebuklų nebūna, – niūriai tarė Michailas ir jau ketino eiti naujo pakelio nuodų, kai išgirdo galvoje aiškius žodžius: „Palauk vieną minutę“.

Vyras ilgesingai pažvelgė į laikrodį 6:32.

– Na, jei tik minutę, gerai…

Ir jis nuėjo į dušą, paskubomis papusryčiavo ir vėl suprato, kaip labai nori parūkyti.

– Tuoj, tik išeisiu į lauką…

Šaltis degino jo plaučius. Pasirausęs kišenėse ieškodamas išsvajoto pakelio, Michailas vėl aiškiai išgirdo galvoje: „Dar minutę!“

Atsidusęs jis paspartino žingsnį. „Dėl nikotino bado mano galvoje tikriausiai yra nesklandumų. Įdomus žaidimas…“

– Gerai, tada pažaiskime, – garsiai ištarė ir atidarė savo automobilio dureles.

Diena praėjo prastai. Jam taip skaudėjo galvą, kad buvo sunku susikaupti darbui. Bet… sparnuoti žodžiai „dar vieną minutėlę“, kuriuos dabar kartojo sau, regis, tarsi išplėšė jį iš atkaklių nikotino priklausomybės gniaužtų ir padėjo ištverti visą dieną. O paskui dar vieną, ir dar vieną, savaitę, mėnesį… Ir tada Michailas suprato, kad jį apleido ne tik noras, bet ir poreikis rūkyti. Dabar vyro nuotaika buvo nuostabi, kūnas – žvalus, energingas, o pasaulis aplink jį – spalvotas ir labai patrauklus.

Tačiau svarbiausias jo atradimas šiame kelyje buvo tai, kad Dievas egzistuoja, ir Jis yra šalia!

Dievas yra Tas, kuris visada išties ranką. Netiki manimi?! Patikrink!

Autorius: Svetlana Krutova

Šaltinis: 8doktorov.ru

Laimė nėra būsena…

„SANTUOKINIS ryšys dovanoja mums ŽMOGŲ, kuris nori išklausyti, suprasti, gerbti mūsų pasitikėjimą ir nepaliauti mylėti. Esant abipusiam tokio tipo bendravimui, draugystė ir atsidavimas stiprėja, o santykiai tampa vis geresni.

Taigi santuokinis ryšys sukuria puikią psichoterapinę aplinką, kuri apsaugo mus nuo emocinės pusiausvyros sutrikimų. Kai pora nesugeba patenkinti šio poreikio, vienas iš partnerių (o kartais ir abu) ieško pasitenkinimo už santuokos ribų. Pavyzdžiui, žmona patiki savo jausmus draugei ir būtent jai atsiveria. Arba vyras susižavi kita moterimi, kuri, jo nuomone, moka atidžiau išklausyti, negu jo žmona. Kai šis nepasitenkinimas santuokoje užsitęsia, prasideda krizė, kuri baigiasi skyrybomis. Taigi labai svarbu, kad kiekviena pora stengtųsi išsaugoti šioje srityje sveiką bendravimą ir išvengti santuokinės krizės… Meilė nėra tobulybės būsena, tai veikiau viltys ir idealai, kurie pildosi kiekvieną dieną. Laimė nėra būsena. Tai veikiau kažkas, kas suplanuojama, surandama ir palaikoma didelių pastangų dėka.“ (Julianas ir Anetė Melgosa)

Kada piktasis stumia į pagundą,

kada aistra ne dieviška pabunda,

neatsiskirk nuo mylinčios širdies –

būk kuo arčiau prie artimo peties.

Kur virvė trilinka – jūs du, o trečias – Kristus,

neliks šėtonui vietos, nebus baugu parkristi.

(2007 09 08)

Romualda Adomaitytė-Chabarina

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM