Kategorija: Uncategorized

Visa kas gyva džiaugiasi saule. Be jos gyvybės mūsų planetoje nebūtų. Tačiau karšti orai ir kaitri saulė slepia pavojų. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį ir kaip apsisaugoti nuo neigiamo saulės poveikio – pataria specialistai.

Šilumos smūgis ir saulės smūgis
Šilumos smūgis ir saulės smūgis panašūs tuo, kad dėl aukštos temperatūros perkaista smegenys.

Šilumos smūgį galima gauti tiek lauke per karštą orą, tiek automobilyje ar patalpoje, jei ten tvanku ir karšta.

Fizinis krūvis ir darbas karštoje aplinkoje, įskaitant patalpas be oro kondicionavimo, prastai ventiliuojami sintetiniai drabužiai, buvimas palapinėje po atvira saule – visa tai gali sukelti smegenų perkaitimą.

Tam tikros ligos didina šilumos smūgio riziką: širdies ir kraujagyslių ligos, cukrinis diabetas, endokrininiai sutrikimai. Kai kurie vaistai gali dar labiau pabloginti situaciją: beta blokatoriai, diuretikai, antidepresantai. Taip pat lengvai perkaista vaikai iki 7 metų ir vyresnio amžiaus žmonės. Nutukę žmonės taip pat priklauso rizikos grupei.

Karštu oru žmogus pradeda prakaituoti – tai apsauginė organizmo reakcija, nes prakaitas padeda atvėsinti odą. Su prakaitu netenkame skysčių, todėl pirmasis profilaktinis ir atstatomasis veiksmas karštu oru turėtų būti pakankamas švaraus vandens vartojimas. Netenkant daug skysčių, rekomenduojama juos atstatyti pagal formulę – 50 ml vandens 1 kg kūno svorio per dieną. Reikia turėti omenyje, kad kava, gazuoti gėrimai, kompotai ir vaisių gėrimai nėra kokybiški skysčių šaltiniai ir karštu oru gali net pabloginti situaciją, nes skatina skysčių netekimą ir dehidrataciją. Rinkitės paprastą vandenį.  

Antras svarbus dalykas – buvimo saulėje laikas.
Saugus buvimo lauke laikas – iki 11 val. ryto ir po 16 val. popiet. Dienos metu būtina dėvėti galvos apdangalą, ypač vaikams.

Perkaitimo požymiai: vangumas, mieguistumas, galvos skausmas, galvos svaigimas, apalpimas, kūno temperatūros padidėjimas, pykinimas, vėmimas, traukuliai.

Pirmoji pagalba šilumos ar saulės smūgio atveju – galvos vėsinimas šlapiu rankšluosčiu. Rankšluostį reikia gausiai sudrėkinti šiltu vandeniu ir apvynioti galvą. Jei pacientas visiškai sąmoningas ir nereaguoja į šoką, galima naudoti vėsesnį vandenį (ne ledinį!), bet reikia stebėti reakciją. Staigus labai šalto vandens kontaktas su oda gali sukelti kraujagyslių spazmus (susitraukimus). Tai sumažina kraujo tekėjimą į odą ir galvos smegenis, todėl atvėsinimas nebus efektyvus. Šiltas vanduo padeda išlaikyti kraujagysles atviras, todėl kūnas geriau atvėsinamas per odą, o šiluma efektyviau išskiriama. Jei rankšluosčio nėra – sudrėkinkite galvos apdangalą. Tuomet reikia duoti žmogui atsigerti vandens, atlaisvinti ankštus drabužius ir atvėsinti patalpą. Galima žmogų paguldyti. Naudojant oro kondicionierių, ypač automobilyje, reikia stebėti, kad nebūtų peršalimo.

Dėmesio! Niekada nepalikite vaikų ar gyvūnų užrakintame automobilyje karštu oru!

Susanna Bikbajeva, greitosios medicinos pagalbos felčerė

Šaltinis: 8doktorov.ru