Inkstų sveikata

Daugelis žmonių neskiria pakankamai dėmesio savo inkstų sistemos sveikatai, tačiau tai svarbi kūno funkcija, galinti sukelti labai rimtų problemų. Dėl to reikėtų pasidomėti labiausiai paplitusiais inkstų susirgimais, jų priežastimis ir sužinoti kaip šių susirgimų išvengti.

🔶 Inkstų FUNKCIJA

✔️ Inkstai – vienas iš pagrindinių organizmo FILTRŲ. Per juos filtruojama kraujo plazma, pirmiausia susidarant pirminiam, o vėliau antriniam šlapimui, su kuriuo pašalinamas azoto šlakų ir mineralinių druskų perteklius. Per parą ultrafiltracijos proceso metu susidaro apie 170 litrų pirminio šlapimo. Bet praeinant vingiuotu kanalu, dalis šio skysčio absorbuojama atgal į kraują. Likęs šlapimas vadinamas antriniu, per parą jo susidaro apie 1,5 litro.

✔️ Inkstai atlieka ir endokrininę funkciją, dalyvaudami daugelio hormonų sintezėje. Vienas iš jų – kalcitriolis, kontroliuoja kalcio apykaitą ir kaulų masės augimą.

✔️ Inkstuose vitaminas D virsta aktyvesne forma – vitaminu D3, reikalingu pilnaverčiam kalcio įsisavinimui kauluose.

✔️ Dar inkstuose gaminamas hormonas eritropoetinas. Jis veikia kaulų čiulpus, stimuliuodamas ten raudonųjų kraujo kūnelių – eritrocitų – brendimą. Dėl sutrikusios inkstų funkcijos sumažėja eritropoetino gamyba ir vystosi anemija.

✔️ Inkstai gamina reniną – medžiagą, kurios pagalba reguliuojamas arterinis kraujospūdis organizme.

🔶 Akmenys inkstuose

Inkstuose dažnai susidaro akmenys, kurie sukelia stiprų skausmą ir inkstų dieglius. Pagal pojūčius šį skausmą galima sulyginti su strėlėmis, perveriančiomis apatinę nugaros dalį. Dažnai tokioje situacijoje žmogui reikalinga skubi medicininė pagalba.

🔶 Akmenų atsiradimo priežastys:

1. Nepakankamas VANDENS suvartojimas lemia šlapimo tirštėjimą ir druskų kiekio padidėjimą jame, o jos vėliau iškrenta kristalų ir smėlio pavidalu inkstų geldelėse ir palaipsniui virsta akmenimis. Todėl labai svarbu gerti daug skysčių.

2. Dažni inkstų ir šlapimo pūslės UŽDEGIMAI.

3. MITYBA. Jei mityba yra monotoniška ir joje vyrauja tam tikros rūšies maistas, padidėja akmenų susidarymo rizika. Pavyzdžiui, jei žmogus vartoja daug pieno produktų, jam gali atsirasti akmenų, kuriuose bus daug oksalato druskų. Jei pirmenybė teikiama mėsiškam maistui – susidaro uratų akmenys.

Visų priežasčių neišvardinsim, nes jų gali būti labai įvairių. Geriausia taikyti profilaktines priemones iš anksto.

🔶 Profilaktika ir gydymas:

1. Kiekvieną dieną išgerkite 1,5 – 3 litrus VANDENS (bent po 30 ml kiekvienam jūsų svorio kilogramui). Sportininkams ar daug prakaituojantiems žmonėms skysčių reikia dar daugiau. Išimtis yra žmonės, kurie turi patinimus dėl širdies ar inkstų nepakankamumo. Vanduo gali ištirpinti druskas, esančias inkstuose, pašalindamas jas iš organizmo. Vanduo pratašo akmenį. Tai gali vykti ir organizme, jei žmogus išgeria didelį kiekį vandens.

2. Būkite atsargūs, naudodami ANTIBIOTIKUS. Kai kurie iš jų prisideda prie kristalų ir inkstų akmenų susidarymo. Todėl juos vartojant reikia gerti pakankamai daug vandens, padidinant jo kiekį iki 2 – 3 litrų per dieną. O karštu oru ar karščiuojant, jo reikės dar daugiau.

3. Į vandenį įpilkite CITRINOS arba GREIPFRUTŲ sulčių: 1 arbatinis šaukštelis sulčių 1-2 stiklinėms vandens.

4. Venkite MONOTONIŠKŲ valgių ilgam laikotarpiui. Jei mėgstate pieno produktus, valgykite juos ne dažniau kaip 2-3 kartus per savaitę. Jei pirmenybę teikiate mėsiškam maistui, pasistenkite palaipsniui jį pakeisti ankštiniais ir riešutais. Venkite patiekalų iš kepenų ir inkstų, nes juose daug purinų, iš kurių susidaro šlapimo rūgšties druskos.

🔶 Inkstų uždegimas:

1. Neperšaldykite apatinės liemens dalies, ypač juosmens.

2. Išgydykite visus infekcijos židinius: dantų ėduonį, pūlingas tonziles ir kt.

3. Laiku tuštinkitės ir šlapinkitės.

4. Naudokite žolelių užpilus: bruknių, meškauogių, asiūklių, ramunėlių, laukinių žemuogių. Jų efektyvumas didėja vartojant kartu su spanguolių morsu.

5. Valgykite maisto produktus, kurie padidina šlapimo išsiskyrimą. Jie turi silpną diuretikų poveikį ir neturi šalutinio poveikio, skirtingai nei vaistai. Naudinga gerti petražolių šaknų nuovirą. Valgykite šparagus, salierų lapus, obuolius, arbūzus, vynuoges, melionus, persikus ir kriaušes. Juose daug kalio ir mažai natrio.

6. Iškrovos dieta. Laikantis tokios dietos, skilimo produktai lengvai pašalinami iš organizmo, ženkliai palengvinamas inkstų darbas. Pabandykite tris dienas per mėnesį pusryčiams, pietums ir vakarienei naudoti tik šviežius vaisius ir daržoves, o tarp valgių gerkite vandenį su trupučiu citrinos sulčių. Jeigu jums paūmėjo gastritas arba turite per mažą svorį, tokia dieta jums gali netikti. Tačiau daugeliu atvejų, tai padės pagerinti jūsų savijautą.

♦️ Ūmiu ligos periodu reikalinga kvalifikuota medicinos pagalba.

Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/zdorove-pochek/

VANDUO – dažnai nepakankamai įvertintas

Vanduo – svarbiausias mūsų kraujo komponentas. Vanduo sudaro maždaug 70% viso kūno svorio. Mūsų kūnas vandenį panaudoja apsivalymui, atvėsinimui, cheminės pusiausvyros palaikymui. Vanduo pašalinamas iš mūsų organizmo prakaituojant, kvėpuojant, su šlapimu ir išmatomis. Netekęs 20% vandens žmogus gali mirti.

Tyrimai parodė, kad tie sportininkai, kurie gėrė vandenį tik troškulio numalšinimui, buvo mažiau ištvermingi, nei tie, kurie gėrė tiek, kiek jo netekdavo. Sportininkai, geriantys pakankamai vandens, mažiau pavargsta ir jų kūno temperatūra išlieka beveik normali.

KIEK MUMS REIKIA IŠGERTI VANDENS?

Priverstinis kūno funkcionavimas esant ribotam skysčių kiekiui yra tarsi indų plovimas po pietų viena stikline vandens. Vandens reikia gerti tiek, kad šlapimas būtų beveik bespalvis. Paprastai tam užtenka 8 stiklinių per dieną. Bet tai apytikslis žmogaus vandens poreikio apskaičiavimas. Ir troškulys nėra tikslus vandens poreikio rodiklis.

Visų gėrimų pagrindas – vanduo. AR SVARBU KĄ GERSIM?

Švarus vanduo – geriausias skystis mūsų organizmui. Daugumoje gėrimų yra cukraus, kuris skatina svorio augimą, sukelia cukraus kiekio kraujyje svyravimus, o jo įsisavinimui organizmui reikia papildomo kiekio vandens.

Coca Cola turi fosforo, kuris išsineša iš organizmo kalcį ir kaulai darosi trapūs. Beveik visi gėrimai turi dirbtinių priedų, kurie gali sudirginti skrandį bei duoti papildomą krūvį kepenims ir inkstams.

Kavoje, arbatoje ir kai kuriuose šaltuose gėrimuose yra kofeino. Jis gali padadinti kraujo spaudimą, cukraus ir riebalų kiekį kraujyje, o taip pat stimuliuoja nervų sistemą ir sukelia dirglumą, nerimą, drebulį, lėtinį nuovargį ir nemigą.

Kofeinas ir alkoholis turi šlapimą varančių savybių, todėl jo turintys gėrimai užuot prisotinę kūną vandeniu, jį pašalina.

KOKIĄ ĮTAKĄ DARO VANDENS TRŪKUMAS?

Inkstams teks didelis krūvis, šalinant nuodingas medžiagas, ir tai gali jiems pakenkti. Kiekvienai kūno ląstelei reikalingas vanduo, kad galėtų normaliai funkcionuoti. Vandens trūkumas gali sukelti ląstelių funkcijų sutrikimą ir susargdinti. Nuovargis ir galvos skausmai – įprastinės pasekmės, kai geriame nepakankamai vandens.

YRA DAUGYBĖ BŪDŲ KAIP NAUDOTI VANDENĮ IŠORIŠKAI.

Reguliariai prausiantis nuplaunamos per odą šalinamos atliekos ir nešvarumai. Šaltas vanduo gali sumažinti aukštą temperatūrą, o šiltas padeda sušalus. Šilta vonia naudinga, jei negalime užmigti. Jums sunku pabusti? Pabandykite užbaigti rytinį dušą šaltu vandeniu arba intensyviai aptrinkite odą rankšluoščiu, sumirkytu šaltame vandenyje.

Prisiminkite, vanduo gyvybiškai svarbus. Norite būti sveiki ir žvalūs – naudokite pakankamai vandens!

Paprasti ir efektyvūs principai ir priemonės, kad būtume atsparesni ligoms!

Norite neužsikrėsti ligomis? Turėti geresnę sveikatą? Šis video kaip tik jums. Paklausykite ir išbandykite.

Informacija dalinasi Sveikatingumo centro „Naš Dom“ Ukrainoje gydytoja Tatjana Ostapenko (šeimos gydytoja, fizioterapijos ir gydomųjų mankštų, mitybos ir gyvensenos medicinos specialistė, Amerikos gyvensenos medicinos draugijos narė).

Paskaitą originalia (rusų k.) rasite ČIA.

8 geros sveikatos principai

1. Gera mityba

Smegenys nuodoja iki 20% gautų kalorijų. Kuo mes maitinamės, stipriai įtakoja mūsų nuotaiką, energijos lygį, atmintį ir proto sugebėjimus. Valgis svarbus tiek emocinei, tiek fizinei sveikatai. Tyrimai rodo, kad mityba gali apsaugoti nuo 50–70% vėžio atvejų. Žmonės, valgantys mažiau daržovių ir vaisių, dvigubai dažniau miršta nuo vežio. Ypač vertinga yra kopūstinių šeima. Svarbu valgyti nerafinuotus grūdus, ankštinius ir riešutus (ypač migdolus). Stenkitės mažiau vartoti saldumynus, batonus, keptą arba rūkytą maistą. Sumaltos sėmenų sėklos yra nuostabus  omega 3 šaltinis. Omega 3 padeda apsaugoti nuo depresijos, gerina smegenų veiklą, mažina sąnarių skausmą bei gerina širdies veiklą.

2. Mankšta

Geriausi vaistai nuo daugelio ligų! Mankšta stiprina širdį, normalizuoja kraujo spaudimą, didina deguonies kiekį smegenyse, apsaugo nuo stuburo skausmo ir osteoporozės, gerina atmintį.  Reguliariai sportuojantys turi didesnį hemoglobino kiekį, švaresnes kraujagysles ir stipresnius kaulus.  Geriausiai mankštintis 4-5 kart savaitėje po 40 minučių. Pulsas mankštos metu turėtų būti 60 – 80% maksimalaus (220 minus amžius). Reikalinga aerobinė ir jėgos  mankšta.  Niekada nėra per vėlu auginti raumenis!

3. Grynas oras

Vienas medis gamina apie 120 kg deguonies per metus. Augalų lapai sugeba išvalyti nešvarumus ir kenksmingas medžiagas iš oro. Gamtoje kūnas atsigauna tiek fiziškai, tiek emociškai. Gilus kvėpavimas  gerina smegenų veiklą ir didina deguonies kiekį visose kūno ląstelėse.  Svarbu kasdien vėdinti kambarius, ypač žiemą. Vertingiausias miegas ventiliuojamame  miegamajame.

Tabako dūmuose rasta per 4000  cheminių junginių, iš kurių apie 200  kenksmingi sveikatai. Lietuvoje rūkymas sąlygoja 20% bendro Lietuvos mirtingumo. Mokslininkų skaičiavimais, kiekviena cigaretė trumpina gyvenimą 11 minučių! Rūkant 10-19 cigarečių per dieną, mirtingumo rizika didėja70%.  Apie 70%  visų reguliariai rūkančiųjų norėtų mesti rūkyti.

4. Poilsis ir miegas

Suaugusiems raikalingos apie 7-8 val. miego per parą.  Jeigu miegame nepakankamai, mūsų smegenys nefunkcionuoja optimaliai, reakcijos laikas yra padidintas, atmintis pablogės, emocijos sunkiau kontroliuojamos, kūno temperatūra mažesnė,  imuninė sistema silpna. Miegant smegenys turi galimybę konfigūruoti tai ką mes išmokome per dieną, tai reiškia, kad atmintis ir sugebėjimai pagerėja miegant. Svarbu turėti pastovų  laiką miegoti ir keltis.

Žmogui reikalingas ir poilsis.  Dauguma šiandienai būdingų ligų yra susijusios su stresu. Nuolatinis skubėjimas, protinis nuovargis ir įtampa sekina kūną, silpnina imuninę sistemą ir dažnai atima gyvenimo džiaugsmą. Būtina skirti laiko ramybei ir poilsiui.  Žmonės, kurie skiria dieną per savaitę poilsiui, nuveikia per savaitę daugiau, nes smegenys žvalesni, nuotaika geresnė ir sveikata stipresnė.

5. Savikontrolė

Tam, kad būtume sveiki ir lamingi, labai svarbu, kad mūsų sprendimai būtų blaivūs, logiški, o ne impulsyvūs, padiktuoti emocijų.  Reikia stiprinti smegenų kaktinę skiltį tam, kad mes valdytume savo norus ir netaptume mūsų emocijų ir kūniškų geismų vergais. Vienas iš labiausiai intelektą griaunančių įpročių yra alkoholio vartojimas. Statistika rodo, kad  40 proc. paauglių pirmą kartą pasigeria nesulaukę 11 metų. Specialistai apskaičiavo, kad kasmet vienas lietuvis išgeria maždaug 20 litrų gryno alkoholio. Tokio girtuoklystės masto Lietuvos istorijoje dar nebuvo užfiksuota. Alkoholis sumažina kraujo kiekį smegenyse ir keičia smegenų elektrinius impulsus.  Pirmiausiai įtakojama  ta smegenų dalis, kuri atsako už savikontrolę ir sprendimų priėmimą.  Pasekmės būna baisios.  Statistikos paskaičiuota, kad net 45% visų nusikaltimų padaro išgėrę.

6. Santykiai su Dievu

Per paskutinius 10 metų buvo padaryta apie 1500 mokslinių tyrimų apie dvasingumą bei tikejimo įtaką fizinei sveikatai. Manoma, kad iki 90% ligų įtakoja žmogaus tikėjimas.  Statistika rodo, kad žmonės, kurie laiko savo tikėjimą svarbiu,  turi mažiau širdies/kraujagyslių ligų, žemesnį kraujospūdį, mažiau insultų, rečiau serga depresija ir greičiau pasveiksta jei serga. Ypač šiandieniniame pasaulyje mums reikia vilties dėl ateities, ramybės širdyje ir gyvenimo tikslo, kuriuos tik Dievas gali duoti.  Svarbu kasdien paskirti bent keletą minučių – susitikti su savo Kūrėju.

7. Saulės šviesa

Nors per daug degintis saulėje tikrai rizikinga, saikingas saulės šviesos kiekis yra būtinas gerai sveikatai. Saulė, patekusi ant odos, iš cholesterolio pagamina vitaminą D . Tyrimai rodo, kad vitaminas D sugeba kovoti prieš vėžį, apsaugoti nuo išsėtinės sklerozės, stiprinti imuninę sistemą, sumažinti kraujo spaudimą, padidinti kalcio kiekį kauluose, mažinti depresiją.  Žmonės, gaunantys mažiau saulės, turi didesnę riziką susirgti psichikos ligomis, vėžiu ir osteoporoze. Saulės šviesa per atvirą langą puikiai  išvalo kambarį nuo pavojingų mikrobų.  Patalynė, pakabinta saulėje, puikiai dezinfekuojama.

 8. Vanduo

Jeigu vyras, sveriantis 72 kg, prarastų visą vandenį, jis svertų tiktai 29 kg! Naujagimis  74% iš vandens, o suaugęs apie  60%.  Vanduo labai svarbus. Jei jo nepakanka, mes greičiau pavargstame, daugiau skauda sąnarius, esame irzlesni, dažniau skauda galvą ir didėja inkstų akmenligės rizika. Pakankamas vandens kiekis padeda plaučių ir bronchų gleivinei pašalinti mikrobus ir taip apsaugo nuo plaučių uždegimo ir net gripo. Troškulys  atsiranda tiktai tada kai jau trūksta vandens. Tam kad kūnas funkcionuotų optimaliai reikėtų gerti daugiau nei trokštame.  Kadangi mūsų smegenys  85% iš vandens jis svarbus ne tiktai fizinei, bet ir emocinei sveikatai.  Suaugusiems patartina gerti 6-8 stiklines vandens per dieną.