8 geros sveikatos principai

1. Gera mityba

Smegenys nuodoja iki 20% gautų kalorijų. Kuo mes maitinamės, stipriai įtakoja mūsų nuotaiką, energijos lygį, atmintį ir proto sugebėjimus. Valgis svarbus tiek emocinei, tiek fizinei sveikatai. Tyrimai rodo, kad mityba gali apsaugoti nuo 50–70% vėžio atvejų. Žmonės, valgantys mažiau daržovių ir vaisių, dvigubai dažniau miršta nuo vežio. Ypač vertinga yra kopūstinių šeima. Svarbu valgyti nerafinuotus grūdus, ankštinius ir riešutus (ypač migdolus). Stenkitės mažiau vartoti saldumynus, batonus, keptą arba rūkytą maistą. Sumaltos sėmenų sėklos yra nuostabus  omega 3 šaltinis. Omega 3 padeda apsaugoti nuo depresijos, gerina smegenų veiklą, mažina sąnarių skausmą bei gerina širdies veiklą.

2. Mankšta

Geriausi vaistai nuo daugelio ligų! Mankšta stiprina širdį, normalizuoja kraujo spaudimą, didina deguonies kiekį smegenyse, apsaugo nuo stuburo skausmo ir osteoporozės, gerina atmintį.  Reguliariai sportuojantys turi didesnį hemoglobino kiekį, švaresnes kraujagysles ir stipresnius kaulus.  Geriausiai mankštintis 4-5 kart savaitėje po 40 minučių. Pulsas mankštos metu turėtų būti 60 – 80% maksimalaus (220 minus amžius). Reikalinga aerobinė ir jėgos  mankšta.  Niekada nėra per vėlu auginti raumenis!

3. Grynas oras

Vienas medis gamina apie 120 kg deguonies per metus. Augalų lapai sugeba išvalyti nešvarumus ir kenksmingas medžiagas iš oro. Gamtoje kūnas atsigauna tiek fiziškai, tiek emociškai. Gilus kvėpavimas  gerina smegenų veiklą ir didina deguonies kiekį visose kūno ląstelėse.  Svarbu kasdien vėdinti kambarius, ypač žiemą. Vertingiausias miegas ventiliuojamame  miegamajame.

Tabako dūmuose rasta per 4000  cheminių junginių, iš kurių apie 200  kenksmingi sveikatai. Lietuvoje rūkymas sąlygoja 20% bendro Lietuvos mirtingumo. Mokslininkų skaičiavimais, kiekviena cigaretė trumpina gyvenimą 11 minučių! Rūkant 10-19 cigarečių per dieną, mirtingumo rizika didėja70%.  Apie 70%  visų reguliariai rūkančiųjų norėtų mesti rūkyti.

4. Poilsis ir miegas

Suaugusiems raikalingos apie 7-8 val. miego per parą.  Jeigu miegame nepakankamai, mūsų smegenys nefunkcionuoja optimaliai, reakcijos laikas yra padidintas, atmintis pablogės, emocijos sunkiau kontroliuojamos, kūno temperatūra mažesnė,  imuninė sistema silpna. Miegant smegenys turi galimybę konfigūruoti tai ką mes išmokome per dieną, tai reiškia, kad atmintis ir sugebėjimai pagerėja miegant. Svarbu turėti pastovų  laiką miegoti ir keltis.

Žmogui reikalingas ir poilsis.  Dauguma šiandienai būdingų ligų yra susijusios su stresu. Nuolatinis skubėjimas, protinis nuovargis ir įtampa sekina kūną, silpnina imuninę sistemą ir dažnai atima gyvenimo džiaugsmą. Būtina skirti laiko ramybei ir poilsiui.  Žmonės, kurie skiria dieną per savaitę poilsiui, nuveikia per savaitę daugiau, nes smegenys žvalesni, nuotaika geresnė ir sveikata stipresnė.

5. Savikontrolė

Tam, kad būtume sveiki ir lamingi, labai svarbu, kad mūsų sprendimai būtų blaivūs, logiški, o ne impulsyvūs, padiktuoti emocijų.  Reikia stiprinti smegenų kaktinę skiltį tam, kad mes valdytume savo norus ir netaptume mūsų emocijų ir kūniškų geismų vergais. Vienas iš labiausiai intelektą griaunančių įpročių yra alkoholio vartojimas. Statistika rodo, kad  40 proc. paauglių pirmą kartą pasigeria nesulaukę 11 metų. Specialistai apskaičiavo, kad kasmet vienas lietuvis išgeria maždaug 20 litrų gryno alkoholio. Tokio girtuoklystės masto Lietuvos istorijoje dar nebuvo užfiksuota. Alkoholis sumažina kraujo kiekį smegenyse ir keičia smegenų elektrinius impulsus.  Pirmiausiai įtakojama  ta smegenų dalis, kuri atsako už savikontrolę ir sprendimų priėmimą.  Pasekmės būna baisios.  Statistikos paskaičiuota, kad net 45% visų nusikaltimų padaro išgėrę.

6. Santykiai su Dievu

Per paskutinius 10 metų buvo padaryta apie 1500 mokslinių tyrimų apie dvasingumą bei tikejimo įtaką fizinei sveikatai. Manoma, kad iki 90% ligų įtakoja žmogaus tikėjimas.  Statistika rodo, kad žmonės, kurie laiko savo tikėjimą svarbiu,  turi mažiau širdies/kraujagyslių ligų, žemesnį kraujospūdį, mažiau insultų, rečiau serga depresija ir greičiau pasveiksta jei serga. Ypač šiandieniniame pasaulyje mums reikia vilties dėl ateities, ramybės širdyje ir gyvenimo tikslo, kuriuos tik Dievas gali duoti.  Svarbu kasdien paskirti bent keletą minučių – susitikti su savo Kūrėju.

7. Saulės šviesa

Nors per daug degintis saulėje tikrai rizikinga, saikingas saulės šviesos kiekis yra būtinas gerai sveikatai. Saulė, patekusi ant odos, iš cholesterolio pagamina vitaminą D . Tyrimai rodo, kad vitaminas D sugeba kovoti prieš vėžį, apsaugoti nuo išsėtinės sklerozės, stiprinti imuninę sistemą, sumažinti kraujo spaudimą, padidinti kalcio kiekį kauluose, mažinti depresiją.  Žmonės, gaunantys mažiau saulės, turi didesnę riziką susirgti psichikos ligomis, vėžiu ir osteoporoze. Saulės šviesa per atvirą langą puikiai  išvalo kambarį nuo pavojingų mikrobų.  Patalynė, pakabinta saulėje, puikiai dezinfekuojama.

 8. Vanduo

Jeigu vyras, sveriantis 72 kg, prarastų visą vandenį, jis svertų tiktai 29 kg! Naujagimis  74% iš vandens, o suaugęs apie  60%.  Vanduo labai svarbus. Jei jo nepakanka, mes greičiau pavargstame, daugiau skauda sąnarius, esame irzlesni, dažniau skauda galvą ir didėja inkstų akmenligės rizika. Pakankamas vandens kiekis padeda plaučių ir bronchų gleivinei pašalinti mikrobus ir taip apsaugo nuo plaučių uždegimo ir net gripo. Troškulys  atsiranda tiktai tada kai jau trūksta vandens. Tam kad kūnas funkcionuotų optimaliai reikėtų gerti daugiau nei trokštame.  Kadangi mūsų smegenys  85% iš vandens jis svarbus ne tiktai fizinei, bet ir emocinei sveikatai.  Suaugusiems patartina gerti 6-8 stiklines vandens per dieną.

Chroniškas prostatitas

Kaip jį nugalėti ? Chroniškas prostatitas – tai chroniškas prostatos uždegimas, kurio priežastis dažniausiai yra infekcija. Į šlapimtakius dažniausiai bakterijos patenka iš išorės nuo odos paviršiaus, rečiau per lytinius santykius. Chroniškas prostatitas dažniausiai 30 – 50 metų vyrų problema. Tai yra dažniausiai sutinkamas prostatos susirgimas. Uždegimo požymiai tai: skausmas šlapinantis, apatinėje pilvo dalyje jaučiamas diskomfortas, padažnėjęs noras šlapintis, nedidelis kūno temperatūros padidėjimas, krečia šiurpas. Simptomai dažniausiai nėra ryškūs, tačiau ilgai užsitęsę.

 
Natūralios gydymo priemonės
Maisto racione padidinkite kiekį produktų, turinčių priešuždegiminį poveikį: burokėliai, morkos, salierai, petražolės, spanguolės (2 šaukštai šviežių sutrintų spanguolių į 1 stiklinę vandens). Taip pat gerai vartoti maltus linų sėmenis, po 1 – 2 šaukštus į dieną, ir 1 arbatinį šaukštelį ciberžolės per dieną, vartojant juos kartu su maistu.

 
Cinkas
Kaip skydliaukei reikalingas jodas, o kaulų smegenims – geležis, taip prostatai būtinas cinkas. Joje šio elemento daugiau nei visuose kituose mūsų kūno organuose. Daugelis pacientų, sergantys prostatitu pastebėjo, kad vartojant dideles dozes cinko, sveikatos būklė gerėja. Kasdien būtina suvartoti 10 – 14 mg cinko. Dauguma žmonių, kurių mityba subalansuota, gauna šio elemento pakankamą kiekį su tokiais produktais kaip: riešutai, moliūgų sėklos, saulėgrąžų sėklos, kviečių sėlenos, kviečių gemalai, alaus mielės, žirniai, lęšiai. Nereikėtų vartoti aštrių prieskonių, ketčupo, majonezo, gyvulinės kilmės riebalų, nes šie produktai didina uždegimą.

 
Fitoterapija
Vartokite nuovirą iš žolių rinkinio: 1 šaukštas kukurūzo purkų, paprastojo saldymedžio šaknies 2 arb.šaukšteliai, 1 šaukštas dirvinio asiūklio žolės trims stiklinėms vandens. Vartoti po vieną mėnesį kelis kartus metų bėgyje. Vartoti reikėtų 3 kartus per dieną pusvalandis iki valgio.

 
Hidroterapija
Pasirinktinai galite naudoti vieną iš šių procedūrų, priklausomai nuo jūsų savijautos. Procedūras darykite kartą per dieną arba 2 – 3 kartus, jeigu yra ligos paūmėjimas. Hidroterapijos kursą pakartokite kelis kartus per metus.
1. Sėdima kontrastinė vonelė, karšta (38 – 42 °C temp. – 3 min.) ir šalta (15 – 20 °C – 30 sek.), pakartoti 5 kartus per vieną procedūrą. Vienas kursas – 10 – 15 procedūrų.
2. Karšta sėdima vonelė. Žmogus atsisėda į dubenį su karštu (40 – 42 °C temp. – 10 min.). Tuo pačiu metu kojas pamerkia į kitą dubenį su tokios pat temperatūros vandeniu. Procedūra pabaikit šaltu dušu, kuris trunka 20 sekundžių. Vienas kursas – 10 – 15 procedūrų.
3. Karšta kojų vonelė (40 – 42 °C temp.) 20 – 30 min. Vienas kursas – 10 – 15 procedūrų.

 

Kiti patarimai

Venkite peršalimo, nesėskite ant šaltų paviršių, į nepašildytą automobilį be pašiltinimo ant sėdynės. Atšąlus kūno sričiai, kur yra prostata, susiaurėja kraujagyslės, tuo pačiu pablogėja kraujo apytaka. Todėl toje vietoje susilpnėja imuninės sistemos efektyvumas. Tai palankios sąlygos uždegimui išsivystyti. Išgerkite ne mažiau kaip 2 litrus vandens per parą. Kasdien (jeigu įmanoma keliskart per dieną) darykite pratimus, kurie padeda sugrįžti veniniam kraujui iš mažojo dubens organų: atsigulkite ant nugaros, po užpakaliu pakiškite pagalvėlę, kad dubuo būtų aukščiau pečių, ir kojomis „minkite dviračio pedalus“.

 
Jeigu laikysitės šių rekomendacijų jūs pajusite žymų savijautos pagerėjimą. Linkime jums sveikatos.

Šaltinis: Sanatorijos „Наш Дом“ gydytojų kolektyvas (Ukraina), Laikraštis „Ваши ключи к здоровью“, 2011 01

Laikraštukas apie sveikatą „Ar žinai“ Nr.10

Sekantis laikraštukas apie sveikatą vyresniems ir suaugusiems – „Ar Žinai“. Šį laikraštuką patogu atsispausdinti ir skaityti, nusiųsti draugui, ar išsisaugoti savo kompiuteryje.

Laikraštuke „Ar žinai“ Nr.10 rasite:

  • Kas gi kaltas dėl mūsų sveikatos problemų;
  • Karšta vonelė kojoms – paprasta ir efektyvu, ypač gydant galvos skausmą;
  • Apie ryškias, saldžias ir labai naudingas morkas;
  • Itališkos „Minestrone“ sriubos receptą.

Ar žinai 8, 2011 (10)– parsisiųsti

Karštas ir šaltas dušas

Jei net gerai išsimiegojus jums reikia ko nors, kas žadintų budrumą, nesigriebkite kavos ar kurio nors kito stimuliuojančio preparato. lšmėginkite pakaitinį karštą ir šaltą dušą. Aš nežinau nieko, kas atgaivintų labiau. Priešingai nei stimuliuojantys vaistai, šis būdas neskolina energijos iš ateities ir jūs nepatiriate energijos nuosmukio, kuris ištinka vaistams nustojus veikti.

1. Pradėkite nuo šilto dušo ir didinkite temperatūrą iki tokio karščio, kurį nesunkiai pakeliate.
2. Greitai persukite ventilį į šaltą ir išbūkite po juo 15-30 sekundžių arba kol pradės darytis „žąsies oda“.
3. Pakaitomis ilginkite šalto dušo laiką ir žeminkite vandens temperatūrą, kol galėsite iškęsti visiškai šaltą dušą (juo platesnis svyravimas tarp karšto ir šalto vandens, juo didesnis bus stimuliuojantis šios procedūros poveikis).
Pagreitindamas širdies darbą ir padidindamas jos išstumiamą kraujo kiekį, karštas ir šaltas dušas stimuliuoja bendrą kraujo apytaką. Jis pagerina kvėpavimą, padidindamas kvėpavimo gylį ir jo dažnumą. Be to, įrodyta, kad jis padidina baltųjų kraujo ląstelių kiekį apytakoje, taip pagerindamas imuninės sistemos veiklą. Jūs būsite atsparesnis peršalimams ir kitokioms infekcijoms.
Įspėjimas: Šis gydymas neturėtų būti naudojamas sergant kai kuriomis širdies ligomis, labai aukštu kraujo spaudimu arba esant nepakankamumui. Pasitarkite su gydytoju.

Šaltinis: Vernonas V.Fosteris „Naujo gyvenimo pradžia“ 115 psl.

Gyvenimo eliksyras

Neperdėsim pavadindami vandenį gyvenimo eliksyru. Tik pagalvokite: 70 % mūsų kūno masės – vanduo;
• 90 % kraujo masės taip pat vanduo, kuris padeda palaikyti rūgščių – šarmų pusiausvyrą organizme;
• 80 % smegenų masės taip pat vanduo;
• Vanduo puikus tirpiklis: jis pristato visas reikiamas medžiagas į kiekvieną kūno ląstelę; per inkstus pašalina toksiškas medžiagų apykaitos atliekas, kurios ištirpsta vendenyje;
• Vanduo yra pagrindinė virškinimo fermentų ir motinos pieno sudedamoji dalis;
• Vanduo dalyvauja gyvybiškai svarbiose mūsų organizmui cheminėse reakcijose ir jo termoreguliacijoje;
• Vanduo prasiskverbia per odos poras, apvalydamas ją, daro gydantį tonizuojantį poveikį, kai prausiamės.

Kas vyksta organizme, jeigu jam trūksta vandens?

Dauguma žmonių vartoja vandenį pasikliaudami troškulio jausmu. Tačiau troškulys nėra geras indikatorius. Troškulys – tai organizmo aliarmo signalas. Tai signalas apie kritinį vandens trūkumą organizme. Dar nepajutus troškulio, organizmas kenčia nuo dehidracijos. Sutirštėja kraujas, kas padidina trombų susidarymo riziką, sulėtėja kraujo apytaka, sumažėja deguonies, pernešamo eritrocitų, kiekis, slopinamas imuninės sistemos ląstelių darbas, todėl organizmas neatsparus infekcijoms. Sutirštėja tulžis, todėl padidėja akmenų tulžies pūslėje susidarymo rizika. Užkietėja viduriai. Aukšta druskų koncentracija šlapime padidina akmenų inkstuose susidarymo riziką, o taip pat šlapimtakių infekcijos riziką.
Smegenys taip pat kenčia nuo vandens stygiaus. Protinė veikla sulėtėja, mes apsnūstame, skauda galvą, esame labiau suirzę, nekantrūs, greičiau pavargstame. Vaikai nuo to darosi nepaklusnūs, kaprizingi. Ir tai dar ne visas vandens trūkumo pasekmių organizme sąrašas.
Mūsų organizmas nuolatos netenka vandens, kuris naudojamas visuose gyvybiniuose procesuose. Su šlapimu netenkame apie 1,5 litro vandens per dieną, per odą – 0,5 l, su iškvepiamu oru – 0,25 l, per žarnyną dar 0,25 l, ir viso apie 2,5 l. Šį praradimą būtina kompensuoti. Dalis vandens patenka į organizmą su maisto produktais, tačiau didžiąją dalį reikėtų papildyti geriant vandenį. Sveikas suaugęs žmogus turėtų išgerti apie 6 – 10 stiklinių (priklausomai nuo kūno masės, oro temperatūros, judėjimo intensyvumo) vandens per dieną.
Kad išmatuoti ar pakankamai geriame, reikėtų palyginti suvartotų skysčių kiekį su šlapimo kiekiu per dieną. Jie turėtų būti apytikriai vienodi (skirtis ne daugiau kaip 0,5 litro). Jeigu šlapimo spalva šviesiai gelsva, vandens kiekis organizme pakankamas. Jeigu šlapimas tamsus ir turi stiprų kvapą – tai vandens trūkumo požymis.
Didesnis fizinis krūvis, ypač kai karšta, reikalauja išgerti daugiau vandens. Tokiomis sąlygomis organizmas gali prarasti iki 2 litrų per valandą vandens. Tada jo reikėtų išgerti žymiai daugiau nei įprasta, ir geriau vėsesnio. Per dieną išgeriamo vandens kiekis turėtų dienos bėgyje pasiskirstyti tolygiai. Valgio metu ir iš karto pavalgius vandens geriau negerti, nes virškinimo fermentai, skrandžio sultys atsiskies ir virškinimo procesas sutriks. Vandenį reikėtų gerti 15 – 30 minučių iki valgio ir 1,5 – 2 valandos po jo. Be to reikėtų sumažinti vandens vartojimą po 18 val., kad naktis būtų rami. Kad palaikyti optimalų organizmo temperatūros režimą, geriamo vandens temperatūra turėtų būti 13 -21 °C. Per karštas ar per šaltas vanduo privers organizmą eikvoti energiją atstatant optimalų režimą.

Išorinis vandens panaudojimas

Tiek fizinei, tiek dvasinei žmogaus sveikatai svarbi yra kūno švara. Per odą organizmas pastoviai šalina atliekas. Jeigu kūno nepalaikyti švariai, milijonai porų greitai užsikemša, todėl svarbu dažniau praustis vonioje ar po dušu, kad per odą organizmas galėtų lengvai pašalinti visus šlakus ir tuo palengvinti kitų šalinimo organų darbą. Turėti galimybę namuose praustis po dušu – didžiulė palaima. Šie patarimai tikrai bus naudingi:
• Vonios patalpoje, kurioje prausiatės turėtų būti šilta, neturėtų būti skersvėjų.
• Karštas dušas suteikia žvalumo, todėl yra geras kavos pakaitalas! Pradėti galima 40 °C vandeniu ir palaipsniui didinti temperatūrą iki 44 – 45 °C. Taip tęskite 3 – 5 minutes, kol kūnas sušils, o po to apsipilkite drungnu (34 – 36 °C) vandeniu dar 1 -1,5 minutės. Nepilkite karšto vandens ant galvos, geriau ant kaklo ir pečių. Galvos perkaitimas dažniausiai slopina organizmą. Gerai nusišluostykite rankšluosčiu. Jūsų kūnas bus švarus, o kraujo apytaka aktyvi iš pat ryto.
• Prieš miegą gerai neutralus, drungnas dušas. Pradėkite 40 °C ir palaipsniui mažinkite temperatūrą iki 34 -36 °C ir tęskite 5 minutes. Po to gerai nusišluostykite ir gulkitės miegoti.
• Šaltas dušas geriau ryte. Prieš tai turėtų būti karštas (40 °C) ir palaipsniui mažinti temperatūrą iki 21 °C ir žemiau. Svarbu laiku sustoti, kad nesušaltumėt. Tai tonizuoja raumenis. Tokiu būdu pradėsite dieną žvalūs ir linksmi. Prieš pradedant apsipylinėti šaltu dušu, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju, nes yra daug ligų, kuriomis sergant, jis nerekomenduojamas.
Vandens procedūros ne tik suteikia žvalumo ar padeda nusiraminti, bet ir gydo. Vanduo – tikras gyvybės eliksyras. Naudokitės juo ir būkite žvalūs.

Todėl ar valgote, ar geriate, ar šiaip ką darote, visa darykite Dievo šlovei. (1 Коr. 10:31)

Šaltinis: Sanatorijos „Naš Dom“ gydytojų kolektyvas (Ukraina)