Produktai, kurie prisideda prie vėžio vystymosi

Mėsagrilio mesa

Daugybė mokslinių tyrimų, tiek eksperimentiniai, tiek statistiniai, atskleidė, kad mėsos valgymas yra reikšmingas daugelio rūšių vėžio (smegenų, plaučių, skrandžio, inkstų, šlapimo pūslės, gimdos, kiaušidžių, prostatos ir kitų) rizikos veiksnys.
Ypač kenksminga:
• raudona mėsa (jautiena, aviena ir kiauliena),
• grilis (šašlykas),
• kepta mėsa,
• sūdyta ir / arba vytinta mėsa (kumpis, bekonas (šoninė) ir dešros gaminiai).

Pienas

Remiantis įvairiais tyrimais besaikis nenugriebto pieno vartojimas veda į kelių tipų vėžio vystymąsi: krūties, plaučių, kiaušidžių, prostatos ir šlapimo pūslės.

Žuvis

Ryšys tarp žuvų vartojimo ir vėžio yra mažiau ištirtas, nei ryšys tarp mėsos vartojimo ir susirgimo vėžiu, tačiau jis yra. Žuvies vartojimas (ypač sūdytos ir vytintos) skatina gerklų, nosiaryklės, gimdos, kasos vėžio plėtrą.

Moliuskai ir kiti jūros priekrantės gyventojai

Jie gali būti užteršti išmestų į jūrą vėžį sukeliančių chemikalų.

Kiaušiniaikiausiniai

Pagal statistiką  kiaušinių naudojimo perteklius (daugiau nei trys per savaitę) veda į krūties vėžio, skrandžio, plaučių, kasos, gaubtinės žarnos, gimdos ir kiaušidžių vėžio vystymąsi.

Rafinuoti produktai:

Kai naudojame ne pilno grūdo gaminius, bet baltą duoną, bandeles ir kitus rafinuotus produktus, yra tam tikra rizika susirgti vėžiu. Bent trys veiksniai gali sukelti šią galimybę:
• Ląstelienos trūkumas.
• Didelis cukraus kiekis.
• Transriebalai: Šis riebiųjų rūgščių tipas sutinkamas pramoniniuose kepiniuose. Keptas maistas ir margarinas taip pat turi transriebiųjų rūgščių, kurios padidina cholesterolio kiekį kraujyje, sukelia aterosklerozę ir širdies priepuolius, o taip pat provokuoja krūties ir gimdos vėžio atsiradimą.

Kava

Kavos gėrimas yra tiesiogiai susijęs su šlapimo pūslės vėžiu ir fibrocystic mastopatija – krūties liga, kuri gali būti vėžio preliudija.
Priežastis – ne kofeino kiekis kavoje, bet tam tikrų komponentų buvimas joje. Vadinasi, kavos be kofeino naudojimas taip pat didina šlapimo pūslės vėžio riziką.

Alkoholiniai gėrimaialkoholiniai gerimai

Visi alkoholiniai gėrimai skatina vėžio vystymąsi, įskaitant tuos, kurie yra laikomi naudingais, – vynas ir alus. Vėžio vystymuisi nereikia didelių dozių. Vėžio aktyvumas pastebėtas net saikingai vartojant alkoholinius gėrimus.
Vienos vyno taurės (175 ml) vartojimas kasdien didina krūties vėžio riziką moterims 250%.

Aštrūs prieskoniai

Maistas su aštriais prieskoniais gali būti tam tikrų vėžio formų, tokių kaip, pvz. burnos ertmės ir stemplės vėžio rizikos veiksnys.

Cukrus

Įvairūs epidemiologiniai tyrimai susieja besaikį baltojo cukraus (sacharozės) vartojimą su šių tipų vėžiu:
• Gaubtinės (storosios) žarnos,
• Skrandžio,
• Gimdos kaklelio.
Taigi, tie, kurie nori sumažinti  riziką susirgti vėžiu, turi laikytis vegetariškos dietos.

 
Šaltinis: Dr.Jorge D.Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“

Avižos – maistas nervų sistemai

Avižos – ramina nervus, mažina cholesterolįAvizos

Kai kuriose Centrinės Europos šalyse jautrių nervų žmonėms, kenčiantiems nuo nemigos, patariama miegoti ant avižiniais šiaudais prikimštų čiužinių. Greičiausiai ši praktika pasiteisina moksliniais tyrimais, nes avižos turi alkaloidų, kurie ramina nervų sistemą.

Savybės ir kam vartoti:

Avižos – daugiausia maisto medžiagų turinti grūdinė kultūra. Riebalų turi du kartus daugiau nei kviečiai, daugiau baltymų ir angliavandenių. Avižose labai daug fosforo, geležies ( 4,72 mg / 100 g, tai yra daugiau nei mėsoje – 3 mg / 100 g ) ir vitamino B1.


Daugiausia avižose ANGLIAVANDENIŲ. Ypatingos avižos grūdo struktūros dėka angliavandeniai lengvai asimiliuojami ir lėtai įsisavinami, todėl avižos kelioms valandoms aprūpina organizmą energija (kas labai svarbu diabetikams ir žmonėms, turintiems viršsvorį – vertėjo pastaba). Į avižų sudėtį įeina šie angliavandeniai:

      • Krakmolas ir jo skilimo produktai: dekstrinas, maltozė ir gliukozė. Šias medžiagas lengvai įsisavina organizmas ir paverčia jas energija.
      • Fruktozė: Jos yra nedaug, lyginant su kitais angliavandeniais. Nereikalauja insulino, kad patektų į ląstelės vidų ir būtų panaudota. Dėl šios priežasties avižos labai rekomenduojamos diabetikams.
      • Augaliniai klijai: Angliavandenis, turintis želatinos konsistenciją ir savybę kaupti (sulaikyti) vandenį. Tai tirpi ląsteliena, kuri sutepa ir minkština vidines virškinamojo trakto (skrandžio ir žarnyno) sieneles. Todėl avižos labai tinkamos sergant gastritu ir kolitu.
      • Ląsteliena: Ji yra grūdo paviršiuje, todėl išlieka ir pilnagrūdžiuose dribsniuose. Ląstelieną galima vartoti ir kaip avižines sėlenas. Pagrindinis ląstelienos komponentas – beta gliukanas, tirpi ląsteliena. Jis turi lengvą vidurius laisvinantį poveikį, mažina cholesterolio kiekį, nes absorbuoja ir pašalina iš žarnyno tulžies rūgštis, kurios yra žaliava gaminti cholesterolį.

BALTYMAI, kurių gausu avižose ( 16,9 % ) yra lengvai virškinami. Jie turi visas pagrindines amino rūgštis, tačiau ne optimaliu santykiu. Avižose gana mažai lizino ir trionino, o metionino yra per daug. Iš kitos pusės ankštiniuose ( lęšiai, pupelės, žirniai ) daug lizino ir trionino, o metionino mažai. Todėl avižų ir ankštinių derinys labai naudingas.


RIEBALAI, esantys avižose taip pat labai vertingi. Į jų sudėtį įeina:

      • Riebiosios rūgštys – neprisotintos (80 %), įskaitant linoleno, ir prisotintos (20 %). Neprisotintų riebiųjų rūgščių dominavimas sureguliuoja cholesterolio sintezės procesą.
      • Avenasterolis, fitosterinas, augalinė medžiaga panaši į cholesterolį ir turinti įdomią savybę, trukdyti įsisavinti tikrąjį cholesterolį žarnyne, todėl mažina jo kiekį kraujyje.
      • Lecitinas: Avižose yra nedidelis šio fosfolipido, kuris labai svarbus nervų sistemos veiklai, kiekis. Lecitinas taip pat padeda mažinti cholesterolio lygį kraujyje.

Nors avižos turi daug įvairių riebalų, jų neturėtų vengti tie, kurie nori sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje.Sveiki pusryciai


Dėl savo ypač aukštos maistinės vertės ir gero įsisavinimo avižos turėtų būti vienu iš pagrindiniu maisto produktų. Kaip ir duoną, jas galima valgyti kasdien, nes grūdiniai – žmogaus mitybos raciono pamatas.


Dėl savo gydomųjų savybių avižos rekomenduojamos įvairiomis ligomis sergantiems ligoniams:

    • Nervų sistemos susirgimai: Avižos aprūpina mūsų organizmą pagrindinėmis maisto medžiagomis normaliam nervų sistemos darbui: gliukoze (suskaidžiusi krakmolą), riebiosiomis rūgštimis, fosforu, lecitinu ir vitaminu B1. Visos šios medžiagos stiprina ir stabilizuoja protinę veiklą. Be to avižos turi truputį netoksiško alkaloido avenino, kuris veikia nervų sistemą raminančiai. Reguliarus avižų vartojimas bet kokia forma, tame tarpe ir avižų nuoviro (receptą rasite straipsnio pabaigoje), rekomenduojamas esant: nervingumui, pervargimui ar psichiniam išsekimui, nemigai ir depresijai. Šis produktas rekomenduojamas studentams, ypač egzaminų metu.
    • Virškinimo sutrikimai: Dėl avižose esančių augalinių klijų ir lengvo jų įsisavinimo, avižiniai dribsniai (avižinė košė) turi minkštinantį poveikį. Išvirti su pienu arba daržovių nuoviru jie ypač tinka sergant gastritu, dvylikapirštės žarnos opa, sutrikus virškinimui, pavyzdžiui divertikuliozė arba kolitas, kuris atsirado dėl mikroorganizmų, toksinų, vaistų arba sunkiai įsisavinamų pruduktų poveikio.
    • Celiakija: Šios ligos priežastis baltymogliadino, esančio kviečių ir kitų grūdinių gliutene, netoleravimas. Jos simptomai – stipri diarėja ir svorio kritimas. Avižos turi mažai gliadino, todėl lengvai toleruojamos sergant šia liga. Tai patvirtina ir įvairūs moksliniai tyrimai.
    • Diabetas: Nors avižos turi daug angliavandenių, rekomenduojamos diabetikams, nes gerai toleruojamos, ypač pilno grūdo dribsnių pavidalu. Tai yra dėl to, kad avižose yra fruktozės ir beta gliukano, kurių yra būtent avižų sėlenose (luobelėje). Beta gliukanas – tirpios augalinės skaidulos. Įrodyta, kad jis labai pagerina iš avižų krakmolo suskaidytos gliukozės įsisavinimą (JAV Žemės ūkio departamento tyrimai).
    • Aukštas cholesterolio lygis: Avižose esančių riebalų sudėtis mažina cholesterolio lygį. Šį efektą sustiprina beta gliukano poveikis, kurio yra avižos grūdo luobelėje. Beta gliukanas suriša ir pašalina iš žarnyno tulžies druskas, tuo pačiu sumažindamas riebalų įsisavinimą. Tulžies rūgštys – tai žaliava, iš kurios organizmas gamina cholesterolį. Todėl pašalinus jas su išmatomis, sumažėja vidinė cholesterolio gamyba.  Ši avižų savybė įrodyta daugeliu tyrimų, todėl primygtinai rekomenduojama  visiems, turintiems aukštą cholesterolio lygį, vartoti pilno grūdo avižinius dribsnius, tame tarpe ir avižų sėlenas.
    • Aterosklerozė ir hipertonija: Kasdieninis avižų vartojimas bet kokia forma duoda puikius šios ligos tiek gydymo, tiek profilaktikos rezultatus.Avizu nuoviras

Avižų nuoviras stabilizuoja ir stiprina nervų sistemą. Jį rekomenduojama vartoti padidėjus nervingumui ir arteriniam kraujospūdžiui.

 


Gaminimas ir vartojimas:

  1. Dribsniai – geriausias avižų vartojimo būdas, norint gauti visus jose esančių maistinių savybių privalumus. Dribsnius galima išvirti vadenyje arba daržovių nuovire.
  2. Avižinė košė: Ją galima paruošti taip: užmerkite 4 v.š. avižinių dribsnių. Sekantį rytą užvirinkite 0,5 litro vandens ir sudėkite išbrinkusius dribsnius, virkite 15 min. ant mažos ugnies. Patiekti galima su medumi, taip pat galima paskaninti pienu.
  3. Miltai arba piurė naudojami sriuboms ir vaikų maistui paruošti.
  4. „Miusli“: Jų sudėtyje yra avižinių dribsnių kartu su kitais grūdiniais, migdolais, lazdyno riešutais, razinomis ir t.t. “Bircher miusli“ sudėtyje be anksčiau minėtų ingredientų yra šviežių vaisių, pieno ir truputis medaus.
  5. Avižų nuoviras: Tam, kad jį paruošti reikia 2 v.š. avižų grūdų virti 1 litre vandens 5 minutes, o po to nukošti. Vandenį galima pasaldinti medumi. Kaip gėrimą galima vartoti visos dienos bėgyje.

 

Šaltinis: Dr.Jorge D.Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“

Rugiai – maistas arterijoms

Rugiai suteikia arterijoms elastingumą

Rugiai sudėtimi panašūs į kviečius, tačiau turi daugiau baltymų ir ląstelienos. Rugių kaloringumas 331 kcal/100 rugiai maistas arterijomsg, beveik kaip kviečių (335 kcal/100 g).

Nors rugių sudėtyje nėra provitamino A, vitamino C ir B12, kaip ir visuose grūduose, likusių maistinių medžiagų yra pakankamai. Šiek tiek mažiau produkte yra riebalų ir kalcio.

  • Angliavandeniai. Jie sudaro didžiąją grūdo dalį (55,2 %), pagrindinis grūdo komponentas – krakmolas. Rugių krakmolo granulės suspaustos standriau nei kituose grūdiniuose, ir aptemptos skaiduliniu apvalkalu. Todėl rugiai lėtai įsisavina, o gliukozės molekulės išlaisvinamos pamažu. Dėl šios priežasties rugiai nesukelia staigaus gliukozės kiekio šuolio kraujyje; jie suteikia sotumo jausmą ir puikiai tinka segantiems diabetu.
  • Baltymai. Rugiai turtingi baltymais, jų turi daugiau nei kviečiai. Rugiuose mažiau nei kviečiuose baltymų, formuojančių glitimą. Dėl šios priežasties ruginė duona sunkesnė nei kvietinė.
  • Vitaminai. Rugiai – geras vitamino B 1, B 2, B 6, E, niacino, folinės rūgšties šaltinis. Kadangi rugiuose trūksta provitamino A ir vitamino C, juos reikia valgyti kartu su šviežiais vaisiais ir daržovėmis, turtingais šiais vitaminais.
  • Mineralai. Rugiai pakankamai turtingi fosforu, magniu ir geležimi, o taip pat cinku, selenu ir kitais mikroelementais. Kalcio deficitą rugiuose galima papildyti, jeigu juos derinti kartu su pienu ar pieno produktais. Kiekvienas 100 g rugių patenkina ¼ dienos normos geležies ir 1/3 d.n. magnio. Ir kas labai svarbu, beveik nėra natrio!

    Rugiai maistingesni nei kviečiai nors ir ne taip lengvai įsisavinami.

Rugiai ypač rekomenduojami sergant:

  • Ateroskleroze ir išemine širdies liga:
    • Rugiai suteikia arterijoms elastingumą, skystina kraują, gerina kraujotaką. Arterijų degeneracijos profilaktika – būdinga visų nerafinuotų grūdinių produktų savybė, tačiau rugiuose ji ypač ryški.
    • Iš dalies šią savybę paaiškina tai, kad rugiai turi antioksidantų, tokių kaip vitaminas E ir selenas, o taip pat daug ląstelienos.
    • Reguliarus rugių vartojimas padeda kenčiantiems ateroskleroze, ypač vainikinių kraujagyslių, kuri pasireiškia stenokardija arba širdies priepuoliu.
  • Hipertonija: Dėka teigiamo poveikio arterijoms ir labai mažo natrio kiekio rugiai taip pat naudingi kenčiantiems nuo hipertonijos. Vartojant rugių duoną nerekomenduojama jos sūdyti.
  • Vidurių užkietėjimas: Rugiuose daug skaidulų, daugiausia netirpių. Todėl jie labai vertingi tiems, kas kenčia nuo vidurių užkietėjimo. 
  • Storosios žarnos vėžio profilaktika.
    • Be to, kad rugiai padeda nuo vidurių užkietėjimo, kuris savo ruožtu skatina tiesiosios žarnos vėžio vystymąsi, ruginė duona labiau nei bet kuri kita mažina tulžies, litocholio, deoksicholio rūgščių koncentraciją žarnyne. Šios rūgštys patenkančios į žarnyną su tulžimi, dirgina žarnyno sienelių gleivinę ir veikia kaip kancerogenai (vėžio sukėlėjai), ir sustiprina gyvulinės kilmės kenksmingų medžiagų, skatinančių vėžio vystymąsi, poveikį.
    • Todėl reguliarus rugių vartojimas ypač rekomenduojamas pacientams turintiems aukštą storosios žarnos vėžio riziką ir tiems, kuriems piktybiniai augliai jau buvo išoperuoti, siekiant išvengti ligos pasikartojimo.

 

Šaltinis: Dr.Jorge D.Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“

 

Kerobas – saldžiavaisis pupmedis

Kadangi kerobas yra 100% natūralus produktas su padidintu cukraus (gliukozės, sacharozės) karobaskiekiu, tai jis naudojamas kaip cukraus pakaitalas. Savo skoniu kerobas primena kakavą ir šokoladą, bet jame nėra kofeino ir teobromino, kurie sukelia alergijos ir priklausomybės simptomus. Šios dvi medžiagos yra stimuliuojančios, todėl gali sukelti pašalinį veikimą: irzlumą, nerimą, pykinimą, paspartinti širdies plakimą. Todėl kerobo gėrimas ir saldumynai iš kerobo gali būti geriausiu šokolado ir kakavos pakaitalu. Kerobe nėra oksalo rūgšties, kuri stabdo kalcio ir cinko įsisavinimą. Kalcis ir cinkas reikalingi, kad būtų sveika ir graži oda. Tai paaiškina ir šis faktas, kodėl moterys, kurios vartoja kerobą, turi gražią odą, pvz. graikės ir ispanės. Viduržemio jūros šalyse kerobas turi įtakos gražiai figūrai. Kadangi tai mažo kaloringumo produktas ( 0,5 g riebalų) ir natūraliai saldus, jis mažina poreikį kaloringiems saldumynams. Jame ne tik visai nėra cholesterolio, bet jis taip pat padeda organizmui sumažinti cholesterolio įsisavinimą.

Kerobas reguliuoja žarnyno motoriką, kadangi jame yra daug netirpios ląstelienos. Dar kerobas labai vertingas dėl didelio kompleksinių angliavandenių lygio. Jame yra vitaminų A, B1, B2, B3 ir mineralinių medžiagų: kalcio, fosforo, kalio, magnio, geležies, mangano, bario, vario, nikelio. Mokslininkai nustatė, kad kerobas turi antioksidantinių savybių. Jie siūlo kerobą vartoti kasdien bent po 20 g.

(Kerobo milteliais Estijoje prekiauja – http://www.bonsoya.ee/)

Rafinuoto cukraus pavojai

CukrusNors cukraus perteklius užkemša žmogaus mašiną kaip nuosėdos automobilio karbiuratorių, tai tėra tik vienas iš cukraus keliamų pavojų. Štai kitos kenksmingos jo pasekmės:

• Vitamino B1 atsargų išeikvojimas kūne.

• Dantų karieso skatinimas – dėl to, kad sudaroma ideali terpė bakterijoms burnoje daugintis, sulėtinama vidinio skysčio cirkuliacija dantyse.

• Imuninės sistemos slopinimas, trukdantis baltųjų kraujo ląstelių gebėjimui naikinti mikrobus.

• Padidintas riebalų kraujyje kiekis (dėl gliukozės perdirbimo į trigliceridus).

• Hipoglikemijos ir galbūt diabeto skatinimas.

• Skrandžio uždegimas, kai skrandžio turinyje yra daugiau kaip 10 procentų cukraus. (Koncentruotas cukrus yra galingas gleivinės dirgiklis.)

• Vidurių užkietėjimas. (Maistas, kuriame gausu cukraus, paprastai turi mažai ląstelienos. Užkietėjimas atsiranda dėl nepakankamo ląstelienos kiekio mūsų maiste.)

Šaltinis: V.V.Fosteris „Naujo gyvenimo pradžia“ 2012 m., 239 psl.

Cukrų galime keisti saldžiais vaisiais. Įvairiems saldainiukams, desertams, kepiniams galima naudoti džiovintus vaisius. Pvz.: užplikytas ir sutrintas datules naudokime gaminant tešlą įvairiems kepiniams, kremus, padažus. Cukrų keičiant džiovintais vaisiais, keičiasi patiekalo spalva, šiek tiek skonis. Bet prie šių pasikeitimų galima priprasti, jei suprantame jų naudą.

Tuščios kalorijos

Per pranašą Izaiją Dievas užduoda klausimą:Cukrus 2

„Kodėl jūs leidžiate pinigus už tai, kas nėra maistas, ir dirbate už tai, kas jūsų nepatenkina? Klausykite manęs atidžiai ir valgykite tai, kas jūsų sielą atgaivins ir sustiprins.“ ( Izaijo 55:2 )

Rafinuoti produktai yra geriausias pavyzdys tuščio pinigų švaistymo tam, kas nėra tikras maistas, o tik tuščių kalorijų šaltinis. Cukrus tai švarus produktas, kuris susideda iš vienintelio angliavandenio – sacharozės. Jame nėra nei vieno vitamino, nei vienos mineralinės medžiagos. Nors jis palyginus lengvai suvirškinamas ir perdirbamas, tačiau šis procesas reikalauja daugybės vitaminų, mineralinių medžiagų, kas iššaukia maisto medžiagų deficitą, nes jos paimamos iš kitų produktų arba organizmo rezervų.

Duona iš baltų, rafinuotų miltų, šiuo atžvilgiu, ne ką geresnė. Rafinavimo (valymo) procesas pašalina iš kviečių nuo 50 iki 90 % visų maisto medžiagų, tame tarpe daugelį amino rūgščių (baltymų sudedamųjų dalių), daugumą vitaminų ir mineralinių medžiagų, o taip pat 75 % ląstelienos. JAV pagal įstatymą būtina „praturtinti“ baltus miltus. Į šį „praturtinimo“ procesą įeina grąžinimas dalies keturių iš dvidešimties maisto medžiagų, kurios buvo pašalintos rafinavimo metu. Dažniausiai tai geležis, ir trys B grupės vitaminai iš viso B grupės vitaminų komplekso. Kaip jūs pažiūrėtumėt į tokį pasiūlymą: atimti iš jūsų dvidešimt dolerių, o po to „praturtinti“ jus keturiais doleriais? „Praturtinti miltai“ iš tikrųjų yra nuskurdinti miltai.

Šaltinis:  Leidykla „Istočnik žizni“, U.Daisinger „Nebesnij obraz  žizni sevodnia“ 2003 m., 79 psl.