ŠPINATAI – maistas akims

✅ Špinatai – stiprina akies raumenis, saugo tinklainę.

Jūrininkas Popajus, seno animacinio filmuko herojus, stipriu tapdavo dėka špinatų. Laboratoriniai ir klinikiniai tyrimai šiandien patvirtina, kad jis buvo visiškai teisus, pasirinkdamas šį produktą kaip jėgos šaltinį. Tiriant špinatų savybes buvo nustatyti ir kiti jų privalumai, o būtent apsaugoti akies tinklainę, stiprinti regėjimą.

🔸Akies tinklainės susirgimai: Masačiusetso akių ir ausų klinikoje ir Harvardo universitete (JAV) atlikti tyrimai parodė, kad 55 – 80 metų amžiaus žmonės, kurie vartojo špinatus žymiai rečiau turi regėjimo sutrikimų susijusių su akies raumenų nusilpimu.

Tie kas nori turėti gerą regėjimą, ypač vyresni nei 50 metų, turėtų reguliariai vartoti špinatus.

Špinatai turi daug liuteino ir zeaksantino – karotinoidų, kurie saugo nuo regėjimo sutrikimų dėl geltonosios dėmės, labiausiai pažeidžiamos tinklainės dalies, degeneracijos. O tai yra labiausiai paplitusi pagyvenusių žmonių aklumo priežastis. Šioje srityje špinatai efektyvesni net už morkas.

🔸Anemija: Špinatai turi daug geležies, santykinai net daugiau nei mėsa. Nors augaliniuose produktuose esančią geležį organizmas įsisavina sunkiau, tačiau jau pačiuose špinatuose esantis vitaminas C labai pagerina šio mineralo įsisavinimą. Šviežių špinatų sultys labai rekomenduojamos sergant anemija.

🔸Aukštas cholesterolio lygis: Eksperimentai su gyvūnais rodo, kad špinatuose esantys baltymai stabdo cholesterolio ir tulžies rūgščių įsiurbimą todėl reguliarus jų vartojimas mažina cholesterolio lygį kraujyje.

🔸Nėštumas: Špinatuose esanti folinė rūgštis padeda apsaugoti vaisių nuo kai kurių ydų. Ši, o taip pat ir priešaneminė špinatų savybės daro jį tiesiog idealiu žalumynu nėščių moterų racione.

🔸Fizinis aktyvumas ir augimas: Kadangi špinatuose gausu vitaminų ir mineralų, jie yra puikus fiziškai aktyvių žmonių, pvz. sportininkų, paauglių jų aktyvaus augimo periodu, pasirinkimas.

Vartoti špinatus galite šviežius, kaip salotas. Juos galite užšaldyti ilgesniam išsaugojimui. Taip prarandama dalis vitamino C, tačiau galite mėgautis špinatais ištisus metus.

Jeigu norit paruošti juos termiškai apdorojant geriausia bus virti ant garų. Taip išsaugosite didžiąją dalį vitaminų ir mineralų. Taip pat galite spausti iš špinatų šviežias sultis ir gerti po pusę stiklinės prieš pietus ir vakarienę.

🔸SAVYBĖS:

Špinatai – vieni iš maistingiausių žinomų žaliųjų lapinių daržovių, nors 100 gramų jų turi tik 22 kalorijas. Baltymų, lyginant su kitomis žaliomis daržovėmis gana daug (2,86%), mažai angliavandenių (0,8%) ir riebalų (0,35%).
Ypatinga špinatų maistinė vertė paaiškinama tuo, kad juose gausu vitaminų ir mineralų. Pavyzdžiui, 100 gramų špinatų yra:

👉🏻Vitamino A – (672 μg RE) 2/3 paros normos (RPN* – 1000 μg RE)

👉🏻Folio rūgšties – (194 μg) beveik pilna dienos norma (RPN – 200 μg)

👉🏻Vitamino C – ( 28,1 mg) 1/3 dienos normos (RPN – 80 Mg)

👉🏻Magnio – (79 mg) beveik 1/4 dienos normos (RPN – 375 mg)

👉🏻Geležies – (2,71 mg) 1/5 dienos normos (RPN – 14 mg)

👉🏻Kalio – (558 mg) daugiau nei 1/4 dienos normos (RPN – 2000 mg)

(*RPN – Rekomenduojama paros norma)


Paruošta pagal: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“

Ridikėliai kvepia pavasariu

Pavasaris – pats metas skanauti ridikėlių. Kuom jie mums naudingi? Apžvelkime išsamiau.

☝🏼Tai iš Rytų atkeliavusi daržovė, kuri romėnų dėka paplito ir po Europą. Tačiau čia ji vis dėlto netapo tokia populiari, kaip Rytuose. Geriausiai tai iliustruoja tokie skaičiai: vidutinis vokietis per metus suvalgo apie 250 g ridikėlių, tuo tarpu vidutinis japonas 13 kg, o vidutinis korėjietis net 30 kg.

✅ Ridikėlius galima pavadinti krienų giminaičiais. Jie ypač naudingi kepenims. Kepenys – tai mūsų organizmo filtras, kuris neutralizuoja daugumą toksinų, tokių kaip alkoholis, pesticidai, medikamentai. Tačiau tai atima iš kepenų daug jėgų, o tai nepraeina be pasekmių. Todėl būtina vengti viso to, kas nuodija mūsų organizmą. Tuo tarpu vaisiai ir daržovės, pvz., vynuogės, artišokai, svogūnai padeda kepenims neutralizuoti nuodingas medžiagas.

Kokios ridikėlio savybės daro jį naudingą?

✅ Išskirtinė medžiaga, kuri daro ridikėlius tokius vertingus – tai sulfidų esencija, kuri ir suteikia ridikėliams aštrumą. Ji gerina virškinimą ir tulžies išsiskyrimą bei jos drenažą. Be to, ji turi mukolitinių (sekreciją bronchuose skatinančių) savybių ir baktericidinį bei bakteriostatinį poveikį kvėpavimo takams (bronchams).
✅ Todėl ridikėliai ypač naudingi sergant kepenų ir tulžies pūslės ligomis, turint virškinimo sutrikimų (kai sulėtėjęs virškinimas). Jie gerina apetitą, turi tonizuojantį poveikį. Ridikėliai labai naudingi tiems, kurie serga sinusitu ir bronchitu. Taip pat jie yra puiki vėžio profilaktinė priemonė.

Vartoti ridikėlius įprasta šviežius. Tokie jie yra naudingiausi. Rytų šalyse juos mėgstama marinuoti, konservuoti, tačiau naudojant actą labai sumažėja ridikėlių gydomosios savybės.

❗Taigi atėjus pavasariui ir vasarai „gydykimės“ ir stiprinkime savo organizmą ridikėliais – vaistais iš Dievo vaistinės.

Išsamesnė informacija apie ridikėlių maistines savybes:

  • Kaip ir daugumos daržovių didžiąją ridikėlio dalį sudaro vanduo – 95 %.
  • Tik 0, 6 % baltymai .
  • 0, 54 % riebalai.
  • Angliavandenių ridikėliai turi apie 2 %
  • A vitamino ir B grupės vitaminų taip pat labai mažai.
  • Folinės rūgšties truputį daugiau (100-me gramų apie 15 % dienos normos).
  • Vitamino E ridikėliuose visai nėra.
  • O štai vitamino C yra apie trečdalis dienos normos, suvalgius 100 gramų ridikėlių.
  • Mineralinių medžiagų ridikėliuose nedaug. Kalio šiek tiek daugiau.

Šaltinis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“

Produktai, kurie prisideda prie vėžio vystymosi

Mėsagrilio mesa

Daugybė mokslinių tyrimų, tiek eksperimentiniai, tiek statistiniai, atskleidė, kad mėsos valgymas yra reikšmingas daugelio rūšių vėžio (smegenų, plaučių, skrandžio, inkstų, šlapimo pūslės, gimdos, kiaušidžių, prostatos ir kitų) rizikos veiksnys.
Ypač kenksminga:
• raudona mėsa (jautiena, aviena ir kiauliena),
• grilis (šašlykas),
• kepta mėsa,
• sūdyta ir / arba vytinta mėsa (kumpis, bekonas (šoninė) ir dešros gaminiai).

Pienas

Remiantis įvairiais tyrimais besaikis nenugriebto pieno vartojimas veda į kelių tipų vėžio vystymąsi: krūties, plaučių, kiaušidžių, prostatos ir šlapimo pūslės.

Žuvis

Ryšys tarp žuvų vartojimo ir vėžio yra mažiau ištirtas, nei ryšys tarp mėsos vartojimo ir susirgimo vėžiu, tačiau jis yra. Žuvies vartojimas (ypač sūdytos ir vytintos) skatina gerklų, nosiaryklės, gimdos, kasos vėžio plėtrą.

Moliuskai ir kiti jūros priekrantės gyventojai

Jie gali būti užteršti išmestų į jūrą vėžį sukeliančių chemikalų.

Kiaušiniaikiausiniai

Pagal statistiką  kiaušinių naudojimo perteklius (daugiau nei trys per savaitę) veda į krūties vėžio, skrandžio, plaučių, kasos, gaubtinės žarnos, gimdos ir kiaušidžių vėžio vystymąsi.

Rafinuoti produktai:

Kai naudojame ne pilno grūdo gaminius, bet baltą duoną, bandeles ir kitus rafinuotus produktus, yra tam tikra rizika susirgti vėžiu. Bent trys veiksniai gali sukelti šią galimybę:
• Ląstelienos trūkumas.
• Didelis cukraus kiekis.
• Transriebalai: Šis riebiųjų rūgščių tipas sutinkamas pramoniniuose kepiniuose. Keptas maistas ir margarinas taip pat turi transriebiųjų rūgščių, kurios padidina cholesterolio kiekį kraujyje, sukelia aterosklerozę ir širdies priepuolius, o taip pat provokuoja krūties ir gimdos vėžio atsiradimą.

Kava

Kavos gėrimas yra tiesiogiai susijęs su šlapimo pūslės vėžiu ir fibrocystic mastopatija – krūties liga, kuri gali būti vėžio preliudija.
Priežastis – ne kofeino kiekis kavoje, bet tam tikrų komponentų buvimas joje. Vadinasi, kavos be kofeino naudojimas taip pat didina šlapimo pūslės vėžio riziką.

Alkoholiniai gėrimaialkoholiniai gerimai

Visi alkoholiniai gėrimai skatina vėžio vystymąsi, įskaitant tuos, kurie yra laikomi naudingais, – vynas ir alus. Vėžio vystymuisi nereikia didelių dozių. Vėžio aktyvumas pastebėtas net saikingai vartojant alkoholinius gėrimus.
Vienos vyno taurės (175 ml) vartojimas kasdien didina krūties vėžio riziką moterims 250%.

Aštrūs prieskoniai

Maistas su aštriais prieskoniais gali būti tam tikrų vėžio formų, tokių kaip, pvz. burnos ertmės ir stemplės vėžio rizikos veiksnys.

Cukrus

Įvairūs epidemiologiniai tyrimai susieja besaikį baltojo cukraus (sacharozės) vartojimą su šių tipų vėžiu:
• Gaubtinės (storosios) žarnos,
• Skrandžio,
• Gimdos kaklelio.
Taigi, tie, kurie nori sumažinti  riziką susirgti vėžiu, turi laikytis vegetariškos dietos.

 
Šaltinis: Dr.Jorge D.Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“

Avižos – maistas nervų sistemai

Avižos – ramina nervus, mažina cholesterolįAvizos

Kai kuriose Centrinės Europos šalyse jautrių nervų žmonėms, kenčiantiems nuo nemigos, patariama miegoti ant avižiniais šiaudais prikimštų čiužinių. Greičiausiai ši praktika pasiteisina moksliniais tyrimais, nes avižos turi alkaloidų, kurie ramina nervų sistemą.

Savybės ir kam vartoti:

Avižos – daugiausia maisto medžiagų turinti grūdinė kultūra. Riebalų turi du kartus daugiau nei kviečiai, daugiau baltymų ir angliavandenių. Avižose labai daug fosforo, geležies ( 4,72 mg / 100 g, tai yra daugiau nei mėsoje – 3 mg / 100 g ) ir vitamino B1.


Daugiausia avižose ANGLIAVANDENIŲ. Ypatingos avižos grūdo struktūros dėka angliavandeniai lengvai asimiliuojami ir lėtai įsisavinami, todėl avižos kelioms valandoms aprūpina organizmą energija (kas labai svarbu diabetikams ir žmonėms, turintiems viršsvorį – vertėjo pastaba). Į avižų sudėtį įeina šie angliavandeniai:

      • Krakmolas ir jo skilimo produktai: dekstrinas, maltozė ir gliukozė. Šias medžiagas lengvai įsisavina organizmas ir paverčia jas energija.
      • Fruktozė: Jos yra nedaug, lyginant su kitais angliavandeniais. Nereikalauja insulino, kad patektų į ląstelės vidų ir būtų panaudota. Dėl šios priežasties avižos labai rekomenduojamos diabetikams.
      • Augaliniai klijai: Angliavandenis, turintis želatinos konsistenciją ir savybę kaupti (sulaikyti) vandenį. Tai tirpi ląsteliena, kuri sutepa ir minkština vidines virškinamojo trakto (skrandžio ir žarnyno) sieneles. Todėl avižos labai tinkamos sergant gastritu ir kolitu.
      • Ląsteliena: Ji yra grūdo paviršiuje, todėl išlieka ir pilnagrūdžiuose dribsniuose. Ląstelieną galima vartoti ir kaip avižines sėlenas. Pagrindinis ląstelienos komponentas – beta gliukanas, tirpi ląsteliena. Jis turi lengvą vidurius laisvinantį poveikį, mažina cholesterolio kiekį, nes absorbuoja ir pašalina iš žarnyno tulžies rūgštis, kurios yra žaliava gaminti cholesterolį.

BALTYMAI, kurių gausu avižose ( 16,9 % ) yra lengvai virškinami. Jie turi visas pagrindines amino rūgštis, tačiau ne optimaliu santykiu. Avižose gana mažai lizino ir trionino, o metionino yra per daug. Iš kitos pusės ankštiniuose ( lęšiai, pupelės, žirniai ) daug lizino ir trionino, o metionino mažai. Todėl avižų ir ankštinių derinys labai naudingas.


RIEBALAI, esantys avižose taip pat labai vertingi. Į jų sudėtį įeina:

      • Riebiosios rūgštys – neprisotintos (80 %), įskaitant linoleno, ir prisotintos (20 %). Neprisotintų riebiųjų rūgščių dominavimas sureguliuoja cholesterolio sintezės procesą.
      • Avenasterolis, fitosterinas, augalinė medžiaga panaši į cholesterolį ir turinti įdomią savybę, trukdyti įsisavinti tikrąjį cholesterolį žarnyne, todėl mažina jo kiekį kraujyje.
      • Lecitinas: Avižose yra nedidelis šio fosfolipido, kuris labai svarbus nervų sistemos veiklai, kiekis. Lecitinas taip pat padeda mažinti cholesterolio lygį kraujyje.

Nors avižos turi daug įvairių riebalų, jų neturėtų vengti tie, kurie nori sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje.Sveiki pusryciai


Dėl savo ypač aukštos maistinės vertės ir gero įsisavinimo avižos turėtų būti vienu iš pagrindiniu maisto produktų. Kaip ir duoną, jas galima valgyti kasdien, nes grūdiniai – žmogaus mitybos raciono pamatas.


Dėl savo gydomųjų savybių avižos rekomenduojamos įvairiomis ligomis sergantiems ligoniams:

    • Nervų sistemos susirgimai: Avižos aprūpina mūsų organizmą pagrindinėmis maisto medžiagomis normaliam nervų sistemos darbui: gliukoze (suskaidžiusi krakmolą), riebiosiomis rūgštimis, fosforu, lecitinu ir vitaminu B1. Visos šios medžiagos stiprina ir stabilizuoja protinę veiklą. Be to avižos turi truputį netoksiško alkaloido avenino, kuris veikia nervų sistemą raminančiai. Reguliarus avižų vartojimas bet kokia forma, tame tarpe ir avižų nuoviro (receptą rasite straipsnio pabaigoje), rekomenduojamas esant: nervingumui, pervargimui ar psichiniam išsekimui, nemigai ir depresijai. Šis produktas rekomenduojamas studentams, ypač egzaminų metu.
    • Virškinimo sutrikimai: Dėl avižose esančių augalinių klijų ir lengvo jų įsisavinimo, avižiniai dribsniai (avižinė košė) turi minkštinantį poveikį. Išvirti su pienu arba daržovių nuoviru jie ypač tinka sergant gastritu, dvylikapirštės žarnos opa, sutrikus virškinimui, pavyzdžiui divertikuliozė arba kolitas, kuris atsirado dėl mikroorganizmų, toksinų, vaistų arba sunkiai įsisavinamų pruduktų poveikio.
    • Celiakija: Šios ligos priežastis baltymogliadino, esančio kviečių ir kitų grūdinių gliutene, netoleravimas. Jos simptomai – stipri diarėja ir svorio kritimas. Avižos turi mažai gliadino, todėl lengvai toleruojamos sergant šia liga. Tai patvirtina ir įvairūs moksliniai tyrimai.
    • Diabetas: Nors avižos turi daug angliavandenių, rekomenduojamos diabetikams, nes gerai toleruojamos, ypač pilno grūdo dribsnių pavidalu. Tai yra dėl to, kad avižose yra fruktozės ir beta gliukano, kurių yra būtent avižų sėlenose (luobelėje). Beta gliukanas – tirpios augalinės skaidulos. Įrodyta, kad jis labai pagerina iš avižų krakmolo suskaidytos gliukozės įsisavinimą (JAV Žemės ūkio departamento tyrimai).
    • Aukštas cholesterolio lygis: Avižose esančių riebalų sudėtis mažina cholesterolio lygį. Šį efektą sustiprina beta gliukano poveikis, kurio yra avižos grūdo luobelėje. Beta gliukanas suriša ir pašalina iš žarnyno tulžies druskas, tuo pačiu sumažindamas riebalų įsisavinimą. Tulžies rūgštys – tai žaliava, iš kurios organizmas gamina cholesterolį. Todėl pašalinus jas su išmatomis, sumažėja vidinė cholesterolio gamyba.  Ši avižų savybė įrodyta daugeliu tyrimų, todėl primygtinai rekomenduojama  visiems, turintiems aukštą cholesterolio lygį, vartoti pilno grūdo avižinius dribsnius, tame tarpe ir avižų sėlenas.
    • Aterosklerozė ir hipertonija: Kasdieninis avižų vartojimas bet kokia forma duoda puikius šios ligos tiek gydymo, tiek profilaktikos rezultatus.Avizu nuoviras

Avižų nuoviras stabilizuoja ir stiprina nervų sistemą. Jį rekomenduojama vartoti padidėjus nervingumui ir arteriniam kraujospūdžiui.

 


Gaminimas ir vartojimas:

  1. Dribsniai – geriausias avižų vartojimo būdas, norint gauti visus jose esančių maistinių savybių privalumus. Dribsnius galima išvirti vadenyje arba daržovių nuovire.
  2. Avižinė košė: Ją galima paruošti taip: užmerkite 4 v.š. avižinių dribsnių. Sekantį rytą užvirinkite 0,5 litro vandens ir sudėkite išbrinkusius dribsnius, virkite 15 min. ant mažos ugnies. Patiekti galima su medumi, taip pat galima paskaninti pienu.
  3. Miltai arba piurė naudojami sriuboms ir vaikų maistui paruošti.
  4. „Miusli“: Jų sudėtyje yra avižinių dribsnių kartu su kitais grūdiniais, migdolais, lazdyno riešutais, razinomis ir t.t. “Bircher miusli“ sudėtyje be anksčiau minėtų ingredientų yra šviežių vaisių, pieno ir truputis medaus.
  5. Avižų nuoviras: Tam, kad jį paruošti reikia 2 v.š. avižų grūdų virti 1 litre vandens 5 minutes, o po to nukošti. Vandenį galima pasaldinti medumi. Kaip gėrimą galima vartoti visos dienos bėgyje.

 

Šaltinis: Dr.Jorge D.Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“

Rugiai – maistas arterijoms

Rugiai suteikia arterijoms elastingumą

Rugiai sudėtimi panašūs į kviečius, tačiau turi daugiau baltymų ir ląstelienos. Rugių kaloringumas 331 kcal/100 rugiai maistas arterijomsg, beveik kaip kviečių (335 kcal/100 g).

Nors rugių sudėtyje nėra provitamino A, vitamino C ir B12, kaip ir visuose grūduose, likusių maistinių medžiagų yra pakankamai. Šiek tiek mažiau produkte yra riebalų ir kalcio.

  • Angliavandeniai. Jie sudaro didžiąją grūdo dalį (55,2 %), pagrindinis grūdo komponentas – krakmolas. Rugių krakmolo granulės suspaustos standriau nei kituose grūdiniuose, ir aptemptos skaiduliniu apvalkalu. Todėl rugiai lėtai įsisavina, o gliukozės molekulės išlaisvinamos pamažu. Dėl šios priežasties rugiai nesukelia staigaus gliukozės kiekio šuolio kraujyje; jie suteikia sotumo jausmą ir puikiai tinka segantiems diabetu.
  • Baltymai. Rugiai turtingi baltymais, jų turi daugiau nei kviečiai. Rugiuose mažiau nei kviečiuose baltymų, formuojančių glitimą. Dėl šios priežasties ruginė duona sunkesnė nei kvietinė.
  • Vitaminai. Rugiai – geras vitamino B 1, B 2, B 6, E, niacino, folinės rūgšties šaltinis. Kadangi rugiuose trūksta provitamino A ir vitamino C, juos reikia valgyti kartu su šviežiais vaisiais ir daržovėmis, turtingais šiais vitaminais.
  • Mineralai. Rugiai pakankamai turtingi fosforu, magniu ir geležimi, o taip pat cinku, selenu ir kitais mikroelementais. Kalcio deficitą rugiuose galima papildyti, jeigu juos derinti kartu su pienu ar pieno produktais. Kiekvienas 100 g rugių patenkina ¼ dienos normos geležies ir 1/3 d.n. magnio. Ir kas labai svarbu, beveik nėra natrio!

    Rugiai maistingesni nei kviečiai nors ir ne taip lengvai įsisavinami.

Rugiai ypač rekomenduojami sergant:

  • Ateroskleroze ir išemine širdies liga:
    • Rugiai suteikia arterijoms elastingumą, skystina kraują, gerina kraujotaką. Arterijų degeneracijos profilaktika – būdinga visų nerafinuotų grūdinių produktų savybė, tačiau rugiuose ji ypač ryški.
    • Iš dalies šią savybę paaiškina tai, kad rugiai turi antioksidantų, tokių kaip vitaminas E ir selenas, o taip pat daug ląstelienos.
    • Reguliarus rugių vartojimas padeda kenčiantiems ateroskleroze, ypač vainikinių kraujagyslių, kuri pasireiškia stenokardija arba širdies priepuoliu.
  • Hipertonija: Dėka teigiamo poveikio arterijoms ir labai mažo natrio kiekio rugiai taip pat naudingi kenčiantiems nuo hipertonijos. Vartojant rugių duoną nerekomenduojama jos sūdyti.
  • Vidurių užkietėjimas: Rugiuose daug skaidulų, daugiausia netirpių. Todėl jie labai vertingi tiems, kas kenčia nuo vidurių užkietėjimo. 
  • Storosios žarnos vėžio profilaktika.
    • Be to, kad rugiai padeda nuo vidurių užkietėjimo, kuris savo ruožtu skatina tiesiosios žarnos vėžio vystymąsi, ruginė duona labiau nei bet kuri kita mažina tulžies, litocholio, deoksicholio rūgščių koncentraciją žarnyne. Šios rūgštys patenkančios į žarnyną su tulžimi, dirgina žarnyno sienelių gleivinę ir veikia kaip kancerogenai (vėžio sukėlėjai), ir sustiprina gyvulinės kilmės kenksmingų medžiagų, skatinančių vėžio vystymąsi, poveikį.
    • Todėl reguliarus rugių vartojimas ypač rekomenduojamas pacientams turintiems aukštą storosios žarnos vėžio riziką ir tiems, kuriems piktybiniai augliai jau buvo išoperuoti, siekiant išvengti ligos pasikartojimo.

 

Šaltinis: Dr.Jorge D.Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“