Sveikos gyvensenos tinklalapis
„Daugel ligų, kuriomis suserga žmonės, yra prislėgtumo padarinys. Širdgėla, susirūpinimas, apmaudas, sąžinės graužatis, kaltės jausmas, nepasitikėjimas – visa tai pamažu palaužia gyvybines galias, sukelia sveikatos pašlijimą ir mirtį.“
(E. Vait „Gydymo tarnystė“, 171 psl.)
„Tarp dvasios ir fizinio kūno egzistuoja glaudus ryšys… Dvasios ramybė yra būtina gydymo procesui… Aš tikiu, kad mano tikėjimas suartina mane su Jėzumi, kuris rodė ligoniams tiek daug meilės ir užuojautos. Aš įsitikinęs, kad Dievas žino mano išgyvenimus tuomet, kai mane pagydo vaistai ir tuomet, kai lieku neišgydytas nuo ligos… Aš tikiu, kad, nuoširdžiai priėmus Evangeliją, ji gali pasitarnauti gydant ligas…
Nė vienas iš mūsų trokštamų dalykų – nei garbė, nei turtas, nei šlovė ar prestižas – negali išgydyti sugniuždytos širdies, nepajėgia suteikti sielai ramybės ar išgydyti ligų. Tačiau asmeniškai suvokta ir patirta Dievo meilė gali gydančiu prisilietimu pasiekti kiekvieną kūno vietą.
Žinodami, kad esame Dievo priimti, kad mums atleista ir kad esame mylimi, galime išsivaduoti iš kaltės ir širdgėlos jausmų, atsikratyti nerimo ir baimės, kurie griauna mūsų gyvenimą ir sukelia ligas. Aš tikiu, kad šios naštos gali būti nuimtos, kai ateiname pas Jėzų ir susipažįstame su Juo asmeniškai.
Labai dažnai ligos atsiranda dėl netinkamo gyvenimo būdo. Žmonės yra įsipainioję į įpročių pinkles, ir tie netinkami įpročiai gali sužlugdyti jų sveikatą. Galbūt mes patys buvome jų vergai, o gal vis dar su jais kovojame ir dabar… Geroji naujiena apie Jėzų yra ta, kad Jis gali suteikti jums jėgų nugalėti. Jis gali būti tas tiltas, kuriuo į jūsų gyvenimą ateis permainos.”
Alanas Hodžis
Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“
Kartais darome dalykus, kuriuos gėda prisiminti, supykę pasakome žodžius, kurių nesugrąžinsi, priimame sprendimus, tragiškai keičiančius kitų gyvenimą.
❓ Ką daryti, kaip atleisti sau, užuot teisinusis. Kaip priimti savo praeitį ir gyventi santarvėje su savimi?
👉🏻 1) IŠTAISYKITE (paprašykite atleidimo, kompensuokite)
Jei pakenkėte reputacijai, verslui, padarėte didelę (arba ne tokią didelę) žalą, eikite ir ištaisykite. Pripažinkite, kad suklydote, įžeidėte ar pakenkėte pasitikėjimui. Atlyginkite žalą arba pasiūlykite kompensaciją. Net jei visiškai ištaisyti nepavyks, tai palengvins kaltės jausmą. Baimės pripažinti kaltę įveikimas ir atleidimas sau yra glaudžiai susiję.
👉🏻 2) ATSKIRKITE (aš ir mano klaida nėra tas pats)
Tai yra tai, kas atsitiko, o ne tai, kas aš esu. Klaidą galima ištaisyti arba suvokti. Klaidos ir jų apmąstymas gali jus pakeisti. Tačiau jūs nesate klaida. Toks atsiskyrimas padeda išsikelti tikslą ir pa(si)taisyti, o ne pasinerti į savigraužą, kuri nėra konstruktyvi.
👉🏻 3) PRISIIMKITE ATSAKOMYBĘ
Kai kurie veiksmai ir žodžiai liks su jumis visam laikui. Turėsite su tuo gyventi (suprasdami, kad tas žmogus jumis nebepasitikės, prireiks laiko santykiams atkurti, reikės grąžinti pinigus, iš naujo susikurti reputaciją). Tokia yra kaina. Tačiau visada atsiras tokių, kurie atleis ir supras. Kurie padės ir nebeprisimins apmaudaus aplaidumo, kurie mylės, nepaisant to, kas buvo. Kurie priims į darbą ir suteiks jums šansą, kurie parems, nes gyvenimas nėra vien klaidos.
👉🏻 4) PRIIMKITE KAIP PATIRTĮ
Taip, tai nutiko. Taip, aš padariau klaidą. Taip, viskas galėjo būti kitaip. Tačiau realybė yra tokia, jos negalima atsukti atgal. Ir galite dėl to gailėtis, demonstruoti atgailą sau (ar kitiems), bet jei neišmoksite pamokos, tai viskas veltui. Jei išmoksite, kas yra teisinga o kas ne, net karti patirtis bus naudinga.
👉🏻 5) KEISKITĖS
Suvokti, pripažinti, pataisyti yra puiku. Tačiau likti tuo pačiu žmogumi, kuris užlipa ant to paties mėgstamo „grėblio“, pavojinga. Jei klysti ir jausti kaltę jus paskatino jūsų įsitikinimai, keiskite įsitikinimus. Jei jūsų veiksmų įskaudinti kiti nusisuka nuo jūsų, pakeiskite savo veiksmus. Jei kalbate neapmąstydami žodžių, nuo šiol apgalvokite prieš kalbėdami. Keiskitės, kitaip savigrauža ir nuolatiniai prašymai atleisti yra tik laiko švaistymas.
👉🏻 6) TAI NĖRA GREITA
Nesitikėkit iš savęs greito atleidimo. O, padarysiu tai lengvai ir greitai. Kartais būna ir greitai, bet dažniau tam reikia laiko, daug laiko. Suteikite sau laiko priimti, suvokti ir pradėti elgtis su savimi gailestingai. Jūsų emocinė sfera tikrai tai įvertins!
‼️Visa tai labai nelengva. Tačiau visada galime sulaukti pagalbos iš mūsų dangiškojo Tėvo, kuris su džiaugsmu padės mums suprasti visas atleidimo paslaptis. Visada galime kreiptis į Jį maldoje, o per Jo Žodį, Bibliją, gauti atsakymus.
🧡 „…Ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams.“ (Mato 6, 12)
Šaltinis: Telegram kanalas „Necukrinė psichologija“
NEKURKIME LAUŽŲ Nekurkime laužų šeimos miške! Jau kibirkštį mokėkime protingai užgesinti. Ramia kalbėsena, ne žeidžiančia strėle aštria problemą spręsti pamėginkim. Neminkim ant širdies kitam, jei mums užmynė, – kerštavimas nerodo išminties. Neįsiklausymo yda - bloga kaimynė, o greitai susitaikius ir laimė greitai grįš išties. Nes rūstaujant yra pavojus nusidėti. Tegul ištirps rūstybė saulei dar nenusileidus. Mokėkime krikščioniškai atleisti ir mylėti, ir šypsenos tepuošia mūsų veidus. (2006 07 08) Romualda Adomaitytė-Chabarina
Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“
💞 „Būkite vieni kitiems pakantūs ir atleiskite vieni kitiems, jei vienas prieš kitą turite skundą. Kaip Viešpats jums atleido, taip ir jūs atleiskite.“ (Kolosiečiams 3, 13)
Linkiu jums gražios, taikios dienos 🥰.
Kas yra krikščioniška šeima?
Ji yra šiltos žmogiškos meilės židinys, kur Dievas augina savo netobulus vaikus. Mes esame pašaukti mylėti, melstis su savo vaikais, lankyti su jais bažnyčią, auklėti ir būti jiems pavyzdžiu, bet visa kita daro Dievas. Kad ir kur mums nesisektų, Dievas mums padeda. Krikščioniška šeima išsiskiria tuo, kad sugeba išlaikyti ramybę visuose sunkumuose. Taip pat ji pasižymi džiaugsmu ir linksmumu, nes tiki Kristumi… Mums ramu, nes žinome, kad visą sumaištį Dievas laiko savo rankose.
Džonas ir Polė Sandfordai
