Vienas žodis…

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra Vienas-siltas-zodis-gali.png
VIENAS ŽODIS

Vienas šiltas žodis gali
tris žiemos žvarbiausius mėnesius sušildyti
ir patraukti sunkų akmenį nuo kelio,
nuo laukimo sausą gomurį suvilgyti,

gali mirksniu liūdną skliautą nudažyti
visomis vaivorykštės spalvom.
Vienas šiltas žodis, o nuo jo kaip akys švyti,
linksmas aidas aidi žydinčiom širdies kalvom!

Vienas šiltas žodis gali
tris žiemos žvarbiausius mėnesius sušildyti
ir praturtinti kiekvieno mūsų dalią,
ir aprišti sielą – skaudintą, sugildytą.

Vienas šiltas žodis, o nuo jo kaip akys švyti,
linksmas aidas aidi žydinčiom širdies kalvom!

2006 gruodis
Romualda Adomaitytė-Chabarina

„Kiekvieno žmogaus širdis trokšta gaivinančių žodžių. Daugelis žmonių ieško tos atgaivos garsių oratorių, filosofų pasisakymuose… Tačiau Vienintelis, kuris taria stebuklingus, gydančius žodžius, – tai Jėzus Kristus“. (Audrius Mačiulis)

„Nerimas apsunkina žmogaus širdį, o geras žodis pralinksmina“. (Biblija, Patarlių 12, 25)

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“

Draugiškas bendravimas smegenų sveikatai

Kad gerai jaustųsi, beveik visi žmonės turi bent kartais pabūti tarp žmonių (pasižmonėti). Tai aktualu net ir užkietėjusiems intravertams – taip, po tokio sukrėtimo reikės papildyti savo „socialinės baterijos“ įkrovą, tačiau be bendravimo neišsiversite.

Vis dėlto šiandien vis daugiau žmonių dėl įvairių priežasčių izoliuojasi nuo visuomenės – kartais savo noru, o kartais priverstinai. Remiantis visu tuo, logiška manyti, kad izoliacija kažkaip veikia smegenų būklę.

Įvairios mokslininkų grupės nuolat tiria ryšį tarp žmogaus socialinio aktyvumo ir jo smegenų būklės. Nustatyta, kad šios sritys glaudžiai susijusios su žmogaus gebėjimu priimti teisingus sprendimus, įsiminti informaciją, išlaikyti motyvaciją, kontroliuoti emocijas ir pan. Tai reiškia, kad reguliarus bendravimas su žmonėmis tiesiogiai veikia pačius įvairiausius mūsų organizmo gebėjimus.

Palyginimai parodė, kad žmonių, kuriems trūksta bendravimo, pažintiniai gebėjimai yra prastesni:

– Jų atmintis ir reakcijos laikas prastesni.

– Taip pat mažiau pilkosios medžiagos daugelyje smegenų dalių.

– Be to, pas socialiai izoliuotus žmones buvo pastebėti procesai, kurie dalyvauja Alzheimerio ligos vystymesi.

Daugeliu atvejų, kai nėra bendravimo, žmonės patiria didelį stresą. Lėtinis stresas smarkiai keičia smegenų ląstelių struktūrą ir funkciją, ir ne į gerąją pusę.

Galbūt nesant bendravimo žmogaus smegenys negauna pakankamo krūvio, kad palaikytų jų tonusą.

Kartą mokslininkai tyrė taksi vairuotojų, kurie turi įsiminti daugybę maršrutų, smegenis. Paaiškėjo, kad jie turi gana didelį hipokampo – smegenų dalies, atliekančios svarbų vaidmenį erdvinėje atmintyje, kuri būtina navigacijai, – tūrį. Vadinasi, kuo dažniau žmogus naudoja skirtingas smegenų sritis, tuo geriau jos išlavintos.

Remdamiesi tuo galime daryti prielaidą, kad bendraujant žmogaus smegenys taip pat gerai dirba ir treniruojasi, tačiau nesant socialinių ryšių ima degraduoti. Mažai tikėtina, kad jauni žmonės dėl to turi rimtų problemų. Tačiau su vyresnio amžiaus žmonėmis reikia kažką daryti – mokslinio darbo autoriai siūlo organizuoti socialiai izoliuotiems žmonėms skirtus renginius, kuriuose jie galėtų bendrauti.

*****

„Tie, kurie užsidarę savyje, kurie nenori per draugišką bendravimą suteikti palaimos kitiems, praranda daug palankių gyvenimo akimirkų. Juk bendraudami žmonės šlifuoja savo charakterį, susipažįsta ir susidraugauja, o tai sukuria širdžių vienybę ir meilės atmosferą, į kurią dangus žiūri palankiai.“ (E. Vait)

„Ką matėme ir girdėjome, skelbiame ir jums, kad ir jūs turėtumėte bendravimą su mumis.“ (1 Jono 1, 3)

Tu ateini – ir viskas keičias…

„Jėzus savo sekėjams paaiškino, ko Jis atėjo: atkurti santykių su žmonėmis. Jis atėjo, kad panaikintų priešiškumą, pašalintų nesantaiką ir susvetimėjimą tarp Dievo ir žmogaus… Taisant santykius, svarbu suvokti, kad nėra tobulos draugystės, nėra tobulos santuokos, nėra tobulo nė vieno žmogaus. Jeigu jūs pasiryžote atkurti santykius, galite sudaryti meilės, pakantumo, harmonijos sutartis ir sudėtingą situaciją paversti gražia“. (Maksas Lukado)

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“

Žiūrėdami mes keičiamės…

„Dievas laiko mus atsakingus už aplinkos, kurioje tarpsta mūsų vaikų sielos, sukūrimą… Kiek kartų mes atsisakome kartu su vaikais praleisti laiką vardan ‘svarbesnių’ dalykų? Ar nerodo mūsų visuotinio apsileidimo tai, kad mes jau retai kada bepasakome: ‘Aš negaliu tau skirti savo vaiko laiko!’…

Vaikų auklėjimas susijęs su tuo, ką tėvas daro, – kaip apkabina, ką kalba už stalo, kaip elgiasi su žmona, kaip tvarko reikalus, kaip sugeba atleisti ir mylėti, kaip auklėja, žaidžia, kaip kalba ir taip toliau. Pagal tai, ką tėvas daro sūnaus ar dukters akivaizdoje, vaikai susikuria tėvo vaizdą. Vaikas netampa toks, kaip liepia tėvas; jis tampa toks, koks yra tėvas… Pats tikriausias mokymas yra mūsų elgesys kiekvieną su vaikais gyvenimo akimirką. Metodas yra priemonė. Mes esame mokymas“.

Džonas ir Polė Sandfordai

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“

Raktas į sveikus santykius su vaikais

Šie patarimai padės pagerinti santykius su jūsų vaikais, sukurti pasitikėjimo ir meilės atmosferą.

Tie, prie kurių vaikas prisirišęs, guodžia ir suteikia jam jėgų vien tuo, kad yra šalia. Svarbu išlikti vaiko tėvais, o tėvai tai tie, kurie rūpinasi.

– Ar norite, kad jūsų vaikas susitvarkytų su gyvenimo iššūkiais? Tuomet visą vaikystę guoskite jį, apkabinkite, priimkite jo jausmus. Nesakykite „Neverk!“, nesistenkite iš karto atitraukti jo dėmesį ir pralinksminti. Padėkite jam išgyventi stresą, išlikti gyvam ir išeiti iš jo, nepraryti nemalonių jausmų ir „neužšalti“.

– Mums atrodo, kad tas, kuris nuo vaikystės užgrūdintas negandų, vėliau gyvenime geriau su jomis susidoros. Tai netiesa. Tyrimai rodo, kad geriau su sunkumais susidoroja tie, kurie turėjo laimingą vaikystę ir draugišką šeimą. Jų psichika turi rezervą, patiriant stresą ji išlaiko gebėjimą būti lanksti ir išradinga, jie ieško pagalbos ir sugeba save paguosti.

– Ar norite, kad jūsų vaikas mokėtų prašyti atleidimo? Atsiprašykite patys. Parodykite pavyzdį, kaip įveikti kivirčą ir pripažinti klaidas. Jei išliks prieraišumas – vaikas ims mėgdžioti ir mokysis pats, be moralizavimo.

– Įprotis emociškai išsikrauti per vaiką yra savotiška priklausomybė. Jam reikia priešintis taip pat, kaip ir kitiems blogiems įpročiams: ne „kovoti“, o „mokytis“, palaipsniui bandant ir stiprinant kitus elgesio modelius.

Todėl skirkite sau laiko, darykite nedideles pertraukėles savo veikloje nelaukdami, kol pajausite nepakeliamą nuovargį.

– Jei mokome vaikus nemeluoti, bet patys meluojame, reikalaujame nerūkyti, bet patys rūkome, liepiame neskriausti mažesnių ir silpnų, o patys mušame vaiką, neturėkite iliuzijų dėl rezultato.

– Kažkodėl daugelis suaugusiųjų mano, kad jei vaikas iš karto nemeta visko, kuo buvo užsiėmęs, ir nebėga vykdyti paliepimo – tai yra nepagarbos ženklas. Iš tikrųjų nepagarba – tai kreipimasis į žmogų ne prašymu, o su įsakymu, nesidomėjimas jo planais ir norais (išskyrus kritines situacijas, susijusias su saugumu).

– Svarbiausia auklėjant vaikus – pačių tėvų būklė. Psichologai mėgsta cituoti punktą iš skrydžių saugos instrukcijų: „Išsihermetinus lėktuvo salonui, deguonies kaukę pirmiausia užsidėkite sau, paskui vaikui“. Nes jei jūs negalėsite normaliai kvėpuoti, vaikui tikrai niekas nepadės.

– Neaukokite bendravimo laiko su vaiku vardan to, kad „suteiktumėte jam viską, kas geriausia“. Vaiko pasitikėjimo ir ramybės negalima nusipirkti už jokius pinigus.

– Svarbu, kad vaikas, bendraudamas su jumis, gautų įvairių tipų atsakomąją reakciją. Kartais jam nusileiskite, o kartais ne, kartais situaciją paverskite žaidimu, o kartais susitarkite arba elkitės kaip nors kitaip. Tokiu būdu vaikas supras, kad yra įvairių būdų išsisukti iš gyvenimiškų situacijų.

– Geriausia, ką galime padaryti vaiko vystymuisi, tai netrukdyti jam žaisti. Kartais dalyvaukite žaidimuose, kartais namų ruošos darbus ar pasivaikščiojimus paverskite žaidimu, kartais tiesiog netrukdykite jam, jei jis įsitraukęs.

Autorius: psichologė Liudmila Petranovskaja

Šaltinis: 8doktorov.ru

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM