Karštomis vasaros dienomis daugelis stengiasi tiesiog daugiau gerti. Nors tai labai svarbu, organizmui atsivėsinti gali padėti ir keletas kitų paprastų, bet veiksmingų priemonių.
Žmogaus organizmas turi veiksmingą natūralią vėsinimosi sistemą. Kai ši sistema nebespėja pašalinti šilumos, kūno temperatūra kyla, didėja širdies apkrova ir dehidratacijos rizika. Organizmui netenkant skysčių tirštėja kraujas, atsiranda silpnumas, galvos skausmas, o sunkesniais atvejais gali išsivystyti net gyvybei pavojingas šilumos smūgis.
Gera žinia ta, kad daugelis veiksmingų būdų padėti organizmui yra labai paprasti.
1. Ne tik gerkite – gerkite laiku
Troškulys nėra ankstyvas signalas. Jis dažniausiai atsiranda tada, kai organizmas jau neteko maždaug 1–2 % kūno skysčių. Tuo metu blogėja dėmesio koncentracija, mažėja fizinis darbingumas, organizmui sunkiau prakaituoti.
Todėl karštyje geriau gerti po nedaug, bet reguliariai.
Jeigu šlapimas tampa tamsiai geltonas, tai dažnai rodo, kad skysčių jau trūksta.
2. Didžiausias organizmo „kondicionierius“ – prakaito garavimas
Daugelis mano, kad prakaitas pats atvėsina kūną. Iš tikrųjų vėsina ne prakaitas, o jo garavimas.
Kol prakaitas tiesiog teka oda, aušinimas vyksta gana menkai. Tačiau kai vanduo išgaruoja, jis pasiima nemažą kiekį šilumos. Todėl organizmui vėsintis padeda lengvas vėjelis, ventiliatorius ar tiesiog sudrėkinta oda.
3. Kodėl šlapias rankšluostis ant galvos tikrai padeda?
Tai nėra liaudiškas prietaras. Galvos odoje ir kakle yra daug kraujagyslių. Kai ant galvos ar sprando uždedamas vėsus drėgnas rankšluostis, kraujas, tekantis paviršinėmis kraujagyslėmis, perduoda dalį savo šilumos vėsesniam audiniui.
Rankšluosčiui pamažu džiūstant, vanduo garuodamas paima dar daugiau šilumos iš odos, todėl vėsinimas tampa dar veiksmingesnis.
Todėl, jei nėra kondicionieriaus:
- sudrėkinkite rankšluostį vėsiu vandeniu;
- lengvai nuspauskite;
- apsukite galvą arba uždėkite ant sprando;
- kai sušyla, vėl sudrėkinkite.
Tai vienas paprasčiausių būdų padėti organizmui atsivėsinti.
4. Vėsinkite ne visą kūną, o „šilumos magistrales“
Jeigu turite nedaug vandens, nebūtina lieti jo ant viso kūno. Efektyviau vėsinti vietas, kur arti odos eina stambesnės kraujagyslės:
- kaklą;
- pažastis;
- riešus;
- kirkšnis.
Tokiu būdu greičiau atvėsta per šias vietas tekantis kraujas ir efektyviau pašalinama kūno šiluma.
5. Ledinis vanduo ne visada vėsina geriausiai
Atrodo logiška, kad kuo šaltesnis vanduo, tuo greičiau organizmas atsivėsins. Tačiau ne visada taip yra.
Labai šaltas vanduo ar ledinis dušas sukelia odos kraujagyslių susiaurėjimą. Dėl to į odą priteka mažiau kraujo, todėl organizmui tampa sunkiau atiduoti viduje susikaupusią šilumą.
Kur kas geresnis pasirinkimas dažniausiai yra vėsus arba drungnas vanduo. Jis leidžia odos kraujagyslėms išlikti išsiplėtusioms, todėl šiluma lengviau pasišalina iš organizmo.
Jei po tokio dušo odos visiškai nenusausinsite, o leisite vandeniui natūraliai išgaruoti, vėsinantis poveikis bus dar stipresnis.
6. Kodėl karštyje dingsta apetitas?
Daugelis pastebi, kad karštą dieną visai nesinori sotaus maisto. Tai nėra atsitiktinumas.
Virškinant ir įsisavinant maistą organizme išsiskiria papildoma šiluma. Šis reiškinys vadinamas maisto terminiu efektu.
Kuo didesnė ir sotesnė porcija, tuo daugiau darbo tenka virškinimo sistemai, todėl organizme išsiskiria daugiau šilumos. Dėl šios priežasties karštomis dienomis daugelis žmonių natūraliai renkasi lengvesnį maistą.
7. Kodėl vyresni žmonės karštyje rizikuoja labiau?
Su amžiumi daugeliui žmonių silpnėja troškulio pojūtis, blogėja organizmo gebėjimas išsklaidyti šilumą, o lėtinės ligos ir kai kurie vaistai dar labiau padidina perkaitimo riziką.
Todėl vyresnio amžiaus žmonėms karščio poveikis gali būti pavojingesnis.
8. Saugokitės ne tik karščio, bet ir oro drėgmės
Žmogaus organizmui daug sunkiau atvėsti ne tada, kai oras sausas, o tada, kai jis labai drėgnas. Kodėl?
Kai ore daug drėgmės, prakaitas garuoja daug lėčiau. Vadinasi, organizmas praranda vieną svarbiausių aušinimo mechanizmų.
Todėl 30 °C karštis esant didelei oro drėgmei gali būti sunkiau pakeliamas negu aukštesnė temperatūra sausame klimate.
9. Delnų ir pėdų vėsinimas – mažiau žinomas būdas padėti organizmui atsivėsinti
Tai gali nustebinti, tačiau delnuose ir paduose yra daug specialių kraujagyslių jungčių, dalyvaujančių organizmo temperatūros reguliavime. Todėl šių kūno vietų vėsinimas gali padėti efektyviau pašalinti dalį šilumos.
Jei nėra galimybės nusiprausti po dušu, galite kelioms minutėms pamerkti delnus arba pėdas į vėsų, bet ne ledinį vandenį.
Tai nėra stebuklinga priemonė, tačiau ji gali sumažinti karščio pojūtį ir papildyti kitus vėsinimo būdus.
10. Kodėl dykumų gyventojai dėvi ilgus drabužius?
Iš pirmo žvilgsnio atrodo nelogiška. Tačiau laisvi, ilgi ir šviesūs drabužiai:
- apsaugo odą nuo tiesioginių saulės spindulių;
- sumažina odos įkaitimą;
- leidžia tarp audinio ir kūno cirkuliuoti orui;
- sumažina vandens netekimą per prakaitavimą.
Todėl kartais žmogus su ilgais, plonais lininiais drabužiais jaučiasi vėsiau negu vilkėdamas trumpus aptemptus marškinėlius.
11. Kaip apsaugoti namus nuo perkaitimo?
Karštomis dienomis daugelis visą dieną laiko atvirus langus, tikėdamiesi, kad taip namuose bus vėsiau. Tačiau jei lauke karščiau negu viduje, į patalpas patenka dar daugiau šilumos.
Norint išlaikyti namus vėsesnius, rekomenduojama:
- anksti ryte gerai išvėdinti patalpas;
- dieną langus laikyti uždarytus;
- užtraukti užuolaidas ar žaliuzes;
- vakare ir naktį, kai oras atvėsta, langus vėl plačiai atverti.
Dar veiksmingiau saulės spindulius sustabdyti prieš jiems pasiekiant lango stiklą. Tam geriausiai tinka:
- išorinės žaliuzės;
- langinės;
- markizės;
- medžių ar vijoklių metamas šešėlis.
Kai saulės spinduliai pereina pro lango stiklą, jie įkaitina grindis, sienas ir baldus, o šie dar ilgai skleidžia sukauptą šilumą į patalpą. Todėl išorinės apsaugos nuo saulės paprastai yra veiksmingesnės už vidines užuolaidas.
Neatsitiktinai daugelyje Pietų Europos šalių ant namų langų įrengtos išorinės langinės – jos padeda išlaikyti patalpas vėsesnes net ir labai karštomis dienomis.
12. Kodėl karštyje pulsas padažnėja?
Kad organizmas galėtų atsivėsinti, odos kraujagyslės išsiplečia ir į jas nukreipiama daugiau kraujo. Taip šiluma lengviau atiduodama aplinkai.
Dėl šios priežasties širdžiai tenka dirbti sparčiau, todėl net visiškai sveikam žmogui karštą dieną pulsas gali būti didesnis nei įprastai.
13. Šaltas gėrimas – ar tikrai geriausias pasirinkimas?
Labai šaltas vanduo suteikia malonų pojūtį. Tačiau poveikis organizmo temperatūrai dažniausiai būna nedidelis ir trumpalaikis.
Svarbiausia ne vandens temperatūra, o tai, kad jo pakaktų.
Kai kuriems žmonėms lediniai gėrimai gali sukelti skrandžio spazmus ar galvos skausmą. Todėl daugeliui patogiau gerti tiesiog vėsų vandenį.
14. Kodėl kai kurie žmonės prakaituoja labai mažai?
Mažesnis prakaitavimas nebūtinai reiškia, kad žmogus geriau pakelia karštį.
Prakaitavimas yra pagrindinis organizmo vėsinimosi mechanizmas. Jei karštyje ar fizinio krūvio metu prakaito išsiskiria per mažai, organizmui tampa sunkiau pašalinti šilumą, todėl gali padidėti perkaitimo rizika.
Prakaitavimo intensyvumas skiriasi tarp žmonių. Jį lemia genetika, fizinis pasirengimas, amžius, vartojami vaistai ir kai kurios ligos.
15. Kodėl po kelių dienų karštį pakeliame lengviau?
Tai vadinama aklimatizacija. Per maždaug 1–2 savaites organizmas prisitaiko:
- pradeda prakaituoti anksčiau;
- prakaito išsiskiria daugiau;
- prakaituojant netenkama mažiau natrio;
- širdis dirba ekonomiškiau.
Todėl pirmosios labai karštos vasaros dienos dažnai būna sunkiausios.
16. Ar alkoholis iš tiesų „atgaivina“?
Šaltas alus daugeliui atrodo gaivinantis. Tačiau fiziologiškai alkoholis nėra geras pasirinkimas.
Jis:
- skatina skysčių netekimą;
- blogina termoreguliaciją;
- gali mažinti gebėjimą įvertinti perkaitimo simptomus;
- didina nelaimingų atsitikimų riziką.
Todėl karštomis dienomis alkoholis nėra tinkama priemonė atsigaivinti.
17. Kodėl termometro rodoma temperatūra ne visada parodo, kaip karšta iš tikrųjų?
Žmogaus savijautą lemia ne vien oro temperatūra, bet ir:
- oro drėgmė;
- vėjo greitis;
- saulės spinduliuotė.
Pavyzdžiui, esant 32 °C ir labai didelei oro drėgmei, prakaitas garuoja daug lėčiau. Kadangi būtent prakaito garavimas yra pagrindinis organizmo „oro kondicionierius“, kūnas prasčiau atiduoda šilumą ir gali greičiau perkaisti.
Todėl orų prognozėse vis dažniau pateikiama ne tik oro temperatūra, bet ir jaučiama, arba jutiminė, temperatūra, kuri geriau atspindi, kokį karščio poveikį žmogus gali patirti.
Kada būtina sunerimti?
Nedelsdami ieškokite pavėsio, pradėkite vėsinti kūną ir kvieskite greitąją medicinos pagalbą, jei žmogui atsiranda:
- sumišimas;
- stiprus mieguistumas;
- sąmonės sutrikimas;
- labai karšta oda;
- kūno temperatūra apie 40 °C ar daugiau;
- traukuliai.
Tokiais atvejais delsti negalima. Tai gali būti šilumos smūgio požymiai.
Pabaigai
Karštis pavojingiausias tada, kai organizmas nebesugeba efektyviai atsivėsinti. Kuo aukštesnė oro temperatūra ir didesnė drėgmė, tuo sunkiau jam tai padaryti.
Žinodami, kaip veikia natūralūs organizmo vėsinimosi mechanizmai, galime paprastomis priemonėmis padėti sau ir artimiesiems saugiau ištverti net pačias karščiausias vasaros dienas.
