(Lot. Lactuca sativa)
Romėnai valgydavo salotas nakčiai, kad gerai išsimiegotų po gausios vakarienės. Šiandien daug streso patiriantys miesto gyventojai gali mėgautis salotų, kaip vienintelio vakarienės valgio, pranašumais.
• SAVYBĖS IR INDIKACIJOS: Salotos yra vienas iš vandeniu turtingiausių maisto produktų. Salotose labai mažai angliavandenių ir riebalų, o tai paaiškina jų mažą energetinę vertę. Tačiau turi gana nemažai baltymų. Salotų maistinė ir gydomoji vertė priklauso nuo šių komponentų:
??PROVITAMINAS A: 100 g salotų turi 260 mikrogramų retinolio ekvivalento (µg RE), o tai yra ketvirtadalis šio provitamino kasdieninio žmogaus poreikio.
??B grupės VITAMINAI: Salotose gausu vitaminų B1 (0,1 mg/100 g), B2 (0,1 mg/100 g) ir folio rūgšties (135,7 µg/100 g).
??VITAMINAS C: Šio vitamino koncentracija salotose yra 24 mg/100 g, šiek tiek mažiau nei puselėje apelsino ar citrinos.
??MINERALAI: Salotos žinomos kaip kalio (290 mg/100 g) ir geležies (1,1 mg/100 g) šaltinis. Taip pat turi kalcio, fosforo ir magnio, ir mikroelementų – cinko, vario ir mangano.
??SKAIDULOS (1,7%) prisideda prie švelnaus vidurius laisvinančio poveikio.
??RAMINANČIOS ir MIGDOMOSIOS medžiagos: Salotose eančios pieniškos sultys pasižymi šiomis savybėmis: raminančios, migdomos, apetitą žadinančios ir virškinimą gerinančios, šarminančios ir remineralizuojančios.
• Naudingos esant šioms LIGOMS:
Funkciniai nervų sistemos sutrikimai, tokie kaip nervingumas, stresas, psichologinė įtampa ar nerimas. Reguliarus salotų vartojimas turi švelnų, vos pastebimą raminamąjį poveikį, aprūpina organizmą B grupės vitaminais, reikalingais stabiliai nervų sistemos veiklai.
??NEMIGA: tiems, kurie kenčia nuo nemigos, rekomenduojama vakarieniauti vien tik salotomis.
??VIRŠKINIMO sutrikimai: prieš pagrindinį valgį suvalgytos salotos tonizuoja skrandį ir palengvina virškinimą.
??VIDURIŲ užkietėjimas: salotos palengvina žarnyno veiklą dėl puikaus pasisavinimo ir skaidulų kiekio.
??NUTUKIMAS: salotos suteikia sotumo jausmą, ir tuo pačiu turi mažai kalorijų. Kartu tai padeda sumažinti nervingumą, nerimą ir padeda išvegti emocinio valgymo.
??DIABETAS: salotose labai mažai angliavandenių; dėl šios priežasties diabetikai gali jų valgyti tiek, kiek nori.
PARUOŠIMAS:
▫ Šviežios, neapdorotos – tai geriausias būdas mėgautis salotų šviežumu ir skoniu. Patiekiamos su trupučiu augalinio aliejaus (geriausia alyvuogių) ir šiek tiek citrinos sulčių. Žali lapai yra maistingesni nei balti vidiniai.
▫ Pačius kiečiausius lapus galima virti.
Naudokimės Dievo dovanomis, kurių taip gausu vasarą, ir būkime SVEIKI ?
Paruošta remiantis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“
#sveikata #mityba #salotos #ligos #augalinemityba #darzoves
Lapinės SALOTOS – ramina nervus ir užpildo skrandį
(Lot. Lactuca sativa)
Romėnai valgydavo salotas nakčiai, kad gerai išsimiegotų po gausios vakarienės. Šiandien daug streso patiriantys miesto gyventojai gali mėgautis salotų, kaip vienintelio vakarienės valgio, pranašumais.
• SAVYBĖS IR INDIKACIJOS: Salotos yra vienas iš vandeniu turtingiausių maisto produktų. Salotose labai mažai angliavandenių ir riebalų, o tai paaiškina jų mažą energetinę vertę. Tačiau turi gana nemažai baltymų. Salotų maistinė ir gydomoji vertė priklauso nuo šių komponentų:
??PROVITAMINAS A: 100 g salotų turi 260 mikrogramų retinolio ekvivalento (µg RE), o tai yra ketvirtadalis šio provitamino kasdieninio žmogaus poreikio.
??B grupės VITAMINAI: Salotose gausu vitaminų B1 (0,1 mg/100 g), B2 (0,1 mg/100 g) ir folio rūgšties (135,7 µg/100 g).
??VITAMINAS C: Šio vitamino koncentracija salotose yra 24 mg/100 g, šiek tiek mažiau nei puselėje apelsino ar citrinos.
??MINERALAI: Salotos žinomos kaip kalio (290 mg/100 g) ir geležies (1,1 mg/100 g) šaltinis. Taip pat turi kalcio, fosforo ir magnio, ir mikroelementų – cinko, vario ir mangano.
??SKAIDULOS (1,7%) prisideda prie švelnaus vidurius laisvinančio poveikio.
??RAMINANČIOS ir MIGDOMOSIOS medžiagos: Salotose eančios pieniškos sultys pasižymi šiomis savybėmis: raminančios, migdomos, apetitą žadinančios ir virškinimą gerinančios, šarminančios ir remineralizuojančios.
• Naudingos esant šioms LIGOMS:
Funkciniai nervų sistemos sutrikimai, tokie kaip nervingumas, stresas, psichologinė įtampa ar nerimas. Reguliarus salotų vartojimas turi švelnų, vos pastebimą raminamąjį poveikį, aprūpina organizmą B grupės vitaminais, reikalingais stabiliai nervų sistemos veiklai.
??NEMIGA: tiems, kurie kenčia nuo nemigos, rekomenduojama vakarieniauti vien tik salotomis.
??VIRŠKINIMO sutrikimai: prieš pagrindinį valgį suvalgytos salotos tonizuoja skrandį ir palengvina virškinimą.
??VIDURIŲ užkietėjimas: salotos palengvina žarnyno veiklą dėl puikaus pasisavinimo ir skaidulų kiekio.
??NUTUKIMAS: salotos suteikia sotumo jausmą, ir tuo pačiu turi mažai kalorijų. Kartu tai padeda sumažinti nervingumą, nerimą ir padeda išvegti emocinio valgymo.
??DIABETAS: salotose labai mažai angliavandenių; dėl šios priežasties diabetikai gali jų valgyti tiek, kiek nori.
PARUOŠIMAS:
▫ Šviežios, neapdorotos – tai geriausias būdas mėgautis salotų šviežumu ir skoniu. Patiekiamos su trupučiu augalinio aliejaus (geriausia alyvuogių) ir šiek tiek citrinos sulčių. Žali lapai yra maistingesni nei balti vidiniai.
▫ Pačius kiečiausius lapus galima virti.
Naudokimės Dievo dovanomis, kurių taip gausu vasarą, ir būkime SVEIKI ?
Paruošta remiantis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“
užkirsti kelią neurodegeneracinių ligų vystymuisi: Alzheimerio, Parkinsono, išsėtinės sklerozės – sukeliančių demenciją;
ČESNAKAS
Naudokitės Dievo dovanomis iš gamtos ir būkite sveiki!!
Daugiausia avižose ANGLIAVANDENIŲ. Ypatingos avižų grūdų struktūros dėka angliavandeniai lengvai asimiliuojami ir lėtai įsisavinami, todėl avižos kelioms valandoms aprūpina organizmą energija. Į avižų sudėtį įeina šie angliavandeniai:
Dievas tarė: „Štai daviau jums visus visoje žemėje sėklą teikiančius augalus ir visus medžius, vedančius vaisius su sėklomis; jie bus jums maistas. (
PAPRASTI angliavandeniai susideda iš vienos ar dviejų molekulių. Tai gliukozė, fruktozė, galaktozė, sacharozė. Jie taip pat vadinami mono arba disacharidais. Tokie angliavandeniai nereikalauja virškinimo ir iškart absorbuojami į kraują. Gliukozės kiekis kraujyje greitai kyla, suteikdamas sotumo ir malonumo jausmą. Bet gliukozę reikia nedelsiant paskirstyti ląstelėms. Tam kasa gamina hormoną insuliną. Jis greitai „įstumia“ gliukozę į ląsteles, o jos lygis taip pat greitai mažėja. Sumažėjus gliukozės kiekiui, vėl norisi valgyti ką nors saldaus. Tokie cukraus svyravimai kraujyje sukelia nuotaikos pokyčius ir formuoja priklausomybę nuo saldumynų.
BŪKITE SVEIKI! 
Nuolat gaunamas deguonis ir gliukozė.
KAI NEPAKANKA VALIOS
