Neuroprotektoriai lėtina smegenų senėjimo procesą

Maistas, turintis neuroprotekcinių savybių lėtina smegenų senėjimo procesą.

Šiuolaikiniai tyrimai patvirtina, kad neuroprotekcinių savybių turintys produktai padeda:

užkirsti kelią neurodegeneracinių ligų vystymuisi: Alzheimerio, Parkinsono, išsėtinės sklerozės – sukeliančių demenciją;

pagerinti intelektinę veiklą ir psichinį stabilumą;

sulėtinti smegenų senėjimą.

Žemiau išvardintų produktų poveikis buvo moksliškai įrodytas.

ČESNAKAS

Tyrimai parodė, kad reguliarus česnako ekstrakto, kuris yra veiksmingesnis už žalią česnaką, vartojimas sumažina demencijos riziką ir sustabdo pažinimo ir intelekto silpnėjimą, atsirandantį su amžiumi.

Jei norite apsaugoti smegenis nuo senėjimo ir intelektą “formoje”, valgykite česnaką kiekvieną dieną žalią arba ekstrakto pavidalu.

MĖLYNĖS

Jų mėlynai juoda spalva priklauso nuo didelės antocianinų, tam tikros rūšies flavonoidų, koncentracijos. Visi vaisiai ir uogos, kuriuose yra daug flavonoidų turi antioksidacinį ir neuroprotekcinį poveikį. Labiausiai ištirtos mėlynės. Jos geriausiai apsaugo neuronus.

Sauja mėlynių ar kitų ryškiaspalvių uogų (gervuogių, juodųjų serbentų, vyšnių, žemuogių, trešnių) gali turėti teigiamą poveikį smegenų sveikatai ir pagerinti intelektinius gebėjimus.

SEZAMO sėklų aliejus

Sezamo sėklos – neuroprotektorius ir antioksidantas, o taip pat puikus geležies, kalcio ir kitų mineralų šaltinis. Sezamo aliejus pagreitina išemijos (nepakankamo aprūpinimo krauju) pažeistų smegenų sričių atstatymą. Sezamo sėklos ir aliejus naudingi tiems, kurie kenčia nuo blogos smegenų kraujotakos, dėl kurios paprastai pablogėja intelektas ir prarandama atmintis.

GRANATŲ sultys

Granatas – galingas neuroprotektorius, galintis neutralizuoti laisvųjų radikalų veiklą. Granatų sultys ne tik saugo suaugusiųjų smegenis nuo su amžiumi susijusių pokyčių ir Alzheimerio ligos, bet kai jas geria nėščioji, saugo ir naujagimio smegenis. Viena stiklinė granatų sulčių per dieną sulėtins smegenų senėjimą ir sumažins riziką susirgti Alzheimerio liga.

VYNUOGĖS su odele apsaugo neuronus nuo mirties dėl nepakankamos kraujotakos

Vynuogių, ypač raudonųjų ir tamsiųjų veilsių, sėklose didelė antioksidacinių medžiagų koncentracija. Vynuogių sėklų ekstrakto poveikį neuronams mokslininkai vadina antioksidaciniu atjauninimu. Kasdieniniam vartojimui pakanka 50 – 200 mg tabletėmis ar lašeliais.

GINKGO BILOBA (ginkmedžio) lapų ekstraktas gali pagerinti kraujotaką ir prisidėti prie visaverčio smegenų veikimo. Jis ne tik padeda įveikti smegenų pažeidimo padarinius, bet ir turi apsauginį poveikį.

ŠPINATAI ir SPIRULINA

Tyrimai parodė, kad šios priemonės, kaip ir mėlynės, gerina pažeistų smegenų sričių atsatymą.

Pilno grūdo RYŽIAI, KVIEČIAI, AVIŽOS ir MIEŽIAI

Jų sėlenose yra daug tokotrienolio (tam tikros E vitamino rūšies). Tai galingas antioksidantas ir neuroprotektorius.

SOJOJE yra izoflavonų. Žmonės, vartojantys daug izoflavonų turintį maistą (tofu ir netekstūruotus sojos baltymus) lengviau išgyvena nepakankamą smegenų aprūpinimą krauju.

Naudokitės Dievo dovanomis iš gamtos ir būkite sveiki!!

Šaltinis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Sveikas kūnas“

Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/nejroprotektory-zamedlyayut…/

2021-12-142021-12-13

Avižos mažina cholesterolį (tęsinys – 2 dalis)

Dėl savo gydomųjų savybių avižos rekomenduojamos įvairiomis LIGOMIS sergantiems ligoniams:

NERVŲ sistemos susirgimai: Avižos aprūpina mūsų organizmą pagrindinėmis maisto medžiagomis normaliam nervų sistemos darbui: gliukoze (suskaidžius krakmolą), riebiosiomis rūgštimis, fosforu, lecitinu ir vitaminu B1. Visos šios medžiagos stiprina ir stabilizuoja protinę veiklą. Be to avižos turi truputį netoksiško alkaloido avenino, kuris veikia nervų sistemą raminančiai. Reguliarus avižų vartojimas bet kokia forma, tame tarpe ir avižų nuoviro (receptą rasite straipsnio pabaigoje), rekomenduojamas esant: nervingumui, pervargimui ar psichiniam išsekimui, nemigai ir depresijai. Šis produktas rekomenduojamas studentams, ypač egzaminų metu.

VIRŠKINIMO sutrikimai: Dėl avižose esančių augalinių klijų ir lengvo jų įsisavinimo, jos turi minkštinantį poveikį. Išvirtos su pienu (geriau rinkitės augalinį pieną) arba daržovių nuoviru ypač tinka sergant gastritu, dvylikapirštės žarnos opa, sutrikus virškinimui, pavyzdžiui divertikuliozė arba kolitas, kuris atsirado dėl mikroorganizmų, toksinų, vaistų arba sunkiai įsisavinamų pruduktų poveikio.

CELIAKIJA: Šios ligos priežastis baltymo – gliadino, esančio kviečių ir kitų grūdinių gliutene, netoleravimas. Jos simptomai – stipri diarėja ir svorio kritimas. Avižos turi mažai gliadino, todėl lengvai toleruojamos sergant šia liga. Tai patvirtina ir įvairūs moksliniai tyrimai.

DIABETAS: Nors avižos turi daug angliavandenių, rekomenduojamos diabetikams, nes gerai toleruojamos. Tai yra dėl to, kad avižose yra fruktozės ir beta gliukano, kurių yra būtent avižų sėlenose (luobelėje). Beta gliukanas – tirpios augalinės skaidulos. Įrodyta, kad jis labai pagerina iš avižų krakmolo suskaidytos gliukozės įsisavinimą (JAV Žemės ūkio departamento tyrimai).

Aukštas CHOLESTEROLIO lygis: Avižose esančių riebalų sudėtis mažina cholesterolio lygį. Šį efektą sustiprina beta gliukano poveikis, kurio yra avižos grūdo luobelėje. Beta gliukanas suriša ir pašalina iš žarnyno tulžies druskas, tuo pačiu sumažindamas riebalų įsisavinimą. Tulžies rūgštys – tai žaliava, iš kurios organizmas gamina cholesterolį. Todėl pašalinus jas su išmatomis, sumažėja vidinė cholesterolio gamyba. Ši avižų savybė įrodyta daugeliu tyrimų, todėl primygtinai rekomenduojama visiems, turintiems aukštą cholesterolio lygį, vartoti pilno grūdo avižas, avižų dribsnius, tame tarpe ir avižų sėlenas.

ATEROSKLEROZĖ ir HIPERTONIJA: Kasdieninis avižų vartojimas bet kokia forma duoda puikius šios ligos tiek gydymo, tiek profilaktikos rezultatus.

GAMINIMAS ir VARTOJIMAS:

Avižų nuoviras stabilizuoja ir stiprina nervų sistemą. Jį rekomenduojama vartoti padidėjus nervingumui ir arteriniam kraujospūdžiui.

Avižų NUOVIRO paruošimas: 2 v.š. avižų grūdų virkite 1 litre vandens 5 minutes, o po to nukoškite. Vandenį galima pasaldinti medumi. Kaip gėrimą galima vartoti visos dienos bėgyje.

Švarius avižų GRŪDUS iš vakaro užmerkite vandenyje. Ryte vandenį nukoškite. Užpylę šviežiu vandeniu, kad vos apsemtų, užvirkite, pavirkite 1-2 min. ir išjungus ugnį palikite brinkti (10-15 min.). Kol brinks, kad neatvėstų, puodą galima padėti į šiltesnę vietą, pvz., po pagalve ar pledu.

Jei renkatės avižinius DRIBSNIUS, rinkitės pilno grūdo ir geriau nesmulkintus, t.y. ne greito paruošimo. (Sveiki grūdai naudingesni nei dribsniai.)

Todėl ar valgote, ar geriate, ar šiaip ką darote, visa darykite Dievo šlovei. (1 Korintiečiams 10:31)

1 dalį „Avižos ramina nervus” rasite ČIA.

Paruošta remiantis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“

2021-12-132021-12-14

Avižos ramina nervus

Kai kuriose Centrinės Europos šalyse jautrių nervų žmonėms, kenčiantiems nuo nemigos, patariama miegoti ant avižiniais šiaudais prikimštų čiužinių. Greičiausiai ši praktika pasiteisina moksliniais tyrimais, nes avižos turi alkaloidų, kurie ramina nervų sistemą.

Avižos – daugiausia maisto medžiagų turinti grūdinė kultūra. Avižose labai daug fosforo, geležies (4,72mg/100g, tai yra daugiau nei mėsoje – 3mg/100g) ir vitamino B1.

Daugiausia avižose ANGLIAVANDENIŲ. Ypatingos avižų grūdų struktūros dėka angliavandeniai lengvai asimiliuojami ir lėtai įsisavinami, todėl avižos kelioms valandoms aprūpina organizmą energija. Į avižų sudėtį įeina šie angliavandeniai:

Krakmolas ir jo skilimo produktai: dekstrinas, maltozė ir gliukozė. Šias medžiagas organizmas lengvai įsisavina ir paverčia jas energija.

Fruktozė: Jos yra nedaug, lyginant su kitais angliavandeniais. Nereikalauja insulino, kad patektų į ląstelės vidų ir būtų panaudota. Dėl šios priežasties avižos labai rekomenduojamos diabetikams.

Augaliniai klijai: Angliavandenis, turintis želatinos konsistenciją ir savybę kaupti (sulaikyti) vandenį. Tai tirpi ląsteliena, kuri sutepa ir minkština vidines virškinamojo trakto (skrandžio ir žarnyno) sieneles. Todėl avižos labai tinkamos sergant gastritu ir kolitu.

Ląsteliena: Ji yra grūdo paviršiuje, todėl išlieka ir pilnagrūdžiuose dribsniuose. Ląstelieną galima vartoti ir avižinių sėlenų pavidalu. Pagrindinis ląstelienos komponentas – beta gliukanas – tirpi ląsteliena. Jis turi lengvą vidurius laisvinantį poveikį, mažina cholesterolio kiekį, nes absorbuoja ir pašalina iš žarnyno tulžies rūgštis, kurios yra žaliava cholesterolio gaminimui.

BALTYMAI, kurių gausu avižose (16,9 %), lengvai virškinami. Jie turi visas pagrindines amino rūgštis, tačiau ne optimaliu santykiu. Avižose gana mažai lizino ir trionino, o metionino yra per daug. Iš kitos pusės ankštiniuose (lęšiuose, pupelėse, žirniuose) daug lizino ir trionino, o metionino mažai. Todėl avižų ir ankštinių derinys labai naudingas.

RIEBALAI, esantys avižose, taip pat labai vertingi. Į jų sudėtį įeina:

Riebiosios rūgštys – 80% neprisotintų, ir 20% prisotintų. Neprisotintų riebiųjų rūgščių dominavimas sureguliuoja cholesterolio sintezės procesą.

Avenasterolis – fitosterinas, augalinė medžiaga panaši į cholesterolį ir turinti įdomią savybę – trukdo įsisavinti tikrąjį cholesterolį žarnyne, todėl mažina jo kiekį kraujyje.

Lecitinas: Avižose yra nedidelis šio fosfolipido kiekis. Jis labai svarbus nervų sistemos veiklai. Lecitinas taip pat padeda mažinti cholesterolio lygį kraujyje.

Nors avižos turi daug įvairių riebalų, jų neturėtų vengti tie, kurie nori sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje.

2 dalį „Avižos mažina cholesterolį“ rasite ČIA.

Dievas tarė: „Štai daviau jums visus visoje žemėje sėklą teikiančius augalus ir visus medžius, vedančius vaisius su sėklomis; jie bus jums maistas. (Pradžios 1:29)

Paruošta remiantis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“

2021-03-11

ANGLIAVANDENIAI – draugai ar priešai?

Apie angliavandenius yra daugybė prieštaringų nuomonių. Kai kas įsitikinęs, kad tai kenksminga maisto grupė. Kiti visai ramiai į ją reaguoja. Išsiaiškinkim šitą klausimą.

Angliavandeniai – pagrindinis žmogaus kūno energijos šaltinis, suteikiantis daugiau nei pusę visos mitybos energetinės vertės.

Jeigu mityboje trūksta angliavandenių, organizmas baltymus ir riebalus naudos kaip energijos šaltinį. Baltymus lengviau naudoti. Raumenyse yra daugiausia baltymų. Todėl jeigu žmogus per mažai juda, tai raumenų masė sumažės. Jei asmuo fiziškai aktyvus, kaip energijos šaltinis bus naudojamos riebalų atsargos. Jeigu jų organizme daug, tai nėra blogai. Svarbiausia nenueiti per toli, nes riebalų trūkumas sukels kitas problemas.

Mūsų smegenys ir visa nervų sistema sunaudoja didžiulį energijos kiekį. Pagrindinis jos šaltinis – gliukozė. Kad gliukozė galėtų patekti į ląsteles, jai reikia hormono insulino, kuris atveria ląstelės „duris“ gliukozei. Bet į nervų ląsteles gliukozė patenka tiesiogiai be insulino pagalbos. Todėl kraujyje yra palaikomas daugiau ar mažiau pastovus gliukozės kiekis, kad smegenys nepatirtų energijos problemų. Būtent todėl ilgalaikė mažai angliavandenių turinti dieta neigiamai paveikia nervų sistemą. Žmogus liesėja, tampa neramus, dirglus ir net piktas. Tai gali sukelti depresiją.

Kad nesukeltumėte sau nereikalingų problemų, svarbu suprasti, kad yra paprasti ir sudėtingi angliavandeniai.

PAPRASTI angliavandeniai susideda iš vienos ar dviejų molekulių. Tai gliukozė, fruktozė, galaktozė, sacharozė. Jie taip pat vadinami mono arba disacharidais. Tokie angliavandeniai nereikalauja virškinimo ir iškart absorbuojami į kraują. Gliukozės kiekis kraujyje greitai kyla, suteikdamas sotumo ir malonumo jausmą. Bet gliukozę reikia nedelsiant paskirstyti ląstelėms. Tam kasa gamina hormoną insuliną. Jis greitai „įstumia“ gliukozę į ląsteles, o jos lygis taip pat greitai mažėja. Sumažėjus gliukozės kiekiui, vėl norisi valgyti ką nors saldaus. Tokie cukraus svyravimai kraujyje sukelia nuotaikos pokyčius ir formuoja priklausomybę nuo saldumynų.

SUDĖTINGI arba kompleksiniai angliavandeniai tai sujungtos į grandines paprastų angliavandenių molekulės (gliukozės ir kt.). Tai krakmolas, glikogenas, inulinas ir kt. Žarnyne jie suskaidomi į paprastas molekules ir lėtai absorbuojami į kraują. Todėl kompleksiniai angliavandeniai dar vadinami lėtaisiais.

LĄSTELIENA taip pat yra kompleksiniai angliavandeniai. Ji užtikrina laipsnišką visų maistinių medžiagų įsisavinimą žarnyne, padeda palaikyti stabilų gliukozės kiekį kraujyje. Todėl net vaisiai, kuriuose gausu paprastųjų angliavandenių, bet tuo pačiu ir daug ląstelienos, neduoda tokių gliukozės kiekio kraujyje šuolių kaip cukrus, jo turintys maisto produktai ir apskritai rafinuotas maistas.

Angliavandenių yra beveik visuose maisto produktuose: augaliniuose ir gyvuliniuose. Todėl jų negalima, o ir nereikia visai atsisakyti. Tačiau bus naudinga pašalinti arba bent jau apriboti maisto produktus, kuriuose daug cukraus (saldumo) ar krakmolo, ir tuo pačiu mažai ląstelienos: rafinuotų grūdų ir bulvių.

Agliavandeniai – SVARBI SVEIKOS MITYBOS dalis. Jums tiesiog reikia pasirinkti tinkamus produktus. GERIAUSI sveikų angliavandenių ŠALTINIAI tai daržovės, nerafinuoti grūdai, ankštiniai, uogos ir vaisiai.

Mityba mums turėtų suteikti sveikatos, o ne atimti ją. Todėl geriausia alternatyva – išmokti teisingai pasirinkti.

BŪKITE SVEIKI!

Natalija Nazarova, gydytoja terapeutė

Šaltinis: https://8doktorov.ru/uglevody-druzya-ili-vragi/

2021-02-26

VALIOS JĖGA „GIMSTA“ GALVOJE 🧠

Valios jėga, kaip raumenys: kuo daugiau ją treniruoji, tuo stipresnė ji tampa. Tačiau norint pasiekti rezultatų, būtina turėti omenyje smegenų fiziologinius poreikius ir tam tikrus psichologinius principus.

SMEGENŲ POREIKIAI

Mūsų sąmonė priima geresnius sprendimus ir jais vadovaujasi, kai smegenims netrūksta nieko, kas joms reikalinga tinkamai funkcionuoti.

PAGRINDINIAI SMEGENŲ FIZIOLOGINIAI POREIKIAI:

Nuolat gaunamas deguonis ir gliukozė.

Apsauga nuo cheminių ir mikrobiologinių poveikių.

Poilsis.

Alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų nebuvimas kraujyje. Sveikų įpročių laikymasis.

VENKITE NEREIKALINGŲ KALORIJŲ

Persivalgymas sulėtina ir pablogina smegenų veiklą.Kaloringas maistas sumažina kraujo pritekėjimą į smegenis.Sumažėja dėmesys ir gebėjimas susikaupti, atsiranda mieguistumas.Mažėja sugebėjimas priimti pagrįstus sprendimus.

ĮGYKITE ŽINIŲ

Tyrinėjant tam tikrų maisto produktų ar įpročių poveikį sveikatai, mūsų sprendimai tampa labiau apgalvoti.

SUSIKURKITE TEISINGĄ MOTYVACIJĄ

Motyvacija – galingas svertas, kuris skatina mūsų sąmonę ir elgesį. Geriausia valios motyvacija: sveikata, šeima, dvasingumas, artimųjų likimas.

KONTROLIUOKITE APETITĄ

Apetito kontrolė stiprina valią ir palengvina sveikų sprendimų priėmimą. Sveikatą stiprinantys sprendimai stiprina sąmonę ir valią.

KAI NEPAKANKA VALIOS

Žmonės, kenčiantys nuo bet kokios priklausomybės, ne visada turi valios jos atsikratyti. Jausdami savo bejėgiškumą, daugelis tikinčiųjų kreipiasi į Tą, Kuris aukštesnis už juos. Jeigu valios neužtenka, atminkite, kad yra antgamtinis jėgos Šaltinis, atviras visiems, kurie kreipiasi į Jį pagalbos: „Prašykite, ir jums bus duota“ (Luko 11, 9).

Paruošta pagal Džordž Pamplona–Rodžer knygą “Sveikas kūnas”

https://8doktorov.ru/sila-voli-rozhdaetsya-v-golove/

2015-03-012021-12-13

Avižos – maistas nervų sistemai

Avižos – ramina nervus, mažina cholesterolį

Savybės ir kam vartoti:

Avižos – daugiausia maisto medžiagų turinti grūdinė kultūra. Riebalų turi du kartus daugiau nei kviečiai, daugiau baltymų ir angliavandenių. Avižose labai daug fosforo, geležies ( 4,72 mg / 100 g, tai yra daugiau nei mėsoje – 3 mg / 100 g ) ir vitamino B1.

Daugiausia avižose ANGLIAVANDENIŲ. Ypatingos avižų grūdų struktūros dėka angliavandeniai lengvai asimiliuojami ir lėtai įsisavinami, todėl avižos kelioms valandoms aprūpina organizmą energija (kas labai svarbu diabetikams ir žmonėms, turintiems viršsvorį – vertėjo pastaba). Į avižų sudėtį įeina šie angliavandeniai:

- - Krakmolas ir jo skilimo produktai: dekstrinas, maltozė ir gliukozė. Šias medžiagas lengvai įsisavina organizmas ir paverčia jas energija.
  - Fruktozė: Jos yra nedaug, lyginant su kitais angliavandeniais. Nereikalauja insulino, kad patektų į ląstelės vidų ir būtų panaudota. Dėl šios priežasties avižos labai rekomenduojamos diabetikams.
  - Augaliniai klijai: Angliavandenis, turintis želatinos konsistenciją ir savybę kaupti (sulaikyti) vandenį. Tai tirpi ląsteliena, kuri sutepa ir minkština vidines virškinamojo trakto (skrandžio ir žarnyno) sieneles. Todėl avižos labai tinkamos sergant gastritu ir kolitu.
  - Ląsteliena: Ji yra grūdo paviršiuje, todėl išlieka ir pilnagrūdžiuose dribsniuose. Ląstelieną galima vartoti ir kaip avižines sėlenas. Pagrindinis ląstelienos komponentas – beta gliukanas, tirpi ląsteliena. Jis turi lengvą vidurius laisvinantį poveikį, mažina cholesterolio kiekį, nes absorbuoja ir pašalina iš žarnyno tulžies rūgštis, kurios yra žaliava gaminti cholesterolį.

BALTYMAI, kurių gausu avižose ( 16,9 % ) yra lengvai virškinami. Jie turi visas pagrindines amino rūgštis, tačiau ne optimaliu santykiu. Avižose gana mažai lizino ir trionino, o metionino yra per daug. Iš kitos pusės ankštiniuose ( lęšiai, pupelės, žirniai ) daug lizino ir trionino, o metionino mažai. Todėl avižų ir ankštinių derinys labai naudingas.

RIEBALAI, esantys avižose taip pat labai vertingi. Į jų sudėtį įeina:

- - Riebiosios rūgštys – neprisotintos (80 %), įskaitant linoleno, ir prisotintos (20 %). Neprisotintų riebiųjų rūgščių dominavimas sureguliuoja cholesterolio sintezės procesą.
  - Avenasterolis, fitosterinas, augalinė medžiaga panaši į cholesterolį ir turinti įdomią savybę – trukdo įsisavinti tikrąjį cholesterolį žarnyne, todėl mažina jo kiekį kraujyje.
  - Lecitinas: Avižose yra nedidelis šio fosfolipido, kuris labai svarbus nervų sistemos veiklai, kiekis. Lecitinas taip pat padeda mažinti cholesterolio lygį kraujyje.

Nors avižos turi daug įvairių riebalų, jų neturėtų vengti tie, kurie nori sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje.

Dėl savo ypač aukštos maistinės vertės ir gero įsisavinimo avižos turėtų būti vienu iš pagrindiniu maisto produktų. Kaip ir duoną, jas galima valgyti kasdien, nes grūdiniai – žmogaus mitybos raciono pamatas.

Dėl savo gydomųjų savybių avižos rekomenduojamos įvairiomis ligomis sergantiems ligoniams:

- Nervų sistemos susirgimai: Avižos aprūpina mūsų organizmą pagrindinėmis maisto medžiagomis normaliam nervų sistemos darbui: gliukoze (suskaidžiusi krakmolą), riebiosiomis rūgštimis, fosforu, lecitinu ir vitaminu B1. Visos šios medžiagos stiprina ir stabilizuoja protinę veiklą. Be to avižos turi truputį netoksiško alkaloido avenino, kuris veikia nervų sistemą raminančiai. Reguliarus avižų vartojimas bet kokia forma, tame tarpe ir avižų nuoviro (receptą rasite straipsnio pabaigoje), rekomenduojamas esant: nervingumui, pervargimui ar psichiniam išsekimui, nemigai ir depresijai. Šis produktas rekomenduojamas studentams, ypač egzaminų metu.
- Virškinimo sutrikimai: Dėl avižose esančių augalinių klijų ir lengvo jų įsisavinimo, avižiniai dribsniai (avižinė košė) turi minkštinantį poveikį. Išvirti su pienu arba daržovių nuoviru jie ypač tinka sergant gastritu, dvylikapirštės žarnos opa, sutrikus virškinimui, pavyzdžiui divertikuliozė arba kolitas, kuris atsirado dėl mikroorganizmų, toksinų, vaistų arba sunkiai įsisavinamų pruduktų poveikio.
- Celiakija: Šios ligos priežastis baltymo – gliadino, esančio kviečių ir kitų grūdinių gliutene, netoleravimas. Jos simptomai – stipri diarėja ir svorio kritimas. Avižos turi mažai gliadino, todėl lengvai toleruojamos sergant šia liga. Tai patvirtina ir įvairūs moksliniai tyrimai.
- Diabetas: Nors avižos turi daug angliavandenių, rekomenduojamos diabetikams, nes gerai toleruojamos, ypač pilno grūdo dribsnių pavidalu. Tai yra dėl to, kad avižose yra fruktozės ir beta gliukano, kurių yra būtent avižų sėlenose (luobelėje). Beta gliukanas – tirpios augalinės skaidulos. Įrodyta, kad jis labai pagerina iš avižų krakmolo suskaidytos gliukozės įsisavinimą (JAV Žemės ūkio departamento tyrimai).
- Aukštas cholesterolio lygis: Avižose esančių riebalų sudėtis mažina cholesterolio lygį. Šį efektą sustiprina beta gliukano poveikis, kurio yra avižos grūdo luobelėje. Beta gliukanas suriša ir pašalina iš žarnyno tulžies druskas, tuo pačiu sumažindamas riebalų įsisavinimą. Tulžies rūgštys – tai žaliava, iš kurios organizmas gamina cholesterolį. Todėl pašalinus jas su išmatomis, sumažėja vidinė cholesterolio gamyba. Ši avižų savybė įrodyta daugeliu tyrimų, todėl primygtinai rekomenduojama visiems, turintiems aukštą cholesterolio lygį, vartoti pilno grūdo avižinius dribsnius, tame tarpe ir avižų sėlenas.
- Aterosklerozė ir hipertonija: Kasdieninis avižų vartojimas bet kokia forma duoda puikius šios ligos tiek gydymo, tiek profilaktikos rezultatus.

Avižų nuoviras stabilizuoja ir stiprina nervų sistemą. Jį rekomenduojama vartoti padidėjus nervingumui ir arteriniam kraujospūdžiui.

Gaminimas ir vartojimas:

Dribsniai – geriausias avižų vartojimo būdas, norint gauti visus jose esančių maistinių savybių privalumus. Dribsnius galima išvirti vadenyje arba daržovių nuovire.
Avižinė košė: Ją galima paruošti taip: užmerkite 4 v.š. avižinių dribsnių. Sekantį rytą užvirinkite 0,5 litro vandens ir sudėkite išbrinkusius dribsnius, virkite 15 min. ant mažos ugnies. Patiekti galima su medumi, taip pat galima paskaninti pienu.
Miltai arba piurė naudojami sriuboms ir vaikų maistui paruošti.
„Miusli“: Jų sudėtyje yra avižinių dribsnių kartu su kitais grūdiniais, migdolais, lazdyno riešutais, razinomis ir t.t. “Bircher miusli“ sudėtyje be anksčiau minėtų ingredientų yra šviežių vaisių, pieno ir truputis medaus.
Avižų nuoviras: Tam, kad jį paruošti reikia 2 v.š. avižų grūdų virti 1 litre vandens 5 minutes, o po to nukošti. Vandenį galima pasaldinti medumi. Kaip gėrimą galima vartoti visos dienos bėgyje.

Šaltinis: Dr.Jorge D.Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“