Lęšiai – maži grūdeliai, didelė nauda

Lęšiai – vieni seniausiai žmonių auginamų ankštinių augalų. Jie buvo vertinami jau prieš tūkstančius metų, o Biblijoje net pasakojama, kaip Ezavas už lęšių valgį atidavė savo pirmagimystės teisę broliui Jokūbui (Pradžios 25, 29–34).

Šiandien lęšiai kartais lieka kitų produktų šešėlyje, nors yra nebrangūs, maistingi ir lengvai pritaikomi įvairiems patiekalams. Kuo šios mažos sėklos tokios vertingos mūsų sveikatai?

Mažos sėklos – daug vertingų medžiagų

Lęšiuose gausu augalinių baltymų, skaidulinių medžiagų, geležies ir folatų (vitamino B₉). Juose taip pat yra kalio, magnio, cinko ir kitų organizmui reikalingų mineralų.

Vienoje 250 ml stiklinėje telpa apie 200 g virtų lęšių. Tokiame kiekyje yra maždaug 18 g baltymų, 16 g skaidulinių medžiagų, 6,7 mg geležies ir 360 µg folatų.

1. Vertingas augalinių baltymų šaltinis

Baltymai reikalingi ne tik raumenims. Jie dalyvauja audinių atsinaujinimo procesuose, fermentų, hormonų ir kitų organizmui svarbių medžiagų gamyboje.

Lęšiai yra geras baltymų šaltinis žmonėms, kurie renkasi augalinę mitybą arba nori valgyti mažiau mėsos.

2. Kraujodara – kodėl lęšiai vadinami maistu kraujui?

Geležis būtina hemoglobino – raudonuosiuose kraujo kūneliuose esančio baltymo, pernešančio deguonį po organizmą, – gamybai. Geležies trūkumas gali sukelti mažakraujystę, dėl kurios žmogus jaučia nuovargį, silpnumą, sumažėja jo fizinis pajėgumas.

Lęšiuose gausu ne tik geležies, bet ir folatų, kurie būtini normaliam ląstelių dalijimuisi bei raudonųjų kraujo kūnelių susidarymui.

Tačiau svarbu žinoti, kad augaliniuose produktuose esanti geležis yra neheminė. Jos įsisavinimas priklauso nuo įvairių veiksnių, įskaitant kitų kartu valgomų produktų sudėtį.

Kaip pagerinti geležies įsisavinimą?

Vienas paprasčiausių būdų – lęšius valgyti kartu su vitamino C turinčiomis daržovėmis.

Pavyzdžiui, prie lęšių troškinio galima patiekti šviežių paprikų, brokolių ar kopūstų, o į paruoštą patiekalą įspausti šiek tiek citrinos sulčių.

Vitaminas C padeda organizmui geriau įsisavinti neheminę geležį.

Taip pat verta žinoti, kad kavoje, juodojoje ir žaliojoje arbatoje esantys polifenoliai gali mažinti augalinės kilmės geležies įsisavinimą. Todėl žmonėms, kuriems trūksta geležies, šiuos gėrimus geriau vartoti ne valgant ar iškart po valgio, o tarp valgymų.

3. Žarnyno sveikata – kuo naudingos lęšių skaidulos?

Lęšiai yra puikus skaidulinių medžiagų šaltinis. Jos padeda palaikyti normalią žarnyno veiklą, didina išmatų tūrį ir gali padėti išvengti vidurių užkietėjimo.

Dalis lęšiuose esančių angliavandenių ir skaidulinių medžiagų pasiekia storąją žarną, kur juos fermentuoja žarnyno bakterijos. Šio proceso metu susidaro trumposios grandinės riebalų rūgštys, tarp jų – butiratas, kuris yra svarbus storosios žarnos ląstelių energijos šaltinis.

Tačiau kodėl lęšiai kartais sukelia pilvo pūtimą?

Lęšiuose yra tam tikrų angliavandenių, vadinamų oligosacharidais, kurių žmogaus virškinimo fermentai negali suskaidyti. Todėl jie patenka į storąją žarną, kur juos skaido žarnyno bakterijos. Vykstant šiam procesui susidaro dujos, todėl kai kuriems žmonėms gali pūsti pilvą.

Kaip sumažinti pilvo pūtimą?

Jeigu ankštinius valgote retai, pradėkite nuo nedidelių porcijų ir palaipsniui jas didinkite. Lęšius gerai išvirkite, taip pat prieš virimą galite pamirkyti ir mirkymo vandenį nupilti.

Kai kuriems žmonėms lengviau virškinami raudonieji skaldyti lęšiai, nes jie dažniausiai būna be luobelės.

4. Cukraus kiekio kraujyje kontrolė

Lęšiai paprastai pasižymi mažu glikeminiu indeksu. Jų skaidulinės medžiagos, baltymai ir krakmolo struktūra prisideda prie lėtesnio angliavandenių virškinimo bei gliukozės pasisavinimo.

Todėl suvalgius lęšių gliukozės kiekis kraujyje dažnai didėja lėčiau negu suvalgius panašų angliavandenių kiekį iš rafinuotų grūdinių produktų.

Tai ypač aktualu žmonėms, sergantiems 2 tipo diabetu arba siekiantiems geresnės gliukozės kiekio kraujyje kontrolės.

Vis dėlto svarbu ir porcijos dydis, bendras patiekalo angliavandenių kiekis bei individuali organizmo reakcija.

5. Širdies ir kraujagyslių sveikata

Reguliarus ankštinių, įskaitant lęšius, vartojimas gali prisidėti prie širdžiai palankios mitybos.

Tyrimai rodo, kad ankštiniai gali padėti šiek tiek sumažinti mažo tankio lipoproteinų (MTL), dažnai vadinamų bloguoju cholesteroliu, kiekį kraujyje. Prie šio poveikio gali prisidėti skaidulinės medžiagos ir kitos ankštinių savybės, taip pat tai, kokius maisto produktus jais pakeičiame.

Lęšiuose taip pat mažai sočiųjų riebalų, o juose esantis kalis svarbus normaliam kraujospūdžiui palaikyti.

Tačiau nereikėtų tikėtis, kad vien lęšių vartojimas reikšmingai sumažins cholesterolio kiekį. Didžiausią naudą jie gali suteikti kaip įvairios, skaidulinių medžiagų turtingos mitybos dalis, ypač kai pakeičia daugiau sočiųjų riebalų turinčius produktus.

Kaip tinkamai paruošti lęšius?

Skirtingų rūšių lęšiai skiriasi spalva, dydžiu, tekstūra ir virimo laiku.

Žalieji ir rudieji lęšiai paprastai geriau išlaiko formą, todėl tinka salotoms, troškiniams ir garnyrams.

Raudonieji lęšiai dažniausiai parduodami skaldyti ir be luobelės. Jie greitai išverda, suminkštėja ir puikiai tinka tirštoms sriuboms, tyrėms bei padažams.

Juodieji (beluga) lęšiai yra smulkūs, verdami gana gerai išlaiko formą, todėl tinka salotoms ir garnyrams.

Ar lęšius būtina mirkyti?

Priešingai nei daugelį kitų ankštinių, lęšius galima virti ir nemirkytus.

Tačiau mirkymas gali sutrumpinti virimo laiką, sumažinti dalį vandenyje tirpių oligosacharidų ir kai kurių antimaistinių junginių kiekį.

Jeigu lęšius mirkote, prieš virimą vandenį nupilkite ir juos perplaukite.

Svarbiausia – lęšius gerai išvirti. Nevirtuose ankštiniuose esantys lektinai ir kai kurie kiti junginiai gali trukdyti virškinimui, o tinkamas terminis apdorojimas sumažina jų aktyvumą.

Lęšiai kasdienėje virtuvėje

Lęšiai gali būti ne tik sriubos ar troškinio pagrindas. Juos galima dėti į daržovių salotas, gaminti užtepėles, augalinius paplotėlius, įdarus ar tirštus padažus.

Net nedidelis virtų lęšių kiekis gali papildyti įprastą daržovių patiekalą baltymais ir skaidulinėmis medžiagomis.

Galbūt jau šią savaitę verta išbandyti naują patiekalą su lęšiais? Kartais sveikatai palankūs pokyčiai prasideda nuo visai paprastų pasirinkimų mūsų virtuvėje.

Straipsnis parengtas remiantis dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“.

Citrinos – padeda valyti ir atnaujinti kraują

Citrina (Citrus limon) yra hibridinis vaisius, laikomas natūraliu karčiojo apelsino (Citrus aurantium) ir citrinmedžio (Citrus medica) hibridu. Citrinmedis yra visžalis, dygliuotas medis, kuris dažniausiai užauga nuo 3 iki 6 metrų aukščio, tačiau kai kurios veislės gali pasiekti net 10 metrų.

SAVYBĖS IR INDIKACIJOS:

Daugiausia citrinose – vitamino C, jo kiekis tik šiek tiek mažesnis nei apelsinuose. Vidutinio dydžio citrina (apie 150 g) turi maždaug 45–50 mg vitamino C.

Tačiau dietiniu ir gydomuoju požiūriu įdomiausi citrinos komponentai yra ne maistingosios medžiagos, o lydinčios medžiagos, arba fitocheminiai elementai.

  • Organinės rūgštys (6–8 %). Tarp rūgščių vyrauja citrinos rūgštis; be jos, citrinoje yra obuolių, acto ir skruzdžių rūgšties. Šios rūgštys sustiprina askorbo rūgšties veikimą ir pasižymi stipriomis antiseptinėmis savybėmis.
  • Flavonoidai, tarp kurių vyrauja hesperidinas ir diosminas. Jų yra citrinos žievėje ir minkštime. Jie atlieka šias fiziologines funkcijas:

– Antioksidantai

– Apsaugo kapiliarus

– Antikancerogenai

  • Terpenai suteikia citrusiniams vaisiams unikalų skonį. Daugiausia jų yra žievėje. Labiausiai išsiskiria D-limonenas, kuris pasižymi detoksikuojančiomis ir antikancerogeninėmis savybėmis.

Nors citrina veikia visą organizmą, jos gydomasis naudojimas pirmiausia susijęs su poveikiu kraujui.

– Antianeminis poveikis: citrina gerina geležies pasisavinimą.

– Ji gerina kraujotaką, taip užkirsdama kelią trombozei.

– Valanti priemonė, palengvina toksinų pašalinimą iš kraujo.

Citrinos ypač rekomenduojamos šiais atvejais:

  • ANEMIJA: Citrinos turėtų būti neatskiriama anemija sergančių žmonių mitybos dalis. Nors jose geležies beveik nėra, jos yra stipri anemiją mažinanti priemonė, nes padidina kituose augaliniuose maisto produktuose esančios geležies pasisavinimą.
  • KRAUJOTAKOS SUTRIKIMAI: citrinose esantis hesperidinas ir kiti flavonoidai stiprina kapiliarų sieneles, gerina arterijų elastingumą ir neleidžia susidaryti pernelyg dideliam kraujo krešulių kiekiui.

Citrinos vartojamos sergant ateroskleroze, esant polinkiui į trombozę, edemą ir visais atvejais, kai reikia pagerinti kraujotaką.

  • ŠLAPIMO RŪGŠTIES PERTEKLIUS: Citrina padeda šalinti šlapimo rūgštį, vieną iš organizmo atliekų, kuri turėtų būti išskiriama su šlapimu. Šlapimo rūgšties perteklius kaupiasi sąnariuose ir sukelia artritą bei reumatinius skausmus. Ji sukelia inkstų nefritą (uždegimą).
  • INKSTŲ AKMENYS: Citrina gali padėti veiksmingai tirpdyti inkstų akmenis, susidariusius iš šlapimo rūgšties druskų (uratų).
  • INFEKCIJOS: Dėl vitamino C ir fitocheminių medžiagų kiekio citrinos pagerina organizmo imuninės sistemos gebėjimą pasipriešinti infekcijoms. Citrinų vartojimas padeda sergant visų rūšių infekcinėmis ligomis – virusinėmis ir bakterinėmis.
  • ANTIKANCEROGENAS: D–limonenas, aromatinis terpenas, esantis citrinose, ypač jų žievelėse, gali neutralizuoti tam tikrus kancerogenus.

Atsargiai citrinas turėtų vartoti žmonės:

– Turintys virškinimo problemų (ypač rūgštingumo padidėjimą).

– Turintys dantų emalio problemų. Citrinų rūgštys gali silpninti dantų emalį. Po citrinų vartojimo nerekomenduojama iškart valyti dantų – geriau praskalauti burną vandeniu.

– Sergantys lėtiniu inkstų nepakankamumu.

NAUDOJIMAS:

– Šviežios sultys: dėl rūgštaus skonio citrinos paprastai nevalgomos sveikos, kaip kiti vaisiai; vartojamos tik jų sultys. Jei turite galimybę įsigyti citrinų be pesticidų, ruošdami jų sultis naudokite ir žievelę, nes joje yra daug aromatinių terpenų, turinčių didelę gydomąją vertę.

– Įvairių patiekalų pagardinimas: citrinų sultys pagerina visų žalių lapinių daržovių, ryžių ir ankštinių daržovių skonį, virškinamumą ir savybes.

Paruošta remiantis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“

Burokėliai – maistas kraujui ir ne tik

Ryškiai raudoni burokėliai salotoms ir bulvių patiekalams suteikia gražią spalvą. Skaisčiai raudona spalva juos nudažo pigmentas betacianinas.

Šefildo universiteto (Didžioji Britanija) atliktų tyrimų duomenimis, raudonas šlapimas ir tos pačios spalvos išmatos suvalgius burokėlių pastebimi 10-14% gyventojų, dažniau tiems, kuriems trūksta geležies arba ji sunkiai įsisavinama žarnyne. Jei nerimaujate dėl raudonos savo šlapimo ar išmatų spalvos, priimkite tai kaip įspėjimą apie galimą geležies trūkumą arba virškinimo sutrikimus.

Tačiau per daug jaudintis nereikėtų: burokėliai ne tik įspėja apie… problemą, bet ir padeda ją išspręsti dėl savo antianeminio ir reguliuojančio poveikio.

SAVYBĖS IR INDIKACIJOS

Burokėliai tai viena iš turtingiausių cukrumi (sacharoze ir fruktoze) daržovių. Natūralių cukrų juose gali būti iki 10% bendros masės.

Burokėliai naudingi:

– Anemijos atveju: Šis burokėlių poveikis yra gerai žinomas. Geležies ir vitamino C, kuris palengvina šio mineralo pasisavinimą, kiekis burokėliuose yra gana nedidelis. Tačiau yra kažkoks neištirtas komponentas, skatinantis kraujo ląstelių gamybą.

Du kartus per dieną prieš valgį gerdami 50–100 ml šviežiai spaustų burokėlių sulčių, pasieksit gerų rezultatų kovojant su anemija. Brokėlių sultis rekomenduojama gerti žmonėms, kurie blogai reaguoja į gydymą vaistais, kurių sudėtyje yra geležies.

– Šarminimui: didelis mineralinių druskų, ypač kalio, kalcio ir magnio kiekis burokėliuose paaiškina jų šarminantį poveikį kraujui. Burokėliai labai rekomenduojami sergant podagra, esant dideliam šlapimo rūgšties kiekiui kraujyje ir mitybos racionui, kuriame daug riebalų ir mažai daržovių.

– Hipolipidemia: burokėlių šakniagumbiuose yra skaidulų – ląstelienos, kuri palengvina žarnyno veiklą ir mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Skaidulos taip pat sumažina žarnyne absorbuojamo cholesterolio kiekį. Todėl burokėlius rekomenduojama įtraukti į racioną tiems, kurie nori sumažinti cholesterolio kiekį.

– Lengvas vidurius laisvinatis poveikis dėl juose esančių skaidulų.

– Sužadina apetitą: burokėliai padidina skrandžio sulčių gamybą.

– Prieš vėžį: Dr. Schneider nurodo įvairius eksperimentus, atliktus Vengrijoje ir Vokietijoje. Vėžiniai navikai sumažėjo arba visiškai išnyko pacientams pradėjus kasdien vartoti po 250 g tarkuotų burokėlių arba 300–500 ml burokėlių sulčių. Poveikis išliko net ir užvirus sultis, kad būtų lengviau virškinamos skrandyje.

PARUOŠIMAS IR VARTOJIMAS

– Šviežiai spaustos sultys: Burokėlių sultys nėra labai malonaus skonio, todėl jas galima maišyti su kitomis sultimis arba pasaldinti medumi. Vienu metu nereikėtų išgerti daugiau nei 50–100 ml, kad nesutriktų virškinimas.

– „Žali“ tarkuoti: Taip paruoštus burokėlius galima pagardinti citrina ar alyvuogių aliejumi.

– Virti burokėliai lengviau virškinami. Išvirus odelę nulupsite lengviau, jei dar karštus burokėlius įdėsite į šaltą vandenį.

Valgykite daugiau daržovių ir būkite SVEIKI!

Paruošta remiantis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“