DIEVO ŠLOVEI

Gyvename mes tik vieną kartą, todėl kiekvienam reikėtų paklausti savęs: „Kaip geriausiai galėčiau panaudoti savo jėgas, kad duočiau daugiausiai naudos? Ką galiu nuveikti, kad visa tai būtų Dievo šlovei ir artimųjų gerovei?“ Juk gyvenimas tik tada įgyja vertę, kai jis atiduotas šiam tikslui.

Vystymasis ir augimas yra svarbiausia mūsų pareiga Dievui ir artimiesiems. Kiekvieną Kūrėjo mums duotą talentą mums būtina tobulinti, kad galėtume atnešti kuo daugiau gėrio – tiek, kiek tiktai mums įmanoma. Todėl fizinės ir protinės sveikatos atstatymui skirtas laikas bus panaudotas tinkamiausiai. Neturėtumėm pakenkti nė vienai savo organizmo funkcijai. Jei tik leisim sau šį aplaidumą, kentėsim nuo pasekmių.

Šaltinis: E.Vait „Krikščioniškas susivaldymas ir biblijinė higiena“ 41 – 42 orig. psl.

E. Vait Liudijimas

Cukrus užteršia mūsų organizmą, sutrikdydamas visą šio gyvo mechanizmo veiklą.

Noriu papasakoti jums vieną atvejį Mont-kalm Kaunti, Mičigano valstijoje. Lankiau vieną ligonį. Tai buvo gražus, aukštas, gerai sudėtas žmogus. Dar anksčiau teko su juo kalbėti apie jo gyvenimo būdą. Tada jam pasakiau: „Man nepatinka tavo žvilgsnis.“ Jis vartojo daug cukraus. Paklausiau jo, kodėl jis tai daro. Jis atsakė, kad kai nustojo valgyti mėsą, nežinojo kuo ją pakeisti, todėl ėmė vartoti daug cukraus. Patiekalai, kuriuos jis valgė netenkino jo, nes žmona nemokėjo gaminti maisto.

Kai kas iš jūsų siunčia savo dar nesubrendusias dukras mokintis įvairių mokslų, nes manote, kad tai svarbiausia. Jos palieka savo namus anksčiau nei išmoksta gaminti maistą, nors būtent šie įgūdžiai joms turėtų būti pirmaeiliai. Ši moteris neišmoko gaminti pilnavertį maistą. Kaip žmona ir mama šioje auklėjimo ir ugdymo srityje ji neturėjo mažiausio supratimo, todėl blogai pagaminti patiekalai jos vyrui buvo nepilnaverčiai ir jis naudojo per daug cukraus, kas ir iššaukė liguistą jo organizmo būklę. Šio žmogaus gyvenimas be jokios prasmės buvo paaukotas nemokšiškumui maisto gaminimo srityje.

Lankydama šį ligonį kiek įmanoma bandžiau patarti, kaip išeiti iš šios situacijos. Ir neužilgo jo būklė pagerėjo. Tačiau jis padarė klaidą ir ėmėsi darbo, reikalaujančio daug fizinių jėgų, nors buvo tam dar nepasiruošęs. Vėl ėmė maitintis blogai, todėl neužilgo vėl gulėjo lovoje. Jo organizmas buvo panašus į gyvą pūvančią masę. Jis buvo blogos mitybos auka. Didžiulėmis cukraus porcijomis jis bandė kompensuoti sveiko ir pilnaverčio maisto trūkumą, tačiau tik dar pablogino savo būklę.

Dažnai pietaudavau už vieno stalo su savo broliais ir sesėmis ir mačiau, kiek daug jie vartoja cukraus ir pieno. Visa tai užteršia organizmą, suerzina virškinimo organus, daro blogą poveikį proto veiklai. Panaši prabanga kenkia mūsų organizmo funkcijoms ir tiesiogiai mūsų smegenims. Viešpats man parodė, kad dideli cukraus kiekiai daug pavojingesni nei mėsa. Keisti savo mitybą reikia labai atsargiai, kad neiššaukti priešiškumą, išankstinį nusistatymą tų, kuriems reikia patarimo ir pagalbos šiuo klausimu.

Šaltinis: E.Vait „Liudijimai bažnyčiai“ 2 tomas, 369 – 370 orig. psl.

E.G.Vait – sveikos gyvensenos propaguotoja 19 – ame amžiuje

Rašydami apie sveiką gyvenimo būdą, kartais cituojame, vienos iš jo pradininkių 19 – E.G.Vait, 1875ame amžiuje, Elenos G. Vait knygas ir straipsnius. Nemažai žmonių ją pažįsta iš knygų apie Jėzų ir Jo tarnavimą, tokių kaip
„Kelias pas Kristų“,
„Su meile iš dangaus“,
„Patriarchai ir pranašai“,
„Didžioji kova“ ir kitos.

Tačiau lietuvių kalba dar nėra išleistos jos knygos apie sveiką gyvenseną, tokios kaip
„Gydymo tarnavimas“,
„Šeima ir sveikata“,
„Krikščioniškas susivaldymas ir biblijinė higiena“ ir kitos.

Dar 19 – ame amžiuje ji rašė apie dalykus, kurie medicinos mokslo buvo atrasti tik 20 – to amžiaus antroje pusėje. Liko daugybė liudijimų žmonių, gydytojų, kurie buvo liudininkai atvejų, kai tikinčiųjų susirinkimuose Elenai Vait buvo duodami regėjimai ir pranašystės. Savo knygose ji dažnai vartoja išsireiškimus „…man buvo parodyta…“, „…angelas man pasakė…“ ir panašių. Ji gavo ne šiaip vieną kitą tiesą apie sveiką gyvenimo būdą, bet vientisą, harmoningą koncepciją, apimančią visus žmogaus sveikatos klausimus.

Pavyzdžiui dar 1864 metais E.G.Vait rašė apie tabako žalą. Tai buvo jai duoto regėjimo aprašymas, kur tabakas vadinamas bjauria piktžole, pavojinga žmogaus sveikatai, ypač tuo, kad jos poveikis nepastebimas iškart. Tai lėtai veikiantys nuodai. Gal kam nors pasirodys, kad čia nieko naujo. Bet neužmirškit, kad tai buvo parašyta tada, kai gydytojai rekomendavo rūkymą, kaip vaistus nuo kvėpavimo takų ligų, vaistą nuo tuberkuliozės.

Perspėdama paskutinės kartos žmones, ji rašė, kad dėl vis labiau plintančių ligų gyvūnų pasaulyje ir jų persidavimo nuo gyvulių žmonėms, bus pavojinga vartoti gyvulinės kilmės produktus. Ji daug rašė apie riebaus maisto, cukraus, ir kitų rafinuotų produktų žalą. Ji ragino jau nuo mažens mokinti vaikus susivaldymo, ugdyti juose sveikus įpročius. Tai buvo ištisas mokymas apie gyvenimą pagal Dievo duotus principus. Šiandien pasaulyje yra nemažai šio mokymo pasekėjų. Ypač jų daug JAV, Kalifornijos valstijoje, Loma Lindos mieste, kur E.Vait iniciatyva buvo įkurta sanatorija. Šiandien ši vieta pasaulyje gerai žinoma  ne tik todėl, kad čia įkurta sanatorija tapo garsiu visame pasaulyje universitetu, bet ir todėl, kad čia gyvena daugiausiai ilgaamžių žmonių, gyvenančių daugiau kaip 100 metų. Jie aktyvūs iki pat mirties, tarnaujantys savo artimui.

Šiandien dauguma E.Vait aprašytų sveikos gyvensenos principų jau patvirtinti medicinos mokslo. Tačiau ir šiandien jie naudingi, kad galėtumėm „atskirti pelus nuo grūdų“. Gerai žinom, kad ir mokslo pasaulyje pasitaiko nesusipratimų ir klaidų.