Penki stebinantys vaikščiojimo privalumai

Jei gydytojas jums išrašytų receptą – VAIKŠČIOTI, nenustebkite. Šis paprastas užsiėmimas, kurį praktikuojate beveik nuo pirmų savo metų, dabar reklamuojamas kaip tas, kuriam labiausiai tinka “stebuklingo vaisto“ vardas.

Žinoma, kad bet kokia fizinė veikla, įskaitant vaikščiojimą, tai palaima jūsų sveikatai. Tačiau vaikščiojimas turi ypač daug privalumų. Štai penki, kurie gali jus nustebinti:

👉🏻1. Neutralizuoja VIRŠSVORĮ skatinančių GENŲ poveikį. Harvardo mokslininkai daugiau nei 12-kai tūkstančių žmonių ištyrė 32 nutukimą skatinančius genus, kad nustatytų, kiek jie prisideda prie kūno svorio. Jie išsiaiškino, kad tiems tyrimo dalyviams, kurie sparčiai vaikščiojo maždaug valandą per dieną, šių genų poveikis sumažėjo per pusę.

👉🏻2. Padeda sutramdyti potraukį SALDUMYNAMS. Pora Ekseterio universiteto tyrimų parodė, kad 15 minučių pasivaikščiojimas gali sumažinti potraukį šokoladui ir netgi sumažinti šokolado kiekį, kurį suvalgote stresinėse situacijose. Ir naujausi tyrimai patvirtina, kad vaikščiojimas gali sumažinti potraukį įvairiems saldiems užkandžiams ir jų vartojimą.

👉🏻3. Sumažina riziką susirgti krūties VĖŽIU. Mokslininkai jau žino, kad bet koks fizinis aktyvumas sumažina krūties vėžio riziką. Tačiau Amerikos vėžio draugijos atliktas tyrimas, kurio metu buvo atsižvelgta į vaikščiojimą, parodė, kad moterys, kurios vaikščiojo septynias ar daugiau valandų per savaitę, turėjo 14% mažesnę krūties vėžio riziką nei tos, kurios vaikščiojo tris valandas ar mažiau per savaitę. Vaikščiojimas suteikė tokią apsaugą net moterims, turinčioms krūties vėžio rizikos veiksnių, pavyzdžiui, turinčioms antsvorio ar vartojančioms hormonų terapiją.

👉🏻4. Palengvina SĄNARIŲ skausmą. Keletas tyrimų parodė, kad vaikščiojimas sumažina su artritu susijusį skausmą, o vaikščiojimas 8 – 10 km per savaitę netgi gali užkirsti kelią artritui atsirasti. Vaikščiojimas apsaugo sąnarius – ypač kelius ir klubus, kurie yra labiausiai jautrūs osteoartritui – juos sutepdami ir stiprindami juos laikančius raumenis.

👉🏻5. Stiprina IMUNINĘ funkciją. Vaikščiojimas gali padėti apsisaugoti peršalimo ir gripo sezono metu. Tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 1000 vyrų ir moterų, parodė, kad tie, kurie vaikščiojo bent 20 minučių per dieną, bent 5 dienas per savaitę, sirgo 43% mažiau nei tie, kurie mankštinosi kartą per savaitę ar rečiau. Ir jei jie sirgo, tai trumpiau, ir simptomai buvo švelnesni.

🧡 Brangieji, išnaudokite kiekvieną progą pasivaikščioti, pasirūpinkite savo sveikata.

Paruošta pagal: https://www.health.harvard.edu/exercis…/walking-for-health

Norite numesti svorį – tai padidinkite jį

Skamba keistai, bet esmė štai kur.

Reikia suprasti, kad greitai prarandant svorį badavimo ir dietų pagalba, galiausiai jūs prarasite raumenis ir vandenį, o jūsų kūnas dar greičiau kaups riebalus. Vietoj to, palaikydami ir didindami raumenų masę, jūs galite numesti norimą svorį. Kadangi raumenys sudegina daugiau kalorijų nei riebalai.

Rinkdamiesi svorio metimo būdą, užduokite sau klausimą: „ Ar tai padės man numesti riebalų ir priaugti raumenų masės ar atvirkščiai?“ Sumažėjusi raumenų masė neišvengiamai reikš sulėtėjusią medžiagų apykaitą, o tai savo ruožtu apsunkins kilogramų mažinimo tikslo įgyvendinimą.

Sveikas POŽIŪRIS į svorio metimą:

👉🏻pratimai širdies ir kraujagyslių sistemai (aerobiniai),

👉🏻jėgos pratimai,

👉🏻tempimo pratimai,

👉🏻teisinga mityba

👉🏻ir svarbiausia – ramus požiūris į svorį.

Stebėkite pažangą, apskaičiuodami (įvertindami) prarastų riebalų kiekį ir sekite kaip telpate į drabužius.

🧡 Būkite sveiki ir laimingi!

Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/hotite-sbrosit-ves-togda-uvelichte-ego/

Fizinė ištvermė, esant tam tikrai mitybai

Gerai žinomas faktas, kad sportininkų vegetarų fizinė ištvermė didesnė nei tų, kurie valgo mėsą. Šie gali gerai startuoti ir trumpam būti greiti, bet greitai pavargsta.

🔹Mityba riebalais ir baltymais

Švedijoje atlikto eksperimento rezultatai rodo, kad sportininkai, valgantys mėsą, kurioje gausu riebalų ir baltymų, greičiau pavargsta nuo ilgalaikio krūvio.

👉🏻Nepertraukiamo važiavimo dviračiu laikas 57 minutės.

🔹Mišrus maistas

Valgant mišrų maistą, gyvūninius ir augalinius produktus, atsparumas nuovargiui didėja.

👉🏻Nepertraukiamo važiavimo dviračiu laikas 114 minučių.

🔹Angliavandeniais turtinga vegetariška mityba

Geriausius ištvermės rezultatus pasiekia sportininkai, kurių mitybos pagringas – angliavandeniais turtingas maistas, grūdai, daržovės ir vaisiai.

👉🏻Nepertraukiamo važiavimo dviračiu laikas 167 minutės.

Paruošta remiantis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga “Gero apetito”

Pagal: https://8doktorov.ru/fizicheskaya-vyinoslivost-pri-opredelyonnom-tipe-pitaniya/

Paprasta priemonė protui

Seną posakį “Jėga yra – proto nereikia” netrukus teks pakeisti kitu: “Stiprus ir proto turi daugiau”. Viskas dėl to, kad mokslas rado paprastą sprendimą protiniams gebėjimams tobulinti – tai fiziniai pratimai.

🔹PAGYVENĘ ŽMONĖS

Daktaras Eric Larson su kolegomis tyrinėjo 65 metų ir vyresnių žmonių sveikatą. Dalyviams buvo pasiūlyta atminties tyrimo testų serija ir užduoti klausimai apie jų fizinį aktyvumą savaitės bėgyje. Po 6 metų mokslininkai išsiaiškino, kad vyresnio amžiaus žmonėms, kurie buvo fiziškai aktyvūs bent 3 kartus per savaitę, tikimybė susirgti Alzheimerio liga buvo 38% mažesnė.

Harvardo visuomenės sveikatos mokykla ištyrė 18 766 moterų nuo 70 iki 81 metų sveikatos būklę. Nuo 1986 metų jų fizinis aktyvumas buvo registruojamas apklausiant kas 2 metus. Moterys buvo suskirstytos į 5 grupes pagal energijos sąnaudas, nuo mažiausių iki didžiausių. Asmenys, priklausantys aktyviausiai fizinei grupei, turėjo 20% mažesnę kognityvinių (pažinimo) sutrikimų riziką, nei tie, kurie mankštinosi mažiau laiko. Moterys, kurios lėtai vaikščiojo mažiausiai 1,5 valandos per savaitę, surinko aukštesnius pažinimo balus, nei tos, kurios vaikščiojo mažiau nei 40 minučių per savaitę. Dviejų didžiausio fizinio aktyvumo grupių moterys turėjo taip pat ir žymiai mažiau pažinimo sutrikimų, nei moterys, kurių fizinis aktyvumas buvo žemiausias.

Senėjimo tyrimas Honolulu ir Azijoje parodė, kad pagyvenę vyrai, kurie vaikščiojo labai mažai (mažiau nei 400 metrų per dieną), turėjo 80% didesnę riziką susirgti demencija (silpnaprotyste), palyginus su tais, kurie vaikščiojo daugiau nei 3 kilometrus per dieną. Vyrams, kurie vaikščiojo 0,4 – 1,5 km per dieną, rizika susirgti demencija buvo 71% didesnė, palyginus su tais, kurie vaikščiojo daugiausiai – daugiau nei 3 km per dieną.

🔹VAIKAI

Mankštintis naudinga ne tik vyresnio amžiaus žmonėms, bet ir vaikams. Tyrinėtojas Charles Hillman tyrė mankštos poveikį 7-10 metų vaikų pažinimo funkcijai. Jis davė jiems testus, kad išmatuotų greitį ir tikslumą, kuriuo jie apdoroja informaciją. Hillman išsiaiškino, kad geros fizinės formos vaikai, greičiau atskyrė du skirtingus vaizdus, sumirksinčius kompiuterio ekrane, ir kad fiziškai aktyvūs vaikai klasėje dirbo geriau nei jų mažiau aktyvūs klasės draugai.

Tyrimai rodo, kad nepaisant amžiaus, pratimai gerina jūsų smegenų veiklą. Jie padidina neurotrofinų kiekį galvos ir nugaros smegenyse. Neurotrofinai maitina ir apsaugo smegenų ląsteles bei gerina ryšius tarp nervinių ląstelių (sinapsių), palengvindami mokymąsi ir atmintį. Neurofiziologas Bernell Baldwin mano, kad pratimai stimuliuoja kamieninių ląstelių veiklą trijose smegenų srityse, o jei mityba subalansuota (pavyzdžiui, mažai sočiųjų riebalų), šios kamieninės ląstelės gali migruoti į kitas smegenų sritis. Pratimai taip pat sumažina apoptozę – užprogramuotą smegenų ląstelių mirtį.

🔹PSICHINĖ SVEIKATA

Psichiatrijos profesorius daktaras Madhukar Trivedi išsiaiškino, kad atsitiktine tvarka atrinktiems lengva ar vidutinio sunkumo depresija sergantiems pacientams, kurie 3 mėnesius 3-5 kartus per savaitę atliko 30 minučių trukmės aerobikos treniruotes arba dalyvavo vidutinio intensyvumo aerobikos pratybose (pratimai ant bėgimo takelio ar treniruoklio), depresijos simptomai sumažėjo iki 47%. Net asmenims, kurie mankštinosi žemo intensyvumo pratimų grupėse, simptomai sumažėjo 30%. Daktaras James Blumenthal iš Duke universiteto nustatė, kad depresija sergančių pacientų fizinių pratimų efektyvumas paprastai prilygsta antidepresantų efektyvumui. Pratimai skatina mąstymo aiškumą ir gamina nuotaiką pakeliančius endorfinus. Be to sportuojantiems žmonėms organizmas išskiria mažiau streso hormonų, palyginus su nesportuojančiais.

🔹PAPRASTO VAIKŠČIOJIMO PRIVALUMAI

Pasak fiziologo daktaro Bernell Baldwin, vaikščiojimas yra saikingas, praktiškas, prieinamas ir dažniau duodantis geriausią fiziologinį ir psichinį rezultatą nei bet kuri kita mankštos forma. Vaikščiojimas yra paprastesnis būdas pradėti didinti fizinį krūvį nusilpusiems žmonėms, kurie ilgą laiką nesimankštino. Tai vienas iš mankštos būdų, kuris duoda galimybę bendrauti. Vaikščiojimas apvalo mūsų protą ir palengvina mąstymą. Vaikščiojimo krūvį labai lengva reguliuoti.

✅ Taigi, norint gauti naudos savo kūnui, tereikia apsiauti batus ir vaikščioti. Tai taip paprasta!

🧡 Šventame rašte, Psalmėje Dovydas kreipiasi į Dievą “Šlovinu tave, nes esu nuostabiai padarytas. Tavo visi darbai nuostabūs, – aš tai gerai žinau.” (Psalmių 139:14)

Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/prostoe-sredstvo-dlya-uma/

Sveikatą reikia laimėti – užsidirbti pačiam

Siūlau pasiklausyti ištraukos iš Nikolajaus Amosovo knygos „Mintys apie sveikatą“.

Nikolajus Michailovičius Amosovas – žinomas kardiologas ir mokslininkas, akademikas. Be pasiekimų kardiologijoje, jis garsėja savo teorija apie sveiką ir aktyvų gyvenimo būdą, siekiant ilgaamžiškumo. Savo knygoje Nikolajus Amosovas pasakojo apie savo požiūrį į kūno kultūrą ir savo sveikatą. Pasiklausykite…

“GYDYTOJAI GYDO LIGAS, O SVEIKATĄ REIKIA LAIMĖTI – UŽSIDIRBTI PAČIAM”. (N. Amosovas)

Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/nikolaj-amosov-bolet-kategoricheski…/