„Dievas laiko mus atsakingus už aplinkos, kurioje tarpsta mūsų vaikų sielos, sukūrimą… Kiek kartų mes atsisakome kartu su vaikais praleisti laiką vardan ‘svarbesnių’ dalykų? Ar nerodo mūsų visuotinio apsileidimo tai, kad mes jau retai kada bepasakome: ‘Aš negaliu tau skirti savo vaiko laiko!’…

Vaikų auklėjimas susijęs su tuo, ką tėvas daro, – kaip apkabina, ką kalba už stalo, kaip elgiasi su žmona, kaip tvarko reikalus, kaip sugeba atleisti ir mylėti, kaip auklėja, žaidžia, kaip kalba ir taip toliau. Pagal tai, ką tėvas daro sūnaus ar dukters akivaizdoje, vaikai susikuria tėvo vaizdą. Vaikas netampa toks, kaip liepia tėvas; jis tampa toks, koks yra tėvas… Pats tikriausias mokymas yra mūsų elgesys kiekvieną su vaikais gyvenimo akimirką. Metodas yra priemonė. Mes esame mokymas“.

Džonas ir Polė Sandfordai

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“

Raktas į sveikus santykius su vaikais

👉🏻 Šie patarimai padės pagerinti santykius su jūsų vaikais, sukurti pasitikėjimo ir meilės atmosferą.

Tie, prie kurių vaikas prisirišęs, guodžia ir suteikia jam jėgų vien tuo, kad yra šalia. Svarbu išlikti vaiko tėvais, o tėvai tai tie, kurie rūpinasi.

▫ Ar norite, kad jūsų vaikas susitvarkytų su gyvenimo iššūkiais? Tuomet visą vaikystę guoskite jį, apkabinkite, priimkite jo jausmus. Nesakykite „Neverk!“, nesistenkite iš karto atitraukti jo dėmesį ir pralinksminti. Padėkite jam išgyventi stresą, išlikti gyvam ir išeiti iš jo, nepraryti nemalonių jausmų ir „neužšalti“.

▫ Mums atrodo, kad tas, kuris nuo vaikystės užgrūdintas negandų, vėliau gyvenime geriau su jomis susidoros. Tai netiesa. Tyrimai rodo, kad geriau su sunkumais susidoroja tie, kurie turėjo laimingą vaikystę ir draugišką šeimą. Jų psichika turi rezervą, patiriant stresą ji išlaiko gebėjimą būti lanksti ir išradinga, jie ieško pagalbos ir sugeba save paguosti.

▫ Ar norite, kad jūsų vaikas mokėtų prašyti atleidimo? Atsiprašykite patys. Parodykite pavyzdį, kaip įveikti kivirčą ir pripažinti klaidas. Jei išliks prieraišumas – vaikas ims mėgdžioti ir mokysis pats, be moralizavimo.

▫ Įprotis emociškai išsikrauti per vaiką yra savotiška priklausomybė. Jam reikia priešintis taip pat, kaip ir kitiems blogiems įpročiams: ne „kovoti“, o „mokytis“, palaipsniui bandant ir stiprinant kitus elgesio modelius.

Todėl skirkite sau laiko, darykite nedideles pertraukėles savo veikloje nelaukdami, kol pajausite nepakeliamą nuovargį.

▫ Jei mokome vaikus nemeluoti, bet patys meluojame, reikalaujame nerūkyti, bet patys rūkome, liepiame neskriausti mažesnių ir silpnų, o patys mušame vaiką, neturėkite iliuzijų dėl rezultato.

▫ Kažkodėl daugelis suaugusiųjų mano, kad jei vaikas iš karto nemeta visko, kuo buvo užsiėmęs, ir nebėga vykdyti paliepimo – tai yra nepagarbos ženklas. Iš tikrųjų nepagarba – tai kreipimasis į žmogų ne prašymu, o su įsakymu, nesidomėjimas jo planais ir norais (išskyrus kritines situacijas, susijusias su saugumu).

▫ Svarbiausia auklėjant vaikus – pačių tėvų būklė. Psichologai mėgsta cituoti punktą iš skrydžių saugos instrukcijų: „Išsihermetinus lėktuvo salonui, deguonies kaukę pirmiausia užsidėkite sau, paskui vaikui“. Nes jei jūs negalėsite normaliai kvėpuoti, vaikui tikrai niekas nepadės.

▫ Neaukokite bendravimo laiko su vaiku vardan to, kad „suteiktumėte jam viską, kas geriausia“. Vaiko pasitikėjimo ir ramybės negalima nusipirkti už jokius pinigus.

▫ Svarbu, kad vaikas, bendraudamas su jumis, gautų įvairių tipų atsakomąją reakciją. Kartais jam nusileiskite, o kartais ne, kartais situaciją paverskite žaidimu, o kartais susitarkite arba elkitės kaip nors kitaip. Tokiu būdu vaikas supras, kad yra įvairių būdų išsisukti iš gyvenimiškų situacijų.

▫ Geriausia, ką galime padaryti vaiko vystymuisi, tai netrukdyti jam žaisti. Kartais dalyvaukite žaidimuose, kartais namų ruošos darbus ar pasivaikščiojimus paverskite žaidimu, kartais tiesiog netrukdykite jam, jei jis įsitraukęs.

Autorius: psichologė Liudmila Petranovskaja

Šaltinis: 8doktorov.ru

Mokytojams

„Kad mokytojas, prabilęs meilės balsu mokslo metų pradžioje, nepavargtų taip kalbėti ištisus metus, mokiniai turėtų rodyti jam pagarbą.“ (Matas Lukošiūnas)

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“

Kodėl žmona man svarbesnė už vaikus

Kaip išsaugoti meilę ir ištikimybę santuokoje ir šias vertybes perduoti vaikams?

Dviem savo paauglėms dukroms 20.30 val. primenu, o 21 val. sakau tiesiai: „Jums laikas eiti į savo kambarį“.

Sakau tai beveik kiekvieną vakarą. Ir kiekvieną kartą jos ginčijasi: „Bet kodėl turime eiti miegoti 21 val.? Mes jau nebe mažos!“

„Jūs neprivalote eiti miegoti, galite kuo nors užsiimti savo kambaryje, bet aš prašau jūsų išeiti iš svetainės. Mes su mama nesimatėme visą dieną, pasiilgome vienas kito, dabar mūsų laikas, norime pabendrauti.”

Mergaitės dažniausiai varto akis ir purkštauja.

Tiesą sakant, ši taisyklė mūsų namuose galioja nuo neatmenamų laikų. Jau 15 metų esame tėvai ir niekada nebuvo taip, kad vaikai atimtų visą mūsų laiką. Žinoma, su savo vaikais praleidžiame daug laiko, bet ne 24 valandas per parą. Mylime savo vaikus, jie mums labai svarbūs, visada juos palaikysime ir padėsime jiems.

Tačiau esame ir „mes“, mūsų santykiai. Ir mes vis dar turime skirti laiko ir dėmesio vienas kitam, kad mūsų santykiai išliktų tvirti, artimi ir sveiki. Štai kodėl tai taip svarbu.

▫️ Sveika santuoka yra kertinis šeimos akmuo. Jūsų šeimos kertinis akmuo nėra jūsų vaikai. Jie yra pamato dalis ir didelė viso kito dalis, tačiau jie nėra tie, kurie palaiko visą šią struktūrą. Svarbiausia – Jūs ir Jūsų sutuoktinis. Jūsų vaikai žiūri į jus, mokosi pagal jūsų pavyzdį ir, remdamiesi jūsų patirtimi, pasirenka savo kryptį.

▫️ Kol nebuvo vaikų, buvome „mes“ – aš ir žmona. Iš pradžių įsimylėjome vienas kitą, praleidome daug laiko kartu, iki ryto kalbėjomės telefonu (jis tuomet dar kabėjo ant sienos ir turėjo ilgą laidą), o galiausiai nusprendėme likti kartu amžinai. Pradžioje buvome MES. Ir mes pradėjome šios šeimos istoriją. Ir tik po to pasirodė mūsų gražūs vaikai. Mes tuo džiaugiamės ir esame dėkingi, nes jie suteikia mums daug šviesos ir džiaugsmo. Bet mūsų sąjunga yra šventa. Ir mes turime saugoti šį šventumą iš visų jėgų.

Niekas netrunka amžinai. Mūsų vaikai greitai užaugs ir išskris iš lizdo. Nežinau kaip jūs, bet aš asmeniškai nesiruošiu auklėti savo 30–mečių vaikų ir išskirti jiems dar vieną kambarį – tegul gyvena savarankiškai. Taigi, kai jie mus paliks, sukurs savo šeimas ir augins savo vaikus, norėčiau, kad mano santykiai su žmona išliktų tokie pat stiprūs ir artimi, kaip ir pačioje pradžioje. Siekdami užtikrinti tokią ateitį, turime kurti savo santykius dabar. Štai kodėl mūsų santykiai, o ne mūsų vaikai, turėtų būti prioritetas.

Savo vaikams turime rodyti gerą pavyzdį. Būtent iš mūsų jie mokosi, kaip kurti ir palaikyti santykius. Dažnai sakau: „Ugdyti reikia suaugusiuosius, o ne vaikus“. Nežinau, kaip jūs, bet aš norėčiau, kad mano vaikai augtų turėdami normalų sveiką požiūrį į pasimatymus, įsimylėjimą ir šeimą. Todėl sveiki santykiai su žmona man yra prioritetas – juk vaikai mokosi stebėdami mus. Taigi žmona man yra pirmoje vietoje, o vaikai – antroje. Labai arti pirmos, bet vis tik antroje.

Dienos pabaigoje visi esame pavargę ir įsitempę. O jūsų vaikams reikia jūsų. Jie svarbesni – ne draugai, ne kolegos, ne pomėgių bičiuliai. Vaikai ir žmona. Ir jūs privalote rūpintis vaikais, bet pirmiausia pasirūpinkite gerų santykių palaikymu savo poroje. Kai vaikai mato, kaip tėtis myli mamą, o mama – tėtį, jie įgyja pasitikėjimo, kad ir jie yra mylimi, svarbūs ir vertingi, taip pat įgyja pasitikėjimo juos supančiu pasauliu.

Gyvename pagal beprotišką grafiką. Darbai–darbai–darbai. Ir nuolat vaikai – vaikams skiriame daug dėmesio. Štai kodėl kiekvieną dieną lygiai 21 val. prašau savo vaikų eiti į savo kambarį. Be to mudu su žmona porą kartų per mėnesį būtinai suplanuojame pasimatymą ir kartu kur nors išeiname. Nes tai svarbu. Nes pradžioje buvome „mes“.

? Biblijoje, arba Šventajame Rašte parašyta: „Todėl vyras paliks tėvą ir motiną, glausis prie žmonos, ir jie taps vienu kūnu.“ (Pradžios knyga 2, 24)

Maikas Beris

Paruošta pagal: 8doktorov.ru

50 tėvų frazių, pasakytų naujai

Keisdami žodyną, išmoksime gerinti santykius su vaikais ??.

1. Nešauk! ?? Kalbėk tyliau

2. Nevalgyk paskubom! ?? Gerai sukramtyk maistą

3. Vėl netvarka… ?? Susitvarkyk, prašau

4. Kiek laiko turiu tavęs laukti? ?? Mums laikas eiti, atsisveikink

5. Kur lendi?! ?? Atsitrauk / nulipk, prašau

6. Nukrisi! ?? Būk atsargus!

7. Verksi! ?? Pagalvok apie pasekmes

8. Paslysi! ?? Atidžiai žiūrėk po kojom

9. Sušlapsi! ?? Paimk skėtį / apsiauk guminius batus

10. Nebėk! ?? Eik ramiai

11. Neskubėk! ?? Suspėsi

12. Kam aš sakau! ?? Išgirsk mane, prašau

13. Užbaik! ?? Laikas baigti, laikas baigėsi

14. Kiek tau kartoti? ?? Prašau, išpildyk mano prašymą

15. Nebežinau, kaip su tavimi kalbėti! ?? Raskime abiems tinkantį sprendimą

16. Tu kurčias? ?? Paklausyk manęs, prašau

17. Tu aklas? ?? Prašau, atkreipk į tai dėmesį

18. Ar tau ne gėda? ?? Pagalvok apie savo poelgį

19. Kaip tu kalbi?! ?? Mūsų šeimoje taip nekalbama

20. Aš juk tau sakiau, kad taip bus! ?? Pasimokink iš šios situacijos ir daugiau nekartok šių klaidų

21. Tau nepavyks! ?? Pabandyk, jei nepabandysi, nesužinosi

22. Nežinau! ?? Pagalvokime kartu

23. Nesuprantu tavęs! ?? Dar kartą paaiškink, ką turi omenyje

24. Tu neteisus! ?? Tai tavo nuomonė

25. Pasakiau – ne! ?? Išsakiau savo nuomonę, ji nesikeis

26. Nes aš taip pasakiau! ?? Nes tėvai priėmė tokį sprendimą

27. Jokių saldainių! ?? Saldumynai desertui

28. Kad žinotum, kaip aš pavargau! ?? Šiuo metu aš nenusiteikusi apie tai diskutuoti, pakalbėkime apie tai po vakarienės

29. Ar žinai, kelinta valanda? ?? Jau vėlu, laikas miegoti

30. O aš nepavargau? ?? Suprantu tave, mes visi pavargę

31. Gausi nuo manęs! ?? Esu labai nuliūdinta ir galiu pasakyti ar padaryti tai, ko vėliau abu gailėsimės

32. Netrukdyk, tu blaškai mane ?? Užsiimk kol kas savo reikalais. Kai atsilaisvinsiu, užsiimsime kai kuo įdomiu!

33. Ar tu išprotėjai? ?? Esu nemaloniai nustebintas tavo poelgiu!

34. Tai brangu! ?? Šiandien pagal planą kiti pirkiniai

35. Išjunk televizorių! ?? Televizorius perkaito, jam reikia polisio

36. Geriau sėsk prie namų darbų! ?? Padaryk namų darbus ir tada užsiimk…

37. Kai buvau vaikas, nebuvau toks kaip tu ?? Gali suklysti, bet svarbiausia – mokytis iš savo klaidų ir jų nekartoti

38. Mano vaikystėje to nebuvo! ?? O, kad vaikystėje būčiau turėjusi tokį žaislą!

39. Nedėkingas! ?? Labai stengiamės, kad turėtum viską, kas būtina. Neliūdink mūsų taip.

40. Nustok verkti dėl menkniekių! ?? Suprantu, tai tau svarbu, pagalvokime, ką galima padaryti

41. Susiimk! ?? Nusiramink ir mes rasime sprendimą.

42. Žiūrėk, kur eini! ?? Atidžiai žiūrėk į priekį

43. Kas su tavim draugaus? ?? Su kuo norėtum susidraugauti?

44. Kodėl tu mane apgaudinėji? ?? Man labai svarbu, kad pasakytum tiesą, kitaip nebegalėsiu tavimi pasitikėti

45. Yra kuo girtis! ?? Ar tu tikras, kad gali tuo didžiuotis?

46. Nori susirgti?! ?? Jei susirgsi, teks sėdėti namuose ir praleisti daug įdomaus

47. Grįš tėtis iš darbo, ir viską jam papasakosiu! ?? Turėsiu viską pasakyti tėčiui. Greičiausiai, jį nuliūdins tavo poelgis

48. Visų vaikai – kaip vaikai, o tu… ?? Kas bebūtų, myliu tave, bet kartais tavo elgesys mane labai liūdina!

49. Nejaugi sunku suprasti? ?? Ko tiksliai nesupranti šiuo klausimu?

50. Kai grįšime namo, atsiimsi… ?? Dėl tavo elgesio šiandien turėsiu tave apriboti…

Autorius: Tatjana Sacharova (Telegram kanalas „Necukrinė psichologija“)

Šaltinis: 8doktorov.ru

Ilgaamžiškumo taisyklė

??Ilgas gyvenimas – natūralus žmogaus troškimas. Kas dar be sveikos gyvensenos svarbu, kad gyventumėme ilgai? Penktasis Dievo Įstatymo įsakymas nurodo gerbti tuos, kurie mus pagimdė – mūsų tėvus. Tai įstatymas su ilgo gyvenimo pažadu.

Gerbti tuos, kurie davė tau gyvybę, reikalavimas, manau, visiškai pagrįstas. Kas gali būti vertingiau už gyvybę? Žmogus, kuris nejaučia dėkingumo tiems, kurie davė jam gyvybę ir jais nesirūpina, degraduoja morališkai. Jis iškelia save aukščiau už savo tėvus, o galiausiai – aukščiau už Dievą, Kuris sukūrė visus, palaiko gyvybę ir ragina gerbti tuos, kurių dėka mūsų gyvenimas prasidėjo.

▫️ Jums gali atrodyti, kad tėvai neverti jūsų. Pagalvokite, kas būtų nutikę, jeigu tėvai taip būtų pagalvoję apie jus, kai buvote bejėgis, pažeidžiamas ir jums reikėjo suaugusiųjų pagalbos bei išminties. Pažvelkite į Jėzaus Kristaus pavyzdį. Būdamas Dievo Sūnus, Jis galėjo nepaisyti Savo žemiškųjų tėvų. Bet prieš jam pradedant aktyvią veiklą žemėje, prieš pamokslaujant ir gydant ar renkant mokinius, Jėzus pirmiausia buvo sūnus, tiesiog klusnus sūnus. Biblijoje yra tik kelios eilutės, apibūdinančios Jo vaikystę: „Jėzus iškeliavo su jais ir grįžo į Nazaretą. Jis buvo jiems klusnus.“ (Luko 2, 51). Būdamas čia, žemėje, Kristus gyveno paprasto darbininko šeimoje, išmoko dailidės amato ir sunkiai dirbo, prisidėdamas prie šeimos išlaikymo.

▫️ Žinoma, reikia pripažinti, kad nepagarba tėvams šiuolaikinėje visuomenėje yra pasekmė to, kad patys tėvai nemoko savo vaikų Dievo įsakymų. To nemokoma nei mokyklose, nei universitetuose. Švietimo institucijos labiau suinteresuotos dėstyti mokslą nei auklėti. Šeima turi būti mokykla, kurioje vaikai ruošiami gyvenimui pagal teisingus principus.

▫️ Tačiau šiais laikais ne visada būna taip, kaip turėtų būti. Tikriausiai pažįstate tėvus, kurie nėra tinkami būti jais. Vieni grubūs, priekabūs, valdingi, kiti – nerūpestingi. O kartais, kai visa aplinka tarsi provokuoja nepagarbą, taip sunku gerbti juos. Tačiau turime atsiminti, kad Dievo moralė nepriklauso nuo aplinkybių. Dievas gyvybės davėjas, ir viskas, ką Jis įsako, turi tvirtą pagrindą. Be šių Dieviškų standartų žmogaus moralė klaidinga ir nieko verta. Tačiau tie, kurie tvirtai apsisprendžia gyvenime vadovautis Dievo principais, sulauks ypatingos Dievo pagalbos. Visada turime atsiminti, kad Dangiškasis Tėvas žino apie visas mūsų problemas ir poreikius. Pranašas Izaijas rašo: „Ar gali moteris užmiršti savo mažylį, būti nešvelni savo įsčių sūnui? Net jeigu ji ir užmirštų, Aš tavęs niekada neužmiršiu.“ (Izaijo 49:15). Jei jums sunku gerbti savo tėvus dėl jų pačių, darykite tai dėl Dievo, Kuris jus myli ir pasirengęs jums padėti.

??Dievo Žodis įspėja, kad kiekvienas atsakingas už savo veiksmus. Net vaikai neatleidžiami nuo atsakomybės laikytis Dievo įsakymų. Apaštalas Paulius ragina vaikus paklusti savo tėvams: „Jūs, vaikai, klausykite Viešpatyje savo gimdytojų, nes šito reikalauja teisingumas. Gerbk savo tėvą ir motiną – tai pirmasis įsakymas su pažadu: Kad tau gerai sektųsi ir ilgai gyventumei žemėje.“ (Efeziečiams 6:1–3). Tas, kuris tikrai myli Dievą ir laikosi Jo įsakymų, bus apdovanotas ilgais gyvenimo metais ?.

Linkiu jums geros sveikatos, ilgaamžiškumo, santarvės su Dievu ir su artimaisiais. Būkite išties laimingi!

Paruošta pagal: 8doktorov.ru

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM