8 geros sveikatos principai

1. Gera mityba

Smegenys nuodoja iki 20% gautų kalorijų. Kuo mes maitinamės, stipriai įtakoja mūsų nuotaiką, energijos lygį, atmintį ir proto sugebėjimus. Valgis svarbus tiek emocinei, tiek fizinei sveikatai. Tyrimai rodo, kad mityba gali apsaugoti nuo 50–70% vėžio atvejų. Žmonės, valgantys mažiau daržovių ir vaisių, dvigubai dažniau miršta nuo vežio. Ypač vertinga yra kopūstinių šeima. Svarbu valgyti nerafinuotus grūdus, ankštinius ir riešutus (ypač migdolus). Stenkitės mažiau vartoti saldumynus, batonus, keptą arba rūkytą maistą. Sumaltos sėmenų sėklos yra nuostabus  omega 3 šaltinis. Omega 3 padeda apsaugoti nuo depresijos, gerina smegenų veiklą, mažina sąnarių skausmą bei gerina širdies veiklą.

2. Mankšta

Geriausi vaistai nuo daugelio ligų! Mankšta stiprina širdį, normalizuoja kraujo spaudimą, didina deguonies kiekį smegenyse, apsaugo nuo stuburo skausmo ir osteoporozės, gerina atmintį.  Reguliariai sportuojantys turi didesnį hemoglobino kiekį, švaresnes kraujagysles ir stipresnius kaulus.  Geriausiai mankštintis 4-5 kart savaitėje po 40 minučių. Pulsas mankštos metu turėtų būti 60 – 80% maksimalaus (220 minus amžius). Reikalinga aerobinė ir jėgos  mankšta.  Niekada nėra per vėlu auginti raumenis!

3. Grynas oras

Vienas medis gamina apie 120 kg deguonies per metus. Augalų lapai sugeba išvalyti nešvarumus ir kenksmingas medžiagas iš oro. Gamtoje kūnas atsigauna tiek fiziškai, tiek emociškai. Gilus kvėpavimas  gerina smegenų veiklą ir didina deguonies kiekį visose kūno ląstelėse.  Svarbu kasdien vėdinti kambarius, ypač žiemą. Vertingiausias miegas ventiliuojamame  miegamajame.

Tabako dūmuose rasta per 4000  cheminių junginių, iš kurių apie 200  kenksmingi sveikatai. Lietuvoje rūkymas sąlygoja 20% bendro Lietuvos mirtingumo. Mokslininkų skaičiavimais, kiekviena cigaretė trumpina gyvenimą 11 minučių! Rūkant 10-19 cigarečių per dieną, mirtingumo rizika didėja70%.  Apie 70%  visų reguliariai rūkančiųjų norėtų mesti rūkyti.

4. Poilsis ir miegas

Suaugusiems raikalingos apie 7-8 val. miego per parą.  Jeigu miegame nepakankamai, mūsų smegenys nefunkcionuoja optimaliai, reakcijos laikas yra padidintas, atmintis pablogės, emocijos sunkiau kontroliuojamos, kūno temperatūra mažesnė,  imuninė sistema silpna. Miegant smegenys turi galimybę konfigūruoti tai ką mes išmokome per dieną, tai reiškia, kad atmintis ir sugebėjimai pagerėja miegant. Svarbu turėti pastovų  laiką miegoti ir keltis.

Žmogui reikalingas ir poilsis.  Dauguma šiandienai būdingų ligų yra susijusios su stresu. Nuolatinis skubėjimas, protinis nuovargis ir įtampa sekina kūną, silpnina imuninę sistemą ir dažnai atima gyvenimo džiaugsmą. Būtina skirti laiko ramybei ir poilsiui.  Žmonės, kurie skiria dieną per savaitę poilsiui, nuveikia per savaitę daugiau, nes smegenys žvalesni, nuotaika geresnė ir sveikata stipresnė.

5. Savikontrolė

Tam, kad būtume sveiki ir lamingi, labai svarbu, kad mūsų sprendimai būtų blaivūs, logiški, o ne impulsyvūs, padiktuoti emocijų.  Reikia stiprinti smegenų kaktinę skiltį tam, kad mes valdytume savo norus ir netaptume mūsų emocijų ir kūniškų geismų vergais. Vienas iš labiausiai intelektą griaunančių įpročių yra alkoholio vartojimas. Statistika rodo, kad  40 proc. paauglių pirmą kartą pasigeria nesulaukę 11 metų. Specialistai apskaičiavo, kad kasmet vienas lietuvis išgeria maždaug 20 litrų gryno alkoholio. Tokio girtuoklystės masto Lietuvos istorijoje dar nebuvo užfiksuota. Alkoholis sumažina kraujo kiekį smegenyse ir keičia smegenų elektrinius impulsus.  Pirmiausiai įtakojama  ta smegenų dalis, kuri atsako už savikontrolę ir sprendimų priėmimą.  Pasekmės būna baisios.  Statistikos paskaičiuota, kad net 45% visų nusikaltimų padaro išgėrę.

6. Santykiai su Dievu

Per paskutinius 10 metų buvo padaryta apie 1500 mokslinių tyrimų apie dvasingumą bei tikejimo įtaką fizinei sveikatai. Manoma, kad iki 90% ligų įtakoja žmogaus tikėjimas.  Statistika rodo, kad žmonės, kurie laiko savo tikėjimą svarbiu,  turi mažiau širdies/kraujagyslių ligų, žemesnį kraujospūdį, mažiau insultų, rečiau serga depresija ir greičiau pasveiksta jei serga. Ypač šiandieniniame pasaulyje mums reikia vilties dėl ateities, ramybės širdyje ir gyvenimo tikslo, kuriuos tik Dievas gali duoti.  Svarbu kasdien paskirti bent keletą minučių – susitikti su savo Kūrėju.

7. Saulės šviesa

Nors per daug degintis saulėje tikrai rizikinga, saikingas saulės šviesos kiekis yra būtinas gerai sveikatai. Saulė, patekusi ant odos, iš cholesterolio pagamina vitaminą D . Tyrimai rodo, kad vitaminas D sugeba kovoti prieš vėžį, apsaugoti nuo išsėtinės sklerozės, stiprinti imuninę sistemą, sumažinti kraujo spaudimą, padidinti kalcio kiekį kauluose, mažinti depresiją.  Žmonės, gaunantys mažiau saulės, turi didesnę riziką susirgti psichikos ligomis, vėžiu ir osteoporoze. Saulės šviesa per atvirą langą puikiai  išvalo kambarį nuo pavojingų mikrobų.  Patalynė, pakabinta saulėje, puikiai dezinfekuojama.

 8. Vanduo

Jeigu vyras, sveriantis 72 kg, prarastų visą vandenį, jis svertų tiktai 29 kg! Naujagimis  74% iš vandens, o suaugęs apie  60%.  Vanduo labai svarbus. Jei jo nepakanka, mes greičiau pavargstame, daugiau skauda sąnarius, esame irzlesni, dažniau skauda galvą ir didėja inkstų akmenligės rizika. Pakankamas vandens kiekis padeda plaučių ir bronchų gleivinei pašalinti mikrobus ir taip apsaugo nuo plaučių uždegimo ir net gripo. Troškulys  atsiranda tiktai tada kai jau trūksta vandens. Tam kad kūnas funkcionuotų optimaliai reikėtų gerti daugiau nei trokštame.  Kadangi mūsų smegenys  85% iš vandens jis svarbus ne tiktai fizinei, bet ir emocinei sveikatai.  Suaugusiems patartina gerti 6-8 stiklines vandens per dieną.

Priemonė nuo nuovargio

Nuovargis – viena svarbiausių žmonijos problemų. Šiandien ne tik pagyvenę žmonės skundžiasi nemiga, bet ir 17 – 30 metų amžiaus. Atliekant 3000 savanorių stebėjimą, buvo tiriami tokie miego sutrikimai, kaip sunkus užmigimas, dažnas prasibudimas, mieguistumas dienos metu, košmarai, per daug ankstyvas atsibudimas ir miegas, nesuteikiantis poilsio.
Pasirodė, kad tik 36% savanorių neturėjo šių sutrikimų. Nemiga ir su ja susiję nemalonumai pasitaiko netgi ikimokyklinio amžiaus vaikams. Vokiečių mokslininkai išsiaiškino, kad 12% 4 – 5 metų amžiaus vaikų turi užmigimo problemą. Visame pasaulyje milijonai žmonių klausia: „Kodėl jaučiuosi taip nuvargęs, kaip atsikratyti šio nuovargio, ką galiu padaryti, kad mano miegas būtų pilnavertis?“

1993 metais laikraščiuose pasirodė straipsniai apie Masačusetso valstijos Technologijų Instituto tyrimo rezultatus. Mokslininkai nustatė, kad nedidelės dozės medžiagos, vadinamos melatoninu, pagerina miegą. Tai labai išpopuliarino melatoniną kaip maisto papildą ir jo paklausa augo iki 1994 metų, kada tapo žinomi nauji faktai.
Kas tai per medžiaga melatoninas? Tai nėra svetima mūsų organizmui medžiaga, o hormonas, kurį gamina mūsų smegenų liaukos. Jis neutralizuoja neigiamą laisvųjų radikalų, kai kurių kancerogenų, herbicidų ir radionuklidų poveikį. Melatoninas – geriausias iš visų žinomų antioksidantų.
Jis daug geresnis nei gerai žinomas vitaminas E, kuris neutralizuoja peroksido radikalus, kurie skatina piktybinių auglių atsiradimą. Šis hormonas padeda organizmui susidoroti ir su jau atsiradusiu piktybiniu augliu. Tyrimai parodė, kad melatoninas gali sulėtinti pieno liaukų vėžinių ląstelių augimą. Šiandien jau pripažįstama, kad melatoninas silpnina kasdieninį susidėvėjimą nuo perkrovų, kurias patiria mūsų organizmas.
Šis hormonas gali ne tik gydyti, bet ir pristabdyti tuos pasikeitimus, kuriuos mes paprastai vadiname senėjimu. Melatoninas padeda valdyti stresą. Šveicarų mokslininko Georgeso Maestroni ir jo kolegų tyrimai parodė, kad melatoninas padeda atsistatyti imuninei sistemai, kai ši yra nusilpusi nuo streso. Jis gali pakelti nuotaiką efektyviau nei populiarūs depresijos atveju naudojami preparatai.
Jis gali taip pat sumažinti cholesterolio lygį kraujyje. Tyrimai, kuriuos pravedė Honkongo mokslininkai parodė, kad melatoninas stimuliuoja natūralius cholesterolio transformavimo į tulžies rūgštis mechanizmus. Vokiečių mokslininkų tyrimų duomenimis, melatoninas sumažina cholesterolio gamybos lygį beveik 40%.
Melatoninas taip pat skatina kraujospūdžio mažėjimą ir pulso retėjimą, nes turi savybę stabdyti susijaudinimo procesus. Niujorko Alberto Einšteino medicinos koledžo gydytojas Reuven Sandik pravedė tyrimus susijusius su melatonino įtaka stabdant osteoporozę. Pasirodė, kad melatoninas dalyvauja kalcio apykaitos procese ir mažina kalcio „priešininko“ – hormono kortizolio lygį. Melatoninas taip pat veikia cheminių medžiagų, vadinamų prostaglandinais (PGs), grupę. Vienas iš specifinių prostaglandinų PGE2 skatina osteoporozės vystymąsi. Melatoninas blokuoja jo sintezę, tuo pačiu sumažina jo kiekį iki saugaus, napavojingo kaulams lygio. Atrodytų, kad šios nuostabios savybės turėtų užtikrinti šiam maisto papildui platų tarptautinį pripažinimą.

Tačiau Didžiojoje Britanijoje ir Kanadoje laisvas melatonino platinimas – uždraustas, o gydytojai išrašo jį tik ypatingais atvejais. JAV į melatoniną žiūri taip pat labai atsargiai. 1994 m. JAV Kongreso patvirtintu aktu melatoninas nėra laikomas efektyviu ir saugiu maisto papildu, nes gamintojai negali užtikrinti jo grynumą ir nustatyti tikslų kiekį gaminyje. Ištyrus melatoniną, kuris gaunamas iš mulų epifizės liaukų, 4 iš 6 gaminių neatitiko standartų.
JAV melatoninas yra pripažintas kaip maistinis priedas, tačiau įstatymas draudžia ant įpakavimo įvardinti jį kaip efektyvų ir saugų. Pavojus yra ir tame, kad labai sunku nustatyti reikalingą kiekį kiekvienam amžiui, o perdozavimas yra labai pavojingas. Per didelis melatonino kiekis gręsia nevaisingumu. Tačiau gera žinia mums yra ta, kad mūsų organizmas pats gali gaminti pakankamai melatonino. Jei norime padidinti jo kiekį, turime suprasti kaip mūsų organizmas jį gamina ir galėsime sudaryti sąlygas didesnei šio gyvybiškai svarbaus hormono gamybai.

Melatoninas gaminamas epifizės liaukoje – mažame organe, kuris pasislėpęs giliai tarp didžiųjų smegenų pusrutulių. Ši liauka yra kukurūzo grūdo dydžio ir turi mažyčio kankorėžio formą, todėl ir vadinama „kankorėžinė liauka“. Epifizė – tai ne tik melatonino fabrikas, bet ir epifalamino – baltymo, kuris didina mokymosi sugebėjimus ir lėtina senėjimą, serotonino – hormono, kuris mažina skausmą, gerina nuotaiką, ir arginino vazotocino baltymo, gerinančio gilų miegą.
Taip atrodytų supaprastintas melatonino gamybos procesas: epifizė paima iš kraujo amino rūgštį triptofaną, triptofanas perdirbamas į serotoniną, serotoninas perdirbamas į melatoniną. Melatoninas nėra sandėliuojamas organizme, todėl labai svarbu, kad jo gamyba vyktų kasdien. Senstant melatonino gamybos lygis mažėja, tačiau mūsų organizmas turi galimybę sulėtinti šį mažėjimą. Melatonino susidarymo procesas yra valdomas paros ciklo dienos ir nakties pasikeitimais.
Naktį melatonino gamyba padidėja 5 – 10 kartų. Didžiausias kiekis pagaminamas tarp antros ir trečios valandos naktį. Tačiau gamybos tempo didėjimas prasideda nuo 22 iki 24 val., todėl labai svarbu, norint padidinti melatonino gamybą, anksčiau gultis miegoti. (“Iki vidurnakčio miegas žymiai kokybiškesnis. Dvi gero miego valandos iki vidurnakčio yra žymiai geriau, nei keturios po vidurnakčio.” Ellen G.White) Kartais labai sudėtinga anksti atsigulus užmigti.
Neužmirškite vakarinės maldos, kaip nuo seno darydavo pamaldūs žmonės, kad eidami miegoti jaustumėte ramybę širdyje ir mylinčio Dievo apsaugą. „Kai gulsiesi miego, nereikės bijoti, kai ilsėsiesi, miegas tau bus saldus“ (Patarlių 3:24).
Tamsa yra dar viena svarbi melatonino gamybos sąlyga. Pasistenkite, kad miegamajame būtų kiek įmanoma tamsiau. Prieš gaminant melatoniną, epifizė pasigamina serotoniną. Šis hormonas gaminamas dienos metu, todėl dar vienas svarbus sėkmingos melatonino gamybos faktorius yra pakankamas dienos šviesos kiekis.
1988 m. suomių mokslininkai pastebėjo, kad jeigu organizmas gauna pakankamai natūralios šviesos dienos metu, tai pagerina melatonino gamybą naktį. Dirbtinis apšvietimas dienos metu neduoda tokio teigiamo poveikio, nes jo intensyvumas gerokai žemesnis nei natūralus apšvietimas.

Kiti didinantys melatonino lygį faktoriai

• Tyrimai parodė, kad fiziniai pratimai gali padidinti melatonino lygį. Pavyzdžiui, vienas iš tyrimų parodė, kad 1 val. mankštos su treniruokliu padidino melatonino lygį 2 – 3 kartus.

Melatonino yra ir daugelyje maisto produktų. Štai daugiausiai turintys melatonino produktai (pikogramais 1 g produkto): avižos – 1796, kukurūzai – 1366, ryžiai- 1006, razinos – 583, pomidorai – 500, bananai – 460, miežiai – 368.

• Labai naudingas ir maistas, turintis daug triptofano, kurio reikia melatonino gamybai. Tyrimai su gyvūnais parodė, kad didelis L-Triptofano kiekis gali padidinti melatonino kiekį kraujyje 4 kartus. Įdomu, kad gyvūnai, kurie neturėjo epifizės liaukos, turėjo pakankamai melatonino. Tai rodo, kad žarnynas sugeba gaminti melatoniną iš maiste esančio triptofano. Produktai, kuriuose yra daugiausia triptofano (mg / 100 g): sojos sūris tofu – 747, moliūgų sėklos – 578, grūdų glitimas – 510, migdolai – 322, graikiški riešutai – 290.

Vitaminas B6 gali padidinti melatonino lygį. Jis būtinas triptofano perdirbimo į serotoniną procesui. Maisto produktai, turintys daug vitamino B6 (mg / 100 g): saldžioji paprika – 2,22, abrikosai – 0,94, saulėgrąžos – 0,81, sezamas – 0,79, bananai – 0,58, graikiški riešutai – 0,56, lęšiai – 0,54, pupelės – 0,51.

• Galutiniam melatonino gamybos žingsniui reikalingi enzimai, vadinami NAT. Pagrindinė sąlyga, padedanti gamintis NAT enzimams – nuosaikumas valgant: spartietiška mityba (vegetariška ir saikinga).

Trumpas pasninkas (ne daugiau kaip 1 diena) padidina melatonino kiekį žarnyne.

Šaltinis: Laikraštis „Ваши ключи к здоровью“ 2008 07

MIEGAS dalinamas į 2 pagrindines fazes:

• Aktyvusis miegas (su greitais akių judesiais);
• Gilusis miegas (be greitų akių judesių).

 
Nakties miegas bus kokybiškas, jeigu šios miego fazės keis viena kitą 3 – 4 kartus pe naktį. Paprastai gilusis miegas vyrauja pirmomis valandomis po užmigimo, o aktyvusis miegas – vėlesnėmis valandomis. Kiekviena iš šių 2 miego fazių turi savo fiziologinę funkciją. Giliojo miego fazė svarbi organizmo atsistatymui, todėl ji ilgėja po didesnio fizinio krūvio dienos metu. Šioje miego fazėje žmogaus organizmas atsipalaidavęs, arterinis kraujospūdis sumažėjęs, retesnis kvėpavimas, žemesnė kūno temperatūra; tuo metu kraujo apytaka raumenyse ir kituose organuose padidėja, o smegenyse sumažėja. Šios fazės metu atsistato visos fiziologinės organizmo sistemos.

Aktyvusis miegas išsiskiria greitais akių judesiais, nors mes esame „atsijungę“, smegenys yra labai aktyvios, kvėpavimas netolygus, dauguma žmonių tuo metu sapnuoja. Aktyvusis miegas padeda atsistatyti nervų sistemai ir formuotis emocinio ir mentalinio stabilumo būsenai. Šiuo periodu vyksta naujos informacijos smegenyse apdorojimas, pavyzdžiui, trumpalaikės atminties perdirbimas į ilgalaikę. Aktyvusis miegas turi įtaką kai kurių cheminių medžiagų, pavyzdžiui kortikosteroidų, sekrecijai. Laborotorinių tyrimų su gyvūnais metu, kai iš jų nakties poilsio dirbtinai buvo atimta aktyvioji miego fazė, buvo pastebėtas padidėjęs lytinis potraukis, lytiniai iškrypimai, polinkis į malonumų ieškojimą ir sumažėjęs rūpinimasis savo higiena. […]

Alkoholis ir didžioji dalis migdomųjų preparatų pažeidžia normalų miego cikliškumą ir ypač neigiamai veikia aktyviąją miego fazę, daro neigiamą įtaką jos atstatančiam efektui. Reguliarūs fiziniai pratimai ir pastovus miego grafikas yra 2 svarbiausi faktoriai, užtikrinantys kokybišką miegą ir organizmo atsistatymą. Tačiau nepamirškit, kad bet koks fizinis aktyvumas prieš miegą neturi būti intensyvus, nes kitaip tai padidins centrinės nervų sistemos aktyvumą ir sutrikdys miegą. […]
Kitas svarbus faktorius, veikiantis miego kokybę, yra vakarienė. Ji turėtų būti ankstyva ir lengva, o dar geriau, jeigu jos nebūtų visai. Jei eisime miegoti su pilnu skrandžiu, vis vien pabusime pavargę, nors ir miegotume 11 ar daugiau valandų. Pilnas skrandis trukdo miegoti, o miegas trukdo virškinti. Tai yra dviejų krypčių kelias į nuovargį.
Bet to, gausus valgis prieš miegą papildomai apkrauna širdį. Jis padidina riebalų kiekį cirkuliuojančiame kraujyje, todėl naktį gali ištikti širdies priepuolis. Beveik 52 % visų širdies priepuolių įvyksta naktinio poilsio arba miego metu. Net turėdami gerą sveikatą, neturėtume kurti bereikalingų rizikos veiksnių savo kūno veiklai. Mes pabusime daug geriau pailsėję po 7 ar 8 valandų miego, jei eisime miegoti tuščiu skrandžiu. Jei turime viršsvorį, praleidę vakarienę galėsime numesti dalį svorio.

Šaltiniai: U.Daisinger „Nebesnij obraz  žizni sevodnia“ 2003, 151 – 153 psl.;  V.Fosteris „Naujo gyvenimo pradžia“ 2002, 60 psl.

Ar įmanoma sutaupyti miego sąskaita?

Jau seniai žmonės užduoda sau klausimą: kam reikia tiek ilgai miegoti? Daugeliui atrodo, kad tai laiko švaistymas – trečdalį gyvenimo praleisti miegant.
Palyginus neseniai žmonės ėmė gailėti miegui laiko. Mokslininkai ištyrė, kad dar XX amžiaus pradžioje žmonės miegojo daugiau kaip 9 valandas. Apie 1960 – uosius miegui buvo skiriama daugiau kaip 8 valandos. Dabar žmonės miega apie 6 valandas. Mes nenoriai paliekame savo reikalus ir pramogas. Mus traukia darbas. Internetas, televizija taip pat gali mus užvaldyti. Kartais ir visai nakčiai.

Nėra kada miegoti
Apie 1920 m. Rusijoje masiškai paplito eksperimentai – kaip atsisakyti miego, kurių devizas buvo gyvenimas per daug trumpas, kad švaistyti jį miegui.
Ne kartą su savanorių grupėmis buvo atliekami eksperimentai, kurių tikslas – kuo ilgiau išsilaikyti be miego atliekant įvairias užduotis. Po paros eksperimento dalyvių atmintis pablogėdavo, o po 2 parų, jie pasidarydavo irzlūs, apatiški, po 3 parų atsinaujindavo įvairūs chroniški skausmai, žmonės prarasdavo valią, lengvai pasiduodavo įtaigai.

Kiek mums reikia miegoti?
„ 4 valandos vyrams, 5 – moterims, 6 – idiotams“, – sakydavo Napoleonas apie tai kiek sveika miegoti. Jis pats guldavo miegoti devintą valandą vakaro, o pirmą valandą nakties keldavosi jausdamasis žvalus ir pailsėjęs. Vinstonas Čerčilis ilgai miegančiųjų adresu taip pat išsakydavo užgaulias replikas, visus, miegančius ilgiau kaip 6 valandas per parą, vadindamas nepilnaverčiais. Į Čerčilio vadinamų „nepilnaverčių“ kategoriją pateko Einšteinas (profesorius buvo įpratęs miegoti pusę savo gyvenimo – per parą poilsiui jam reikėdavo 12 valandų).
Ką pataria gydytojai? Japonų medikai iš Nagojos universiteto atliko didžiulį eksperimentą su 110 000 žmonių, kuris tęsėsi 12 metų. Paaiškėjo, kad tie, kas miega 7 valandas per parą gyvena ilgiau nei visi kiti – ir tie, kurie miega 8 – 9 valandas, ir tie, kurie miega 6 valandas.
Dauguma medikų sutaria: moterims reikia miegoti šiek tiek ilgiau nei vyrams, o žiemos metu turėtumėm miegoti šiek tiek ilgiau nei vasaros metu. Kiek būtent miegoti – priklauso nuo individualių organizmo poreikių. Svarbiausia prisiminti, kad miegoti daugiau nei reikia beveik taip pat kenksminga, kaip ir miegoti per mažai. Medikai pataria miegoti 7 – 8 valandas per parą.
Gydytojai atkreipia dėmesį, kad paskutiniu metu vis labiau plinta „miego bulimija“ – kai žmonės, kuriems nuolat trūksta miego darbo savaitės bėgyje nusprendžia atsigriebti per išeigines. Toks poilsio režimas organizmui yra saviapgaulė ir gali turėti rimtas pasekmes.
Daug išmintingiau (nors galbūt ir sunkiau) gyventi vienodu ritmu tiek darbo dienomis, tiek išeiginėmis.

Moksliniai tyrimai:
• Didžiosios Britanijos mokslininkai baiminasi, kad miego stoka gali pagimdyti „zombių kartą“, kuri pakirs vakarų visuomenės galimybes pakilti į aukštesnį technologijų lygį. Žinomas britų chronobiologas profesorius Russell Foster iš Oksfordo universiteto pareiškė: „Problema tame, kad sutrumpėjęs miegas tiesiogiai kenkia tiems smegenų mechanizmams, kurie nulemia mūsų smegenų sugebėjimą atrasti kažką naujo“.
• Čikagos universiteto medicinos profesorė Eva Van Kauter atliko tyrimą, kuris įrodo, kad miego stoka turi poveikį leptino ir grelino hormonų balansui organizme. Šie hormonai atsako už alkio ir sotumo jausmus. Savanoriams, kurie miegojo vos 4 valandas dvi naktis iš eilės, šių hormonų lygis pasikeitė taip, kad sekančią dieną jie buvo linkę persivalgyti ir labiau norėjo saldaus ir krakmolingo maisto (sausainiai, pyragai) nei daržovių, vaisių ar pieno produktų. Tarp kitko, dar vienas medikų tyrimas parodė, kad statistiškai žmonės miegantys mažiau – sveria daugiau.
• Amerikos medikai nustatė, kad poilsis tiesiogiai susijęs su imunine organizmo sistema. Kuo daugiau esame neišsimiegoję, tuo mažiau mūsų kraujyje imuninės sistemos ląstelių. O tai jau yra daug rimčiau nei irzlumas, nesugebėjimas koncentruotis per mažai pailsėjus.

Šaltinis : Laikraštis „Vaši kliuči k zdorovju“, 2007  4

SAUGOKITE AKIES VYZDĮ

Neskubėkite užsidėti akinius, jeigu jūsų regėjimas nusilpo. Ne taip paprasta be jų apsieiti, bet įmanoma, jeigu mankštinsime akis. Savo žvilgsniu nupieškime įsivaiduojamą:
1. Stačiakampį, kurio ilgis 3 m, aukštis 2,5 m.
2. Įstrižainę nuo viršutinio dešinio kampo iki apatinio kairiojo, ir atgal.
3. Istrižainę nuo viršutinio kairiojo iki apatinio dešiniojo ir atgal.
4. Tiesią liniją iš kairės į dešinę ir atgal.
5. Į viršų išlenktą lanką.
6. Žemyn išlenktą lanką.
7. Šoninį dešinį lanką ir kairįjį (skliaustelius).
8. Apskritimą.
Pratimai daromi be akinių, kartojami 3 – 5 kartus: pradžioje pagal laikrodžio rodyklę, po to prieš, po kiekvieno pratimo pamirksėkite po kelis kartus. Pabaigti pratimą taip: patrinkite delnus vieną į kitą kol sušils. Šiltais delnais uždenkite akis, alkūnėmis atsiremdami į stalą ar į savo kelius. Kelias minutes pasėdėkite ramiai, atsipalaiduokite.

Šaltinis: Natalija Gavrikova, Visuomenės sveikatos priežiūros magistras,  miestas Kurganas, Laikraštis „Vaši kliuči k zdorovju“ Nr.1, 2011

Laikraštukas apie sveikatą „Ar žinai“ Nr.8

Sekantis laikraštukas apie sveikatą vyresniems ir suaugusiems – „Ar Žinai“. Šį laikraštuką patogu atsispausdinti ir skaityti, nusiųsti draugui, ar išsisaugoti savo kompiuteryje.

 

 

Laikraštuke „Ar žinai“ Nr.8 rasite:

  • Priemonė nuo nuovargio, melatoninas – geriausias iš visų žinomų antioksidantų… ;
  • Apie bananų ir braškių vertingumą,
  • Bananų ledų ir uogų- sulčių gėrimo receptus.

Ar žinai 6, 2011 (8)– parsisiųsti