Žyma: Emocijos

Paskelbta

Stresas ir mūsų sveikata

Koks ryšys tarp streso, dvasinio ir emocinio gyvenimo, ir stuburo sveikatos? Ogi – tiesioginis. Šiame straipsnyje tai aptarsime.

Stresas – gerai ar blogai? Stresas – tai organizmo savigynos reakcija, universalus apsaugos mechanizmas.

▫️ Mūsų nervų sistema, pajutusi pavojų, tuoj pat siunčia signalą – pertvarkyti kiekvienos organizmo ląstelės darbą gynybai. Pas mus yra specialūs hormonai – endorfinas ir kortizolis – tai raktiniai hormonai, kurie paleidžia organizme dvi priešingo režimo veiklas. Organizmas gali dirbti vienu iš šių režimų: gyvenimo ir vystymosi arba gynybos ir apsaugos režimu. Gyvenimui šiame nuodėmės pasaulyje reikalingas ir vienas, ir kitas. Augimo ir vystymosi režimas leidžia organizmui augti, atsistatyti; o apsaugos režimas reikalingas pavojaus atveju, kad organizmas nežūtų. Svarbu suprasti, kad organizmas negali būti tuo pačiu metu ir viename, ir kitame režime. Jis arba ginasi nuo pavojaus, streso būsenoje, arba, kai viskas gerai, auga ir atsistato.

▫️ Nervų sistemoje yra keletas principinių apsaugos sistemų.

– Pirmoji – streso sistema (adrenalininė), ji gina mus nuo išorinės grėsmės.

– Antroji sistema – imuninė, ji gina nuo pavojaus organizmo viduje. Imuninės sistemos užduotis: surasti priešą viduje arba tarp savų, ir sunaikinti.

Bet kai yra išorinė grėsmė, nervų sistema priversta prislopinti imuninę sistemą.

▫️ Mūsų smegenyse yra pagumburis, kuris surenka visą informaciją iš vidaus ir iš išorės. Pagumburis, gavęs informaciją apie pavojų, paleidžia adrenalininę sistemą. Jis siunčia signalus per kraują hormonų pagalba, ir per nervines skaidulas, per stuburo smegenis į antinksčius. Antinksčiai išskiria į kraują specialius hormonus, kurie neša signalą kiekvienai ląstelei, kad pertvarkytų savo darbą gynybai. Šiame režime organizmas pradeda slopinti imuninę sistemą, kad jos energiją nukreiptų streso reakcijai.

▫️ Kai ląstelė gauna streso signalą, ji pradeda kurti specialius baltymus, kurie apgaubia ląstelėje pačius svarbiausius dalykus, kad juos apsaugotų. Tokioje būsenoje ląstelė gali išgyventi šią problemą. Bet kai kažką supakuojame ir padedame, nėra galimybės tuo naudotis. Jei ląstelė ilgai bus tokioje būsenoje, nebus augimo ir vystymosi. O regeneracija ir pasveikimas organizme įmanomi tik augimo ir vystymosi režime.

▫️ Stresas mūsų organizme įsijungia kaip atsakas į kažkokius fìzinius faktorius. Bet didžioji dalis streso, kurį patiriame, yra psichogeninės kilmės. Jis susijęs su tuo, kad kažkam įvykus, mums pasirodo, kad tai problema. Ir kai mums atrodo, kad tai kelia grėsmę, pagumburis įjungia streso reakciją. Problema ne tai, kas atsitiko, bet tai – kaip mes tai įvertinome. O vertiname pagal savo pažiūrų ir įsitikinimų sistemą, kuri gyvena mūsų galvoje. Čia problemos šaknis!

❗️ Pati didžiausia problema mūsų organizmui, kai streso reakcija nebekontroliuojama ir vietoj to, kad mus gintų, kam ji ir skirta, pradeda dirbti prieš mus. Praktiškai visos žinomos ligos, kurios šiandien paplitusios tarp žmonių, susijusios su lėtiniu stresu. O kaip išspręsti problemą, jeigu mes nenorime susitaikyti su kaimynu ar kaimyne? Nusprendėme niekada neatleisti. Dievas davė mums pasirinkimo laisvę. Kai mes supykę ar įsižeidę, organizmas karo būsenoje. Visą šį laiką mūsų organizme nedirba atsinaujinimo ir atsistatymo režimai.

👉🏻 Kaip TIKĖJIMAS susijęs su SVEIKATA?

Biblija labai daug kalba apie meilę, atleidimą, dėkingumą… Pvz., „Linksma širdis – geras vaistas, o niūri dvasia džiovina kaulus“ (Patarlių 17:22). Taip, niūri dvasia, lėtinis stresas, kortizolis – išjungia regeneracijos režimą – tarpslanksteliniai diskai, kremzlės, kaulai pradeda irti, atrofuojasi raumenys.

🧡 Tik tada, kai Dievas ateina į mūsų gyvenimą ir dovanoja mums Savo meilę, kai mūsų širdyse apsigyvena Meilė ir Ramybė, tik tada įmanomas tikras streso sprendimas. Biblijoje labai daug pasakyta: “atleiskite, nebijokite, džiaukitės, pasitikėkite Dievu.” Tikroje sveikatos atstatymo programoje, ir ypatingai kai kalbame apie stuburą, tarp visų sveikos gyvensenos principų pats svarbiausias – pasitikėjimo Dievu ir streso valdymo principas. Be jo, išgijimas tiesiog neįmanomas.

👉🏻”Žinokite, kad net visi jūsų galvos plaukai suskaityti. Tad nebijokite! Jūs vertesni už daugybę žvirblių.” (Luko 12:7)

👉🏻”Aš jums palieku ramybę, duodu jums savo ramybę. Ne taip aš ją duodu, kaip duoda pasaulis. Tenebūgštauja jūsų širdys ir teneliūdi!” (Jono 14:27)

👉🏻”Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti; aš jus atgaivinsiu!” (Mato 11:28)

Pilną vaizdinę informaciją rasite video paskaitoje „SIAUBAS KAULUOSE” 👉🏻 ČIA.

Kitos paskaitos iš serijos Sveikas STUBURAS:

12 paskaitą „Genetinis faktorius” rasite 👉🏻 ČIA.

11 paskaitą „Osteoporozei NE” rasite 👉🏻 ČIA.

10 paskaitą „Jūsų arterijų išvalymas – 2 dalis ” rasite 👉🏻 ČIA.

9 paskaitą „Jūsų arterijų išvalymas – 1 dalis“ rasite 👉🏻 ČIA.

8 paskaitą „Mirtis su saldžiu prieskoniu“ rasite 👉🏻 ČIA.

7 paskaitą „Gaisras kraujagyslėse“ rasite 👉🏻 ČIA. 

6 paskaitą „Kaip gi gyvybės šaltinis“ rasite 👉🏻 ČIA. 

5 paskaitą „Stuburo atstatymo programa“ rasite👉🏻  ČIA. 

4 paskaitą „Surakino nugarą“ rasite 👉🏻 ČIA.

3 paskaitą „Kam žmogui raumenys“ rasite 👉🏻 ČIA.

2 paskaitą „Karališka laikysena“ rasite 👉🏻 ČIA.

1 paskaitą „Gyvybės ašis – stuburo sandara“ rasite 👉🏻 ČIA.

Paskelbta

Pyktis ir imunitetas: kas tarp jų bendro?

Iš tiesų, kas gali būti bendro tarp tokių visiškai skirtingų sąvokų kaip pyktis ir imunitetas?!

▫️ Pyktis – galinga neigiama emocija, kuri žlugdo žmogų. Imunitetas – tai atsparumas kokiai nors infekcinei ligai arba stabili reakcija prieš ką nors. Kadangi pyktis ardo imuninę sistemą ir prisideda prie ligų, trumpinančių žmogaus gyvenimą, atsiradimo, verta ugdyti savyje imunitetą pykčiui, kaip stabilią reakciją prieš jį.

❓Kaip išsiugdyti imunitetą nuo pykčio priepuolių? Tame mums gali padėti tik Dievas, tik Jis vienas gali pažaboti mūsų pakrikusius nervus, nuraminti ir palaikyti. Dievas pasiruošęs mums padėti, tačiau verta kreiptis pagalbos į Jį anksčiau, nei pradės žaibuoti ir jau bus pasakyta vienas kitam daug įžeidžiančių dalykų.

▫️ Labai svarbi taisyklė, padedanti ugdyti imunitetą – TYLĖJIMAS. Tylėjimas turi nuostabią galią. Išgirdę erzinančius jums adresuotus žodžius, neskubėkite atsilyginti tuo pačiu. Žodžiai, ištarti kaip atsakas į pyktį, paprastai veikia kaip botagas, sukeldamas supykusiam žmogui dar didesnį įniršį. Tačiau pyktis, į kurį atsakoma tylėjimu, greitai liaujasi.

👉🏻 Yra patarlė apie tai, kaip moteris atėjo pas išminčių su prašymu padėti jai sutramdyti pyktį. Ji spėjo susipykti su visais aplinkiniais žmonėmis. Išminčius pasiūlė jai ąsotį stebuklingo vandens. Jis patarė moteriai, kai tik ji pajus, kad artėja susierzinimas – nedelsiant gurkštelti VENDENS ir kuo ilgiau laikyti jį BURNOJE. Po savaitės atbėgusi moteris su džiaugsmu pasakė, kad priemonė stebuklinga, tik gaila, kad greitai baigėsi. Bet ar vanduo buvo “stebuklingas”? Pilna burna vandens užtikrino visišką tylėjimą pakankamai ilgai, kad pyktis atslūgtų.

▫️ Tyrimai parodė, kad vaikai, kuriems tėvai padeda susidoroti su neigiamomis emocijomis, aplenkia savo bendraamžius intelektualiniu ir fiziniu vystymusi. Taigi, mes arba padedame jiems susidoroti su pykčiu, arba patys esame perpildyti pykčiu ir užsipuolame juos. Pyktis pykčiu neišvaromas. Iš tikrųjų kovoti su pykčiu galite tik suvokę jo žalingumą. Jei esate pasiryžę nugalėti nepagrįstą pyktį, pirmas dalykas, kurį reikia padaryti, – atimti pykčio protrūkių jėgą. Pradėkime nuo tos vietos, kur mūsų pyktis jaučiasi kaip namie. Tai šeima. Blogiausia, kad pykčio priepuoliai dažnai užgriūna ant supykusio žmogaus artimųjų pečių, jie gali išsilieti ant jo paties vaikų.

▫️ Daugelis žmonių žino, kad pykčio sulaikymas ir slopinimas kenkia sveikatai. Tai tarsi liepsnojantis deglas organizmo viduje. Kuo labiau slopinamos išorinės pykčio priepuolių apraiškos, tuo stipriau degina ugnis viduje. Tai destruktyvu. Neįmanoma jį sunaikinti, paslėpus savyje. Ką daryti? Išlieti savo pykčio negalima, o viduje jis taip pat degina, ką daryti?

❓Kodėl negalima išlieti savo pykčio? Problema tame, kad su kiekvienu priepuoliu jis gauna vis daugiau teisių jūsų sąmonėje. Kurtinantys pykčio priepuolių smūgiai gali užgožti net nuostabiausią proto lyros garsą. Kuo dažniau išliejate pyktį, tuo labiau priprantate prie tokios iškrovos. Šia prasme pyktis yra kaip narkotikas. Stebėkite, kaip pyksta kiti. Prisiminkite savo jausmus, kai esate susierzinęs. Nufotografuokite save supykusį. Dažniau pažiūrėkite į šią nuotrauką. Visada, kai kas nors bando daryti jums spaudimą, stebėkite savo emocijas tarsi iš šalies. Tai lems sėkmę.

❗️ATMINKITE: pyktis yra bailus! Jis išsigąsta, jei atidžiai jį sekate, analizuojate savo elgesį. Pykčio veiksmas pagrįstas apgaule. Jums tai gali pasirodyti keista, bet tai tiesa. Informacija, kuri patenka į smegenis pykčio protrūkių metu, skiriasi nuo tikrojo vaizdo to, kas vyksta. Todėl po to mums būna sunku paaiškinti po savo pačių veiksmus. Pyktis prislopina kaltės jausmą ir teisingumo supratimą, todėl streso ir susijaudinimo metu svarbu atidžiai įvertinti savo minčių kryptį.

👉🏻Yra taip vadinama „PENKIŲ MINUČIŲ taisyklė“. Prieš pradėdamas ką nors sakyti kitam žmogui su susierzinimu, kaskart, kai peržengęs namų slenkstį, pamatai kalną neplautų indų, nepaklotą lovą, neišneštas šiukšles ir pan. – pagalvokite, kiek brangus jums žmogus, kuriam norite pasakyti ką nors šiurkštaus. Juk nuo mūsų pykčio priepuolių labiausiai kenčia patys brangiausi ir artimiausi žmonės. Penkios minutės apsikabinimų, švelnumo ir meilės, o tada galite būti pasipiktinę. Bet tai jau nebebus pyktis, o jūsų pastaba bus priimama visiškai kitaip. Ši taisyklė man labai padeda. Penkių minučių taisyklė suteikia galimybę sustoti, susierzinimą ir pyktį pakeisti jausmais, kuriuos iš tikrųjų jaučiame savo artimiesiems.

Dievas nori, kad būtume laimingi, Jis pasirengęs duoti mums savo ramybę ir poilsį.

💛 „O, kad klausytum mano Įsakymų! Tavo gerovė būtų kaip upė, o tavo teisumas – kaip marių bangos.” (Izaijo 48:18).

🧡 “Taigi vilties Dievas jus, gyvenančius tikėjimu, tepripildo visokių džiaugsmų ir ramybės, kad Šventosios Dvasios galybe būtumėte pertekę vilties.” (Romiečiams 15:13)

Paskelbta

Emociniai stresai ir kvėpavimas

▫️ Grynas oras – viena iš geriausių gydančių priemonių gamtoje, aprūpinančių mus energija. Mūsų organizme nuolatos yra apie 1,9 litro deguonies. To pakanka, kad apie 4 minutes išgyventumėm be oro. Be deguonies neišgyventų nė viena organizmo ląstelė. Be jo nei kraujas gali būti geras, nei smegenys gali efektyviai dirbti. Kai smegenų ląstelėms trūksta deguonies – prarandam nuovoką, sugebėjimą logiškai mąstyti. Alpinistai, kurie kopia į aukštus kalnus be deguonies atsargų, pasidaro irzlūs, judesiai jų nekoordinuoti, sąmonė pritemsta, valia paraližuojama.

▫️ Kartą trys prancūzų aeronautai pakilo oro balionu be pakankamų deguonies atsargų. Po kurio laiko pas juos atsirado keisti pojūčiai, nevaldomos emocijos, tokios kaip nesuvaldomas juokas, ar verkimas be jokios riežasties. Jie suprato, kad norint nusileisti, reikia perpjauti virvę ir išleisti dalį vandenilio. Tačiau tai padaryti visiškai neturėjo jėgų. Po trijų dienų du iš jų mirė.

▫️ Taigi pradžioje deguonies trūkumas susilpnina valią, savikontrolę ir blaivų mąstymą. Daugybė alkoholikų, rūkorių, žmonių, kurie persivalgo, negali atsikratyti savo blogų įpročių, nors ir trokšta to. Dažniausiai šie žmonės negauna pakankamai deguonies, todėl jų valia silpsta ir jie nepajėgūs „perpjauti virvę“, t.y. atsikratyti bjaurių įpročių ir nuodėmės. Todėl saugokit savo protą nuo visko, kas silpnina jo galimybes.

▫️ Dauguma žmonių „kalnų ligą“ patiria tiesiog savo namuose, ypač moterys, kurios didžiąją laiko dalį praleidžia prie dujinių viryklių. Ypatingai žalinga, kai vienu metu dega keli viryklės degikliai, nes dėl nepilno dujų sudegimo gali išsiskirti smalkės, kurios suriša kraujo hemoglobiną, sudarydamos karboksihemoglobiną – tuščią molekulę, nesugebančią pernešti deguonies į audinius. Todėl po 2 val. darbo dujinę viryklę reikėtų išjungti 15 – 20 min. ir tik tada vėl ją įjungti. Virtuvė turėtų būti uždaryta, tam kad smalkės nesklistų į kitus kambarius, o orlaidę virtuvėje reikėtų nuolatos laikyti atidarytą.

▫️ Langai jūsų miegamajame didesnę metų dalį turėtų būti atidaryti, tada atsibusite žvalūs, pajėgūs lengvai atlikti visus darbus. Jei norite turėti stiprią nervų sistemą, nesirgti chronišku bronchitu, emfizema, vėžiu, alergijomis ir kitomis ligomis, mažiau vaikščiokit šalia judrių kelių ir gatvių, nes čia oras užterštas išmetamomis dujomis, jo sudėtyje daug teigiamų jonų, kurie iššaukia susirgimus. Mūsų nosies gleivinė ir plaukeliai nesugeba filtruoti mikrodalelių, esančių išmetamosiose dujose, todėl šios lengvai patenka į plaučius, o po to į kraują. Stenkitės dažniau kvėpuoti oru, prisotintu neigiamų jonų. Tokio oro gausu kaimo vietovėse, miškuose, kalnuose, upių ir ežerų pakrantėse. Neigiami jonai stimuliuoja baltųjų kraujo kūnelių gamybą, o šie savo ruožtu saugo mus nuo ligų. Kuo grynesnis oras, tuo švaresnis jūsų kraujas ir tuo sveikesni esate.

▫️ Dauguma žmonių užmiršo kaip teisingai kvėpuoti. Paviršutiniškas kvėpavimas tai nuovargio, irzlumo, anemijos ir depresijos priežastis. Be to neteisingas kvėpavimas gali būti daugelio susirgimų priežastis. Kenčia galvos smegenys, plaučiai, skrandis, kepenys ir kiti organai.

✔️Įkvėpdami stebėkite kas pakyla, pilvas ar krūtinė? Pas daugumą žmonių dažniausiai kilnojasi krūtinės ląsta. Yra žinoma, kad vaikai kvėpuoja teisingai, jų pilviukai su kiekvienu įkvėpimu pakyla ir susitraukia, kai jie iškvėpia. Pas suaugusius kvėpuojant diafragma beveik nedalyvauja.

✔️Kaipgi išmokti teisingai kvėpuoti? Visų pirma nesikūprinkite, nes tai labiausiai trukdo teisingai kvėpuoti. Antra, reguliariai darykite šiuos kvėpavimo pratimus, kad jūsų pasąmonėje įsitvirtintų naujas teisingas kvėpavimo įprotis.

▪️ Pratimas Nr.1

Įsivaizduokite, kad iš šalto rūsio per jūsų grindis, jūsų kojas iki pat plaučių pravesti vamzdeliai. Ar pavyko? Dabar įkvėpkite tarsi trauktumėte orą iš šio rūsio. Oras teka jūsų kojomis į pilvą, truputį išpūsdamas jį ir tik po to į plaučius. Iškvepiant pilvas įsitraukia. Vaizduotė padės įtraukti reikalingus teisingam kvėpavimui raumenis. (Prieš darydami šį pratimą, gerai išvėdinkite rūsį ir pašildykite jame orą, kad nepersišaldytumėt – JUOKAUJU.)

▪️ Pratimas Nr.2

Ryte ir vakare gulėdami lovoje ant pilvo pasidėkite didelę knygą ir stebėkite, kad įkvepiant knyga pakiltų, o iškvepiant nusileistų.

Prisiminkite: lygiai taip pat kaip be deguonies neįmanomas jūsų fizinis egzistavimas, taip ir jūsų dvasinis gyvenimas neįmanomas be bendravimo su Dievu, maldos, kuri kaip deguonis mūsų dvasiai, ir padeda „perpjauti virves“, rišančias mus su nuodėme ir žalingais įpročiais.

🌍💨 Jis sukūrė žemę savo jėga, savo išmintimi padėjo pasaulio pamatą ir savo supratimu ištiesė dangus. Jo balso klauso vandenys danguose, Jis pakelia garus nuo žemės pakraščių. Jis siunčia žaibus su lietumi, paleidžia vėją iš savo sandėlių. (Jeremijo 10,12)

🧡 Šie žodžiai apie Dievą, kuris nuolatos rūpinasi savo kūrinija, mumis ir tavimi.  Neabejotina, grynas oras – tai Jo dovana.  Dievas duoda jėgą ir energiją viskam kas gyva, pripildydamas žemę paprastu stebuklu – švariu ir šviežiu oru. Kodėl gi šia dangiška dovana nepasinaudoti pilnai!

Šaltinis: krikščioniškas laikraštis „Sokritoje sokrovišče“

Paskelbta

Mokinkitės būti laimingu

Kiekvienas nori jaustis laimingu. Bet kaip to pasiekti?

Kartą skaičiau apie „kvatojančių nuotraukų“ metodą. Iš savo „kvatojančių“ nuotraukų vienas psichologas išrinko vieną tiesiog „KVATOJANČIĄ“, padidino ją ir pakabino namuose pačioje matomiausioje vietoje. Nuo to laiko kiekvieną kartą, kai pamatydavo nuotrauką, jis susidomėjęs žiūrėjo į ją ir, negalėdamas sutramdyti šypsenos, galvodavo: “Ech, koks gi aš vis tik džiaugsmingas!” Netrukus išnyko dirglumas ir sumažėjo nerimo lygis, po trijų mėnesių, pagerėjus bendrai sveikatos būklei, išnyko paveldimos hipertenzijos simptomai.

Viena motina, kuri naudojo šį metodą, papasakojo, kad prie „kvatojančio“ savo išdykusio sūnaus portreto pridėjo prierašą: „Štai koks tu iš tikro!” Dabar, aptardama mokytojų skundus, ji atveda jį prie portreto ir primena, koks jis iš tikrųjų geras. Mama tvirtina, kad sūnus pamažu taisosi, lengviau sisitvardo, labiau pasitiki savimi.

Mes šeimoje nusprendėme naudoti šį metodą ir padarėme nuotrauką „linksmasis kubas“. Kubas primins patarimus, kaip tapti laimingu.

Įsivaizduokime laimę kaip kubą, kurio kiekviena briauna – tai koks nors malonus įvykis, nutikęs jūsų gyvenime. Šiandieninio skubančio gyvenimo bėgime pasigendame svarbiausio dalyko – gebėjimo įžvelgti laimę ir grožį paprastuose dalykuose.

▫UGDYKITE GEBĖJIMĄ MATYTI LAIMĘ

Laimė – tai laimingos akimirkos, kai rami širdis kažkam nusišypso. Tačiau šios akimirkos greitai pasimiršta. Todėl būtina lavinti širdies atmintį: štai aš ir sugalvojau „įsivaizduojamą laimingų akimirkų kubą“. Pažymiu akimirką, kad vėliau galėčiau ją išgyventi vėl ir vėl, įdedu ją į „laimės kubą“.

Jeigu įsivaizduosime, kad žmogaus laimė matuojama skalėje nuo 0 iki 100%, tai pinigai duos tik 10%. Realybė tokia, kad jei nežinai, kaip būti laimingu, jokie materialiniai turtai tam nepadės. Didžiausia vertybė – tai santykiai, kuriuos turime. O svarbiausia žmogaus užduotis, – užmegzti harmoningus santykius su savimi, su aplinkiniais ir su Dievu.

▫HARMONINGI SANTYKIAI

Žmogus buvo sukurtas santykiams. Santykiuose patiriame emocines traumas, santykiuose ir pasveikstame.

Trumpam grįžkime į vaikystę ir prisiminkime animacinį filmuką apie Mikę Pūkuotuką, būtent tuos kadrus, kur liūdnas asiliukas tyrinėja savo atspindį upelyje ir graudžiai konstatuoja: „Apgailėtinas vaizdas. Širdį veriantis vaizdas“. Į linksmo draugo pasisveikinimą amžinai liūdnas, nieko gero iš gyvenimo nesitikintis, pagyvenęs pilkas asiliukas atsako: „Labas rytas, Paršeli, kuo aš asmeniškai labai abejoju“. Čia matosi tiesioginis ryšys tarp „širdį veriančio“ portreto ir savęs suvokimo.

Savęs suvokimas labai svarbus žmogaus laimei. Jei žmogus nori, kad jį pamiltų, pirmiausia jis pats turi pamilti save! Teisingas savęs suvokimas – tai pagrįstas savo stipriųjų ir silpnųjų pusių įvertinimas, kompetentingas savęs pristatymas visuomenei ir, žinoma, meilė sau.

Santykiai su kitais kuriami remiantis atleidimo, gailestingumo, meilės principais.

Santykiai su Dievu – susitaikymas, atgaila ir Viešpaties, kaip savo asmeninio Gelbėtojo, priėmimas.

Dabar, jei man bus liūdna, peržiūrėsiu savo laimingų akimirkų lobyną. Paliesiu, ir ši akimirka nušvis. Ir mano širdis prisipildys dėkingumo.

▫MOKINTIS DĖKOTI

Žmogaus smegenys lanksčios ir greitai prisitaiko prie naujos gerovės. Dėkingumo esmė – pastebėti visa gera ką turim. Galimybė vaikščioti, girdėti, matyti – ir tai taip daug..! Pabandykite aktyviai gyventi valandą užmerktomis akimis, ir įvertinsite savo gebėjimą matyti pasaulio grožį. Įpraskite kasdien dėkoti Viešpačiui už visas palaimas, ir pamatysite, koks pripildytas taps jūsų gyvenimas.

▫KURKITE SAU ŠVENTĘ

Gyvenimas vyksta dabar. Viešpats padovanojo šį nuostabų pasaulį laimei. Todėl nustokite laukti „geresnės galimybės“, kad pasipuošti, pamerkti namuose gėles, uždegti žvakes, surengti staigmeną-vakarėlį savo mylimiems žmonėms, padaryti kažką gero. Hemingvėjus parašė knygą „Šventi, kuri visada su tavimi“. Jūsų gyvenimas ir yra ta šventė. Todėl išmokite švęsti kiekvieną dieną. Su artimaisiais ar vienas – nesvarbu. Tegul jūsų galvoje apsigyvena mintis, kad kiekviena diena – dovana.

Būti laimingu – nereiškia visada linksmintis, nenusivilti, nepykti, neverkti ir pan. NE! Būti laimingam – tai mokėti išgyventi visas emocijas, įgyti patirtį, įsiklausyti į savo norus, kurti ir padėti kitiems.

‼ Svarbu suprasti, kad universalaus recepto kaip būti laimingu nėra, todėl džiaugtis gyvenimu, būti harmonijoje su savimi, aplinkiniais ir Dievu – pati brangiausia laimė, kurios reikia čia ir dabar. Būti laimingam – tai pasirinkimas. Galite tai padaryti šiandien.




👉🏻Visuomet džiaukitės Viešpatyje! Ir vėl kartoju: džiaukitės! (Filipiečiams 4:4)

👉🏻Visokiomis aplinkybėmis dėkokite, nes to Dievas nori iš jūsų Kristuje Jėzuje. (1 Tesalonikiečiams 5:18)

👉🏻„Dėkokite VIEŠPAČIUI, nes jis geras, nes jo ištikimoji meilė amžina“. (Psalmynas 107:1)

Paruošta pagal: 8doktorov.ru

Paskelbta

Atleidimas atveria kelią meilei

▫ Dažnai žmonės yra įsitikinę, kad tik mylinti širdis gali atleisti, ir jei širdyje yra meilė, atleidimas įvyksta automatiškai. O visiškai priešingai: atleidimas suteikia širdžiai gebėjimą mylėti.

▫ Neįmanoma mylėti žmogaus, kuriam jauti karčią nuoskaudą, kuris tave įskaudino, atstūmė ir sužeidė. Pirmiau atleidimas, ir tik tada meilė.

Amerikiečių psichiatras George Ritchie rašė apie žmones, kurie Antrojo pasaulinio karo metais sugebėjo išgyventi mirties stovyklose. Štai ką jis papasakojo apie žmogų, pravarde Stebuklas-Bilas:

„Stebuklas-Bilas įkalintas buvo jau seniai, bet atrodė, kad jis tik vakar pateko į stovyklą. Jis buvo pasitempęs, akys neprarado spindesio, stovyklos gyvenimo sunkumai nepaliko jame pėdsakų. Kadangi Bilas laisvai kalbėjo anglų, prancūzų, vokiečių, rusų ir lenkų kalbomis, jis tapo neoficialiu stovyklos vertėju. Nepaisant to, kad dirbo 15 – 16 valandų per dieną, nuovargis jo nepalaužė. Kiti kaliniai palūždavo nuo išsekimo, o jis, regis, tik stiprėjo. Negalėjau patikėti, kad Stebuklas-Bilas stovykloje buvo nuo 1939 m. Šešerius metus kartu su kitais kaliniais gaudavo itin menką davinį, miegodavo sausakimšame barake, kur karaliavo ligos ir nebuvo kuo kvėpuoti. Bet išgelbėjo kūną ir protą nuo degradacijos! Stebuklą-Bilą laikėme savo lobiu – jis visada buvo pasiruošęs geram žodžiui ir visada kalbėjo apie atleidimą. Kartą aš jam pasakiau:

– Daugeliui iš mūsų labai sunku atleisti. Juk netekome artimųjų.

Ir tada pirmą kartą išgirdau apie jį patį. Jis ramiai atsakė:

– Gyvenome Varšuvos žydų kvartale – aš, žmona, dvi dukros ir trys maži sūnūs. Kai naciai pasiekė mūsų gatvę, jie išrikiavo visus gyventojus palei sieną ir sušaudė. Mane paliko gyvą, nes mokėjau vokiškai. Prašiau leisti man numirti su šeima, bet jie pasiėmė mane su savimi. Tada susidūriau su dilema, kaip gyventi toliau – ar leisti užvaldyti mane neapykantai naciams. Pasirodė, kad pasirinkti man nebuvo sunku. Esu advokatas, ir ne kartą mačiau, ką daro neapykanta su žmonėms. Dar daugiau, neapykanta mano akyse sunaikino šešis man brangiausius žmones. Ir nusprendžiau, kad visą likusį gyvenimą – ar tai bus kelios dienos ar daug metų – mylėsiu kiekvieną savo kelyje sutiktą žmogų.

🧡 Meilės galia, ir tik ji, išlaikė šį žmogų visuose sunkumuose.”

‼️ Sveikiausi žmonės – tai tos dosnios sielos, kurios lengvai juokiasi, greitai pamiršta bėdas ir skuba atleisti net sunkiausias nuoskaudas. Tokiems žmonėms būdingas vaikiškas paprastumas padeda išlaikyti sielos ir dvasios tyrumą, o tai galiausiai daro teigiamą poveikį kūnui. Man nėra nieko paslaptingo Šventojo Rašto žodžiuose, kurie mus ragina: „Būkite kaip vaikai“ (Mato 18:3). Jie man sako, kad turėtume tikėti, atleisti ir žvelgti į pasaulį, žmones ir Dievą kaip vaikai.

‼️ Tik tikras, nuoširdus atleidimas gali užgesinti rūkstančias destruktyvių emocijų žarijas. Tik jis gali išlaisvinti žmogų nuo deginančio skausmo, kilusio iš gilių dvasinių žaizdų.

Šaltinis: Don Colbert “Mirtinos emocijos”

👉🏻”Būkite vieni kitiems pakantūs ir atleiskite vieni kitiems, jei vienas prieš kitą turite skundą. Kaip Viešpats jums atleido, taip ir jūs atleiskite.” (Kolosiečiams 3:13)

Paruošta pagal: 8doktorov.ru