Vėžys – Sveikas.info

2026-05-212026-05-21

Ar mėsa gali didinti vėžio riziką?

Daugelis žmonių mėsą laiko svarbiu baltymų ir geležies šaltiniu. Tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad dažnas raudonos ir ypač perdirbtos mėsos vartojimas gali didinti kai kurių vėžio rūšių riziką.

Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (IARC) perdirbtą mėsą (pvz., dešras, dešreles, kumpį, šoninę) priskiria veiksniams, didinantiems vėžio riziką. Taip pat yra gana stiprių mokslinių duomenų, kad dažnas raudonos mėsos (jautienos, kiaulienos, avienos) vartojimas gali didinti vėžio riziką.

Mėsos terminio apdorojimo metu, ypač kepant aukštoje temperatūroje ar rūkant, gali susidaryti heterocikliniai aminai ir policikliniai aromatiniai angliavandeniliai – medžiagos, galinčios pažeisti DNR (ląstelėse esančią genetinę medžiagą). Panašios kancerogeninės medžiagos susidaro ne tik ruošiant mėsą, bet ir rūkant žuvį ar kitus maisto produktus.

Gaminant dešras, dešreles ir kitus perdirbtus mėsos gaminius dažnai naudojami nitritai ir nitratai. Jie padeda ilgiau išlaikyti produktą ir suteikia jam būdingą rausvą spalvą. Tačiau organizme šios medžiagos gali virsti nitrozaminais – junginiais, siejamais su padidėjusia vėžio rizika.

Raudonoje mėsoje esanti hemo geležis taip pat gali skatinti oksidacinius procesus ir didinti storosios žarnos gleivinės pažeidimo riziką.

Tyrimai rodo, kad dažnesnis raudonos ir perdirbtos mėsos vartojimas siejamas su didesne storosios žarnos, taip pat kai kurių kitų vėžio rūšių rizika.

Tai nereiškia, kad vienkartinis mėsos valgymas būtinai sukels ligą. Tačiau kuo dažniau tokie produktai vartojami, tuo didesnė gali būti ilgalaikė rizika.

Augalinis maistas – ankštiniai, pilno grūdo produktai, daržovės, vaisiai, riešutai ir sėklos – gali suteikti pakankamai baltymų ir kitų svarbių maistinių medžiagų be šių papildomų rizikos veiksnių.

Linkiu rinktis maistą, kuris stiprina sveikatą ir mažina ligų riziką.

Mūsų kasdieniai pasirinkimai daro didelę įtaką ilgalaikei sveikatai.

„Kodėl mokate pinigus už tai, kas nėra duona, ir atiduodate uždarbį už tai, kas nepasotina?“ (Izaijo 55, 2)

Šaltiniai:
– Aleksej Chacinskij knyga „Sveikatos ir ilgaamžiškumo paslaptys“
– PSO Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (IARC): https://www.iarc.who.int/wp-content/uploads/2018/07/pr240_E.pdf

2026-05-142026-05-14

Pelėsiai maiste ir vėžio rizika

Pelėsis maiste daugeliui žmonių atrodo tik nedidelis gedimo požymis. Tačiau kai kurie pelėsiniai grybai gali gaminti toksinus, didinančius vėžio riziką.

Pelėsiniams grybams augant ir dauginantis gali susidaryti įvairios kenksmingos medžiagos. Vienas labiausiai ištirtų pelėsių toksinų yra aflatoksinas B. Aflatoksinas net labai mažomis dozėmis pasižymi stipriu kancerogeniniu, t. y. vėžio riziką didinančiu poveikiu. Su pelėsių toksinų poveikiu siejamas padidėjęs kepenų vėžio paplitimas tarp kai kurių Afrikos gyventojų grupių. Tai ypač būdinga drėgno klimato regionams, kur maisto produktai greitai pasidengia pelėsiu, tačiau dėl maisto trūkumo ar nusistovėjusių įpročių vis tiek vartojami maistui. Tyrimai parodė, kad tokiame maiste buvo randami dideli aflatoksino B kiekiai.

Pelėsiai ir jų toksinai į organizmą gali patekti su pelėsiais pažeistais riešutais, ypač žemės riešutais. Pirkdami riešutus atkreipkite dėmesį, kad jie nebūtų seni, apkartę ar padengti gelsvu arba baltu pelėsiu. Pelėsio pažeisti žemės riešutai džiovinant viduje tampa rusvos spalvos ir įgauna nemalonų skonį. Žemės riešutų sviestą geriau gaminti namuose, o ne pirkti parduotuvėje, nes ne visada galima būti tikriems dėl riešutų kokybės. Be to, žemės riešutai dažnai būna stipriai perkepami, todėl juose esantys riebalai oksiduojasi ir gali susidaryti sveikatai nepalankių junginių.

Nevartokite sugedusių ar pelėsiu pažeistų maisto produktų – vaisių, daržovių, sūrio bei konservų, kurių paviršiuje atsirado pelėsis.

Linkiu rinktis išmintingai ir saugoti savo sveikatą.

„Mielasis, linkiu, kad viskas tau taip gerai sektųsi ir būtum sveikas, kaip sekasi tavo sielai.“ (3 Jono 1, 2)

2026-05-072026-05-07

Ar alkoholis gali skatinti vėžio vystymąsi?

Daugelis žmonių alkoholį sieja tik su kepenų pažeidimais ar priklausomybe. Tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad alkoholio vartojimas taip pat gali didinti įvairių rūšių vėžio riziką.

PSO duomenimis, alkoholinių gėrimų vartojimas yra daugelio vėžio rūšių rizikos veiksnys, įskaitant burnos ertmės, ryklės, gerklų, stemplės, kepenų, gaubtinės ir tiesiosios žarnos bei krūties vėžį.

Organizmui skaidant etilo alkoholį susidaro acetaldehidas – medžiaga, pasižyminti stipriu kancerogeniniu, t. y. vėžio riziką didinančiu poveikiu. Alkoholis taip pat veikia kaip tirpiklis kai kurioms kancerogeninėms medžiagoms, kurios gali susidaryti virškinant tam tikrus maisto produktus. Dėl to palengvėja jų prasiskverbimas per žarnyno sienelę ir patekimas į kraują. Dažnas alkoholinių gėrimų vartojimas sutrikdo folio rūgšties pasisavinimą plonojoje žarnoje. Folio rūgštis būtina DNR sintezei ląstelėse ir padeda apsaugoti ląsteles nuo kancerogeninių medžiagų poveikio.

Kartais teigiama, kad raudonojo vyno vartojimas mažina kai kurių vėžio rūšių riziką. Iš tiesų tamsiųjų vynuogių veislėse yra daug fitocheminių medžiagų, pasižyminčių priešvėžiniu poveikiu. Tačiau, kita vertus, fermentacijos metu susidarantis etilo alkoholis yra dažna burnos ertmės vėžio priežastis Pietų Europos šalyse, kur tradiciškai vartojama daug vyno. Didelis kepenų cirozės paplitimas šalyse, kuriose tradiciškai vartojama daug vyno, taip pat verčia susimąstyti ir geriau rinktis grynas vynuogių sultis.

Mūsų pasirinkimai daro įtaką ne tik savijautai šiandien, bet ir ilgalaikei sveikatai. Biblija ragina atsakingai rūpintis tuo, ką darome su savo kūnu:

„Ar valgote, ar geriate, ar ką kita darote, visa darykite Dievo garbei.“ (1 Korintiečiams 10, 31)

Šaltinis: Aleksej Chacinskij knyga „Sveikatos ir ilgaamžiškumo paslaptys“

2026-04-302026-04-30

Kodėl atsiranda vėžys

Nepaisant spartaus medicinos technologijų ir farmakologijos vystymosi, daugelyje pasaulio šalių sergamumas ir mirtingumas nuo onkologinių ligų ne tik nemažėja, bet ir ženkliai didėja.

2022 metais vėžio diagnozė buvo nustatyta apie 20 mln. žmonių pasaulyje. Mirtingumas nuo šios ligos 2022 metais sudarė apie 9,7 mln. žmonių, o 2012 metais – 8,2 mln. žmonių.

Dažniausiai žmonės miršta nuo plaučių, storosios žarnos, kepenų, skrandžio ir krūties vėžio.

Navikai: kas tai yra?

Navikai aptinkami ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams bei augalams – jų randama vabzdžiuose, žuvyse, ropliuose ir žinduoliuose.

Navikas – tai nekontroliuojamas tam tikro audinio išvešėjimas, kuris gali būti gerybinis arba piktybinis.

Gerybinis navikas paprastai auga lėtai, neplinta po organizmą ir dažniausiai nėra pavojingas gyvybei.
Piktybinis navikas sudarytas iš pakitusių ląstelių, kurios nekontroliuojamai dauginasi, įsiskverbia į aplinkinius audinius ir gali plisti po visą organizmą.

Kaip vystosi vėžys?

Savo vystymesi piktybinis navikas pereina tris stadijas:

iniciaciją,
promociją,
progresavimą.

Iniciacijos stadijoje normali ląstelė, veikiama kancerogenų, palaipsniui virsta pakitusia (navikine) ląstele.

Mūsų organizme nuolat atsiranda pakitusių ląstelių, tačiau imuninė sistema dažniausiai jas atpažįsta ir pašalina. Jei dėl kokios nors priežasties pakitusi ląstelė išvengia imuninės sistemos kontrolės ir išlieka, ji gali metų ar net dešimtmečių laikotarpiu būti „miegančios“ būsenos.

Promocijos stadijoje tam tikrų medžiagų poveikyje vėžinė ląstelė pradeda aktyviau daugintis. To rezultatas – susiformuoja matomas, arba diagnozuojamas, navikas.

Progresavimo stadijoje navikas tampa piktybiniu.

Pagrindinės vėžio priežastys

Egzistuoja trys pagrindinės navikų atsiradimo priežastys, patvirtintos oficialios medicinos:

cheminiai kancerogenai,
fiziniai kancerogenai (jonizuojanti radiacija, ultravioletinis spinduliavimas, kai kurie lėtiniai dirginimo veiksniai),
onkogeniniai virusai.

Kancerogenai ir jų poveikis

Kancerogenai – tai cheminės medžiagos, galinčios sukelti normalios ląstelės virtimą piktybine.

1775 metais anglų gydytojas Percivall Pott pirmasis iškėlė prielaidą, kad jaunų kaminkrėčių kapšelio vėžį sukelia suodžiai ir derva, ilgą laiką kontaktavę su jų oda.

Praėjus daugiau nei šimtmečiui, japonų mokslininkai Jamagiwa ir Išikava tai įrodė eksperimentiškai – ilgą laiką tepant akmens anglių dervą ant triušių ausų, išsivystė odos vėžys.

Šis eksperimentas parodė, kad cheminės medžiagos gali sukelti vėžį.

Didelė dalis vėžio atvejų siejama su aplinkos ir gyvenimo būdo veiksniais, tokiais kaip:

rūkymas,
mityba,
alkoholis,
aplinkos tarša.

Kancerogenų poveikis organizmui gali būti skirtingo stiprumo ir didele dalimi priklauso nuo mūsų gyvenimo būdo bei aplinkos.

Svarbi ir kita pusė

Be fizinių ir biologinių veiksnių, svarbų vaidmenį mūsų gyvenime taip pat atlieka mūsų mąstymas ir pasirinkimai.

Biblija ragina būti budriems ir atskirti tiesą nuo klaidos:

„Mylimieji, ne kiekviena dvasia tikėkite, bet ištirkite dvasias, ar jos iš Dievo, nes pasklido pasaulyje daug netikrų pranašų.“
(1 Jono 4, 1)

Šaltiniai

https://gco.iarc.who.int/en
Aleksej Chacinskij knyga „Sveikatos ir ilgaamžiškumo paslaptys“

2024-10-072025-01-23

Kada obuoliai ypač naudingi

Šiek tiek informacijos, kokiais atvejais obuoliai ypač naudingi:

Viduriavimas ir kolitas: obuoliuose esantis pektinas veikia kaip kempinė, sugeria ir pašalina toksinus, kuriuos gamina bakterijos, sukeliančios gastroenteritą ir kolitą. Taninai sausina žarnyno gleivinę ir mažina uždegimą. Organinės rūgštys veikia kaip antiseptikai ir normalizuoja žarnyno mkroflorą. Dieta, kai valgomi tik obuoliai, veiksminga bet kokio tipo viduriavimui.

Vidurių užkietėjimas: obuoliai reguliuoja žarnyno veiklą, koreguoja ir viduriavimą, ir vidurių užkietėjimą. Vieno ar dviejų obuolių valgymas ryte tuščiu skrandžiu padės įveikti sumažėjusį žarnyno tonusą.

Lėtinė odos egzema, kurią sukelia apsinuodijimas dėl vidurių užkietėjimo.

Hipertenzija: Japonijoje, kur suvartojama ypač daug druskos, atlikus tyrimus nustatyta, kad tie, kurie reguliariai valgo obuolius, turi žemesnį kraujospūdį nei kiti gyventojai. Obuoliuose beveik nėra natrio, juose gausu kalio, kuris prisideda prie hipertenzijos gydymo.

Cholesterolio perteklius: Kelis mėnesius kasdien valgant du ar tris obuolius veiksmingai mažinamas cholesterolio kiekis. Teigiamas poveikis paaiškinamas tuo, kad pektinas absorbuoja tulžies druskas žarnyne, pagrindinę cholesterolio gamybos medžiagą.

Aterosklerozė: dėka flavonoidų, ypač kvercetino, gausos obuoliai padeda išvengti cholesterolio nusėdimo ant arterijų sienelių ir arterijų susiaurėjimo. Flavonoidai taip pat neleidžia susidaryti trombams (kraujo krešuliams) kraujyje. Reguliarus obuolių vartojimas apsaugo nuo vainikinių arterijų susiaurėjimo, kuris gali sukelti širdies priepuolį.

Tulžies akmenų liga: Obuoliai turi tulžį skystinantį poveikį, todėl apsaugo nuo akmenų susidarymo. Tačiau tiems akmenims, kurie jau susiformavo, jie neturi jokios įtakos.

Diabetas: diabetikams obuoliai tinka dėl 2 priežasčių:

– Fruktozė, kuri sudaro didžiausią obuoliuose esančių cukrų dalį, insulino, kad patektų į ląsteles, nereikalauja.

– Pektinas reguliuoja cukrų išlaisvinimą, todėl jie į kraują patenka lėtаi ir palaipsniui.

Storosios žarnos vėžys: Japonijoje atlikti tyrimai parodė, kad obuoliuose esantis pektinas gali užkirsti kelią vėžinių navikų augimui storojoje žarnoje. Juos naudinga valgyti žmonėms, turintiems didelę storosios žarnos vėžio riziką, taip pat tiems, kuriems jau buvo diagnozuotas šios rūšies vėžys ir kurie yra gydomi, kad būtų išvengta atkryčių.

Obuoliuose esančios naudingos medžiagos:

– Pektinas žarnyne veikia kaip „šluota“ ir palengvina toksinų pasišalinimą su išmatomis.

– Organinės rūgštys (obuolių, citrinos, gintaro, pieno ir salicilo rūgštys) atnaujina žarnyno mikroflorą ir neleidžia žarnyne vykti fermentacijai.

– Taninai turi priešuždegiminį poveikį.

– Flavonoidai neleidžia oksiduotis mažo tankio cholesteroliui, todėl mažėja rizika cholesteroliui nusėsti ant arterijų sienelių.

– Boras palengvina kalcio ir magnio įsisavinimą.

!!! Svarbu atsiminti, kad viskas naudinga su saiku, mityba turi būti pilnavertė ir įvairi.

Būkite sveiki!

Paruošta remiantis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“

2024-07-252025-02-03

Mirtis lėkštėje

Yra bent trys priežastys, kodėl turėtumėte vengti kepto maisto.

1. Visuose keptuose maisto produktuose yra transriebalų rūgščių, kurios susidaro kaitinant augalinį aliejų ir nusėda ant mūsų arterijų sienelių. Transriebalai didina blogojo cholesterolio kiekį ir mažina gerąjį cholesterolį. Tyrimai rodo, kad transriebalai padidina 2 tipo diabeto ir širdies ligų riziką.

2. Keptame maiste yra laisvųjų radikalų. Kepimui dažniausiai naudojami augaliniai aliejai iš riešutų ar sėklų, pavyzdžiui, saulėgrąžų, sojų, rapsų ar kukurūzų. Kaitinant šie aliejai oksiduojasi ir išsiskiria daug laisvųjų radikalų, kurie pažeidžia ląsteles. Taip atsiranda uždegiminės ligos, vėžys, nutukimas, katarakta ir greitėja organizmo senėjimas.

3. Keptame maiste yra didelė akrilamido koncentracija. Akrilamidas atsiranda gaminant maistą aukštoje temperatūroje. Jis turi kancerogeninių savybių, taip pat gali turėti toksinį poveikį nervų sistemai. Didelės akrilamido dozės kai kuriems laboratoriniams gyvūnams sukelia vėžį. Žmonėms, kurių profesija susijusi su cheminių medžiagų poveikiu jų organizmui, žalingas šios medžiagos poveikis ypač ryškus. Didelis akrilamido kiekis randamas angliavandenių turinčiuose maisto produktuose, gaminamuose aukštesnėje nei 120 °C temperatūroje. Kepamuose ar skrudinamuose maisto produktuose ir kepiniuose akrilamidas susidaro vykstant reakcijai tarp aminorūgšties asparagino ir cukrų (krakmolo, fruktozės, gliukozės). Todėl būkite atsargūs ir nevalgykite dažnai tokio maisto, kaip keptos bulvės, blynai ar saldūs kepiniai.

Reikia atsiminti, kad iki tamsios plutelės apkepti mėsos gaminiai gali sukelti ląstelių DNR pakitimų, dėl kurių atsiranda piktybinių navikų. Lygiai taip pat pavojinga mėsa, kuri ilgą laiką buvo kepama labai aukštoje temperatūroje. Ajovos (JAV) mokslininkų atliktas moterų sveikatos tyrimas parodė, kad tos, kurios renkasi stipriai apkeptą mėsą, krūties vėžiu suserga 4,6 karto dažniau nei tos, kurios valgo vidutiniškai ar lengvai termiškai apdorotą mėsą. Saugiau būtų visiškai vengti mėsos, bet jei valgote, niekada jos nekepkite.

!!! Mirties priežastis gali būti ne tik maistas, bet ir žmogaus mintys, kurios daro įtaką sveikatai bei amžinajam likimui. Apaštalas Paulius rašo: „Kūno rūpesčiai veda į mirtį, o Dvasios rūpesčiai – į gyvenimą ir ramybę.“ (Romiečiams 8, 6) Tepalaimina mus gerasis Viešpats, kad mūsų mintys visada būtų tyros, didingos ir šviesios. Tada išsaugosime sveikatą ir paveldėsime amžinąjį gyvenimą.

Paruošta pagal: Aleksej Chacinskij knygą „Sveikatos ir ilgaamžiškumo paslaptys”