Žyma: Vėžys

Paskelbta

Mirtis lėkštėje

Yra bent trys priežastys, kodėl turėtumėte vengti kepto maisto.

👉🏻 1. Visuose keptuose maisto produktuose yra TRANSRIEBALŲ rūgščių, kurios susidaro kaitinant augalinį aliejų ir nusėda ant mūsų arterijų sienelių. Transriebalai didina blogojo cholesterolio kiekį ir mažina gerąjį cholesterolį. Tyrimai rodo, kad transriebalai padidina 2 tipo diabeto ir širdies ligų riziką.

👉🏻 2. Keptame maiste yra LAISVŲJŲ RADIKALŲ. Kepimui dažniausiai naudojami augaliniai aliejai iš riešutų ar sėklų, pavyzdžiui, saulėgrąžų, sojų, rapsų ar kukurūzų. Kaitinant šie aliejai oksiduojasi ir išsiskiria daug laisvųjų radikalų, kurie pažeidžia ląsteles. Taip atsiranda uždegiminės ligos, vėžys, nutukimas, katarakta ir greitėja organizmo senėjimas.

👉🏻 3. Keptame maiste yra didelė AKRILAMIDO koncentracija. Akrilamidas atsiranda gaminant maistą aukštoje temperatūroje. Jis turi kancerogeninių savybių, taip pat gali turėti toksinį poveikį nervų sistemai. Didelės akrilamido dozės kai kuriems laboratoriniams gyvūnams sukelia vėžį. Žmonėms, kurių profesija susijusi su cheminių medžiagų poveikiu jų organizmui, žalingas šios medžiagos poveikis ypač ryškus. Didelis akrilamido kiekis randamas angliavandenių turinčiuose maisto produktuose, gaminamuose aukštesnėje nei 120 °C temperatūroje. Kepamuose ar skrudinamuose maisto produktuose ir kepiniuose akrilamidas susidaro vykstant reakcijai tarp aminorūgšties asparagino ir cukrų (krakmolo, fruktozės, gliukozės). Todėl būkite atsargūs ir nevalgykite dažnai tokio maisto, kaip keptos bulvės, blynai ar saldūs kepiniai.

👉🏻 Reikia atsiminti, kad iki tamsios plutelės apkepti mėsos gaminiai gali sukelti ląstelių DNR pakitimų, dėl kurių atsiranda piktybinių navikų. Lygiai taip pat pavojinga mėsa, kuri ilgą laiką buvo kepama labai aukštoje temperatūroje. Ajovos (JAV) mokslininkų atliktas moterų sveikatos tyrimas parodė, kad tos, kurios renkasi stipriai apkeptą mėsą, krūties vėžiu suserga 4,6 karto dažniau nei tos, kurios valgo vidutiniškai ar lengvai termiškai apdorotą mėsą. Saugiau būtų visiškai vengti mėsos, bet jei valgote, niekada jos nekepkite.

❗Mirties priežastis gali būti ne tik maistas, bet ir žmogaus mintys, kurios daro įtaką sveikatai bei amžinajam likimui. Apaštalas Paulius rašo: „Kūno rūpesčiai veda į mirtį, o Dvasios rūpesčiai – į gyvenimą ir ramybę.“ (Romiečiams 8, 6) Tepalaimina mus gerasis Viešpats, kad mūsų mintys visada būtų tyros, didingos ir šviesios. Tada išsaugosime sveikatą ir paveldėsime amžinąjį gyvenimą.

Paruošta pagal: Aleksej Chacinskij knygą „Sveikatos ir ilgaamžiškumo paslaptys”

Paskelbta

Burokėliai – maistas kraujui ir ne tik

Ryškiai raudoni burokėliai salotoms ir bulvių patiekalams suteikia gražią spalvą. Skaisčiai raudona spalva juos nudažo pigmentas betacianinas.

Šefildo universiteto (Didžioji Britanija) atliktų tyrimų duomenimis, raudonas šlapimas ir tos pačios spalvos išmatos suvalgius burokėlių pastebimi 10-14% gyventojų, dažniau tiems, kuriems trūksta geležies arba ji sunkiai įsisavinama žarnyne. Jei nerimaujate dėl raudonos savo šlapimo ar išmatų spalvos, priimkite tai kaip įspėjimą apie galimą geležies trūkumą arba virškinimo sutrikimus.

Tačiau per daug jaudintis nereikėtų: burokėliai ne tik įspėja apie… problemą, bet ir padeda ją išspręsti dėl savo antianeminio ir reguliuojančio poveikio.

👉🏻 SAVYBĖS IR INDIKACIJOS

Burokėliai tai viena iš turtingiausių cukrumi (sacharoze ir fruktoze) daržovių. Natūralių cukrų juose gali būti iki 10% bendros masės.

👉🏻 Burokėliai NAUDINGI:

✔ Anemijos atveju: Šis burokėlių poveikis yra gerai žinomas. Geležies ir vitamino C, kuris palengvina šio mineralo pasisavinimą, kiekis burokėliuose yra gana nedidelis. Tačiau yra kažkoks neištirtas komponentas, skatinantis kraujo ląstelių gamybą.

Du kartus per dieną prieš valgį gerdami 50–100 ml šviežiai spaustų burokėlių sulčių, pasieksit gerų rezultatų kovojant su anemija. Brokėlių sultis rekomenduojama gerti žmonėms, kurie blogai reaguoja į gydymą vaistais, kurių sudėtyje yra geležies.

✔ Šarminimui: didelis mineralinių druskų, ypač kalio, kalcio ir magnio kiekis burokėliuose paaiškina jų šarminantį poveikį kraujui. Burokėliai labai rekomenduojami sergant podagra, esant dideliam šlapimo rūgšties kiekiui kraujyje ir mitybos racionui, kuriame daug riebalų ir mažai daržovių.

✔ Hipolipidemia: burokėlių šakniagumbiuose yra skaidulų – ląstelienos, kuri palengvina žarnyno veiklą ir mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Skaidulos taip pat sumažina žarnyne absorbuojamo cholesterolio kiekį. Todėl burokėlius rekomenduojama įtraukti į racioną tiems, kurie nori sumažinti cholesterolio kiekį.

✔ Lengvas vidurius laisvinatis poveikis dėl juose esančių skaidulų.

✔ Sužadina apetitą: burokėliai padidina skrandžio sulčių gamybą.

✔ Prieš vėžį: Dr. Schneider nurodo įvairius eksperimentus, atliktus Vengrijoje ir Vokietijoje. Vėžiniai navikai sumažėjo arba visiškai išnyko pacientams pradėjus kasdien vartoti po 250 g tarkuotų burokėlių arba 300–500 ml burokėlių sulčių. Poveikis išliko net ir užvirus sultis, kad būtų lengviau virškinamos skrandyje.

👉🏻 PARUOŠIMAS ir VARTOJIMAS

▫ Šviežiai spaustos sultys: Burokėlių sultys nėra labai malonaus skonio, todėl jas galima maišyti su kitomis sultimis arba pasaldinti medumi. Vienu metu nereikėtų išgerti daugiau nei 50–100 ml, kad nesutriktų virškinimas.

▫ „Žali“ tarkuoti: Taip paruoštus burokėlius galima pagardinti citrina ar alyvuogių aliejumi.

▫ Virti burokėliai lengviau virškinami. Išvirus odelę nulupsite lengviau, jei dar karštus burokėlius įdėsite į šaltą vandenį.

Valgykite daugiau daržovių ir būkite SVEIKI 🧡

Paruošta remiantis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“

Paskelbta

Vegetarizmo privalumai – 4 dalis

TURI APSAUGINIŲ SAVYBIŲ

„Tegul maistas būna mano vaistas, o vaistas – maistas“, – pasakė Hipokratas ir buvo teisus. Dar vienas neįkainojamas augalinės mitybos pranašumas.

Ne paslaptis, kad viena didžiausių šiuolaikinės visuomenės problemų yra vėžys. Gera žinia ta, kad augalinė mityba labai sumažina šios ligos riziką ir padeda gydantis.

👉🏻 Tyrinėdami augalų savybes, mokslininkai atrado ypatingų medžiagų, kurias pavadino fitochemikalais. Tai dešimtys tūkstančių įvairiausių junginių. Daug jų yra vaisiuose, daržovėse, grūduose, ankštiniuose augaluose ir riešutuose. Ypač daug jų susikaupia vaisių, daržovių ir kt. augalų žievelėse.

▫ Gerai ištirta flavonoidų grupė, kurioje yra daugiau nei du tūkstančiai junginių. Jie suteikia augalams spalvą. Morkų, pomidorų, citrusinių žievelių, svogūnų, tamsių uogų, raudonųjų kopūstų ir baklažanų flavonoidai žymiai sumažina daugelio vėžio rūšių, degeneracinių ligų riziką, taip pat stiprina organizmo imuninę apsaugą. Pomidoruose esantis likopenas sumažina kasos ir prostatos vėžio riziką. Kitų junginių – indolų – dideliais kiekiais randama kryžmažiedėse daržovėse, tokiose kaip kopūstai, brokoliai ir žiediniai kopūstai. Jie sumažina gaubtinės žarnos vėžio riziką ir taip pat užkerta kelią krūties vėžiui. Sojos pupelėse ir sojos pagrindu pagamintuose produktuose, tokiuose kaip tofu sūris ir sojos pienas, gausu apsauginių fitochemikalų, mažinančių krūties, storosios žarnos, plaučių ir skrandžio vėžio riziką.

▫ Taip pat įrodyta, kad fitojunginiai padeda organizmui sunaikinti priešvėžinės būklės ląsteles. Tai būklė, kai organizme jau yra pakitusių ląstelių, tačiau jos dar nevirto naviku. Jos formuoja kažką panašaus į mikroauglius, kurie žmogaus nevargina. Gali užtrukti nuo 1 iki 40 metų, kol susiformuoja navikas, ir būtent per tą laiką susvetimėjusios ląstelės labai jautriai reaguoja į fitocheminių medžiagų veikimą. Tokiuose produktuose, kaip česnakai, svogūnai, citrusiniai vaisiai, uogos, kopūstai ir kt., yra specialių medžiagų, skatinančių vėžinių ląstelių žūtį ir stabdančių jų vystymąsi. Jie suteikia didelę pagalbą organizmui kovojant su priešvėžinėmis būklėmis.

✔ Norint apsisaugoti nuo piktybinių ligų, per dieną reikia suvartoti ne mažiau kaip 500 gramų šviežių daržovių ir vaisių.

👉🏻 Vienoje iš Amerikos dietologų asociacijos ataskaitų buvo pateikti 29 priešvėžinėmis savybėmis pasižymintys maisto produktai, įdomu, kad visi jie yra augalinės kilmės. Štai kai kurie iš jų: česnakai, svogūnai, sojos pupelės, morkos, petražolės, salierai, citrusiniai vaisiai, linų sėmenys, pomidorai, paprikos, nešlifuoti kviečiai, avižų kruopos, slyvos. Daugiau nei 200 mokslinių eksperimentų, atliktų per pastaruosius 25 metus, patvirtina, kad žmonės, suvalgantys daug augalinio maisto, turi perpus mažesnę riziką susirgti vėžiu, palyginus su tais, kurie jo vartoja mažai. Viešpats nori, kad mūsų stalą kaip vaivorykštė puoštų įvairūs augaliniai produktai, tada gausime viską, ko reikia apsisaugant nuo ligų. Mūsų Kūrėjas įdėjo daug apsauginių medžiagų į augalus ir pats pažada mus apsaugoti, jei vadovausimės Jo tiesa. „Savo sparnų plunksnomis jis uždengs tave, – po Jo sparnais rasi prieglaudą. Jo ištikimybė – dengiantis skydas.“ (Psalmė 91, 4)

Brangieji, naudokimės Dievo dovanomis – valgykime augalinį maistą ir būkime sveikesni 🧡.

„Tu želdai žolę galvijams, ir augalus žmonių reikalams, kad jie augintųsi maisto iš žemės.“ (Psalmė 104, 14)

Šaltinis: Aleksej Chacinskij knyga „Sveikatos ir ilgaamžiškumo paslaptys”

Paskelbta

Taika su Dievu išgydė – tikra istorija

Brangūs skaitytojai, noriu pasidalinti žmogaus asmenine patirtimi 👇🏻.

▫ Iš karinės tarnybos sovietinėje armijoje 1981-83 m. grįžau su peties sąnario artritu. Ranka skaudėjo ir maudė, dėl ko kartais negalėjau užmigti. Tabletės ir tepalai mažai padėdavo. Prisiminiau velionį senelį, karo veteraną, kuris pasakojo, kaip, dar prieš Didįjį Tėvynės karą, atkabino krante užkabintą lyną, kad laivas išplauktų. Lynas patraukė jo ranką ir sužalojo. Labai skaudėjo. Senelis, anot jo, sukdavo ranką 1000 kartų į vieną pusę, 1000 kartų į kitą, ir skausmas praėjo. Sekdamas jo pavyzdžiu, aš pradėjau sukti ranką: 500 kartų į vieną pusę, 500 kartų į kitą. Tai užtrukdavo pusvalandį kasdien. Po mėnesio liga išnyko be pėdsakų!

Dažnai patirdavau skausmingą slankstelių poslinkį dėl nepatogaus pasisukimo ar keliant sunkius daiktus (kelti reikia taisyklingai!). Eidavau pas chiropraktiką, kuris man “atstatydavo” nugarą. Atsikračiau šios bėdos, kai supratau, kad mano nugaros raumenys nusilpę. Pradėjau reguliariai daryti pratimus nugaros raumenų tonuso didinimui. Sustiprėjo nugaros raumenys. Tam pakanka reguliariai atlikti paprastus pratimus be svarmenų. Dabar nugaros skausmų praktiškai nebūna.

Prieš porą metų ant krūtinės aptikau nedidelį skausmingą auglį, kuris augo ir pasiekė maždaug 2 cm skersmenį. Ką tokiu atveju dažniausiai daro žmogus? Eina pas gydytoją. Toliau gerai žinoma schema: tyrimai, punkcija, galbūt operacija, galbūt spindulinė ir chemoterapija. Manau, kad visa tai skausminga, žalinga ir mažai veiksminga.

Padariau taip: kreipiausi į „aukščiausią instanciją“ – į Didį Kūrėją, klausdamas: „Kodėl, Viešpatie? Ką turiu daryti?” Tada prisiminiau: mano mama mirė nuo krūties vėžio 1990 m., būdama 49 metų. Iš jos žodžių prisiminiau, kad visą gyvenimą ji nekentė savo tėvo, kuris paliko mamą ir keturias dukteris, išeidamas pas kitą moterį. Atvykusi į gimtinę, iš tolo pamačiusi savo tėvą, slėpdavosi, kad nesusitiktų. Žinojau, kad vėžio priežastis gali būti nuolatinės negatyvios mintys. Neapykanta tai jausmas, griaunantis žmogų iš vidaus. Paklausiau savęs: „Ar aš turiu ką nors panašaus?”

Prašiau Kūrėjo priminti, kuo aš kaltas prieš Jį ir prieš žmones, ar esu neatleidęs.

Biblijoje sakoma: „Jeigu jūs atleisite žmonėms jų nusižengimus, tai ir jūsų dangiškasis Tėvas atleis jums. O jeigu neatleisite žmonėms, tai nė jūsų Tėvas neatleis jūsų nusižengimų.“ (Mato 6:14, 15) Pradėjau prisiminti. Atleidau sau už savo nuodėmes. Prisiminiau, pavyzdžiui, kad mokykloje iš manęs tyčiojosi už mane stipresnis bendraklasis, ir visai rimtai tada nusprendžiau: „Kai užaugsiu, būtinai jį nužudysiu“.

Ne visada lengva kam nors atleisti. Tokiu atveju prašykite Dievo pagalbos, ir tikrai ją gausite. Iš visos širdies atleidau savo skriaudikui ir mintyse palinkėjau sėkmės bei palaiminimų.

Kažkam paskambinau ir paprašiau atleidimo už savo nuodėmes, kažkam parašiau laišką. Jei nebuvo įmanoma su kuo nors užmegzti ryšio, tada kreipdavausi į Kūrėją atleidimo. Tikėjau, kad Dievo Sūnus Jėzus Kristus už mūsų nuodėmes sumokėjo Savo gyvybe.

Atsiprašęs žmogaus, išpažinau savo nuodėmes ir Visagaliui. Paprašiau Jo jėgų atsispirti pagundoms – atsisakiau alkoholio. Per mėnesį perėjau prie vegetariškos mitybos. Gyvūninius baltymus pakeičiau augaliniais – riešutais, žirniais, pupelėmis. Valgiau tik pora kiaušinių per savaitę.

Sužinojau, kad gydo Evangelijos skaitymas garsiai, ir kiekvieną dieną skirdavau laiko skaityti Bibliją ir apmąstyti, melsti išgydymo.

❗Po dviejų tokių didvyriškų pastangų savaičių pastebėjau, kad auglys sumažėjo perpus, sumažėjo skausmas. O dar po dviejų savaičių auglys dingo be pėdsakų. Tuo tarpu, venų varikozė ir kiti skauduliai nepraėjo, liko, kaip ir anksčiau.

🧡 Supratau, kad šio mėnesio dvasinė kova – susitaikymas su Dievu – turi būti kasdienė patirtis.

Olegas Demidovas, Belgorodo miestas

Paruošta pagal: 8doktorov.ru

Paskelbta

Gydytojai manė, kad sūnus pasmerktas

Norėjau pasidalinti su jumis neįtikėtina istorija apie pasveikimą nuo 4 stadijos limfinės sistemos vėžio.

“Mano sūnui buvo diagnozuota “difuzinė didelių B limfocitų” limfoma, 4 stadija. Tuo metu jam buvo beveik 33 metai. Paprastais žodžiais tariant, tai limfinės sistemos vėžys. Šansų išgyventi beveik jokių. Metastazės šešiuose organuose. O tai šeši papildomi navikai! Mano sūnus numetė 18 kg, sunkiai pakildavo iš lovos. Tada atėjo ta kritinė diena, kai jis beveik be sąmonės buvo nugabentas į reanimaciją.

Sūnaus būklė buvo labai sunki, jis net negalėjo nuleisti rankos. Auglys buvo didžiulis, kaip antra galva po ranka. Dešinė ranka taip sutino, kad kartais atrodydavo, kad rankos oda plyš. Patinimas buvo nuo peties iki pirštų galiukų, ranka nejudėjo. Skausmas buvo toks stiprus, kad narkotiniai vaistai nuo skausmo nepadėjo. Sūnus dūso, nes neveikė limfinė sistema ir dėl to plaučiuose kaupėsi skysčiai. Pirmą kartą iš plaučių išsiurbė beveik litrą skysčio, antrą kartą – 1,7 litro!

Melsdavomės už sūnų visą parą – šeima, giminės, draugai – kiekvienas savo laiku. Nenutrūkstanti malda dvi savaites padarė savo darbą!

Kai sūnus pradėjo sveikti, buvo perkeltas iš reanimacijos skyriaus, tačiau netrukus paaiškėjo, kad reanimacijos skyriuje jis užsikrėtė Covid’u. Gydytojas pasakė: „Arba siunčiame jį į koronaviruso ligoninę, arba vežkitės namo“. Tai nuskambėjo kaip nuosprendis, užuomina, kad jis vis tiek mirs – ar ligoninėje, ar namuose. Bet mes nepasidavėme, tikėjome Visagaliu Dievu, toliau meldėmės, gydėmės ir, žinoma, laikėmės sveiko gyvenimo būdo.

Kasdien sūnui spaudžiau sultis iš morkų, obuolių, apelsinų, į turgų eidavau granatų sulčių. Jis atsisakė mėsos, pieno produktų, saldumynų, nors labai juos mėgo. Pradėjo valgyti daugiau žalumynų, šviežių daržovių ir vaisių, grūdų košių, riešutų. Mitybą papildėme kokybiškais natūraliais maisto papildais. Pamažu jis pradėjo daryti lengvus pratimus limfinei sistemai, laikui bėgant didindamas krūvį, o po mėnesio savo kojomis, ne vežimėlyje, atvyko į ligoninę antrajam chemoterapijos kursui.

Sūnaus niekas neatpažino! Sugrįžo svoris, pagerėjo išvaizda, atsirado jėgų, nuotaika, apetitas. Gydytojai buvo nustebinti!

Sūnui buvo atlikti 6 chemoterapijos ciklai, o 2022 metų gegužę diagnozė buvo anuliuota – išnyko visi šeši navikai. Viešpats įsikišo ir išgydė mano sūnų! Sunku tuo patikėti, o daugelis mūsų draugų ir pažįstamų sako: „Jei jūsų asmeniškai nepažinotume, nepatikėtume, nes žmonės tokioje būsenoje neišgyvena“.

Kai sūnus pasijuto gerai, ėmė nuolaidžiauti mityboje ir pastebėjo, kad pavalgius pieno produktų ar keptos mėsos jam pablogėdavo, todėl laikui bėgant visiškai atsisakė pieno produktų. Keptos mėsos taip pat, labai retai valgo virtą ar garuose pagamintą mėsą. Be šių produktų jam daug lengviau ir jaučiasi daug geriau. Šlovė Viešpačiui, jis gyvena, dirba, džiaugiasi gyvenimu ir šlovina Mylintį, Visagalį Dievą!”

Šaltinis: 8doktorov.ru

Paskelbta

Dvasinė detoksikacija

Mūsų organizme pasigamina ne tik cheminiai toksinai. Yra ir kitų „toksinų“, blogesnių už cheminius, kurie kyla iš pačių žmogaus būties gelmių. Juos galima pavadinti „dvasiniais toksinais“, kurie griauna kiekvieno žmogaus vidinį pasaulį.

Šiais dvasiniais TOKSINAIS gali būti:

▫ kaltės jausmas,

▫ įsižeidimas,

▫ kerštingumas,

▫ neapykanta,

▫ neigiamos mintys,

▫ destruktyvios idėjos,

▫ ateities baimė,

▫ savikontrolės nebuvimas,

▫ nesusivaldymas.

Visa tai mūsų protui yra pats tikriausias „svetimkūnis“, kuris turi būti pašalintas iš sąmonės dvasinio apsivalymo dėka. Jei to nedarysime, rizikuojame mirti dvasiškai.

Fizinis apsivalymas, per programas, sveikatinančias priemones, būtinas. Bet dvasinis apsivalymas dar svarbesnis. Fizinis valymas nuo toksinų duos mažai naudos, jei organizmas užterštas dvasiškai. Kam dėti pastangas turėti sveiką kūną, jei protą temdo neigiamos mintys?

Ar pavargstate SAVAITĖS pabaigoje? Aš – labai. Kasdieninės kelionės po 80 km į vieną pusę ir atgal, stresas už vairo, mokantis, darbe, besikaupiantis neišsimiegojimas… Visi viltingai laukiame savaitės pabaigos, kai galėsime pakrauti savo „išsikrovusias baterijas“.

Viena DIENA per savaitę, kurios neiššvaistote triukšmingoms pramogoms, nuo kurių vėl reikia atsigauti, nebėgiojate po turgų ir prekybos centrus, nepradedate generalinio valymosi ir maisto gaminimo (visa tai daroma iš anksto arba vėliau) – tai yra tai, ko kiekvienam iš mūsų trūksta.

Turiu gyvenimo TAISYKLĘ: šeštadienį (biblijinį šabą) – tabu visiems kasdieniniams rūpesčiams ir šurmuliui. Man, kaip tikinčiam žmogui, šabas yra ypatinga diena dvasinei detoksikacijai. Šią dieną stengiuosi atsijungti nuo minčių apie darbą, mokslus, įprastus reikalus. Mes su šeima šią dieną daugiau laiko skiriame dvasiniams apmąstymams, knygų apie emocinę ir moralinę sveikatą skaitymui. Šabas man – ramybės ir atsipalaidavimo nuo žemiško šurmulio oazė. Laisvas nuo įprastų reikalų, jis nepaprastai atstato emocines, protines, dvasines ir fizines jėgas. Juk efektyvesnis tas, kuris turi galimybę pailsėti.

👉🏻Ką galime daryti, kad šabo dieną patirtume visą dvasinės detoksikacijos NAUDĄ?

▫ Iš anksto pasirūpinti maistu ir tvarka, kad tam negaištume laiko.

▫ Sutikti šią dieną kaip asmeninę ir šeimos šventę (įsivaizduokite, šventė kiekvieną savaitę!).

▫ Eiti pasivaikščioti ir mėgautis gamta.

▫ Skirti laiko dvasinės literatūros skaitymui. Aš rekomenduoju bestselerį Nr.1 – Bibliją.

▫ Išanalizuoti praėjusią savaitę ir susitaikyti su tais, su kuriais buvo konfliktų. Jei atleisti sunku ar yra jausmų, su kuriais negalite susitvarkyti patys (baimė, pyktis, pavydas, vienatvė, priklausymas nuo maisto ar kažko kito) nebijokite prašyti savo Kūrėjo pagalbos. Ir apskritai, būtų puiku asmeniškai su Juo susipažinti jau dabar, žemiškame gyvenime. Nes Jis atleidžia, apvalo, atnaujina, pakelia naujam gyvenimui.

🧡„Ateikite pas Mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti; Aš jus atgaivinsiu! Imkite ant savo pečių Mano jungą ir mokykitės iš Manęs, nes Aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite savo sieloms atgaivą. Mano jungas švelnus, Mano našta lengva“ (Mato 11:28-30).

Priešvėžinis GENAS p53 ir šabo POILSIS

Nuostabu, kad šabas, kaip savaitės pabaiga, yra labai susijęs su mūsų cirkadiniais ritmais. Kaip išsiaiškino mokslininkai, būtent poilsio metu šią dieną suaktyvėja navikų augimą stabdančio geno p53 aktyvumas. Atitinkamai pagerėja jūsų priešvėžinė gynyba.

FAKTORIAI, slopinantys geną p53:

▫ keptas maistas,

▫ gyvūninės kilmės produktai,

▫ cukrus ir saldumynai,

▫ miego trūkumas,

▫ stresas.

Dauguma procesų mūsų organizme yra cikliški, todėl reguliarus poilsis ir pakankamas nakties miegas (7-8 val.), taip pat poilsis ir atsigavimas septynių dienų cikle optimizuoja geno p53 veiklą ir apskritai mūsų sveikatą.

Šaltinis: 8doktorov.ru

RSS
Follow by Email
Facebook
Facebook
fb-share-icon
YouTube
INSTAGRAM