
(E. Vait „Gydymo tarnystė”, 70 psl.)
(E. Vait „Gydymo tarnystė”, 70 psl.)
Išgelbėtojas savo stebuklais atskleidė galią, kuri nuolat veikia žmogaus naudai, kad palaikytų jį ir išgydytų. Diena iš dienos, valanda po valandos, akimirka po akimirkos Dievas veikia per gamtą, kad palaikytų mus gyvus, atkurtų ir atnaujintų. Kai kuri nors kūno dalis sužalojama, tuoj pat prasideda gijimo procesas; natūralūs faktoriai ima veikti, kad atkurtų sveikatą. Tačiau per šiuos faktorius veikia Dievo galia. Visos gyvybę teikiančios jėgos yra iš Jo. Kai žmogus pasveiksta, vadinas, jį išgydė Dievas.
Ligos, kančios ir mirtis yra priešiškos jėgos darbas. Šėtonas yra naikintojas. Dievas – Atkūrėjas.
Žodžiai, pasakyti Izraeliui, galioja ir šiandien tiems, kurie atgauna kūno ir sielos sveikatą. „Esu jus gydantis Viešpats.“ (Išėjimo 15, 26)
Dievo noras kiekvienai žmogiškajai būtybei yra išreikštas žodžiais: „Mielasis, linkiu, kad viskas tau taip gerai sektųsi ir būtum sveikas, kaip sekasi tavo sielai.“ (3 Jono 2)
Jis yra Tas, kuris „atleidžia visas tavo nuodėmes ir išgydo visas tavo ligas. Jis atperka tavo gyvastį iš kapo ir apgaubia tave meile ir gailestingumu“ (Psalmė 103, 3–4).
Kai Kristus išgydė ligas, Jis daugelį kenčiančiųjų įspėjo: „Daugiau nuodėmių nebedaryk, kad neatsitiktų kas blogesnio.“ (Jono 5, 14) Jis mokė, kad jie susirgo nesilaikydami Dievo Įstatymo ir kad sveikata gali būti išsaugota tik jam paklūstant.
Gydytojai turėtų mokyti savo pacientus, kad pastarieji bendradarbiautų su Dievu atkūrimo darbe. Gydytojas vis labiau ir labiau įsitikina, kad liga yra nuodėmės pasekmė. Jis žino, kad gamtos dėsniai yra tikslūs, kaip ir Dekalogo priesakai yra dieviški, tad tik jiems paklūstant gali būti atkurta arba išsaugota sveikata. Jis mato daug kančių kaip žalingų įpročių pasekmę, o sveikata galėtų būti sugrąžinta, jeigu ligoniai patys darytų ką gali savo pačių atkūrimo labui. Jie turėtų būti mokomi, kad kiekvienas įprotis, kuris ardo fizines, protines ir dvasines jėgas, yra nuodėmė, ir kad sveikatą galima išsaugoti vykdant įstatymus, kuriuos Dievas nustatė visos žmonijos gerovei.
Kai gydytojas mato pacientą, kuris kenčia negalią dėl netinkamos mitybos ir alkoholio vartojimo ar dėl kitokių žalingų įpročių, tačiau vengia jam apie tai kalbėti, jis daro šiam asmeniui skriaudą. Alkoholikai, psichikos ligoniai, tie, kurie yra pasidavę iškrypimui, kreipiasi į gydytoją, laukdami aiškaus ir konkretaus patvirtinimo, kad jų kančios yra nuodėmės vaisius. Tie, kurie supranta gyvenimo principus, turi būti uolūs, siekdami įveikti negalios priežastį. Kaip gali gydytojas, dirbantis, kad palengvintų kančias, būti ramus, matydamas tebevykstančią kovą su skausmu? Ar jis yra geranoriškas ir gailestingas, jeigu nemoko griežtos savitvardos kaip vaisto nuo negalios?
(E. Vait „Gydymo tarnystė”, 68-70 psl.)
„Kristus yra tikroji medicinos mokslo galva.
Kaip gydytojų Vadas, Jis yra šalia kiekvieno dievobaimingo specialisto, kuris stengiasi palengvinti žmonių kančias.
Gydytojas, naudodamas gamtos priemones fizinei negaliai pašalinti, turi nukreipti savo pacientus į Tą, kuris gali išgydyti ir sielos, ir kūno negalavimus.
Ten, kur gydytojas gali tik pagelbėti, Kristus išgydo visiškai.
Gydytojai stengiasi dalyvauti natūraliame gydomajame procese, o Kristus pats yra Gydytojas.
Gydytojas siekia išsaugoti gyvybę, o Kristus duoda gyvybę.”
(E. Vait „Gydymo tarnystė”, 68 psl.)
Ar dažnai nerimaujate? Kaip susidoroti su augančiu nerimu?
▫„Kartais jaučiu, kad nebevaldau savo gyvenimo. Žinoma, suprantu, kad nerimas nieko neišspręs, bet kaip galiu nesijaudinti, juk visur nusikaltimai“.
▫„Kiek mažai žmonių, kuriais galiu pasitikėti; negaliu niekuo pasikliauti“.
Ar jums pažįstamos šios mintys? Daugelis žmonių nerimo amžiuje stengiasi išlaikyti ramybę, tačiau jiems tai nelabai pavyksta.
▫ Mūsų nerimas tai būdas atsikratyti kažkokio didesnio skausmo. Nerimas tai tam tikra auka, kurią atiduodame pagerbdami nežinomą ateitį, tikėdamiesi, kad nieko blogo mums nenutiks.
Atėjusį į gamyklą, naktinės pamainos budėjimą, sargą įspėjo apie nedidelę dėžę, kuri buvo palikta pakrovimo aikštelėje. Ant dėžės iš visų pusių buvo užrašyta: „ATSARGIAI! NELIESKITE!” Visiems buvo liepta laikytis atokiau nuo šios dėžės, kol vadovybė viską išsiaiškins. Naktinės pamainos sargas prie tos dėžės net kvėpuoti nedrįso. Jis labai apsidžiaugė, kai ryte atvyko viršininko pavaduotojas.
Šis vyras užsidėjo pirštines ir apsauginius akinius. Lėtai ir atsargiai atidarė dėžę. Viduje jis aptiko 25 lenteles su užrašu „ATSARGIAI! NELIESKITE!”
Įsivaizduokite, kiek nerimo ši paslaptinga dėžė sukėlė darbuotojams. Maža dėžutė tapo didelio nerimo šaltiniu.
▫ Dažnai analizuodami savo problemas suprantame, kad jos yra kaip ši dėžutė – iš pirmo žvilgsnio atrodo bauginančiai, bet iš tikrųjų jas galima išspręsti. Kartais mūsų problemos tai ženklas, patariantis keisti kryptį: „Pavojinga, neik šiuo keliu!“ Daugelis problemų galėtų mus kažko išmokyti, jei į jas adekvačiai reaguotume.
▫ Stresą dažniausiai patiriame tada, kai emocijos lenkia protą. Deja, net ir tada, kai suprantame, kas vyksta, neigiamos emocijos taip paprastai neišnyksta. Mes pradedame nerimauti dėl to, kad per daug nerimaujame! Negalime tiesiog liepti sau nesijaudinti. Mums reikia kažko stipresnio, kas nuramintų mūsų širdį ir protą.
▫ Pasak Hans Selye, vieno iš pirmaujančių streso ekspertų, dėkingumas tai veiksmingiausia priemonė susidorojant su stresu. Daugiau nei 20 metų trukusio tyrimo metu Selye išsiaiškino, kad jo pacientai pasveikdavo mokindamiesi būti dėkingi.
👉🏻Corrie Ten Boom, vienos iš nacių koncentracijos stovyklų kalinė, įkūrė prieglaudą kitiems buvusiems nacių mirties stovyklų kaliniams. Corrie suprato tai, ką vėliau atrado Selye: tie, kurie užslėpė savo širdyje kartėlį, nepasveikdavo. Tie, kurie sugebėjo atleisti, pamiršti ir išmokti dėkingumo, pasveikdavo. Išminčius šį mokslinį principą išreiškė tokiais susimąstyti skatinančiais žodžiais: „Linksma širdis – geras vaistas, o niūri dvasia džiovina kaulus.“ (Patarlių 17:22). Protas ir kūnas taip neatsiejamai susiję, kad dėkingumo dvasia skatina laimės hormonų, vadinamų endorfinais, išskyrimą. Jie suteikia kūnui sveikatos.
👉🏻Tegul mūsų teigiami jausmai valdo mus, tada būsime sveiki. Bet tai įmanoma, kai susitelkiame ne į savo emocijas, o į Kūrėją, Kuris suteikė mums galimybę gyventi ir rūpinasi mumis sunkiausiais laikais.
🧡 Kaip seniai dėkojote Dangiškajam Tėvui? Bendravimas su Visagaliu gali tapti kasdienio gyvenimo dalimi kiekvienam žmogui, o gyrius ir dėkingumas – geriausiai padeda susidoroti su stresinėmis situacijomis.
„Dėkokite VIEŠPAČIUI, nes jis geras, nes jo ištikimoji meilė amžina.
Dėkokite dievų Dievui, nes jo ištikimoji meilė amžina.”
Autorius: Mark Finley
Paruošta pagal: 8doktorov.ru
(E. Vait „Gydymo tarnystė”, 66 psl.)