Kategorija: Susirgimai, ligos

Paskelbta

Kodėl trūkčioja akis? Priežastys ir sprendimo būdai

Akių trūkčiojimas, dar vadinamas miokimija, yra nevalingi voko raumenų susitraukimai. Dažnai tai nekenksmingas ir laikinas reiškinys, tačiau kai kuriais atvejais gali signalizuoti apie tam tikras organizmo problemas.

Priežastys, kodėl trūkčioja akis

  1. Stresas ir nuovargis – ilgos darbo valandos, per didelis protinis ar emocinis krūvis gali sukelti akių raumenų spazmus.
  2. Miego trūkumas – nepakankamas poilsis silpnina nervų sistemą ir gali skatinti trūkčiojimą.
  3. Per didelis kofeino ir alkoholio vartojimas – abu gali pernelyg stimuliuoti nervų sistemą.
  4. Mineralų trūkumas – magnio, kalio ir kalcio stygius gali lemti raumenų spazmus.
  5. Akių įtampa – ilgalaikis darbas prie kompiuterio ar dažnas žiūrėjimas į ekranus be poilsio pertraukų gali sukelti akių raumenų pervargimą.
  6. Dirginantys veiksniai – sausos akys, dulkės, alergijos ar netinkami kontaktiniai lęšiai.
  7. Rimtesnės sveikatos problemos – labai retai, bet akių trūkčiojimas gali būti susijęs su neurologiniais sutrikimais, ypač jei trūkčioja ne tik akis, bet ir kitos veido dalys.

Kada sunerimti?

Daugeliu atvejų akių miokimija praeina savaime. Tačiau reikėtų kreiptis į gydytojus, jei:

  • Akių trūkčiojimas tęsiasi kelias savaites be pagerėjimo.
  • Trūkčioja ne tik akis, bet ir kitos veido dalys.
  • Pajuntate regos sutrikimus, stiprų akių skausmą ar patinimą.

Kaip sumažinti akių trūkčiojimą?

  1. Pailsėkite ir sumažinkite stresą – daugiau laiko skirkite miegui, atsipalaidavimui ir fizinei veiklai.
  2. Subalansuokite mitybą – vartokite maisto produktus, turinčius magnio (riešutai, sėklos, bananai), kalcio (sezamo sėklos, lapinės daržovės) ir kalio (bulvės, pomidorai, grikiai).
  3. Atsisakykite arba bent jau ribokite kofeiną ir alkoholį – stenkitės neperkrauti nervų sistemos.
  4. Darykite akių pertraukas – kas valandą bent 5 minutes ilsinkite akis nuo ekranų, dažniau mirksėkite.
  5. Naudokite raminančias arbatas – pasiflora, valerijonas, sukatžolė, gudobelė gali padėti atsipalaiduoti.
  6. Akių masažas ir kompresai – šilti kompresai ar lengvas akių vokų masažas gali sumažinti įtampą.

Akių trūkčiojimas dažniausiai yra laikinas ir nekenksmingas reiškinys, bet tinkamai pasirūpinus savo sveikata, galima jį sumažinti arba visai išvengti.

Šaltiniai:

Paskelbta

Antibiotikai: būtini ar pavojingi?

Kadangi vis dar susiduriu su žmonėmis, kurie savo iniciatyva profilaktiškai geria antibiotikus, siūlau aptarti šią temą.

Antibiotikai yra vienas didžiausių medicinos atradimų, išgelbėjęs milijonus gyvybių. Jie efektyviai naikina bakterijas ir padeda gydyti pavojingas infekcijas. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais dėl jų per didelio ir neteisingo vartojimo kyla rimtų problemų – atsparių bakterijų plitimas, šalutiniai poveikiai ir mikrobiotos disbalansas.

Kada antibiotikai tikrai reikalingi?

Antibiotikai skirti tik bakterinėms infekcijoms gydyti. Jie būtini sergant, pavyzdžiui: 

  • Plaučių uždegimu (bakterinės kilmės).
  • Pūlinga angina (sukelta streptokokų).
  • Šlapimo takų infekcijomis (daugeliu atvejų).
  • Sepsiu, meningitu ir kitomis sunkiomis infekcijomis.

!!! Antibiotikai visiškai neveiksmingi prieš virusus, todėl jų negalima vartoti peršalimo, gripo, COVID-19 ar kitų virusinių infekcijų atveju.

Be to, svarbu suprasti, kad skirtingi antibiotikai veikia skirtingas bakterijų grupes. Kai kurie yra veiksmingi tik prieš tam tikras bakterijų rūšis, todėl antibiotiko parinkimas turėtų būti pagrįstas tikslia diagnoze ir gydytojo rekomendacijomis.

Kodėl negalima vartoti antibiotikų be reikalo?

Neatsakingas antibiotikų naudojimas sukelia keletą rimtų problemų: 

  • Atsparių bakterijų plitimą – bakterijos, prisitaikydamos prie antibiotikų, tampa atsparios, todėl ateityje infekcijas gali būti daug sunkiau gydyti. 
  • Žarnyno mikrobiotos pažeidimus – antibiotikai naikina ne tik ligas sukeliančias bakterijas, bet ir naudingas žarnyno bakterijas, o tai gali sukelti virškinimo problemas, silpninti imuninę sistemą. Kai kuriais atvejais žarnyno mikrobiotai visiškai atsistatyti gali prireikti net iki dvejų metų, priklausomai nuo žmogaus mitybos, sveikatos būklės ir vartotų antibiotikų tipo. 
  • Silpnėjantį poveikį ateityje – kuo dažniau vartojami antibiotikai, tuo mažiau veiksmingi jie tampa tiek tam žmogui, tiek visai populiacijai. 
  • Šalutinius poveikius – gali sukelti alergines reakcijas, viduriavimą, grybelines infekcijas ir kitus negalavimus.

Kodėl kai kurie žmonės galvoja, kad antibiotikai jiems „padeda visada“?

Dalis žmonių teigia, kad antibiotikai jiems padeda iš karto pajutus pirmuosius ligos simptomus. Tačiau dažnai tai yra: 

  1. Placebo efektas – žmogus įsitikinęs, kad vaistas veikia, todėl jaučiasi geriau. 

2. Natūralus pasveikimas – daugelis virusinių infekcijų praeina savaime per kelias dienas, todėl žmogus gali klaidingai manyti, kad būtent antibiotikai padėjo. 

3. Netinkama diagnozė – galbūt liga iš tiesų buvo bakterinė, bet tai turėtų nustatyti tik gydytojas.

Kaip elgtis atsakingai?

  • Vartoti antibiotikus tik gydytojui paskyrus.
  • Pabaigti visą gydymo kursą net jei jaučiatės geriau – kitaip bakterijos gali išlikti ir tapti atsparesnės. 
  • Niekada nenaudoti antibiotikų, likusių nuo ankstesnių ligų ar pasiskolintų iš kitų žmonių. 
  • Sergant virusinėmis ligomis – ilsėtis, gerti daug skysčių, palaikyti imuninę sistemą natūraliais būdais.

Atsakingas antibiotikų vartojimas – mūsų visų sveikatos garantas!

Šaltiniai:

  1. World Health Organization (WHO). „Antimicrobial resistance.” https://www.who.int
  2. Centers for Disease Control and Prevention (CDC). „Antibiotic Resistance Threats in the United States.” https://www.cdc.gov
  3. Mayo Clinic. „Antibiotics: Are you misusing them?” https://www.mayoclinic.org
  4. Harvard Health Publishing. „How antibiotics can disrupt gut bacteria.” https://www.health.harvard.edu
RSS
Follow by Email
Facebook
Facebook
fb-share-icon
YouTube
INSTAGRAM