Ar mėsa gali didinti vėžio riziką?

Daugelis žmonių mėsą laiko svarbiu baltymų ir geležies šaltiniu. Tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad dažnas raudonos ir ypač perdirbtos mėsos vartojimas gali didinti kai kurių vėžio rūšių riziką.

Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (IARC) perdirbtą mėsą (pvz., dešras, dešreles, kumpį, šoninę) priskiria veiksniams, didinantiems vėžio riziką. Taip pat yra gana stiprių mokslinių duomenų, kad dažnas raudonos mėsos (jautienos, kiaulienos, avienos) vartojimas gali didinti vėžio riziką.

Mėsos terminio apdorojimo metu, ypač kepant aukštoje temperatūroje ar rūkant, gali susidaryti heterocikliniai aminai ir policikliniai aromatiniai angliavandeniliai – medžiagos, galinčios pažeisti DNR (ląstelėse esančią genetinę medžiagą). Panašios kancerogeninės medžiagos susidaro ne tik ruošiant mėsą, bet ir rūkant žuvį ar kitus maisto produktus.

Gaminant dešras, dešreles ir kitus perdirbtus mėsos gaminius dažnai naudojami nitritai ir nitratai. Jie padeda ilgiau išlaikyti produktą ir suteikia jam būdingą rausvą spalvą. Tačiau organizme šios medžiagos gali virsti nitrozaminais – junginiais, siejamais su padidėjusia vėžio rizika.

Raudonoje mėsoje esanti hemo geležis taip pat gali skatinti oksidacinius procesus ir didinti storosios žarnos gleivinės pažeidimo riziką.

Tyrimai rodo, kad dažnesnis raudonos ir perdirbtos mėsos vartojimas siejamas su didesne storosios žarnos, taip pat kai kurių kitų vėžio rūšių rizika.

Tai nereiškia, kad vienkartinis mėsos valgymas būtinai sukels ligą. Tačiau kuo dažniau tokie produktai vartojami, tuo didesnė gali būti ilgalaikė rizika.

Augalinis maistas – ankštiniai, pilno grūdo produktai, daržovės, vaisiai, riešutai ir sėklos – gali suteikti pakankamai baltymų ir kitų svarbių maistinių medžiagų be šių papildomų rizikos veiksnių.

Linkiu rinktis maistą, kuris stiprina sveikatą ir mažina ligų riziką.

Mūsų kasdieniai pasirinkimai daro didelę įtaką ilgalaikei sveikatai.

„Kodėl mokate pinigus už tai, kas nėra duona, ir atiduodate uždarbį už tai, kas nepasotina?“ (Izaijo 55, 2)

Šaltiniai:
– Aleksej Chacinskij knyga „Sveikatos ir ilgaamžiškumo paslaptys“
– PSO Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (IARC): https://www.iarc.who.int/wp-content/uploads/2018/07/pr240_E.pdf

Pelėsiai maiste ir vėžio rizika

Pelėsis maiste daugeliui žmonių atrodo tik nedidelis gedimo požymis. Tačiau kai kurie pelėsiniai grybai gali gaminti toksinus, didinančius vėžio riziką.

Pelėsiniams grybams augant ir dauginantis gali susidaryti įvairios kenksmingos medžiagos. Vienas labiausiai ištirtų pelėsių toksinų yra aflatoksinas B. Aflatoksinas net labai mažomis dozėmis pasižymi stipriu kancerogeniniu, t. y. vėžio riziką didinančiu poveikiu. Su pelėsių toksinų poveikiu siejamas padidėjęs kepenų vėžio paplitimas tarp kai kurių Afrikos gyventojų grupių. Tai ypač būdinga drėgno klimato regionams, kur maisto produktai greitai pasidengia pelėsiu, tačiau dėl maisto trūkumo ar nusistovėjusių įpročių vis tiek vartojami maistui. Tyrimai parodė, kad tokiame maiste buvo randami dideli aflatoksino B kiekiai.

Pelėsiai ir jų toksinai į organizmą gali patekti su pelėsiais pažeistais riešutais, ypač žemės riešutais. Pirkdami riešutus atkreipkite dėmesį, kad jie nebūtų seni, apkartę ar padengti gelsvu arba baltu pelėsiu. Pelėsio pažeisti žemės riešutai džiovinant viduje tampa rusvos spalvos ir įgauna nemalonų skonį. Žemės riešutų sviestą geriau gaminti namuose, o ne pirkti parduotuvėje, nes ne visada galima būti tikriems dėl riešutų kokybės. Be to, žemės riešutai dažnai būna stipriai perkepami, todėl juose esantys riebalai oksiduojasi ir gali susidaryti sveikatai nepalankių junginių. 

Nevartokite sugedusių ar pelėsiu pažeistų maisto produktų – vaisių, daržovių, sūrio bei konservų, kurių paviršiuje atsirado pelėsis.

Linkiu rinktis išmintingai ir saugoti savo sveikatą.

„Mielasis, linkiu, kad viskas tau taip gerai sektųsi ir būtum sveikas, kaip sekasi tavo sielai.“ (3 Jono 1, 2)

Ar alkoholis gali skatinti vėžio vystymąsi?

Daugelis žmonių alkoholį sieja tik su kepenų pažeidimais ar priklausomybe. Tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad alkoholio vartojimas taip pat gali didinti įvairių rūšių vėžio riziką.

PSO duomenimis, alkoholinių gėrimų vartojimas yra daugelio vėžio rūšių rizikos veiksnys, įskaitant burnos ertmės, ryklės, gerklų, stemplės, kepenų, gaubtinės ir tiesiosios žarnos bei krūties vėžį.

Organizmui skaidant etilo alkoholį susidaro acetaldehidas – medžiaga, pasižyminti stipriu kancerogeniniu, t. y. vėžio riziką didinančiu poveikiu. Alkoholis taip pat veikia kaip tirpiklis kai kurioms kancerogeninėms medžiagoms, kurios gali susidaryti virškinant tam tikrus maisto produktus. Dėl to palengvėja jų prasiskverbimas per žarnyno sienelę ir patekimas į kraują. Dažnas alkoholinių gėrimų vartojimas sutrikdo folio rūgšties pasisavinimą plonojoje žarnoje. Folio rūgštis būtina DNR sintezei ląstelėse ir padeda apsaugoti ląsteles nuo kancerogeninių medžiagų poveikio.

Kartais teigiama, kad raudonojo vyno vartojimas mažina kai kurių vėžio rūšių riziką. Iš tiesų tamsiųjų vynuogių veislėse yra daug fitocheminių medžiagų, pasižyminčių priešvėžiniu poveikiu. Tačiau, kita vertus, fermentacijos metu susidarantis etilo alkoholis yra dažna burnos ertmės vėžio priežastis Pietų Europos šalyse, kur tradiciškai vartojama daug vyno. Didelis kepenų cirozės paplitimas šalyse, kuriose tradiciškai vartojama daug vyno, taip pat verčia susimąstyti ir geriau rinktis grynas vynuogių sultis.

Mūsų pasirinkimai daro įtaką ne tik savijautai šiandien, bet ir ilgalaikei sveikatai. Biblija ragina atsakingai rūpintis tuo, ką darome su savo kūnu:

„Ar valgote, ar geriate, ar ką kita darote, visa darykite Dievo garbei.“ (1 Korintiečiams 10, 31)

Šaltinis: Aleksej Chacinskij knyga „Sveikatos ir ilgaamžiškumo paslaptys“

Kodėl atsiranda vėžys

Nepaisant spartaus medicinos technologijų ir farmakologijos vystymosi, daugelyje pasaulio šalių sergamumas ir mirtingumas nuo onkologinių ligų ne tik nemažėja, bet ir ženkliai didėja.

2022 metais vėžio diagnozė buvo nustatyta apie 20 mln. žmonių pasaulyje. Mirtingumas nuo šios ligos 2022 metais sudarė apie 9,7 mln. žmonių, o 2012 metais – 8,2 mln. žmonių.

Dažniausiai žmonės miršta nuo plaučių, storosios žarnos, kepenų, skrandžio ir krūties vėžio.

Navikai: kas tai yra?

Navikai aptinkami ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams bei augalams – jų randama vabzdžiuose, žuvyse, ropliuose ir žinduoliuose.

Navikas – tai nekontroliuojamas tam tikro audinio išvešėjimas, kuris gali būti gerybinis arba piktybinis.

  • Gerybinis navikas paprastai auga lėtai, neplinta po organizmą ir dažniausiai nėra pavojingas gyvybei.
  • Piktybinis navikas sudarytas iš pakitusių ląstelių, kurios nekontroliuojamai dauginasi, įsiskverbia į aplinkinius audinius ir gali plisti po visą organizmą.

Kaip vystosi vėžys?

Savo vystymesi piktybinis navikas pereina tris stadijas:

  • iniciaciją,
  • promociją,
  • progresavimą.

Iniciacijos stadijoje normali ląstelė, veikiama kancerogenų, palaipsniui virsta pakitusia (navikine) ląstele.

Mūsų organizme nuolat atsiranda pakitusių ląstelių, tačiau imuninė sistema dažniausiai jas atpažįsta ir pašalina. Jei dėl kokios nors priežasties pakitusi ląstelė išvengia imuninės sistemos kontrolės ir išlieka, ji gali metų ar net dešimtmečių laikotarpiu būti „miegančios“ būsenos.

Promocijos stadijoje tam tikrų medžiagų poveikyje vėžinė ląstelė pradeda aktyviau daugintis. To rezultatas – susiformuoja matomas, arba diagnozuojamas, navikas.

Progresavimo stadijoje navikas tampa piktybiniu.

Pagrindinės vėžio priežastys

Egzistuoja trys pagrindinės navikų atsiradimo priežastys, patvirtintos oficialios medicinos:

  • cheminiai kancerogenai,
  • fiziniai kancerogenai (jonizuojanti radiacija, ultravioletinis spinduliavimas, kai kurie lėtiniai dirginimo veiksniai),
  • onkogeniniai virusai.

Kancerogenai ir jų poveikis

Kancerogenai – tai cheminės medžiagos, galinčios sukelti normalios ląstelės virtimą piktybine.

1775 metais anglų gydytojas Percivall Pott pirmasis iškėlė prielaidą, kad jaunų kaminkrėčių kapšelio vėžį sukelia suodžiai ir derva, ilgą laiką kontaktavę su jų oda.

Praėjus daugiau nei šimtmečiui, japonų mokslininkai Jamagiwa ir Išikava tai įrodė eksperimentiškai – ilgą laiką tepant akmens anglių dervą ant triušių ausų, išsivystė odos vėžys.

Šis eksperimentas parodė, kad cheminės medžiagos gali sukelti vėžį.

Didelė dalis vėžio atvejų siejama su aplinkos ir gyvenimo būdo veiksniais, tokiais kaip:

  • rūkymas,
  • mityba,
  • alkoholis,
  • aplinkos tarša.

Kancerogenų poveikis organizmui gali būti skirtingo stiprumo ir didele dalimi priklauso nuo mūsų gyvenimo būdo bei aplinkos.

Svarbi ir kita pusė

Be fizinių ir biologinių veiksnių, svarbų vaidmenį mūsų gyvenime taip pat atlieka mūsų mąstymas ir pasirinkimai.

Biblija ragina būti budriems ir atskirti tiesą nuo klaidos:

„Mylimieji, ne kiekviena dvasia tikėkite, bet ištirkite dvasias, ar jos iš Dievo, nes pasklido pasaulyje daug netikrų pranašų.“
(1 Jono 4, 1)

Šaltiniai

P O S Ū K I S ~ išeminė širdies liga

Noriu su jumis pasidalinti tikra istorija apie žmogų, kuris susidūrė su labai rimta širdies liga. Ši istorija parodo, kokią didelę įtaką mūsų sveikatai gali turėti gyvenimo būdas ir mityba – ir kad net sudėtingose situacijose gali atsirasti viltis.

~~~~~~~~~~~~~~~

Henkas Delmontas buvo fermeris. Daugelį metų jis dirbo su gera žemės ūkio technika, turinčia kabiną su oro kondicionieriumi. Tai smarkiai pakeitė jo anksčiau fiziškai aktyvų gyvenimo būdą. Galiausiai vyrui išsivystė krūtinės angina (stenokardija). Jis pradėjo jaustis vis blogiau – nebegalėjo atsikelti iš lovos ir nueiti iki vonios kambario be skausmo.

Kai Henkas pagaliau apsilankė pas gydytoją ir jam buvo atlikta angiografija, paaiškėjo, kad širdies liga pažengusi tiek, jog jokie šuntavimo ar kiti chirurginiai metodai jau nebegali padėti.

– Henkai, – tarė gydytojas, – medicininiu požiūriu mes nebegalime jums padėti. Man labai gaila.

Jam buvo paskirti keli vaistai, kurių dauguma tik malšino skausmą. Po to jis buvo išsiųstas namo susitvarkyti savo reikalų.

Tačiau Henko dukra nenorėjo pasiduoti. Ji buvo girdėjusi apie vieną sveikatos centrą Vakaruose ir tikėjo, kad ten galėtų padėti jos tėvui. Mergina primygtinai reikalavo, kad Henkas ten vyktų. Jis dvejojo, ar verta leisti pinigus, nes jo būklė atrodė beveik beviltiška. Tačiau skausmas stiprėjo, todėl jis buvo priverstas ieškoti pagalbos.

Centre jį pasitiko malonūs, draugiški žmonės. Po išsamaus ištyrimo gydytojas pakvietė Henką ir jo žmoną pokalbiui.

– Nors žmonės gimsta su elastingomis arterijomis, kurios turėtų tokios išlikti visą gyvenimą, daugumos žmonių, gyvenančių Vakaruose ir išsivysčiusiose šalyse, arterijų sienelėse kaupiasi cholesterolis, riebalai ir kalcio druskos, – paaiškino gydytojas. – Šis mišinys ilgainiui sukietėja ir trukdo tiekti reikiamą deguonies kiekį. Šis procesas vadinamas ateroskleroze.

Antrojo pasaulinio karo metu daugelis europiečių buvo priversti pakeisti savo įprastą mitybą, kurią sudarė mėsa, kiaušiniai ir pieno produktai. Jie pradėjo valgyti paprastesnius patiekalus iš bulvių, grūdų, ankštinių augalų, šakniavaisių ir daržovių. Rezultatai buvo stulbinantys – širdies priepuolių skaičius smarkiai sumažėjo! Ir tai tęsėsi keletą metų.

– Aš tuo tikiu, – prisipažino Henkas. – Didžiąją savo gyvenimo dalį dirbau fermeriu. Mano įprasti pusryčiai būdavo trys kiaušiniai, dešrelės, šoninė, keptos bulvės ir kava. Pietūs ir vakarienė būdavo panašūs. Manau… – jis trumpam nutilo, – manau, pats save privedžiau iki tokios būklės. Aš nesupratau, ką darau…

– Jūs ne vienas toks, – ramiai atsakė gydytojas. – Šiaurės Amerikoje širdies priepuolį patiria keturi iš dešimties žmonių. Medicinos mokslas suprato, kad daug riebalų ir cholesterolio turinti mityba didina cholesterolio kiekį kraujyje ir širdies priepuolių riziką. Gera žinia ta, kad mažai riebalų ir cholesterolio turinti dieta gali reikšmingai sumažinti cholesterolio lygį. Tai, savo ruožtu, mažina širdies priepuolio riziką ir padeda išvengti mikrotrombozių.

– Galbūt aš turiu dar vilties, jei pakeisiu savo mitybą? – paklausė Henkas virpančiu balsu, bet jo akys nušvito. – Ar tikrai netinkama mityba yra pagrindinė širdies priepuolių priežastis?

– Svarbiausias rizikos veiksnys, be abejonės, yra padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje. Pagal jį galima spręsti, kaip žmogus maitinasi. Penkiasdešimtmetis vyras, kurio cholesterolio lygis viršija 7,6 mmol/l, devynis kartus dažniau rizikuoja susirgti ateroskleroze nei to paties amžiaus vyras, kurio cholesterolio lygis mažesnis nei 5,1 mmol/l. Sumažinus cholesterolio kiekį 20 %, širdies priepuolio rizika sumažėja net 50 %.

Yra ir kitų širdies ligų rizikos veiksnių:

  • sulaukus 60 metų, rūkantiems žmonėms mirties tikimybė yra dešimt kartų didesnė nei nerūkantiems;
  • Šiaurės Amerikoje vienas iš trijų suaugusiųjų kenčia nuo padidėjusio kraujospūdžio. Tokie žmonės tris kartus dažniau rizikuoja susirgti širdies ligomis ir patirti insultą nei tie, kurių kraujospūdis normalus;
  • antsvorio turintiems žmonėms rizika mirti nuo širdies ligų yra penkis kartus didesnė nei normalaus svorio žmonėms.

– Visus šiuos rizikos veiksnius galima kontroliuoti tinkama mityba ir gyvenimo būdu, – pabrėžė gydytojas. – Paveldimumas, amžius ir lytis taip pat yra rizikos veiksniai, tačiau jų mes negalime pakeisti. Laimei, jie nėra tokie reikšmingi.

Henkas su palengvėjimu atsiduso.

– Bent jau turiu keliais rizikos veiksniais mažiau. Aš nerūkau, mano svoris normalus ir neturiu diabeto.

Gydytojas nusišypsojo.

– Tai tiesa. Tačiau, kaip žinote, jūsų išeminė širdies liga yra pažengusi. Vis dėlto jūs galite pagerinti savo būklę. Tik būkite kantrus.

Per pirmąją savaitę Henkas galėjo nueiti tik iki valgyklos ir fizioterapijos kabineto. Krūtinės skausmas pradėjo mažėti. Antros savaitės pabaigoje jis jau galėjo per dieną nueiti apie kilometrą nejausdamas skausmo. Henkas buvo patenkintas ir labai nustebęs.

– Kodėl pagerėjimas įvyko taip greitai? – paklausė jis gydytojo. – Juk praėjo visai nedaug laiko, kad kolateralinė kraujotaka galėtų atsistatyti. (Henkas šiuos medicininius terminus išmoko lankydamas seminarus.) Kolateralinė kraujotaka – tai aplinkinė, papildoma kraujotaka, susidarant mažiems „aplinkkeliams“ kraujui tekėti, kai pagrindinė kraujagyslė susiaurėjusi arba užsikimšusi.

– Tai geras klausimas, – atsakė gydytojas. – Žmonės dažnai nesupranta, kas vyksta, kai jie valgo daug riebalų turintį maistą. Riebalų perteklius tirština kraują, todėl kraujotaka sulėtėja. Kraujas tampa klampus, eritrocitai linkę sulipti tarpusavyje ir sudaryti krešulius. Tokie sankaupų dariniai negali lengvai judėti smulkiais kapiliarais ir pernešti deguonies.

– Jūs turite omenyje, kad dabar, kai valgau mažai riebalų turintį maistą, mano organizmas apsivalo? – nedrąsiai paklausė Henkas.

– Jūsų racione dabar yra labai mažai riebalų – iš esmės apie 10 % visų dienos kalorijų. Kadangi šie riebalai gaunami iš augalinio maisto, jų beveik nejaučiate maiste.

– Vadinasi, į mano širdį patenka daugiau deguonies, o kraujas tampa skystesnis!

– Taip. Kiekvienas papildomas deguonies kiekis, patenkantis į širdį, padeda jai stiprėti ir mažina krūtinės skausmą.

– Vadinasi, mano savijauta pagerės, – apibendrino Henkas, stengdamasis suvokti, ką išgirdo.

Henko būklė toliau gerėjo. Dar po dviejų savaičių jis galėjo nueiti 3 km per dieną – lėtai, bet be skausmo. Atsižvelgdamas į savo diagnozę, Henkas nusprendė centre pasilikti dar vienam mėnesiui. Jo ištvermė didėjo, ir antro mėnesio pabaigoje jis jau galėjo nueiti 6,5 km per dieną nejausdamas krūtinės skausmo. Šį atstumą jis įveikdavo ne iš karto, o palaipsniui per visą dieną.

Grįždamas namo Henkas pats susinešė savo bagažą į automobilį. Jis pranešė, kad dabar galės dirbti beveik visą dieną.

– Aš judu lėtai, ir kartais darbui, kurį anksčiau atlikdavau per dieną, man dabar prireikia savaitės. Tačiau aš galiu jį atlikti be skausmo. Man dar teks nueiti ilgą kelią, bet mano ištvermė vis auga. Aš žinau, kad mano pasveikimas yra Dievo palaima, ir kasdien Jam už tai dėkoju. Norėčiau pasidalyti savo patirtimi su kitais, kuriems sunku gyvenime ir kurių sveikimas vyksta labai lėtai. Nenuleiskite rankų! Gyvenimas vertas kovos!

Pabaigai – trumpai apie širdies ligų rizikos veiksnius.

Širdies ligų riziką didina šie veiksniai:

paveldimumas, amžius, antsvoris, diabetas, rūkymas, padidėjęs cholesterolio kiekis, per daug mažo tankio lipoproteinų (MTL) ir per mažai didelio tankio lipoproteinų (DTL), padidėjęs kraujospūdis, padidėję trigliceridai, nepakankamas fizinis aktyvumas, stresas, lytis.

Šie veiksniai skirstomi į tris grupes:

1. Veiksniai, kuriuos galima koreguoti mityba.

Tinkama mityba gali padėti sumažinti: cholesterolio kiekį kraujyje, MTL („blogojo“) cholesterolio lygį, trigliceridų kiekį, antsvorį, kraujospūdį ir diabeto riziką.

2. Veiksniai, susiję su gyvenimo būdu.

Juos galima keisti įpročiais: fizinis aktyvumas, rūkymas, stresas.

3. Nekontroliuojami veiksniai.

Jų pakeisti negalime: paveldimumas, amžius, lytis.

Daugelis širdies ligų rizikos veiksnių yra valdomi. Didelę jų dalį galima reikšmingai sumažinti tinkama mityba ir gyvenimo būdu. Tai reiškia, kad kasdieniai pasirinkimai turi tiesioginę įtaką širdies sveikatai.

Jei jums kyla klausimas – o ką konkrečiai man keisti savo mityboje? – kviečiu skaityti straipsnį „Mitybos pokyčiai – paprasti žingsniai geresnei sveikatai“. Jį rasite paspaudę ČIA.

Šaltinis: Aileen Ludington, Hans Diehl, „Take Charge of Your Health“

Mitybos pokyčiai – paprasti žingsniai geresnei sveikatai

Kad galėtume įveikti ligas, atsirandančias dėl netinkamo gyvenimo būdo, turime laikytis paprastos, natūralesnės mitybos. Reikėtų vartoti įvairų augalinį maistą – tiek žalią (termiškai neapdorotą), tiek paruoštą, naudojant tik nedidelį kiekį riebalų, aliejaus, cukraus ir druskos.

Taip pat būtina atsisakyti rafinuotų produktų, tokių kaip balta duona, balti ryžiai, baltas cukrus ir dauguma greitojo maisto produktų.

Gyvūninės kilmės produktuose nėra skaidulų, tačiau juose gausu baltymų, riebalų ir cholesterolio. Todėl geriausia visiškai atsisakyti mėsos, vištienos, žuvies, sūrio, ledų, o jei įmanoma – vartoti tik liesus pieno produktus.

Gera žinia ta, kad tokia mityba ne tik padeda išvengti daugelio ligų, bet ir gali padėti jas įveikti. Be to, galėsime džiaugtis geresne sveikata, didesniu energingumu ir net sutaupyti pinigų maistui.

Programa „Mitybos pokyčiai“ iš esmės yra tokia pati kaip „Profilaktinė (optimali) mityba“, išskyrus tai, kad pirmuoju atveju rekomenduojama vengti visų gyvūninės kilmės produktų ir visų matomų riebalų, o salotoms naudoti tik neriebius užpilus.

Profilaktinė (optimali) mityba

Ši mityba padeda išvengti daugumos netinkamo gyvenimo būdo sukeliamų ligų.
Palyginkite ją su vakarietiška mityba:


Vakarietiška mitybaProfilaktinė mityba
Riebalai35–40 % kalorijų15–20 % kalorijų
Cukrus35 arbat. šaukšt.<10 arbat. šaukšt.
Cholesterolis400 mg<50 mg
Druska10–15 g<5 g
Skaidulos10 g40–50 g

Mitybos pokyčiai

Šis mitybos racionas skirtas tiems, kurie jau serga netinkamo gyvenimo būdo sukeltomis ligomis. Žinoma, kad griežtas riebalų ir cholesterolio ribojimas ilgainiui padeda išvalyti „užsikimšusias“ arterijas. Pagerėjusi kraujotaka padeda pažeistoms vietoms pradėti atsistatyti ir laikui bėgant gali lemti pasveikimą.

Palyginkite „profilaktinę mitybą“ su „mitybos pokyčiais“.


Profilaktinė mitybaMitybos pokyčiai
Riebalai ir aliejai15–20 % kalorijų10–15 % kalorijų
Cukrus<10 arbat. šaukšt.<10 arbat. šaukšt.
Cholesterolis<50 mg0 mg
Druska<5 g<5 g
Skaidulos40–50 g40–50 g

Pavyzdinis meniu: 

Profilaktinė (optimali) mityba

Pusryčiai

  • Košė (iš kelių grūdų, pvz., grikių, bolivinės balandos (kynvos), avižų dribsnių, sorų, rudųjų ryžių, rugių, kviečių dribsnių, smulkintų kviečių)
    arba sausi pusryčiai iš pilno grūdo kviečių arba avižų dribsnių su sėlenomis,
    su sojų pienu ir supjaustytu bananu, uogomis ar kitais šviežiais vaisiais
  • Citrusai: apelsinas, greipfrutas (geriau valgyti vaisius, o ne gerti sultis)
  • Dvi riekelės pilno grūdo duonos su bananų užtepu ir ant viršaus uždėtu ananaso arba kivio gabalėliu
  • Šiek tiek riešutų arba sėklų (jei yra antsvoris – vartoti labai saikingai)
  • Žolelių arbata

Pietūs

  • Dvi pilno grūdo tortilijos, įdarytos salotomis (salotos, kopūstai, agurkai, pomidorai, ridikėliai) ir liesa varške arba sutrintais ankštiniais
  • Skaldytų žirnių sriuba su perlinėmis kruopomis arba ryžiais
  • Šviežias vaisius (pvz., kriaušė, obuolys)

Vakarienė

  • Pilno grūdo spagečiai su pomidorų padažu
  • Virtos daržovės (pvz., cukinijos)
  • Salotos su mažo kaloringumo užpilu
  • Dvi riekelės duonos su avinžirnių ar kitų ankštinių užtepėle
  • Desertui – keptas obuolys su datulėmis ir graikiniais riešutais
  • Užkandis (jei būtina): vaisius arba žalia daržovė

Optimalus svoris

Kaip galiu sužinoti, ar mano svoris atitinka normą?
Nutukimu laikomas kūno masės normos viršijimas 20 % ir daugiau, o antsvoriu – 10–19 % viršijimas.

Kaip nustatoma optimali kūno masė?
Gyvybės draudimo bendrovės nustatė, kad ryšys tarp ūgio ir kūno masės yra susijęs su optimalia gyvenimo trukme (žr. lentelę žemiau).

Optimalus svoris pagal ūgį ir kūno sudėjimą

MOTERYS

Ūgis (cm)Smulkus sudėjimasVidutinis sudėjimasStambus sudėjimas
14742–4544–4947–54
15043–4645–5048–56
15244–4746–5150–58
15545–4947–5351–59
15746–5049–5452–60
16048–5150–5654–61
16249–5351–5755–63
16551–5453–5957–65
16852–5655–6158–66
17054–5856–6360–68
17356–6058–6562–70
17557–6160–6764–72
17859–6462–6966–74
18061–6664–7167–76
18363–6766–7270–79

VYRAI

Ūgis (cm)Smulkus sudėjimasVidutinis sudėjimasStambus sudėjimas
15751–5554–5957–64
16052–5655–6059–66
16254–5756–6260–67
16555–5958–6361–69
16856–6059–6563–71
17058–6261–6765–73
17360–6463–6967–75
17562–6665–7169–77
17864–6866–7371–79
18066–7068–7572–81
18367–7270–7775–84
18569–7472–8076–86
18871–7674–8279–88
19073–7876–8481–91
19375–8078–8683–93

Pastaba: šioje lentelėje svoriai pateikti šiek tiek mažesni, nes ji rodo ne vidutinį, o sveikatai palankesnį svorį.

Kaip nustatyti kūno sudėjimo tipą?

Moterims:

  • riešo apimtis 15 cm ir mažiau – smulkus sudėjimas
  • 15–17 cm – vidutinis
  • daugiau nei 17 cm – stambus

Vyrams:

  • mažiau nei 18 cm – smulkus
  • daugiau nei 20 cm – stambus

Valgykite sveikai! 

Pagrindinės tinkamos mitybos rekomendacijos

Valgykite mažiau:

  • Riebalų ir aliejaus

Griežtai ribokite riebios mėsos vartojimą, aliejaus naudojimą gaminant ir salotose, taip pat padažų, užpilų ir kitų riebalų.

Margariną nevartokite arba labai retai, riešutus – nedideliais kiekiais.

Venkite kepto maisto: maistą šildykite ant silpnos ugnies keptuvėje su nelimpančia danga, įpildami nedidelį kiekį vandens.

  • Cukraus

Ribokite cukraus, medaus, melasos, sirupų, pyragų, tortų, miltinių gaminių, sausainių, saldžių gėrimų ir desertų, turinčių daug cukraus (pvz., pudingo ir ledų), vartojimą.

Šiuos produktus palikite tik ypatingoms progoms.

  • Cholesterolio turinčių produktų

Griežtai ribokite mėsos, dešrų, kiaušinių trynių ir kepenų vartojimą.

Mažinkite pieno produktų kiekį.

Jei juos vartojate, rinkitės mažai riebalų turintį sūrį ir nugriebtą pieną.

Jei valgote žuvį ar naminės paukštienos mėsą, darykite tai itin retai.

  • Druskos

Gaminant maistą naudokite nerafinuotą druską, turinčią natūralių mineralų. Atsisakykite druskinės ant stalo.

Griežtai ribokite daug druskos turinčius produktus, tokius kaip rauginti produktai, krekeriai, sojų padažas, sūdyti kukurūzų spragėsiai, sūdyti riešutai, sūrūs kepiniai.

  • Alkoholio ir kofeino

Venkite alkoholio vartojimo bet kokia forma, taip pat gėrimų, turinčių kofeino, tokių kaip kava, kola ir juodoji arbata.

Valgykite daugiau:

  • Nerafinuotų grūdų

Vartokite grikius, bolivinę balandą (kynvą), ruduosius ryžius, soras, miežius, kviečius ir rugius, taip pat pilno grūdo produktus, tokius kaip duona, makaronai ir tortilijos (kvietinės arba kukurūzinės).

  • Šakniavaisių ir ankštinių

Vartokite bulves, saldžiasias bulves, taip pat žirnius, lęšius, avinžirnius ir visų rūšių pupeles.

  • Vaisių ir daržovių

Kasdien valgykite keletą šviežių vaisių.
Ribokite vaisių sulčių vartojimą (ypač turinčių mažai skaidulų).
Valgykite įvairias daržoves.
Mėgaukitės šviežiomis salotomis su mažo kaloringumo užpilais, turinčiais nedaug druskos.

  • Vandens

Išgerkite nuo šešių iki aštuonių stiklinių vandens per dieną.
Paįvairinkite savo racioną citrininiu gėrimu arba žolelių arbata.

  • Sveiki pusryčiai

Pusryčiams valgykite košę iš kelių grūdų, šviežius vaisius ir pilno grūdo duoną.
Tai bus puiki dienos pradžia!


Šaltinis: Aileen Ludington, Hans Diehl, „Take Charge of Your Health“

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM