Kategorija: Susirgimai, ligos

Paskelbta

Vasarą čiurnos traumos tyko dažniau. Kaip jų išvengti?

Vasara – metas, kai daugiau vaikštome, keliaujame, dirbame sode, žygiuojame miško takais ir daugiau laiko praleidžiame gamtoje.

Kartais užtenka vos vieno neatsargaus žingsnio ant nelygaus tako, akmens ar duobės – ir staigus skausmas priverčia sustoti. Nors daugeliui atrodo, kad čiurnos patempimas yra smulki trauma, netinkamai sugijusi ji gali kartotis ir ilgainiui sukelti nuolatinį sąnario nestabilumą.

Kas lemia čiurnos patempimą?

Čiurnos sąnario stabilumą užtikrina kaulai, raiščiai, sausgyslės, aplinkiniai raumenys ir nervų sistema, kuri nuolat „stebi“, kokioje padėtyje yra pėda, ir akimirksniu koreguoja judesius.

Jei šie mechanizmai veikia prasčiau – dėl silpnesnių raumenų, ankstesnės traumos, prastesnės pusiausvyros ar netinkamos avalynės – tikimybė pasitempti čiurną padidėja. Todėl vien stiprinti blauzdos raumenis nepakanka – labai svarbu lavinti ir pusiausvyrą bei judesių koordinaciją.

Keturi paprasti pratimai čiurnai stiprinti

Šiems pratimams nereikia nei sporto klubo, nei specialios įrangos. Juos verta atlikti reguliariai – 3–4 kartus per savaitę.

1. Stovėjimas ant vienos kojos

Atsistokite ant vienos kojos ir išlaikykite pusiausvyrą 30–60 sekundžių. Pakartokite 2–3 kartus kiekviena koja.

Kai pratimas taps lengvas, pabandykite:

  • užmerkti akis;
  • stovėti ant sulankstyto rankšluosčio ar minkštos pagalvėlės.

Tai vienas veiksmingiausių pratimų, padedančių lavinti pusiausvyrą ir sumažinti pakartotinių čiurnos patempimų riziką.

2. Atsistojimas ant pirštų

Atsistokite tiesiai, prireikus lengvai prisilaikykite už kėdės atlošo. Lėtai pakilkite ant pirštų, trumpai išlaikykite padėtį ir taip pat lėtai nusileiskite.

Atlikite 10–15 pakartojimų.

Jei pratimas tampa per lengvas, pabandykite jį atlikti stovėdami ant vienos kojos ir prireikus prisilaikydami.

Šis pratimas stiprina blauzdos raumenis, kurie padeda stabilizuoti čiurną.

3. Vaikščiojimas ant pirštų ir kulnų

Po 1–2 minutes paeikite ant pirštų, o vėliau – ant kulnų.

Tai stiprina blauzdos bei pėdos raumenis ir gerina jų koordinaciją.

4. Pėdos skliauto stiprinimas

Sėdėdami ant kėdės pabandykite kojų pirštais suglamžyti ant grindų padėtą rankšluostį arba pakelti smulkų daiktą, pavyzdžiui, pieštuką ar kamuoliuką.

Tai stiprina smulkiuosius pėdos raumenis, kurie taip pat prisideda prie čiurnos stabilumo.

Nepamirškite tinkamos avalynės

Vasarą dažnai renkamės šlepetes ar batus visiškai plokščiu padu. Nors jie patogūs trumpam pasivaikščiojimui, ilgesniam vaikščiojimui nelygiu paviršiumi jie suteikia mažiau atramos ir stabilumo.

Jei planuojate daugiau vaikščioti, dirbti sode ar leistis į žygį, rinkitės avalynę, kuri:

  • gerai prilaiko kulną;
  • neslysta;
  • tvirtai laikosi ant pėdos.

Tai gali padėti sumažinti traumų riziką.

Ką daryti pasitempus čiurną?

Jei pasitempėte čiurną, pirmosiomis dienomis tinkama priežiūra gali padėti sumažinti skausmą ir paspartinti gijimą.

  • Saugokite pažeistą koją. Pirmąsias 1–3 dienas venkite judesių, kurie stipriai didina skausmą, tačiau stenkitės visiškai neimobilizuoti sąnario, jei gydytojas nenurodė kitaip.
  • Pakelkite koją aukščiau širdies lygio. Jei čiurna patinusi, tai gali padėti sumažinti tinimą.
  • Naudokite elastinį bintą arba čiurnos įtvarą. Lengvas suspaudimas padeda mažinti tinimą ir suteikia sąnariui daugiau stabilumo. Bintas neturėtų būti užveržtas per stipriai, kad koja tirptų ar šaltų.
  • Per pirmąsias 24–48 valandas šaldykite skaudamą vietą. Ant čiurnos 15–20 minučių uždėkite į rankšluostį suvyniotą šaltą kompresą. Procedūrą galima kartoti kelis kartus per dieną. Ledo nedėkite tiesiai ant odos.
  • Kai tik skausmas pradeda mažėti, pamažu pradėkite judinti čiurną. Ankstyvas, saikingas judėjimas dažniausiai padeda greičiau atgauti sąnario funkciją nei ilgas visiškas nejudrumas.

Jei čiurną jau buvote pasitempę…

Vienas didžiausių rizikos veiksnių patirti naują čiurnos traumą yra ankstesnis čiurnos patempimas.

Todėl po tokios traumos svarbu ne tik palaukti, kol sumažės skausmas, bet ir atkurti pusiausvyrą, raumenų jėgą bei judesių koordinaciją. Priešingu atveju sąnarys gali likti nestabilus, o trauma kartotis vis dažniau.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Nedelskite kreiptis į gydytoją, jei:

  • negalite priminti kojos;
  • skausmas labai stiprus;
  • čiurna greitai ir smarkiai tinsta;
  • matoma ryški deformacija;
  • skausmas ar tinimas nemažėja per kelias dienas arba net stiprėja

Tokiais atvejais gali būti ne tik raiščių patempimas, bet ir lūžis ar kita rimtesnė trauma.

Rūpindamiesi savo čiurnomis šiandien, išsaugosite judėjimo laisvę rytoj. Vos kelios minutės reguliarių pratimų kelis kartus per savaitę gali padėti sumažinti traumų riziką ir leisti aktyviai mėgautis vasara.

Šventasis Raštas

„Ar nežinote, kad jūsų kūnas yra šventykla jumyse gyvenančios Šventosios Dvasios… Tad šlovinkite Dievą savo kūnu!“ (1 Korintiečiams 6, 19–20)

Paskelbta

Vertingi patarimai vėžio prevencijai

Per pastaruosius straipsnius aptarėme įvairius veiksnius, kurie gali didinti vėžio riziką. Tačiau ką galime daryti kasdien, kad šią riziką sumažintume?

Daugelis mokslinių tyrimų rodo, kad nemaža dalis vėžio rizikos veiksnių yra susiję su mūsų gyvenimo būdu. Žmonės, kurių mityboje gausu vaisių, daržovių ir kitų augalinių produktų, o labai perdirbto maisto vartojama mažiau, rečiau serga kai kuriomis lėtinėmis ligomis, įskaitant tam tikras vėžio formas. Nors nėra vieno stebuklingo produkto, galinčio apsaugoti nuo vėžio, kasdieniai pasirinkimai gali turėti didelę reikšmę.

Ko verta vengti?

Mokslininkai nustatė keletą veiksnių, kurie didina vėžio riziką:

▪ rūkymas;

▪ alkoholio vartojimas;

▪dažnas raudonos ir perdirbtos mėsos vartojimas;

▪rūkytų produktų perteklius;

▪stipriai apkepintas ar pridegęs maistas;

▪antsvoris ir nutukimas;

▪fizinio aktyvumo stoka.

Taip pat rekomenduojama riboti labai perdirbtus maisto produktus ir rinktis kuo natūralesnį maistą. Vertėtų riboti ir daug pridėtinio cukraus turinčius produktus bei saldžius gėrimus. Nors cukrus nėra laikomas tiesioginiu vėžio sukėlėju, jo perteklius gali skatinti antsvorį ir nutukimą, kurie yra pripažinti kai kurių vėžio formų rizikos veiksniai.

Ką verta valgyti dažniau?

Augalinis maistas aprūpina organizmą svarbiais antioksidantais, tarp jų vitaminais A, C ir E. Šių vitaminų gausu įvairiose daržovėse, vaisiuose, uogose, žalialapėse daržovėse, riešutuose ir sėklose.

Vitaminas C organizme nekaupiamas, todėl jo turinčių produktų verta vartoti kasdien. Žalialapės daržovės ir žalumynai yra vertingi natūralių antioksidantų šaltiniai.

Daržovės, vaisiai, ankštiniai augalai ir pilno grūdo produktai yra pagrindiniai ląstelienos šaltiniai. Pakankamas ląstelienos kiekis padeda palaikyti normalią žarnyno veiklą ir siejamas su mažesne storosios žarnos vėžio rizika.

Be to, augalinės kilmės produktai aprūpina organizmą ne tik vitaminais ir mineralais. Juose yra tūkstančiai natūralių medžiagų, vadinamų fitocheminiais junginiais.

Mokslininkai aktyviai tyrinėja įvairius fitocheminius junginius, tarp jų sulforafaną, kvercetiną, likopeną ir flavonoidus.

Šios medžiagos randamos daržovėse, vaisiuose, uogose, ankštiniuose augaluose, žalumynuose, riešutuose ir sėklose.

Ypač naudinga reguliariai vartoti:

▪ įvairias daržoves;

▪ žalialapes daržoves ir žalumynus;

▪ kopūstines daržoves (brokolius, žiedinius kopūstus, briuselinius kopūstus, kopūstus);

▪ vaisius ir uogas;

▪ ankštinius augalus;

▪ pilno grūdo produktus;

▪ linų sėmenis ir kitas sėklas.

Kodėl nepakanka vien vitaminų papildų?

Kartais manoma, kad sveikatai užtenka išgerti vitaminų ar maisto papildų. Tačiau papildai negali pakeisti visaverčio maisto.

Augaluose esančios naudingos medžiagos veikia kartu, todėl jų poveikis yra daug sudėtingesnis nei pavienių vitaminų ar antioksidantų.

Dėl šios priežasties dauguma specialistų rekomenduoja pirmiausia rūpintis kasdiene mityba, o ne ieškoti apsaugos kapsulėse ar tabletėse.

Maži sprendimai – didelė nauda

Dažnai žmonės ieško sudėtingų sprendimų, tačiau svarbiausi principai išlieka paprasti:

▪ daugiau daržovių ir vaisių;

▪ daugiau visaverčio augalinio maisto;

▪ mažiau perdirbtų produktų;

▪ nerūkyti;

▪ nevartoti alkoholio;

▪ būti fiziškai aktyviems;

▪ palaikyti sveiką kūno svorį.

Nepamirškite profilaktinių patikrinimų

Sveika gyvensena gali sumažinti daugelio ligų riziką, tačiau ji negarantuoja visiškos apsaugos. Todėl svarbu ne tik rūpintis mityba ir gyvenimo būdu, bet ir dalyvauti profilaktinėse sveikatos patikrose.

Anksti nustačius ligą, gydymas dažnai būna sėkmingesnis, todėl verta pasinaudoti gydytojų rekomenduojamomis prevencinėmis programomis ir reguliariai stebėti savo sveikatą.

Nė vienas iš šiame straipsnyje aptartų profilaktikos veiksnių negarantuoja, kad žmogus niekada nesusirgs vėžiu. Tačiau jie gali reikšmingai sumažinti riziką ir pagerinti bendrą sveikatą.

Rūpinimasis savo sveikata reikalauja išmintingų kasdienių pasirinkimų. Biblija taip pat ragina gyventi apgalvotai ir atsakingai:

„Todėl rūpestingai žiūrėkite, kaip jūs elgiatės, kad nebūtumėte tartum neišmanėliai, bet kaip išmintingi.“ (Efeziečiams 5, 15)

Linkiu jums išmintingų pasirinkimų ir geros sveikatos!

Parengta remiantis Aleksejaus Chacinskio knyga „Sveikatos ir ilgaamžiškumo paslaptys“

Paskelbta

Virusai ir vėžio rizika

Kai kurie virusai gali būti susiję su navikų vystymusi

Kai kurie virusai gali ne tik sukelti infekcines ligas, bet ir būti susiję su tam tikromis vėžio formomis.

Nors ne kiekvienas užsikrėtęs žmogus suserga, moksliniai tyrimai rodo, kad kai kurie virusai gali turėti įtakos navikų vystymuisi.

Virusai gali ilgai nepastebimai išlikti organizme

Virusai – tai mikroskopiniai infekciniai sukėlėjai, kurių dydis svyruoja nuo 12 iki 500 nanometrų (vienas nanometras yra viena milijardinė metro dalis). Paprasčiausi virusai sudaryti iš RNR arba DNR molekulės, kurią iš išorės gaubia baltyminis apvalkalas. Virusai yra ląsteliniai parazitai. Įsiskverbę į ląstelę, jie joje dauginasi, o vėliau ją pažeidžia arba sunaikina. Kai kurie virusai gali išlikti ląstelėse daugelį metų nesukeldami jokių pastebimų simptomų.

Žmogaus organizme gyvena daug įvairių virusų, tačiau jų žalingas poveikis dažniausiai pasireiškia nusilpus organizmui. Virusinės infekcijos gali sukelti daugelį ligų: tymus, epideminį parotitą, gripą, vėjaraupius, hepatitą, ŽIV infekciją ir kt.; jos taip pat gali pasireikšti karpomis ir pūsleline. Tyrimai rodo, kad kai kurios virusinės infekcijos gali būti susijusios su navikų vystymusi.

Mokslininkai jau seniai tyrinėja virusų ryšį su navikais

Taip pat atliekami tyrimai, nagrinėjantys, ar kai kurie gyvūnų virusai, galintys sukelti navikus gyvūnams, tam tikromis aplinkybėmis gali būti perduodami žmogui per gyvūninės kilmės produktus ir turėti įtakos sveikatai. Tačiau šiuo metu moksliniai duomenys dar nėra galutiniai.

1910 metais mokslininkas P. Rausas iš viščiukų sarkomos naviko pagamino specialų filtratą iš suardytų ląstelių ir suleido jį sveikiems paukščiams. Po kurio laiko užkrėstiems paukščiams išsivystė sarkoma. Taip buvo parodyta, kad virusinė infekcija gali turėti įtakos naviko vystymuisi. Už šį atradimą mokslininkas vėliau buvo apdovanotas Nobelio premija.

1936 metais Dž. Bitneris atrado vadinamąjį „pieno faktorių“. Jis pastebėjo, kad pelės, maitinančios jauniklius pienu, kartu perduoda ir šį faktorių, susijusį su pieno liaukų vėžio atsiradimu palikuonims. Tai buvo vadinamoji aukšto sergamumo vėžiu pelių linija. Kai jaunikliai iš tokios linijos nuo gimimo būdavo perduodami maitinti kitai patelei, jų sergamumas smarkiai sumažėdavo. Ir priešingai – kai jauniklius iš mažo sergamumo linijos maitindavo patelės iš didelio sergamumo linijos, sergamumas padidėdavo. Vėlesni tyrimai parodė, kad šis „faktorius“ buvo virusas, perduodamas su pienu.

Kokie virusai šiandien siejami su tam tikromis vėžio formomis?

Šiandien yra aiškiai nustatytas ryšys tarp kai kurių vėžio formų ir virusinių infekcijų. Hepatito B ir hepatito C virusai gali prisidėti prie kepenų vėžio vystymosi. Žmogaus T limfotropinis virusas gali būti susijęs su suaugusiųjų T ląstelių leukemija. Užsikrėtimo rizika kyla tada, kai sergančio žmogaus kraujas patenka kitam žmogui, rečiau – ilgalaikių intymių santykių metu. Žmogaus papilomos virusas gali sukelti gimdos kaklelio vėžį. Profilaktinė vakcinacija padeda sumažinti šio vėžio riziką. Epstein–Barr virusas siejamas su Burkito limfoma, nosiaryklės vėžiu ir galbūt kai kuriais kitais navikais.

Kodėl ne visi užsikrėtę suserga?

Tačiau net ir užsikrėtus virusais vėžys išsivysto ne visiems žmonėms. Sveikas organizmas dažnai geba kontroliuoti onkogeninius virusus. Nors daug žmonių yra užsikrėtę žmogaus papilomos virusu ar Epstein–Barr virusu, tik nedidelei daliai išsivysto su jais siejami navikai. Tam įtakos turi imuninės sistemos būklė, genetiniai ir aplinkos veiksniai bei bendras gyvenimo būdas.

Kas padeda stiprinti organizmo apsaugą?

Imuninę sistemą padeda palaikyti visavertė mityba, fizinis aktyvumas, pakankamas miegas ir streso kontrolė.

Darydami viską, kas nuo mūsų priklauso, įgyjame pranašumą — galime pasitikėti Dievo pažadu: „Nereikės tau bijoti nakties siaubo nei strėlės, iššautos dieną, nei maro, sėlinančio tamsoje, nei rykštės, niokojančios vidudienį.“ (Psalmių 91, 5–6)

Parengta remiantis Aleksejaus Chacinskio knyga „Sveikatos ir ilgaamžiškumo paslaptys“

Paskelbta

Ar mėsa gali didinti vėžio riziką?

Daugelis žmonių mėsą laiko svarbiu baltymų ir geležies šaltiniu. Tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad dažnas raudonos ir ypač perdirbtos mėsos vartojimas gali didinti kai kurių vėžio rūšių riziką.

Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (IARC) perdirbtą mėsą (pvz., dešras, dešreles, kumpį, šoninę) priskiria veiksniams, didinantiems vėžio riziką. Taip pat yra gana stiprių mokslinių duomenų, kad dažnas raudonos mėsos (jautienos, kiaulienos, avienos) vartojimas gali didinti vėžio riziką.

Mėsos terminio apdorojimo metu, ypač kepant aukštoje temperatūroje ar rūkant, gali susidaryti heterocikliniai aminai ir policikliniai aromatiniai angliavandeniliai – medžiagos, galinčios pažeisti DNR (ląstelėse esančią genetinę medžiagą). Panašios kancerogeninės medžiagos susidaro ne tik ruošiant mėsą, bet ir rūkant žuvį ar kitus maisto produktus.

Gaminant dešras, dešreles ir kitus perdirbtus mėsos gaminius dažnai naudojami nitritai ir nitratai. Jie padeda ilgiau išlaikyti produktą ir suteikia jam būdingą rausvą spalvą. Tačiau organizme šios medžiagos gali virsti nitrozaminais – junginiais, siejamais su padidėjusia vėžio rizika.

Raudonoje mėsoje esanti hemo geležis taip pat gali skatinti oksidacinius procesus ir didinti storosios žarnos gleivinės pažeidimo riziką.

Tyrimai rodo, kad dažnesnis raudonos ir perdirbtos mėsos vartojimas siejamas su didesne storosios žarnos, taip pat kai kurių kitų vėžio rūšių rizika.

Tai nereiškia, kad vienkartinis mėsos valgymas būtinai sukels ligą. Tačiau kuo dažniau tokie produktai vartojami, tuo didesnė gali būti ilgalaikė rizika.

Augalinis maistas – ankštiniai, pilno grūdo produktai, daržovės, vaisiai, riešutai ir sėklos – gali suteikti pakankamai baltymų ir kitų svarbių maistinių medžiagų be šių papildomų rizikos veiksnių.

Linkiu rinktis maistą, kuris stiprina sveikatą ir mažina ligų riziką.

Mūsų kasdieniai pasirinkimai daro didelę įtaką ilgalaikei sveikatai.

„Kodėl mokate pinigus už tai, kas nėra duona, ir atiduodate uždarbį už tai, kas nepasotina?“ (Izaijo 55, 2)

Šaltiniai:
– Aleksej Chacinskij knyga „Sveikatos ir ilgaamžiškumo paslaptys“
– PSO Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (IARC): https://www.iarc.who.int/wp-content/uploads/2018/07/pr240_E.pdf

Paskelbta

Pelėsiai maiste ir vėžio rizika

Pelėsis maiste daugeliui žmonių atrodo tik nedidelis gedimo požymis. Tačiau kai kurie pelėsiniai grybai gali gaminti toksinus, didinančius vėžio riziką.

Pelėsiniams grybams augant ir dauginantis gali susidaryti įvairios kenksmingos medžiagos. Vienas labiausiai ištirtų pelėsių toksinų yra aflatoksinas B. Aflatoksinas net labai mažomis dozėmis pasižymi stipriu kancerogeniniu, t. y. vėžio riziką didinančiu poveikiu. Su pelėsių toksinų poveikiu siejamas padidėjęs kepenų vėžio paplitimas tarp kai kurių Afrikos gyventojų grupių. Tai ypač būdinga drėgno klimato regionams, kur maisto produktai greitai pasidengia pelėsiu, tačiau dėl maisto trūkumo ar nusistovėjusių įpročių vis tiek vartojami maistui. Tyrimai parodė, kad tokiame maiste buvo randami dideli aflatoksino B kiekiai.

Pelėsiai ir jų toksinai į organizmą gali patekti su pelėsiais pažeistais riešutais, ypač žemės riešutais. Pirkdami riešutus atkreipkite dėmesį, kad jie nebūtų seni, apkartę ar padengti gelsvu arba baltu pelėsiu. Pelėsio pažeisti žemės riešutai džiovinant viduje tampa rusvos spalvos ir įgauna nemalonų skonį. Žemės riešutų sviestą geriau gaminti namuose, o ne pirkti parduotuvėje, nes ne visada galima būti tikriems dėl riešutų kokybės. Be to, žemės riešutai dažnai būna stipriai perkepami, todėl juose esantys riebalai oksiduojasi ir gali susidaryti sveikatai nepalankių junginių. 

Nevartokite sugedusių ar pelėsiu pažeistų maisto produktų – vaisių, daržovių, sūrio bei konservų, kurių paviršiuje atsirado pelėsis.

Linkiu rinktis išmintingai ir saugoti savo sveikatą.

„Mielasis, linkiu, kad viskas tau taip gerai sektųsi ir būtum sveikas, kaip sekasi tavo sielai.“ (3 Jono 1, 2)

Paskelbta

Ar alkoholis gali skatinti vėžio vystymąsi?

Daugelis žmonių alkoholį sieja tik su kepenų pažeidimais ar priklausomybe. Tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad alkoholio vartojimas taip pat gali didinti įvairių rūšių vėžio riziką.

PSO duomenimis, alkoholinių gėrimų vartojimas yra daugelio vėžio rūšių rizikos veiksnys, įskaitant burnos ertmės, ryklės, gerklų, stemplės, kepenų, gaubtinės ir tiesiosios žarnos bei krūties vėžį.

Organizmui skaidant etilo alkoholį susidaro acetaldehidas – medžiaga, pasižyminti stipriu kancerogeniniu, t. y. vėžio riziką didinančiu poveikiu. Alkoholis taip pat veikia kaip tirpiklis kai kurioms kancerogeninėms medžiagoms, kurios gali susidaryti virškinant tam tikrus maisto produktus. Dėl to palengvėja jų prasiskverbimas per žarnyno sienelę ir patekimas į kraują. Dažnas alkoholinių gėrimų vartojimas sutrikdo folio rūgšties pasisavinimą plonojoje žarnoje. Folio rūgštis būtina DNR sintezei ląstelėse ir padeda apsaugoti ląsteles nuo kancerogeninių medžiagų poveikio.

Kartais teigiama, kad raudonojo vyno vartojimas mažina kai kurių vėžio rūšių riziką. Iš tiesų tamsiųjų vynuogių veislėse yra daug fitocheminių medžiagų, pasižyminčių priešvėžiniu poveikiu. Tačiau, kita vertus, fermentacijos metu susidarantis etilo alkoholis yra dažna burnos ertmės vėžio priežastis Pietų Europos šalyse, kur tradiciškai vartojama daug vyno. Didelis kepenų cirozės paplitimas šalyse, kuriose tradiciškai vartojama daug vyno, taip pat verčia susimąstyti ir geriau rinktis grynas vynuogių sultis.

Mūsų pasirinkimai daro įtaką ne tik savijautai šiandien, bet ir ilgalaikei sveikatai. Biblija ragina atsakingai rūpintis tuo, ką darome su savo kūnu:

„Ar valgote, ar geriate, ar ką kita darote, visa darykite Dievo garbei.“ (1 Korintiečiams 10, 31)

Šaltinis: Aleksej Chacinskij knyga „Sveikatos ir ilgaamžiškumo paslaptys“