Gerklę kaitinantis kompresas

Jei pajutote skausmą ar perštėjimą, padidėjusį gleivių kiekį gerklėje, pats laikas imtis skubių Gerkles skausmas - sildantis kompresaspriemonių, kurios padėtų organizmui kovoti su prasidedančia liga. Viena iš tokių nesudėtingų, bet efektyvių priemonių – gerklę kaitinantis kompresas.

Kaitinantis kompresas skiriasi nuo karšto paketo ar karšto kompreso. Kaitinantis kompresas neteikia kūnui šilumos. Priešingai, tai šalta drėgna priemonė, kuri priverčia kūną reaguoti ir pagerina kraujotaką gydomoje vietoje sumažindama gleivinės paburkimą.
Toks kompresas gerklės srityje puikiai tinka gerklės uždegimui, faringitui, tonzilitui, Eustachijaus vamzdelių uždegimui gydyti.

Reikalingos priemonės:

• medvilninė 8-10 cm pločio ir pakankamai ilga medžiagos juosta. Ji turėtų būti tokio ilgio, kad galima būtų du kartus apvynioti aplink kaklą;
• pakankamai ilgas vilnonis šalikas arba vilnonio audinio gabalas. Ilgis turėtų būti toks, kad būtų galima kelis kartus apsukti aplink kaklą;
• saugūs segtukai.

1. Medvilninę medžiagą sumirkykite šaltame vandenyje ir išgręžkite.
2. lšlyginkite ją ant plokščio paviršiaus ir dukart apsukite aplink kaklą.
3. Aplink kaklą, ant drėgnos medžiagos, apvyniokite vilnonį šaliką.
4. Susekite saugiais segtukais, kad kompresas būtų gerai prigludęs, bet neveržtų.
5. Palikite kompresą visai nakčiai. Nuimkite ryte.
6. Nuplaukite kaklo odą šaltu vandeniu. Gerai nušluostykite.

Procedūros etapus galite pamatyti ČIA.

Perspėjimas: Uždėję kompresą, neužilgo pajusitę šilumos jausmą aplink gerklę. Jei jums šalta, vadinasi, nepakankamai prigludusiai apvyniojote kaklą. Jeigu kaklas vistiek nešyla, gali būti, kad organizmo reakcija į šaltą kompresą per silpna. Tada geriau naudoti sausą kompresą.

Rafinuoto cukraus pavojai

CukrusNors cukraus perteklius užkemša žmogaus mašiną kaip nuosėdos automobilio karbiuratorių, tai tėra tik vienas iš cukraus keliamų pavojų. Štai kitos kenksmingos jo pasekmės:

• Vitamino B1 atsargų išeikvojimas kūne.

• Dantų karieso skatinimas – dėl to, kad sudaroma ideali terpė bakterijoms burnoje daugintis, sulėtinama vidinio skysčio cirkuliacija dantyse.

• Imuninės sistemos slopinimas, trukdantis baltųjų kraujo ląstelių gebėjimui naikinti mikrobus.

• Padidintas riebalų kraujyje kiekis (dėl gliukozės perdirbimo į trigliceridus).

• Hipoglikemijos ir galbūt diabeto skatinimas.

• Skrandžio uždegimas, kai skrandžio turinyje yra daugiau kaip 10 procentų cukraus. (Koncentruotas cukrus yra galingas gleivinės dirgiklis.)

• Vidurių užkietėjimas. (Maistas, kuriame gausu cukraus, paprastai turi mažai ląstelienos. Užkietėjimas atsiranda dėl nepakankamo ląstelienos kiekio mūsų maiste.)

Šaltinis: V.V.Fosteris „Naujo gyvenimo pradžia“ 2012 m., 239 psl.

Cukrų galime keisti saldžiais vaisiais. Įvairiems saldainiukams, desertams, kepiniams galima naudoti džiovintus vaisius. Pvz.: užplikytas ir sutrintas datules naudokime gaminant tešlą įvairiems kepiniams, kremus, padažus. Cukrų keičiant džiovintais vaisiais, keičiasi patiekalo spalva, šiek tiek skonis. Bet prie šių pasikeitimų galima priprasti, jei suprantame jų naudą.

Sėdėjimo pavojai – Kėdė gali Jums mirtinai pakenkti !

Sėdėjimas gali būti kur kas pavojingesnis nei anksčiau galvojote. Dažnai save raminame, kad sportuodami 30 min. per dieną save apsaugome nuo ilgo sėdėjimo padarinių. Visgi Australijos mokslininko David Dunstan atlikti tyrimai parodė, kad žmonės, kurie sėdi 4 val. ir daugiau, turi 80% didesnę riziką mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų ir 46% padidėjusią rizika mirti nuo kitų sveikatos negalavimų. Ši rizika išlieka, net jei kasdien mankštinatės. Taip pat mokslininkai įspėja, kad jūs nesate apsaugoti nuo sėdėjimo pavojaus, nors turite stiprius raumenis ar liekną kūną! Tie, kurie priversti ilgai sėdėti, turi didesnę riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu, priaugti antsvorio ir sirgti tam tikromis vėžio formomis. Skandinavijos šalyse vis daugiau įmonių darbuotojus aprūpina darbo stalais, kurie gali būti paaukštinti tam, kad darbą atliktų stovėdami.

Kodėl blogai ilgai sėdėti? Ar neužtenka kalbėti tik apie taisyklingą laikyseną sėdint? Pirmiausia neramina tai, kad sėdėjimas yra pasyvus užsiėmimas. Mokslininkė Olivija Judson teigia: „Mes daugiau kalorijų sudeginame kramtydami gumą nei sėdėdami.“ Buvo apskaičiuota, kad stovinti pardavėja sudegina 1500 kcal per darbo dieną, o sėdinti apie 1000 kcal. Tai paaiškina JAV atlikti tyrimai, kurie parodė, kad žmogus pradėjęs dirbti sėdimą darbą per 8 mėn. vidutiniškai priaugo 7 kg. Tačiau sėdėjimas turi įtakos ne tik antsvoriui.

Mūsų organizme lipoproteinų lipazė (LPL) reguliuoja ir sintetina riebalus. Buvo išsiaiškinta, kad sumažėjus lipoproteinų lipazės kiekiui organizme padidėjo rizika susirgti širdies, kraujagyslių ir kitomis ligomis. Atlikus eksperimentus su pelėmis buvo išsiaiškinta, kad tų pelių, kurios priverstinai gulėjo, lipoproteinų lipazės kiekis organizme labai sumažėjo, o pelių, kurios daugiau stovėjo LPL kiekis organizme padidėjo net 10 kartų. Vėliau gulinčios pelės turėjo kasdien ir ilgai gulėti, ir tam tikrą laiką mankštintis, tačiau LPL jų organizme nepadaugėjo. Taigi, nors mankšta turi daug privalumų, ji negali mūsų išgelbėti nuo per ilgo sėdėjimo žalos.

Ką daryti, jei turite praleisti daug laiko sėdėdami? Galimi įvairūs sprendimai:

• Galima sėdėti ant mankštos kamuolio, kai dirbate kompiuteriu; paaukštinti darbo stalą, kad galėtumėte stovėti, sportuoti su treniruokliais ar daryti tempimo pratimus žiūrėdami televizorių.

• Kalbėdami telefonu atsistokite ir pasivaikščiokite.

• Pasidėkite šiukšlių dėžę toliau, kad reikėtų keletą žingsnių nueiti.

• Kas 30 min. atsistokite ir padarykite tempimo pratimus.

• Nesinaudokite liftu, statykite mašiną toliau nuo darbo vietos, išlipkite stotele anksčiau, išnaudokite kiekvieną galimybę judėti.

Svarbu įsidėmėti, kad nors kasdien mankštinatės tai dar nereiškia, kad gyvenate judrų gyvenimą. Tegu sėdimoji kėdė tampa Jūsų priešu!

„Judėjimas gali pakeisti bet kokį vaistą, tačiau jokie vaistai negali pakeisti judėjimo!“ (Tiso mintis)

Autorius: Corrie Jankevičienė, Sveikos gyvensenos sodyba „Nova Vita“

Natūralios gydymo priemonės – KARŠTA VONELĖ KOJOMS

Šį paprastą gydymo būdą galima naudoti kartu su šiltais kompresais kaip įšilimo procedūrą sušalus. Jis gali būti naudingas gydyti slogą (užgulta nosis), bronchitą ir kitas kvėpavimo sistemos ligas. Karšta vonelė rankoms (plaštakos karštame vandenyje) ir kojoms gali sumažinti kraujagyslinės kilmės galvos skausmus, pvz., migreną. Vonelės gali išgydyti spazmus dubens srityje ir įtampos sukeltą galvos skausmą. Šis metodas dažnai derinamas su kitomis gydymo priemonėmis, norint pagerinti jų poveikį. Atkreipkite dėmesį į įspėjimą!

Reikalingos priemonės:

  • aštuonių ar dvylikos litrų puskubilis;
  • nedidelė antklodė arba paklodė;
  • frotinis rankšluostis;
  • šalti kompresai su ledu ar ledo paketu;
  • karšto vandens šaltinis;
  • indas su šaltu vandeniu;
  • termometras.

    1. Ligonis turi sėdėti kėdėje ar gulėti lovoje. Apsiauskite ją/jį lengva antklode (arba paklode ir šiltesne antklode, jei oras yra vėsus).2. Įpilkite šilto vandens į puskubilį (gilią vonelę) kojoms. Vanduo turėtų būti 39-40° C. Jei turite, pamatuokite termometru, priešingu atveju, patikrinkite vandens temperatūrą alkūne, kad jis nebūtų per karštas.

    3. Padėkite ligoniui įkelti kojas į šiltą vandenį. Uždėkite šaltą kompresą arba pūslę su ledu ant galvos ir sprando. Kompresai ypač reikalingi, kai gydote galvos skausmą ar sinusitą.

    4. Kartkartėmis papildykite karšto vandens, bet nepakelkite temperatūros aukščiau 43° C. (Diabetikams turėtų neviršyti 40° C.)

    5. Patikrinkite, ar neprakaituoja. Retkarčiais pakeiskite kompresus ant galvos ir sprando, kad išlaikytų vėsumą.

    6. Procedūra turi tęstis, kol ligonis visiškai neįšilo arba kol nepalengvėjo simptomai. Tai gali trukti 10-20 minučių. Baigę užpilkite ant kojų šalto vandens. Energingai trindami nušluostykite frotiniu rankšluosčiu.

    7. Ligonį šiltai aprenkite. Įsitikinkite, kad galūnės šiltos.

    8. Trumpam (30 minučių) paguldykite ligonį į lovą. Jei šis gydymas atliekamas vėlai vakare, ligonis gali likti lovoje miegoti.

    Įspėjimas: Šis metodas neturi būti taikomas periferinių kraujagyslių susirgimų ar diabeto atvejais, jei nėra konkretaus gydytojo nurodymo. Juo neturėtų būti gydomi nušalusių kojų pirštai.

Šaltinis: Vernonas V. Fosteris „Naujo gyvenimo pradžia“ 2006 m., 103-105 psl.

Priemonė nuo nuovargio

Nuovargis – viena svarbiausių žmonijos problemų. Šiandien ne tik pagyvenę žmonės skundžiasi nemiga, bet ir 17 – 30 metų amžiaus. Atliekant 3000 savanorių stebėjimą, buvo tiriami tokie miego sutrikimai, kaip sunkus užmigimas, dažnas prasibudimas, mieguistumas dienos metu, košmarai, per daug ankstyvas atsibudimas ir miegas, nesuteikiantis poilsio.
Pasirodė, kad tik 36% savanorių neturėjo šių sutrikimų. Nemiga ir su ja susiję nemalonumai pasitaiko netgi ikimokyklinio amžiaus vaikams. Vokiečių mokslininkai išsiaiškino, kad 12% 4 – 5 metų amžiaus vaikų turi užmigimo problemą. Visame pasaulyje milijonai žmonių klausia: „Kodėl jaučiuosi taip nuvargęs, kaip atsikratyti šio nuovargio, ką galiu padaryti, kad mano miegas būtų pilnavertis?“

1993 metais laikraščiuose pasirodė straipsniai apie Masačusetso valstijos Technologijų Instituto tyrimo rezultatus. Mokslininkai nustatė, kad nedidelės dozės medžiagos, vadinamos melatoninu, pagerina miegą. Tai labai išpopuliarino melatoniną kaip maisto papildą ir jo paklausa augo iki 1994 metų, kada tapo žinomi nauji faktai.
Kas tai per medžiaga melatoninas? Tai nėra svetima mūsų organizmui medžiaga, o hormonas, kurį gamina mūsų smegenų liaukos. Jis neutralizuoja neigiamą laisvųjų radikalų, kai kurių kancerogenų, herbicidų ir radionuklidų poveikį. Melatoninas – geriausias iš visų žinomų antioksidantų.
Jis daug geresnis nei gerai žinomas vitaminas E, kuris neutralizuoja peroksido radikalus, kurie skatina piktybinių auglių atsiradimą. Šis hormonas padeda organizmui susidoroti ir su jau atsiradusiu piktybiniu augliu. Tyrimai parodė, kad melatoninas gali sulėtinti pieno liaukų vėžinių ląstelių augimą. Šiandien jau pripažįstama, kad melatoninas silpnina kasdieninį susidėvėjimą nuo perkrovų, kurias patiria mūsų organizmas.
Šis hormonas gali ne tik gydyti, bet ir pristabdyti tuos pasikeitimus, kuriuos mes paprastai vadiname senėjimu. Melatoninas padeda valdyti stresą. Šveicarų mokslininko Georgeso Maestroni ir jo kolegų tyrimai parodė, kad melatoninas padeda atsistatyti imuninei sistemai, kai ši yra nusilpusi nuo streso. Jis gali pakelti nuotaiką efektyviau nei populiarūs depresijos atveju naudojami preparatai.
Jis gali taip pat sumažinti cholesterolio lygį kraujyje. Tyrimai, kuriuos pravedė Honkongo mokslininkai parodė, kad melatoninas stimuliuoja natūralius cholesterolio transformavimo į tulžies rūgštis mechanizmus. Vokiečių mokslininkų tyrimų duomenimis, melatoninas sumažina cholesterolio gamybos lygį beveik 40%.
Melatoninas taip pat skatina kraujospūdžio mažėjimą ir pulso retėjimą, nes turi savybę stabdyti susijaudinimo procesus. Niujorko Alberto Einšteino medicinos koledžo gydytojas Reuven Sandik pravedė tyrimus susijusius su melatonino įtaka stabdant osteoporozę. Pasirodė, kad melatoninas dalyvauja kalcio apykaitos procese ir mažina kalcio „priešininko“ – hormono kortizolio lygį. Melatoninas taip pat veikia cheminių medžiagų, vadinamų prostaglandinais (PGs), grupę. Vienas iš specifinių prostaglandinų PGE2 skatina osteoporozės vystymąsi. Melatoninas blokuoja jo sintezę, tuo pačiu sumažina jo kiekį iki saugaus, napavojingo kaulams lygio. Atrodytų, kad šios nuostabios savybės turėtų užtikrinti šiam maisto papildui platų tarptautinį pripažinimą.

Tačiau Didžiojoje Britanijoje ir Kanadoje laisvas melatonino platinimas – uždraustas, o gydytojai išrašo jį tik ypatingais atvejais. JAV į melatoniną žiūri taip pat labai atsargiai. 1994 m. JAV Kongreso patvirtintu aktu melatoninas nėra laikomas efektyviu ir saugiu maisto papildu, nes gamintojai negali užtikrinti jo grynumą ir nustatyti tikslų kiekį gaminyje. Ištyrus melatoniną, kuris gaunamas iš mulų epifizės liaukų, 4 iš 6 gaminių neatitiko standartų.
JAV melatoninas yra pripažintas kaip maistinis priedas, tačiau įstatymas draudžia ant įpakavimo įvardinti jį kaip efektyvų ir saugų. Pavojus yra ir tame, kad labai sunku nustatyti reikalingą kiekį kiekvienam amžiui, o perdozavimas yra labai pavojingas. Per didelis melatonino kiekis gręsia nevaisingumu. Tačiau gera žinia mums yra ta, kad mūsų organizmas pats gali gaminti pakankamai melatonino. Jei norime padidinti jo kiekį, turime suprasti kaip mūsų organizmas jį gamina ir galėsime sudaryti sąlygas didesnei šio gyvybiškai svarbaus hormono gamybai.

Melatoninas gaminamas epifizės liaukoje – mažame organe, kuris pasislėpęs giliai tarp didžiųjų smegenų pusrutulių. Ši liauka yra kukurūzo grūdo dydžio ir turi mažyčio kankorėžio formą, todėl ir vadinama „kankorėžinė liauka“. Epifizė – tai ne tik melatonino fabrikas, bet ir epifalamino – baltymo, kuris didina mokymosi sugebėjimus ir lėtina senėjimą, serotonino – hormono, kuris mažina skausmą, gerina nuotaiką, ir arginino vazotocino baltymo, gerinančio gilų miegą.
Taip atrodytų supaprastintas melatonino gamybos procesas: epifizė paima iš kraujo amino rūgštį triptofaną, triptofanas perdirbamas į serotoniną, serotoninas perdirbamas į melatoniną. Melatoninas nėra sandėliuojamas organizme, todėl labai svarbu, kad jo gamyba vyktų kasdien. Senstant melatonino gamybos lygis mažėja, tačiau mūsų organizmas turi galimybę sulėtinti šį mažėjimą. Melatonino susidarymo procesas yra valdomas paros ciklo dienos ir nakties pasikeitimais.
Naktį melatonino gamyba padidėja 5 – 10 kartų. Didžiausias kiekis pagaminamas tarp antros ir trečios valandos naktį. Tačiau gamybos tempo didėjimas prasideda nuo 22 iki 24 val., todėl labai svarbu, norint padidinti melatonino gamybą, anksčiau gultis miegoti. (“Iki vidurnakčio miegas žymiai kokybiškesnis. Dvi gero miego valandos iki vidurnakčio yra žymiai geriau, nei keturios po vidurnakčio.” Ellen G.White) Kartais labai sudėtinga anksti atsigulus užmigti.
Neužmirškite vakarinės maldos, kaip nuo seno darydavo pamaldūs žmonės, kad eidami miegoti jaustumėte ramybę širdyje ir mylinčio Dievo apsaugą. „Kai gulsiesi miego, nereikės bijoti, kai ilsėsiesi, miegas tau bus saldus“ (Patarlių 3:24).
Tamsa yra dar viena svarbi melatonino gamybos sąlyga. Pasistenkite, kad miegamajame būtų kiek įmanoma tamsiau. Prieš gaminant melatoniną, epifizė pasigamina serotoniną. Šis hormonas gaminamas dienos metu, todėl dar vienas svarbus sėkmingos melatonino gamybos faktorius yra pakankamas dienos šviesos kiekis.
1988 m. suomių mokslininkai pastebėjo, kad jeigu organizmas gauna pakankamai natūralios šviesos dienos metu, tai pagerina melatonino gamybą naktį. Dirbtinis apšvietimas dienos metu neduoda tokio teigiamo poveikio, nes jo intensyvumas gerokai žemesnis nei natūralus apšvietimas.

Kiti didinantys melatonino lygį faktoriai

• Tyrimai parodė, kad fiziniai pratimai gali padidinti melatonino lygį. Pavyzdžiui, vienas iš tyrimų parodė, kad 1 val. mankštos su treniruokliu padidino melatonino lygį 2 – 3 kartus.

Melatonino yra ir daugelyje maisto produktų. Štai daugiausiai turintys melatonino produktai (pikogramais 1 g produkto): avižos – 1796, kukurūzai – 1366, ryžiai- 1006, razinos – 583, pomidorai – 500, bananai – 460, miežiai – 368.

• Labai naudingas ir maistas, turintis daug triptofano, kurio reikia melatonino gamybai. Tyrimai su gyvūnais parodė, kad didelis L-Triptofano kiekis gali padidinti melatonino kiekį kraujyje 4 kartus. Įdomu, kad gyvūnai, kurie neturėjo epifizės liaukos, turėjo pakankamai melatonino. Tai rodo, kad žarnynas sugeba gaminti melatoniną iš maiste esančio triptofano. Produktai, kuriuose yra daugiausia triptofano (mg / 100 g): sojos sūris tofu – 747, moliūgų sėklos – 578, grūdų glitimas – 510, migdolai – 322, graikiški riešutai – 290.

Vitaminas B6 gali padidinti melatonino lygį. Jis būtinas triptofano perdirbimo į serotoniną procesui. Maisto produktai, turintys daug vitamino B6 (mg / 100 g): saldžioji paprika – 2,22, abrikosai – 0,94, saulėgrąžos – 0,81, sezamas – 0,79, bananai – 0,58, graikiški riešutai – 0,56, lęšiai – 0,54, pupelės – 0,51.

• Galutiniam melatonino gamybos žingsniui reikalingi enzimai, vadinami NAT. Pagrindinė sąlyga, padedanti gamintis NAT enzimams – nuosaikumas valgant: spartietiška mityba (vegetariška ir saikinga).

Trumpas pasninkas (ne daugiau kaip 1 diena) padidina melatonino kiekį žarnyne.

Šaltinis: Laikraštis „Ваши ключи к здоровью“ 2008 07

Chroniškas prostatitas

Kaip jį nugalėti ? Chroniškas prostatitas – tai chroniškas prostatos uždegimas, kurio priežastis dažniausiai yra infekcija. Į šlapimtakius dažniausiai bakterijos patenka iš išorės nuo odos paviršiaus, rečiau per lytinius santykius. Chroniškas prostatitas dažniausiai 30 – 50 metų vyrų problema. Tai yra dažniausiai sutinkamas prostatos susirgimas. Uždegimo požymiai tai: skausmas šlapinantis, apatinėje pilvo dalyje jaučiamas diskomfortas, padažnėjęs noras šlapintis, nedidelis kūno temperatūros padidėjimas, krečia šiurpas. Simptomai dažniausiai nėra ryškūs, tačiau ilgai užsitęsę.

 
Natūralios gydymo priemonės
Maisto racione padidinkite kiekį produktų, turinčių priešuždegiminį poveikį: burokėliai, morkos, salierai, petražolės, spanguolės (2 šaukštai šviežių sutrintų spanguolių į 1 stiklinę vandens). Taip pat gerai vartoti maltus linų sėmenis, po 1 – 2 šaukštus į dieną, ir 1 arbatinį šaukštelį ciberžolės per dieną, vartojant juos kartu su maistu.

 
Cinkas
Kaip skydliaukei reikalingas jodas, o kaulų smegenims – geležis, taip prostatai būtinas cinkas. Joje šio elemento daugiau nei visuose kituose mūsų kūno organuose. Daugelis pacientų, sergantys prostatitu pastebėjo, kad vartojant dideles dozes cinko, sveikatos būklė gerėja. Kasdien būtina suvartoti 10 – 14 mg cinko. Dauguma žmonių, kurių mityba subalansuota, gauna šio elemento pakankamą kiekį su tokiais produktais kaip: riešutai, moliūgų sėklos, saulėgrąžų sėklos, kviečių sėlenos, kviečių gemalai, alaus mielės, žirniai, lęšiai. Nereikėtų vartoti aštrių prieskonių, ketčupo, majonezo, gyvulinės kilmės riebalų, nes šie produktai didina uždegimą.

 
Fitoterapija
Vartokite nuovirą iš žolių rinkinio: 1 šaukštas kukurūzo purkų, paprastojo saldymedžio šaknies 2 arb.šaukšteliai, 1 šaukštas dirvinio asiūklio žolės trims stiklinėms vandens. Vartoti po vieną mėnesį kelis kartus metų bėgyje. Vartoti reikėtų 3 kartus per dieną pusvalandis iki valgio.

 
Hidroterapija
Pasirinktinai galite naudoti vieną iš šių procedūrų, priklausomai nuo jūsų savijautos. Procedūras darykite kartą per dieną arba 2 – 3 kartus, jeigu yra ligos paūmėjimas. Hidroterapijos kursą pakartokite kelis kartus per metus.
1. Sėdima kontrastinė vonelė, karšta (38 – 42 °C temp. – 3 min.) ir šalta (15 – 20 °C – 30 sek.), pakartoti 5 kartus per vieną procedūrą. Vienas kursas – 10 – 15 procedūrų.
2. Karšta sėdima vonelė. Žmogus atsisėda į dubenį su karštu (40 – 42 °C temp. – 10 min.). Tuo pačiu metu kojas pamerkia į kitą dubenį su tokios pat temperatūros vandeniu. Procedūra pabaikit šaltu dušu, kuris trunka 20 sekundžių. Vienas kursas – 10 – 15 procedūrų.
3. Karšta kojų vonelė (40 – 42 °C temp.) 20 – 30 min. Vienas kursas – 10 – 15 procedūrų.

 

Kiti patarimai

Venkite peršalimo, nesėskite ant šaltų paviršių, į nepašildytą automobilį be pašiltinimo ant sėdynės. Atšąlus kūno sričiai, kur yra prostata, susiaurėja kraujagyslės, tuo pačiu pablogėja kraujo apytaka. Todėl toje vietoje susilpnėja imuninės sistemos efektyvumas. Tai palankios sąlygos uždegimui išsivystyti. Išgerkite ne mažiau kaip 2 litrus vandens per parą. Kasdien (jeigu įmanoma keliskart per dieną) darykite pratimus, kurie padeda sugrįžti veniniam kraujui iš mažojo dubens organų: atsigulkite ant nugaros, po užpakaliu pakiškite pagalvėlę, kad dubuo būtų aukščiau pečių, ir kojomis „minkite dviračio pedalus“.

 
Jeigu laikysitės šių rekomendacijų jūs pajusite žymų savijautos pagerėjimą. Linkime jums sveikatos.

Šaltinis: Sanatorijos „Наш Дом“ gydytojų kolektyvas (Ukraina), Laikraštis „Ваши ключи к здоровью“, 2011 01