Sveikatos EXPO Telšiuose!

Nuoširdžiai dėkojame visiems, kurie praėjusį sekmadienį (gegužės 17 d.) apsilankė Sveikatos EXPO Telšiuose!

Buvo labai malonu susitikti, pabendrauti, pasidalyti žiniomis apie sveikatą, atlikti sveikatos rodiklių matavimus ir kartu paragauti sveikų augalinių gaminių.

Džiaugiamės, kad kiekvienas apsilankęs galėjo ne tik gauti praktinių patarimų sveikesniam gyvenimui, bet ir dovanų išsirinkti knygų fizinės ir dvasinės sveikatos temomis.

Ypatinga padėka visiems savanoriams, kurie skyrė savo laiką, jėgas ir širdį tarnauti žmonėms. Jūsų nuoširdumas ir pasiaukojimas padėjo sukurti šiltą, jaukią ir prasmingą atmosferą.

Tikime, kad net ir trumpas pokalbis ar viena gera knyga gali tapti paskatinimu žengti svarbų žingsnį geresnės sveikatos ir vidinės ramybės link.

Čia rasite visų renginio metu ragautų gaminių receptus:

Kaip išsirinkti raudonos ir artimos infraraudonos šviesos (RLT / PBM) lempą?

Po straipsnio apie raudonos šviesos naudą sulaukiau klausimo: „O kaip suprasti, kuri lempa gera?“

Raudonos ir artimos infraraudonos (RLT / PBM) šviesos terapija vis labiau populiarėja dėl savo gebėjimo mažinti uždegimą, gerinti kraujotaką, padėti odai ir raumenims atsistatyti.
Tačiau rinkoje yra labai daug skirtingų prietaisų — nuo paprastų raudonų lempučių iki tikros terapinės įrangos.

Šiame mini gide pateikiu pagrindinius kriterijus, kurie padės išsirinkti tikrą, o ne dekoratyvinę ar vien tik šildančią lempą.

1. Pirmas ir svarbiausias kriterijus: bangos ilgiai

Kad lempa būtų tikrai terapinė, gamintojo aprašyme turi būti nurodyti šviesos bangos ilgiai (nm).

  • Raudona šviesa: 630–670 nm
  • Artima infraraudona: 800–880 nm (dažniausiai 850 nm)

Jei gamintojas nenurodo „nm“ skaičių — tai ne terapinė lempa. Gali būti tiesiog dekoratyvinė ar tik šildanti.

2. Geriausia, kai lempa turi abu spektrus

  • Raudona (~660 nm) veikia odos paviršių (kolagenas, žaizdos, randai).
  • NIR (~850 nm) prasiskverbia iki 3–5 cm ir veikia raumenis, sąnarius, limfą, nervus.

Todėl idealiausia lempa yra kombinuota – su abiem bangomis.

3. Dydis pagal poreikį

  • Maža lempa — puikiai tinka veidui, sąnariui, vienai konkrečiai vietai (veiksminga ir nebrangu).
  • Vidutinė panelė — kaklui, nugarai, keliams (jei planuojama naudoti dažnai).
  • Didelė panelė — jei norisi sisteminio poveikio, viso kūno terapijos, giluminio uždegimo mažinimo (brangiausia, bet efektyviausia.)visam kūnui, sportininkams, sisteminiam uždegimo mažinimui.

4. Sertifikatai – saugumo ženklas

Ieškok tokių žymėjimų:

  • CE
  • RoHS

Jie rodo, kad prietaisas pagamintas laikantis ES saugos standartų.

5. Aušinimas – svarbu tik didelėms panelėms

Dažnas klausimas: ar būtina, kad lempa turėtų ventiliatorių?

✔️ Didelės panelės (daug LED, didelė galia) → taip, ventiliatorius reikalingas, kad neperkaistų.
✔️ Mažos ir vidutinės lemposvisiškai saugios ir be ventiliatoriaus, nes jų LED galia nedidelė, o korpusas išsklaido šilumą natūraliai.

6. Aiškios instrukcijos

Rinkis gamintoją, kuris aiškiai nurodo:

  • rekomenduojamą atstumą,
  • sesijos laiką,
  • kiek kartų per savaitę naudoti.

Tai rodo, kad gamintojas pats supranta terapijos principus.

Ar terapinė raudona šviesa gali sukelti odos vėžį?

Ne.
Šios lempos neskleidžia UV spindulių, kurie sukelia odos vėžio riziką.

Tačiau labai svarbu:

Jei yra melanoma ar įtartinas odos darinys, į tą vietą šviesti negalima, nes nenorime skatinti naviko metabolizmo.

Išvada

Jeigu gamintojas nurodo:

✔️ 660 nm + 850 nm
✔️ CE / RoHS
✔️ raudonos + NIR kombinaciją
✔️ aiškias instrukcijas

— tai yra tinkama terapinė lempa namų naudojimui.

Šaltiniai

  1. Cleveland Clinic – Red Light Therapy
    https://my.clevelandclinic.org/health/articles/22114-red-light-therapy
  2. Healthline – Red Light Therapy: Everything You Need to Know
    https://www.healthline.com/health/red-light-therapy

Stebėkitės!

Nuostaba, susižavėjimas, švelnumas, žavesys – visos šios emocijos praturtina mūsų gyvenimą.

Kartą ėjau su pažįstama per vieną istorinę miesto aikštę. Mane, nors ten buvau jau ne pirmą kartą, vis tiek žavėjo viskas: senoji grindinio danga, aikštės didybė, pati mintis, kad esu vietoje, kur alsuoja istorija. Tačiau, pažvelgusi į savo bičiulę, kuri neturėjo nė menkiausios šypsenos, pagalvojau: kaip turbūt nuobodu gyventi, kai į viską žiūri abejingai.
Vėliau sužinojau, kad gebėjimas stebėtis ne tik suteikia ryškesnių spalvų kasdienybei – jis yra gyvybiškai svarbus mūsų smegenų jaunystei.

Mūsų smegenys taip sukurtos, kad vienodumas, monotoniškas režimas ir staigus protinės veiklos sumažėjimas joms kenkia. Tyrimai rodo, kad žmonės, išėję į pensiją ir nerandantys naujų, įdomių užsiėmimų, dažniau praranda gyvenimo džiaugsmą ir protinį aktyvumą. O tie, kurie išlieka smalsūs ir įsitraukia į veiklas, ilgiau išsaugo aiškų protą ir vidinį jaunatviškumą.

Mokslininkai taip pat mano, kad senatvinės demencijos priežastis gali būti ta, jog smegenys tiesiog pamažu tampa mažiau aktyvios, jei nebesimokai nieko naujo ir nepatiri įspūdžių. Kam stengtis, jei, rodos, viską jau žinai ir viską moki? Kam būti budriam, jei viskas atrodo gerai? Todėl protinis aktyvumas ir mokymasis visą gyvenimą padeda ilgiau išlaikyti aiškų mąstymą.

Kai stebimės, smegenys suaktyvėja ypatingu būdu – formuojasi nauji neuronų ryšiai. Mes tampame dėmesingesni, imlesni, pasirengę mokytis.

Psichologai sako, kad gebėjimas žavėtis tiesiogiai susijęs su mūsų gerove. Žmonės, išlaikę šį gebėjimą, atsparesni stresui, depresijai ir perdegimui. Jie tiesiog mato daugiau džiaugsmo galimybių kasdienybėje.

Gal pastebėjote, kad smegenims reikia įvairovės? Kai pirmą kartą apsilankome gražioje ar įdomioje vietoje, jaučiame stiprias emocijas. Bet sugrįžę antrą kartą to paties efekto nepatiriame. Nobelio premijos laureatas Danielis Kahnemanas pasakoja apie šį reiškinį savo pavyzdžiu. Atostogaudamas su žmona mažame viešbutyje prie Didžiojo Barjerinio rifo (Australijoje), jis netikėtai sutiko kolegą. Po dviejų savaičių, būdamas Londono teatre, šalia jų vėl sėdėjo tas pats kolega! Keista, bet antroji pažintis jų jau taip nebestebino, nors tikimybė sutikti tą žmogų Londone buvo dar mažesnė. Mūsų smegenys jau buvo „priskyrusios“ šį kolegą kategorijai „tas, kurį sutinkame užsienyje“, todėl netikėtumas sumažėjo.

Iš to galima padaryti dvi išvadas:

1. Kiek įmanoma keiskite aplinką.
Kada paskutinį kartą lankėtės naujoje vietoje – gal bent kitame miesto rajone? Jei turite atostogas, būtinai išvažiuokite kur nors, net jei tik trumpam (įprasta sodyba, kurioje lankotės nuolat, nesiskaito). O kada paskutinį kartą pakeitėte ką nors namuose? Nebūtina daryti remonto – užtenka šiek tiek perstatyti baldus ar pridėti naujų dekoro detalių. Kai daiktai atsiduria neįprastoje vietoje, smegenims reikia kurti naujus ryšius.

2. Išmokite stebėtis įprastais dalykais.
Ar esate pastebėję, kokių įmantrių formų būna balos? Kada paskutinį kartą jums buvo įdomu pamatuoti jų gylį? Ar žinote, per kiek laiko jos išdžiūsta jūsų kieme?

Vaikas iki trejų metų vystosi neįtikėtinai greitai. Mažyliai, pažindami pasaulį, nuolat stebisi, žavisi, viską nori paliesti, paragauti, pauostyti, apie viską klausinėja. Bet sulaukęs 6–7 metų, vaikas prie daug ko pripranta – pasaulis jam jau nebe toks nuostabus. Todėl vystymasis sulėtėja. O paauglys nuo 12 metų jau sako: „Manęs niekuo nebenustebinsi!“

Imkite pavyzdį iš mažų vaikų – mokykitės iš jų! Mes, suaugusieji, pernelyg retai pastebime, koks nuostabus gali būti balos atspindys ar vikšro judesys. Jei šalia jūsų yra smalsių mažylių – bent kartais pasmalsaukite kartu su jais.

Patarimai, kaip iš naujo išmokti stebėtis:

  • Atkreipkite dėmesį į smulkmenas.
  • Rašykite „stebėjimosi dienoraštį“.
  • Užduokite klausimus.
  • Būkite atviri naujovėms, išbandykite.
  • Bendraukite su įdomiais žmonėmis.

Tikiuosi, šis tekstas jus bent truputį nustebino!

„Šlovinu Tave, nes esu nuostabiai padarytas. Tavo visi darbai nuostabūs – aš tai gerai žinau.“ (Biblija, Psalmių 139, 14)

Parengė: Anna Gluchova, sveikos gyvensenos instruktorė

Šaltinis: 8doktorov.ru

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM