Blogi įpročiai – Sveikas.info

2023-07-31

Visceraliniai riebalai

Visceraliniai riebalai – tai mūsų kūno rezervinis maistas, energijos atsargos riebalinio audinio pavidalu. Skirtingai nuo poodinių riebalų, kurie kaupiasi klubuose, pilve ar juosmenyje, visceraliniai riebalai yra daug giliau, supa visus gyvybiškai svarbius organus.

Visceralinių riebalų kaupimosi priežastis – nesubalansuota mityba, fizinio aktyvumo stoka, žalingi įpročiai ir kiti veiksniai. Daugelis mano, kad visceralinių riebalų koncentracijos padidėjimas – su amžiumi susijęs pokytis. Tačiau amžius ne pagrindinė priežastis.

👉🏻 Visceralinių riebalų PAVOJUS:

▫ Didėjant krūviui kojoms atsiranda venų varikozė.

▫ Spaudžia širdį, o tai sukelia miokardo infarktą, aterosklerozę ir daugelį kitų širdies ir kraujagyslių sistemos ligų.

▫ Sudaro palankias sąlygas vėžio atsiradimui.

▫ Gresia hormoniniu disbalansu ir įvairiais medžiagų apykaitos sutrikimais.

👉🏻KAIP atsikratyti visceralinių riebalų?

Visceraliniai riebalai nyksta kartu su poodiniais riebalais, vienintelė išimtis gali būti endokrininės sistemos ligos. Todėl, norint išspręsti problemą, būtina:

▫ Teisingai maitintis, pirmenybę teikiant augaliniam maistui.

▫ Padidinti fizinį aktyvumą.

▫ Gerti pakankamai vandens. Tai padės pagreitinti riebalų pertekliaus, įskaitant visceralinių riebalų, deginimo procesą. Per dieną reikia išgerti ne mažiau kaip 30 ml vandens 1 kilogramui kūno svorio.

▫ Padidinkite vitamino C koncentraciją.

▫ Apribokite greitų angliavandenių ir riebalų suvartojimą.

▫ Venkite ilgalaikio streso ir raminamųjų preparatų.

Šaltinis: 8doktorov.ru

2023-07-172023-07-17

Ar visos tradicijos naudingos: taukai ir kraujas

Kraštuose, kur mėsai skerdžiami gyvūnai, nuo neatmenamų laikų prigijo ir patiekalai iš kraujo. Skerdžiant gyvūną, kraujas nuleidžiamas į švarų indą, atšaldomas. Lietuviai, latviai, estai, airiai iš skerstuvių kraujo gamina kraujines dešras. Europoje taip pat populiarus jautienos kepsnys (steikas) su krauju.

⁉️ Teigiama, kad kraujas yra būtinas ir naudingas maisto produktas. Bet ar tikrai taip?

👉🏻Kraujas perneša deguonį ir maistines medžiagas į visus organus ir audinius. Tuo pačiu pašalina kenksmingas medžiagas, tokias kaip šlapalas, amoniakas, šlapimo rūgštis, kreatininas, merkaptanas ir kt. Jos neutralizuojamos ir pašalinamos iš organizmo per kepenis ir inkstus. Vartodamas kraują kaip maistą, žmogus gauna ne tik naudingų, bet ir kenksmingų medžiagų, papildomai apkraudamas vidaus organus, ypač kepenis. Kraujyje daug hormonų, ypač streso, kurie dideliais kiekiais išsiskiria į kraują tuo metu, kai gyvūnas vedamas skersti. Patekę į mūsų organizmą, hormonai daro neigiamą poveikį. Kraujas – sunkus maistas, nes jo virškinimas yra sunkus procesas, kas neigiamai veikia skrandį.

👉🏻Draudimas naudoti kraują turi ir dvasinę reikšmę. Šį įsakymą Dievas davė ne tik žydams, jis galioja kiekvienam žmogui. “Jei kas iš izraelitų ar iš ateivių, gyvenančių tarp jūsų, sumedžiotų gyvulį ar paukštį, kurį leista valgyti, turi išlieti jo kraują ir užkasti jį į žemę. Juk kiekvienam gyvūnui gyvastis – kraujas – yra jo gyvybė. Todėl aš sakiau izraelitams: nevalgysite kraujo jokio gyvūno, nes kiekvieno gyvūno gyvybė yra jo kraujas; kas valgytų kraują, bus pašalintas.“ (Kunigų 17:13,14)

👉🏻Taukai ar gyvūnų vidiniai riebalai taip pat netinka maistui. Juose yra daug sočiųjų riebalų ir cholesterolio, kurie yra viena iš pagrindinių širdies ligų ir insulto priežasčių. Gyvūniniai riebalai sunkiai ir ilgai virškinami skrandyje, didėja rizika susirgti pankreatitu – kasos uždegimu, taip pat cholecistitu – tulžies pūslės uždegimu. Vartojant sočiuosius gyvūninius riebalus, pilvo srityje daugėja riebalinio audinio, atsiranda antsvoris. Laikui bėgant sutrinka hormonų pusiausvyra organizme. Mūsų organizmui gyvūniniai riebalai netinka. Sveikiau vartoti šiek tiek šalto spaudimo aliejaus, riešutus, sėklas ir kitus augalinius produktus, kuriuose gausu sveikų, naudingų riebalų.

❗️Įsakymas apie kraują ir taukus atėjo pas mus iš senų laikų, tačiau aktualus ir šiandien. Jei pasitikėsime Viešpačiu mitybos klausimais, turėsime palaiminimą. Visi Dievo įsakymai yra prasmingi ir naudingi tiems, kurie jų laikosi.

„Tai amžinas įsakas visoms jūsų kartoms, kad ir kur jūs gyventumėte: nevalgysite jokių taukų nei jokio kraujo“.“ (Kunigų 3:17)

🧡 Būkite sveiki 🙂

Šaltinis: Aleksej Chacinskij „Sveikatos ir ilgaamžiškumo paslaptys”

2023-06-07

Natūralios priemonės, padedančios metant rūkyti

👉🏻Kad būtų lengviau susidoroti su blogu įpročiu, reikia padėti organizmui atsikratyti nikotino. Tam padės vanduo ir vitaminų sultys.

Kad žmogui būtų lengviau mesti rūkyti, jo organizmui reikia vandens ir tam tikrų vitaminų. Vanduo padeda pašalinti nikotiną su šlapimu. Vitaminas C yra puikus priešnuodis nikotinui. Vitaminas A atkuria tabako dūmais pažeistas kvėpavimo takų gleivinės ląsteles. B grupės vitaminai apsaugo nuo nerimo ir palaiko valią. Sultyse, skirtose apsivalymui nuo nikotino, yra visi ingredientai, kurie gali padėti buvusiam rūkaliui, idealiomis proporcijomis: vitaminas C – laimuose, vitaminas A – morkose, vitaminas B – daigintuose kviečių grūduose.

👉🏻Tailando Srinakharinwirot universiteto atlikto tyrimo duomenimis, žaliosios citrinos (laimai) slopina norą rūkyti. Įrodyta, kad kuo daugiau suvartojama vaisių, ypač laimų ir citrinų, tuo mažesnis noras rūkyti.

VITAMINŲ SULTYS

Vienai porcijai (250 ml) reikės:

▫ 2 laimų (žaliųjų citrinų) arba citrinų,

▫ 4 vidutinio dydžio morkų,

▫ 1 a.š. šaukštas daigintų kviečių grūdų,

▫ 1 arb. šaukštelis saldiklio (klevų sirupo, medaus) arba pagal skonį stevijos,

▫ 2 mėtų lapelių.

Nulupkite laimus, kad išvengtumėte pernelyg aštraus skonio. Sulčiaspaudės pagalba iš laimų ir morkų išspauskite sultis. Smulkintuvu sultis išplakite kartu su daigintais kviečių grūdais ir saldikliu. Pabaigoje įdėkite mėtų lapelius.

Paruošta pagal: 8doktorov.ru

2023-06-052023-06-04

Dievas, kuris išlaisvino mane

Kaip padėti rūkaliui, kuris nori mesti rūkyti, ar bet kuriam, nesusitvarkančiam su priklausomybe, negalinčiam įveikti blogą įprotį.

▫ Man buvo 28 metai, ir man viskas buvo gerai. Jei kada nors sutikote žmonių, kurie sako: „Nereikia man tavo Jėzaus“, galiu pasakyti, kad tokia ir buvau. Iki vieno apsilankymo pas gydytoją, kai man pasakė: „Ei, mažute, viskas blogai. Turi pradėti gyventi sveikai“. „Visų pirma, turi tuoj pat mesti rūkyti, tiesiog šiandien, o tada imsies viso kito “, – pasakė man griežtas vyras baltu chalatu. Buvau šiek tiek nusivylusi. Jei reikia mesti, tai mesiu.

Tik užbaigsiu bloką. Blokas baigėsi. Pakelis, nupirktas „paskutinį kartą“, taip pat baigėsi. Bet juk darbe įtampa. Dar vienas. Po to dar. Tada keli iš karto. Tai panašu į tai, kaip žmonės, prieš pradėdami laikytis dietos, prisivalgo tiek, kiek iki tol dar niekada nebuvo valgę. Taip ir aš, rūkiau tiek, kiek nebuvau rūkiusi per 8 savo „nikotino patirties“ metus.

Nusprendžiau, kad pirmiausia pereisiu prie avižinių dribsnių ir garuose troškintų daržovių, išvis nebevartosiu alkoholio, o tik tada galiausiai mesiu rūkyti. Gydytojas šį planą greit “užtrumpino”. Rodikliai nepasikeitė, jis tik galva lingavo: „Juk apie savo problemas žinojai nuo vaikystės. Kodėl reikėjo pradėti?”

Negalėjau mesti rūkyti. Aš tiesiog negalėjau. Tai siaubinga našta, kuri griaužė mane iš vidaus. Kiekvienas, kuris kada nors turėjo priklausomybę, gali mane suprasti. Tai baisus jausmas, kai tu, suaugęs, protingas žmogus, negali savęs kontroliuoti, kai užklumpa valios paralyžius, ir nedarai to, ką turėtum. Kiekviena cigaretė sukelia sąžinės graužatį, tačiau tuo pačiu neįmanoma atsisakyti. Lyg būtum pririštas. Mano priklausomybė nebuvo cheminė. Ji buvo tik galvoje. Ir nuo to buvo tik sunkiau. Žinojau, kiek žmonių metė rūkyti valios pastangomis, ir nuo to man darėsi tik sunkiau.

Vieną dieną kalbėjomės su drauge. Pasakiau: „Aš daugiau nebegaliu“. Ji atsakė: „Žinau, Kas gali padėti“. Ji kalbėjo ne apie narkologą ar bobutes. Ji kalbėjo apie Dievą, į Kurį pasiūlė kreiptis.

Neturėjau ko prarasti. Buvau palūžusi. Žlugo visi mano „aš galiu bet ką“ ir „aš pati“, o kartu su jais ir mano įsitikinimai, kad man nereikia pagalbos iš aukščiau. Man jos reikėjo. Mano pakelyje buvo likusi paskutinė cigaretė. „Jei ir tai nepadės, nueisiu į parduotuvę rytoj ryte“, – pasakiau ir atsiklaupiau. Aš pravirkau. Pirmą kartą gyvenime meldžiausi Dievui. Anksčiau maniau, kad tai daro tik tie, kuriems gresia mirtis. Bet dabar suprantau, kad būna daug kasdieniškesnių situacijų, kuriose žmogus, anksčiau buvęs stiprus ir nepriklausomas, gali jaustis tarsi surakintas grandinėmis. Prašiau Dievo padėti. Pasakiau: „Tai mano gyvybės klausimas“. Prašiau atleidimo už visus „Man nereikia Jėzaus“, kuriuos buvau sakiusi savo draugei. Pripažinau, kad man reikia Jėzaus. Ir sekančią dieną mečiau rūkyti.

Tai įvyko tarsi nepastebimai. Atrodė, kad bus „Bach!“, ir aš bėgsiu šaukdama visai apylinkei, kad nebesu nuo nieko priklausoma. Bet pabudau su mintimi, kad nieko nepavyko. Nuėjau praustis, paskui pasivaikščiojau su mamos šunimi. Galvoje sukosi mintis: „Reikia nueiti cigarečių“. Bet skubėjau į darbą, kur buvo svarbus susitikimas. O po jo buvo pietūs, po to vizitas pas gydytoją. Kai prie įėjimo į polikliniką rausiausi savo rankinėje ieškodama paso, pamačiau pakelį su viena cigarete. Man lyg per galvą trenkė. Jau 3 valanda dienos. Aš nerūkiau visą dieną! Vaikščiojau su mintimi, kad neturiu cigarečių, todėl visą dieną galėjau išsiversti be jų. Būtent tada aš vos ne apsipyliau ašaromis tiesiog ligoninės koridoriuje. Būtent tada aš pergalingai pasakiau gydytojui: „Aš mečiau“. Būtent tada aš patikėjau Dievu.

👉🏻 Noriu kreiptis į tuos, kurie priklausomi. Nesvarbu nuo ko. Žinau tą jausmą, kai rankos surištos. Aš žinau, kas yra valios paralyžius. Prisimenu, kas tai, kai jautiesi lyg riedi žemyn. Tada atrodo, kad niekas nepadės, kad taip ir numirsi – nelaimingas, silpnavalis ir sergantis. Mielieji, žinau, Kas gali jums padėti. Dievas, net jei visą gyvenimą Jį atstumdavote, gali išvaduoti jus iš priklausomybės. Tam reikės pasitikėjimo ir stiprybės, bet pančius nuo jūsų nuima būtent Dievas.

Pabandykite. Palikite savo „aš pats(-i)“, nes tai neveikia. Pasitikėkit. Ir labai greitai pajusite, kaip nuostabu būti laisvam 🧡.

👉🏻”Tad jei Sūnus jus išvaduos, tai būsite iš tiesų laisvi.” (Jono 8:36)

Paruošta pagal: 8doktorov.ru

2023-06-02

(E. Vait „Gydymo tarnystė”, 71 psl.)

2023-05-192023-05-26

Išgijimo šaltinis

Išgelbėtojas savo stebuklais atskleidė galią, kuri nuolat veikia žmogaus naudai, kad palaikytų jį ir išgydytų. Diena iš dienos, valanda po valandos, akimirka po akimirkos Dievas veikia per gamtą, kad palaikytų mus gyvus, atkurtų ir atnaujintų. Kai kuri nors kūno dalis sužalojama, tuoj pat prasideda gijimo procesas; natūralūs faktoriai ima veikti, kad atkurtų sveikatą. Tačiau per šiuos faktorius veikia Dievo galia. Visos gyvybę teikiančios jėgos yra iš Jo. Kai žmogus pasveiksta, vadinas, jį išgydė Dievas.

Ligos, kančios ir mirtis yra priešiškos jėgos darbas. Šėtonas yra naikintojas. Dievas – Atkūrėjas.

Žodžiai, pasakyti Izraeliui, galioja ir šiandien tiems, kurie atgauna kūno ir sielos sveikatą. „Esu jus gydantis Viešpats.“ (Išėjimo 15, 26)

Dievo noras kiekvienai žmogiškajai būtybei yra išreikštas žodžiais: „Mielasis, linkiu, kad viskas tau taip gerai sektųsi ir būtum sveikas, kaip sekasi tavo sielai.“ (3 Jono 2)

Jis yra Tas, kuris „atleidžia visas tavo nuodėmes ir išgydo visas tavo ligas. Jis atperka tavo gyvastį iš kapo ir apgaubia tave meile ir gailestingumu“ (Psalmė 103, 3–4).

Kai Kristus išgydė ligas, Jis daugelį kenčiančiųjų įspėjo: „Daugiau nuodėmių nebedaryk, kad neatsitiktų kas blogesnio.“ (Jono 5, 14) Jis mokė, kad jie susirgo nesilaikydami Dievo Įstatymo ir kad sveikata gali būti išsaugota tik jam paklūstant.

Gydytojai turėtų mokyti savo pacientus, kad pastarieji bendradarbiautų su Dievu atkūrimo darbe. Gydytojas vis labiau ir labiau įsitikina, kad liga yra nuodėmės pasekmė. Jis žino, kad gamtos dėsniai yra tikslūs, kaip ir Dekalogo priesakai yra dieviški, tad tik jiems paklūstant gali būti atkurta arba išsaugota sveikata. Jis mato daug kančių kaip žalingų įpročių pasekmę, o sveikata galėtų būti sugrąžinta, jeigu ligoniai patys darytų ką gali savo pačių atkūrimo labui. Jie turėtų būti mokomi, kad kiekvienas įprotis, kuris ardo fizines, protines ir dvasines jėgas, yra nuodėmė, ir kad sveikatą galima išsaugoti vykdant įstatymus, kuriuos Dievas nustatė visos žmonijos gerovei.

Kai gydytojas mato pacientą, kuris kenčia negalią dėl netinkamos mitybos ir alkoholio vartojimo ar dėl kitokių žalingų įpročių, tačiau vengia jam apie tai kalbėti, jis daro šiam asmeniui skriaudą. Alkoholikai, psichikos ligoniai, tie, kurie yra pasidavę iškrypimui, kreipiasi į gydytoją, laukdami aiškaus ir konkretaus patvirtinimo, kad jų kančios yra nuodėmės vaisius. Tie, kurie supranta gyvenimo principus, turi būti uolūs, siekdami įveikti negalios priežastį. Kaip gali gydytojas, dirbantis, kad palengvintų kančias, būti ramus, matydamas tebevykstančią kovą su skausmu? Ar jis yra geranoriškas ir gailestingas, jeigu nemoko griežtos savitvardos kaip vaisto nuo negalios?

(E. Vait „Gydymo tarnystė”, 68-70 psl.)