Kaip tapti nelaimingam – santykiuose su žmonėmis

2 dalis

Senatvėje labiau nei kitais gyvenimo laikotarpiais žmogui reikia žmogaus. Tačiau jei norite sugadinti santykius su šeima, kaimynais ir draugais, laikykitės šių taisyklių:

❗REIKALAUKITE, kad šeimos nariai, draugai ir globėjai spręstų visas jūsų problemas. Priminkite jiems, kad jie privalo tuoj pat jumis pasirūpinti.

❗TIKĖKITĖS, kad aplinkiniai PERSKAITYS jūsų MINTIS. Nereikia jiems aiškiai ir maloniai pasakyti, kaip jaučiatės ar ko norite. Leiskite jiems patiems atspėti!

❗ĮSIMINKITE visus nedėmesingo artimųjų elgesio atvejus ir nuolat apie juos priminkite. Išsaugokite atmintyje visus įžeidimus ir skriaudas, kurias giminaičiai ir kaimynai jums padarė per visą gyvenimą. Ir kuo dažniau juos prisiminkite!

❗Dažniau DUOKITE PATARIMUS, ypač kai jūsų to neprašo. Nurodinėkite kitiems, ką jie turi daryti, o jei pradės ginčytis, – priminkite, kad gyvenate ilgiau ir žinote geriau.

❗NEPASITIKĖKITE NIEKUO. Atminkite: visi aplink jus galvoja tik apie tai, kaip jus apgauti ir išnaudoti. Niekam neatverkite savo širdies, nepasitikėkite net geriausiu draugu.

Gal būt nesąmoningai kartais būtent taip ir elgdavotės. Apmąstykite ir keiskite savo elgesį, kad galėtumėme džiaugtis maloniu draugišku bendravimu. Juk laimė prieinama kiekvienam, ją pasiekiame kasdieniais sprendimais ir veiksmais.

Rytoj pasidalinsiu likusiais patarimais – kaip tapti nelaimingam 😉🙃.

Šaltinis: Julian Melgosa knyga „Aktyvus ilgaamžiškumas“

Santuoka – mokymasis atleisti

Gal nuteka daug vandenų,

kol mes išmokstame atleisdami,

atjausdami mylėti ir išmintingai patylėti,

ir vėl šiltus žodžius ištarti,

ir kantriai nešt naštas sunkių dienų.

Išmokime branginti meilę savo artimų...

(2004)



O tai tik sapnas, kad buvom svetimi,

tiktai sapnavom šalną ant meilės žiedlapių trapių,

tiktai sapnavom...

Nubudę radome, jog esam artimi, kokie mes artimi! –

Neapsigavom. Atleisdami neapsigavom...

(1989 balandis)


Autorius: Romualda Adomaitytė-Chabarina

„Būkite vieni kitiems pakantūs ir atleiskite vieni kitiems, jei vienas prieš kitą turite skundą. Kaip Viešpats jums atleido, taip ir jūs atleiskite.“ (Biblija, Kolosiečiams 3, 13)

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“

Atneša namams ramybę…

NEMEILĖS MĮSLĖ


Mes meilės kaip vandens nemokame branginti.

Ir tik tada, kai lieka vos keli lašai,

mėginame nemeilės mįslę, paslaptį įminti –

galbūt neatsargiai pats meilės indą tu nešei?..


Gal trūko tiek nedaug –

tik įsiklausymo, draugystės ar šypsnio šilumos,

kad meilė liktų mylimuos namuos?..


(2006 birželis)

Romualda Adomaitytė-Chabarina

„Draugystė – tai dirva, kurioje sudygsta meilės sėklos. Jei norite mylėti ir būti mylimi, pirmiausia turite užmegzti draugystę… Daugelis šeimų neiširo tik draugystės galios dėka. Draugystę galima užmegzti; viskas, ko jums reikia, tai paprasčiausiai surasti bendrą pagrindą, bendrus interesus, dalykus, kuriuos galite daryti drauge. Du žmonės vėl gali tapti draugais ir atnaujinti savo santykius. Kai stiprėja draugystė, neišvengiamai stiprėja ir meilės jausmas.“ (Adamas Džaksonas)

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“

Elgesys kivirčo metu…

NEKURKIME LAUŽŲ

Nekurkime laužų šeimos miške!
Jau kibirkštį mokėkime protingai užgesinti.
Ramia kalbėsena, ne žeidžiančia strėle aštria
problemą spręsti pamėginkim.

Neminkim ant širdies kitam, jei mums užmynė, –
kerštavimas nerodo išminties.
Neįsiklausymo yda - bloga kaimynė,
o greitai susitaikius ir laimė greitai grįš išties.

Nes rūstaujant yra pavojus nusidėti.
Tegul ištirps rūstybė saulei dar nenusileidus.
Mokėkime krikščioniškai atleisti ir mylėti,
ir šypsenos tepuošia mūsų veidus.

(2006 07 08)

Romualda Adomaitytė-Chabarina

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“

💞 „Būkite vieni kitiems pakantūs ir atleiskite vieni kitiems, jei vienas prieš kitą turite skundą. Kaip Viešpats jums atleido, taip ir jūs atleiskite.“ ‭‭(Kolosiečiams‬ ‭3‬, 13‬)

Linkiu jums gražios, taikios dienos 🥰.

Meilės židinys

Kas yra krikščioniška šeima?

Ji yra šiltos žmogiškos meilės židinys, kur Dievas augina savo netobulus vaikus. Mes esame pašaukti mylėti, melstis su savo vaikais, lankyti su jais bažnyčią, auklėti ir būti jiems pavyzdžiu, bet visa kita daro Dievas. Kad ir kur mums nesisektų, Dievas mums padeda. Krikščioniška šeima išsiskiria tuo, kad sugeba išlaikyti ramybę visuose sunkumuose. Taip pat ji pasižymi džiaugsmu ir linksmumu, nes tiki Kristumi… Mums ramu, nes žinome, kad visą sumaištį Dievas laiko savo rankose.

Džonas ir Polė Sandfordai

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM