Tenebus ištarta žodžio, kuris pagilins skausmą
Ko išmokome per 22 santuokos metus
Sutuoktiniai Aleksandras ir Tatjana, praktikuojantys krikščioniai šeimos psichologai, dažnai veda seminarus apie šeimos santykius. Savo „Telegram“ kanale ir socialinių tinklų puslapiuose jie dalijasi laimingos santuokos paslaptimis👇🏻.
▪️ Meilė įmanoma!
▪️ Pagrindiniai mūsų santykių „klijai“ – Dievo meilė!
▪️ Tėvų patirties permąstymas ir savo šeimos įvaizdžio suformavimas – laimingų santykių pradžia.
▪️ Džiaugtis taip pat svarbu, kaip ir palaikyti santykius.
▪️ Svarbu skirti dėmesį vienas kitam, reguliariai leisti laiką kartu.
▪️ Dėkoti vienas kitam.
▪️ Pastebėti sėkmes, pasiekimus, indėlį į šeimos gerovę.
▪️ Nieko nepriimkite kaip savaime suprantamą dalyką.
▪️ Jokių tabu temų, viską aptarkite.
▪️ Emocijos permainingos, o pasirinkimas mylėti išlieka.
▪️ Prašyti atleidimo, prašyti pagalbos – normalu.
▪️ Nežaiskite žaidimo „susiprask pats“.
▪️ Jei gerbiame mylimo žmogaus asmenines ribas, parodome, kad jis mums brangus.
▪️ Gerbti save – tai išlaikyti santykius be kopriklausomybės (“gelbėtojo” vaidmens).
▪️ Susitarti, o nespausti.
▪️ Darydami ką nors malonaus ne tik ypatingomis progomis – stipriname santykius.
▪️ Konfliktą reikia spręsti, o ne pulti vienas kitą.
▪️ Kartais sunku suprasti kitą žmogų, bet tai nėra neįmanoma.
▪️ Kalbėtis ir klausytis, o neišsigalvoti.
▪️ Išmokus išsakyti pretenzijas, naudojant „aš – žinutes“ (aš jaučiuosi blogai, kai…), išsprendėme daug problemų.
▪️ Atsiverti gali būti baisu ir skausminga, tačiau tai yra raktas į tikrą intymumą.
▪️ Pagalba vienas kitam tobulėti ir atrasti vidinį potencialą, suvienija.
▪️ Tobulėti reikia lygiagrečiai ir kaip asmenybei, ir kaip profesionalui.
▪️ Seksualinė harmonija – tai pasakyti, kas tau patinka, kas ne, kas tave džiugina, ir kas verčia jaustis blogai. Ir elgtis atitinkamai.
▪️ Esame toje pačioje valtyje, ir abu dedame pastangas. Vienos pusės indėlio neužtenka.
▪️ Visada padėkite, ypač sunkiais gyvenimo momentais.
▪️ Laiko visada neužtenka, bet jei šeima – prioritetas, jo tikrai rasite.
▪️ Vaikai gali būti „normalūs“, tačiau tam reikia laiko ir tam tikrų tėvų pastangų.
▪️ Reikia investuoti į vaikus, ir svarbiausia – meile, o ne pinigais.
▪️ Vaikai mokosi stebėdami savo tėvus, o ne klausydami, ką jie sako.
▪️ Vaikams reikia saugios aplinkos, kad kalbėtųsi atvirai.
▪️ Atsiradus poreikiui, į santykius reikia įsileisti tik specialistus, o ne „draugus“, „drauges“ ir tėvus.
Šaltinis: 8doktorov.ru
Permąstykime savo požiūrį ir bendravimo įpročius, stiprinkime tarpusavio santykius. Dievo meilės ir ramybės Jūsų šeimai 🧡.
10 bendravimo įsakymų paauglių tėvams
1. Prieš kalbėdami, atidžiai klausykite savo vaikų. Jų pasaulis turėtų jus sudominti.
2. Atkreipkite dėmesį ne tik į tai, ką jie sako, bet ir į tai, koks: balso tonas, veido išraiška, laikysena ir pan.
3. Nevartokite šiurkščių žodžių. Jie neduos teigiamo rezultato, priešingai, gali turėti žalingą poveikį.
4. Bendraukite su vaikais kuo gilesniu lygiu: kalbėkite ne tik apie tai, kur jie eina ir ką daro, bet ir apie jų abejones, rūpesčius, norus ir nusiminimą.
5. Nesijaudinkite, jei jūsų vaikai mažai kalba. Tai normalu jų amžiuje. Jie neturi nieko prieš Jus.
6. Girkite juos už jų sėkmes ir teigiamas savybes. Taip jie žinos, kad esate jų pusėje.
7. Nereikalaukite to paties. Jei jau kartą aiškiai pasakėte, kartoti nereikia – tai neduos rezultatų, tik nuliūdins vaiką.
8. Venkite frazių, kurios negerina bendravimo. Pavyzdžiui, užuot klausę: „Kaip sekėsi kelionė“, sakykite: „Papasakok, kas kelionėje patiko labiausiai“.
9. Vartokite švelnius žodžius ir meilų balso toną, kai įspėsite paauglius apie natūralias tam tikrų veiksmų pasekmes. Jei jie nukenčia nuo savo elgesio, niekada nepriminkite jiems, kad juos įspėjote. Jie patys tai žino.
10. Kai reikia, nebijokite pasakyti: „Aš buvau neteisus, atsiprašau“.
Ko tikisi PAAUGLIAI👇🏻
Mičigano valstijos universitete buvo išanalizuota keletas paauglių tyrimų ir nustatyti tėvų elgesio pavyzdžiai, kurie patiktų paaugliams.
PAAUGLIAI nori, kad jų TĖVAI:
🔹 Domėtųsi jais ir padėtų. Jie trokšta tėvų dėmesio, net jei jie to aiškiai nerodo.
🔹 Klausytųsi ir bandytų suprasti. Paaugliams reikalingas artimas, pasitikintis bendravimas su tėvais.
🔹 Rodytų meilę ir priėmimą. Suaugusieji gali nesutikti, bet pats dialogas suteikia jaunam žmogui emocinę paramą.
🔹 Pasitikėtų. Paaugliams turi būti suteikta galimybė parodyti, kad jie gali protingai naudotis savo laisve.
🔹 Suteiktų nepriklausomybę. Nepriklausomybės troškimas yra paauglystės požymis. Jei tėvai jai trukdys, tai nesustabdys jos vystymosi, tiesiog paauglio nepriklausomybė įgaus netinkamas formas.
Tarpusavio santykių STILIAI👇🏻
16-metė mergina paklausė mamos: „Mama, mano vidurinės mokyklos draugai šį savaitgalį praleis stovyklaudami paplūdimyje. Jie kviečia ir mane. Ar galiu vykti su jais?” Motina turi keturis atsakymo variantus pagal skirtingus tėvų ir vaikų santykių stilius.
AUTORITETINIAI (demokratiški) tėvai:
„Negaliu iš karto duoti sutikimo, bet ir negaliu neleisti. Turime aptarti visas detales. Norėčiau sužinoti, kas dar keliaus ir kokie jūsų planai šiai kelionei. Pasivaikščiokime ir pasikalbėkime apie tai. Viską pasvėrę priimsime sprendimą“.
LEIDŽIANTYS tėvai:
„Žinoma, gali. Labai noriu, kad įprastum būti tarp savo bendraamžių. Jei tau reikės kažko stovyklavimui, tai artimiausiomis dienomis nupirksime viską, ko reikia.
AUTORITARINIAI tėvai:
„Jokiu būdu. Tu net neįsivaizduoji, kaip pavojinga dalyvauti tokiose žygiuose. Daugiau net nekalbėk su manimi apie tai, nes mano atsakymas – ne“.
ABEJINGI (aplaidūs) tėvai:
„Neprieštarauju. Man taip net patogiau – pailsėsiu šį savaitgalį.”
🔎 Maksimalią emocinę paramą vaikai gauna esant autoritetiniam (demokratiniam) bendravimo stiliui.
🔎 Su autoritariniu ir abejingų santykių stiliumi – minimali emocinė parama.
🔎 Labiausiai rekomenduojamas valdymo ar santykių stilius – autoritetinis.
Julian Melgosa “Paaugliams ir tėvams”
Šaltinis: 8doktorov.ru
Bendravimas ir pasitikėjimas – geros sveikatos pagrindas
(Serijos „Sveikas stuburas” 15 paskaitos apibendrinimas)
Kaip susiję: širdies ligos ir bendravimas?
Stresas gali būti ir draugas, ir priešas! Kokiu būdu?
Hormonas oksitocinas gydo mus. Kaip jo gauti?
Kodėl pasitikėjimas toks svarbus gerai sveikatai? Kaip to pasiekti?
“Niekaip negaliu suprasti, kodėl mano miestelyje žmonės du kartus rečiau miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų nei visoje Amerikoje. Vis stengiuosi suprasti, bet negaliu rasti priežasties“. – Šis dviejų gydytojų pokalbis realus, tai vyko 1960 m. Rozeto miestelio gyventojai atrodė keistu būdu apsaugoti nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Kur priežastis?
Mokslininkai tyrinėjo tai ir padarė stulbinantį atradimą. Pasirodė, beveik kiekvienuose Rozeto namuose gyveno 3 kartos, savo pasenusius tėvus rozetiečiai įtraukdavo į visuomeninį gyvenimą. Pagyvenę žmonės vakarais eidavo pasivaikščioti, organizuodavo įvairias draugijas, dalyvavo bažnyčios gyvenime, organizuodavo įvairias šventes. Rozeto bendruomenėje buvo daug žmogiškos šilumos, bendravimo ir palaikymo.
Mokslininkų išvada: Rozeto efektą galima išreikšti dviem žodžiais – tai bendruomeniškumas ir tarpusavio ryšys, – visuomeninis RYŠYS.
Prisiminkime: stresas – tai fiziologinis organizmo atsakas į grėsmę ar problemą. Streso metu organizmas specialių streso hormonų pagalba stengiasi perskirstyti energijos resursus, paskirstyti kraują taip, kad jis tekėtų į tas kūno dalis, kurios reikalingos, kad išgelbėtų gyvybę. Tai – širdis ir raumenys. Nes reikia arba kovoti, arba bėgti, gelbėti gyvybę.
Tačiau stresinės reakcijos neturi būti per dažnos, ir per ilgos, o jų priežastis neturi būti psichologinė.
Daugelį metų mus mokė, kad stresas daugiau žalingas nei naudingas. Stresas tai pavojus, ligos. Ir mes pripratome taip mąstyti. Bet paskutiniu metu specialistų nuomonė iš esmės pasikeitė.
Tyrime, kuriame dalyvavo 30 tūkstančių JAV gyventojų 8 metų bėgyje, žmonėms buvo užduoti 2 klausimai:
1. Kiek streso patyrėte praėjusiais metais?
2. Ar tikite, kad stresas kenkia jūsų sveikatai?
Šio tyrimo REZULTATAS:
Žmonėms, kurie patyrė daug streso per paskutinius metus, mirties rizika pakilo 43%.
Tarp žmonių, kurie patyrė daug streso, bet nelaikė jo pavojingu, mirčių beveik nebuvo. Mirtingumas tarp jų buvo net mažesnis, nei tarp tų, kurie patyrė mažai streso.
Daug žmonių miršta ne dėl streso, bet dėl to, kad bijo streso. Šie tyrimai suglumino mokslininkus ir privertė keisti požiūrį.
Kas vyksta streso metu: širdis pradeda dažniau plakti, padažnėja kvėpavimas, galbūt net prakaitas išpila. Mes pripratome galvoti, kad tai požymis to, jog organizmas nesusitvarko. Bet pažiūrėkime į tai kitaip. Juk visa tai tik ženklas, kad kūnas prisipildo energija, reikalinga įveikti išmėginimą.
Harvarde tyrimo dalyviams, prieš praeinat atsparumo stresui testą, buvo pasiūlyta apmąstyti stresą kaip naudingą organizmo reakciją. Širdis daužosi – ruošiasi veikti, dažnas kvėpavimas – kraujas geriau teka į smegenis, visus raumenis – organizmas pasiruošęs spręsti problemą.
Tie tyrimo dalyviai, kurie nusiteikė, kad stresas naudingas, mažiau nervinosi, mažiau bijojo, labiau pasitikėjo savimi. Pasikeitė jų fiziologinė reakciją į stresą.
Tipinė stresinė situacija: pulsas padažnėja, o kraujagyslės susitraukia. Tokia būsena, kai kraujagyslės susitraukusios, pavojinga. Būtent todėl lėtinis stresas asocijuojasi su širdies ir kraujagyslių ligomis.
Tyrime dalyviams, kurie stresą priėmė kaip kažką teigiamo, kraujagyslės streso metu liko normalios, jos nespazmavo. Įsivaizduojate! Jei kraujagyslės nespazmuotos, kad ir širdis daužosi, jūs saugus.
Labiausiai neįvertintas streso aspektas – jis verčia mus daugiau bendrauti. Tai susiję su hormonu oksitocinu. Apie oksitocino poveikį formuojant tarpusavio pasitikėjimą sužinota gana neseniai.
Šis hormonas dažnai vadinamas – apsikabinimų hormonas, nes išsiskiria mūsų organizme, kai apsikabiname. Bet tai tik vienas aspektas.
Oksitocinas yra ir neurohormonas. Jis veikia dalį smegenų, kuri atsakinga už bendravimą. Šis hormonas skatina mus stiprinti santykius, jo dėka norisi būti artimesniu su kitais, jis skatina užjausti, padėti, palaikyti žmones.
Jis taip pat ir streso hormonas. Stresinės reakcijos metu jis išsiskiria kaip ir adrenalinas bei kiti hormonai, kurie paruošia organizmą kovai. Jis išsiskiria į kraują tam, kad sukeltų žmogui poreikį ieškoti palaikymo streso metu. Sveika reakcija į stresą pastūmėja mus dalintis su kažkuo emocijomis, vietoj to, kad laikytume jas savyje.
Oksitocinas veikia ne tik mūsų smegenis, jis veikia ir visą kūną. Viena iš svarbiausių jo funkcijų, tai apsauga nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Jis gina mūsų širdies ir kraujagyslių sistemą nuo streso pasekmių. Jis padeda kraujagyslėms atsipalaiduoti streso metu. Būtent dėl oksitocino tyrimo dalyviams nebuvo susiaurėjusios kraujagyslės.
Oksitocino poveikis širdžiai apima visus šiandien mokslui žinomus mechanizmus, kurių pagalba medikai bando paveikti širdį, ją gydyti, naudodami įvairius preparatus. Visa tai atlieka ši vienintelė molekulė – oksitocinas. Toks Dievo sumanymas!
Be to, oksitocinas stimuliuoja kaulinio audinio stiprinimą! Tai taip pat natūrali priemonė nuo uždegimo.
Visi oksitocino privalumai didėja dėka socialinių kontaktų, socialinio palaikymo. Todėl, kai streso metu kreipiatės į kitus arba ieškote palaikymo ir pagalbos, išsiskiriančio hormono kiekis auga, ir reakcija į stresą tampa labiau adekvati. Ir dar – greičiau atsistatote po streso. Oksitocinas – tai pasitikėjimo molekulė.
Labai svarbus pasitikėjimo komponentas – kaktinės smegenų skilties veikla. Čia mūsų aukščiausi moraliniai centrai. Čia gyvena tikėjimas, viltis, nesavanaudiška meilė. Dvasinis pasitikėjimo komponentas labai svarbus.
Bendravimas tai priemonė, kurią Dievas sukūrė, kad mus apgintų. Ir tai ne tik tarpusavio bendravimas tarp žmonių, bet ir tarp žmogaus ir Dievo. Pasitikėjimas Dievu dar svarbesnis. Kuo giliau pažįstame Dievą, Kuris mus myli, rūpinasi, galime visiškai Juo pasikliauti.
Adrenalinas sukelia stresą, kurio eigoje taip pat išsiskiria oksitocinas – pasitikėjimo ir bendravimo hormonas, nuimdamas visą negatyvų adrenalino poveikį. Adrenalinas + oksitocinas = naudinga apsauginė reakcija, atsargumas! Bet adrenalinas be oksitocino – tai pavojus, baimė, be pasitikėjimo!
Todėl labai svarbu, kad turėtumėme gyvą ryšį su gyvybės ir meilės šaltiniu – mūsų Kūrėju. Biblija tai vadina – teisumu per tikėjimą, paprasčiau – išgelbėjimas (arba išgydymas) per pasitikėjimą. Pasitikėjimas Dievu atveria kelią mūsų teisumо atstatymui, mūsų gyvenimo permainoms, charakterio ištaisymui, taip pat atveria kelią mūsų ligų išgydymui.
Jeigu suprasite tai ir priimsite sprendimą pasitikėti Dievu, jei suprasite, kad be Dievo sveikata iš viso neįmanoma, savo gyvenime pamatysite neįtikėtinų dalykų, ir tai kas neįmanoma taps realu. Dievas iš tikrųjų yra Vienintelis ir Pats Geriausias Gydytojas šiame pasaulyje.
Būkite sveiki!
(Lektorius, gydytojas chirurgas, sveikos gyvensenos specialistas Aleksej Jagello linki jums geros sveikatos, naudokitės gauta informacija savo labui 🙂.
Pilną vaizdinę informaciją rasite video paskaitoje 👉🏻 ČIA.
Kitos paskaitos iš serijos Sveikas STUBURAS:
14 paskaitą „Poilsio svarba sveikatai” rasite 👉🏻 ČIA.
13 paskaitą „Siaubas kauluose” rasite 👉🏻 ČIA.
12 paskaitą „Genetinis faktorius” rasite 👉🏻 ČIA.
11 paskaitą „Osteoporozei NE” rasite 👉🏻 ČIA.
10 paskaitą „Jūsų arterijų išvalymas – 2 dalis ” rasite 👉🏻 ČIA.
9 paskaitą „Jūsų arterijų išvalymas – 1 dalis“ rasite 👉🏻 ČIA.
8 paskaitą „Mirtis su saldžiu prieskoniu“ rasite 👉🏻 ČIA.
7 paskaitą „Gaisras kraujagyslėse“ rasite 👉🏻 ČIA.
6 paskaitą „Kaip gi gyvybės šaltinis“ rasite 👉🏻 ČIA.
5 paskaitą „Stuburo atstatymo programa“ rasite👉🏻 ČIA.
4 paskaitą „Surakino nugarą“ rasite 👉🏻 ČIA.
3 paskaitą „Kam žmogui raumenys“ rasite 👉🏻 ČIA.
2 paskaitą „Karališka laikysena“ rasite 👉🏻 ČIA.
1 paskaitą „Gyvybės ašis – stuburo sandara“ rasite 👉🏻 ČIA.
15. Išgydymas per pasitikėjimą (Sveikas STUBURAS)
👉🏻Kaip susiję: širdies ligos ir bendravimas?
👉🏻Streso žala sveikatai priklauso nuo mūsų požiūrio!
👉🏻Stresas gali būti ir draugas, ir priešas! Kokiu būdu?
👉🏻Hormonas oksitocinas gydo mus. Kaip jo gauti?
👉🏻Kodėl pasitikėjimas toks svarbus gerai sveikatai? Kaip to pasiekti?
Kviečiu klausytis gydytojo chirurgo, sveikos gyvensenos specialisto, Aleksej Jagelo, kuris padės suprasti kaip gyventi išmintingai
Paskaita versta iš ČIA.
Kitas paskaitas iš serijos „Sveikas STUBURAS” rasite👇🏻:
Pirmąją paskaitą (Gyvybės ašis – stuburo sandara) rasite ČIA.
Antrąją paskaitą (Karališka laikysena) rasite ČIA.
Trečiąją paskaitą (Kam žmogui raumenys) rasite ČIA.
Ketvirtąją paskaitą (Surakino nugarą) rasite ČIA.
Penktąją paskaitą (Stuburo atstatymo programa) rasite ČIA.
Šeštąją paskaitą (Kaip gi gyvybės šaltinis) rasite ČIA.
Septintąją paskaitą (Gaisras kraujagyslėse) rasite ČIA.
Aštuntąją paskaitą (Mirtis su saldžiu prieskoniu) rasite ČIA.
Devintąją paskaitą (Jūsų arterijų išvalymas – 1 dalis) rasite ČIA.
Dešimtąją paskaitą (Jūsų arterijų išvalymas – 2 dalis) rasite ČIA.
Vienuoliktąją paskaitą (Osteoporozei NE!) rasite ČIA.
Dvyliktąją paskaitą (Genetinis faktorius) rasite ČIA.
Tryliktąją paskaitą (Siaubas kauluose) rasite ČIA.
Keturioliktąją paskaitą (Poilsio svarba sveikatai) rasite ČIA.
