Sveikatos EXPO degustacijos receptai

Birželio 21 d. Sveikatos EXPO Molėtuose stende „Mityba“ galėsite paragauti kelių paprastų ir skanių augalinių patiekalų.

Čia rasite visų degustacijai paruoštų patiekalų receptus.

Paspauskite ant recepto pavadinimo.

Tikimės, kad šie receptai įkvėps dažniau gaminti sveiką ir gardų maistą savo namuose.

Keptas paštetas iš saulėgrąžų arba moliūgų sėklų

Ingredientai:

  • 2 stikl. nekepintų moliūgų arba saulėgrąžų sėklų
  • 2 stikl. verdančio vandens
  • 1 vidutinio dydžio svogūnas
  • 3 skiltelės česnako
  • 1 arb. šaukštelis druskos
  • 2 valg. šaukštai maltos saldžios paprikos
  • 4 valg. šaukštai maltų džiūvėsėlių, jei naudojate moliūgų sėklas (arba 10 šaukštų, jei naudojate saulėgrąžų sėklas)

Paruošimas:

  • Į plaktuvo indą suberkite sėklas, svogūną, česnaką, druską, papriką ir užpilkite verdančiu vandeniu. Viską gerai sutrinkite.
  • Gautą masę supilkite į dubenį, įdėkite džiūvėsėlius ir išmaišykite plaktuvu ar šluotele.
  • Kepimo formą išklokite kepimo popieriumi, supilkite masę ir tolygiai paskirstykite.
  • Kepkite orkaitėje apie 30 minučių, 200 °C temperatūroje. Leiskite atvėsti, tada supjaustykite gabalėliais.


Skanaus!

Baltųjų pupelių paštetas

Ingredientai:

  • Virtos baltosios pupelės – 750 g (iš maždaug 250 g sausų pupelių)
  • Svogūnas – 1 vnt. (100 g)
  • Augalinis aliejus – 2 valg. š. (14 g)
  • Druska – 1 arbat. š. (pagal skonį)

Pagal skonį galima įdėti saują lengvai paskrudintų graikinių riešutų.

Gaminimas:

  • Svogūną smulkiai supjaustykite ir troškinkite keptuvėje ant silpnos ugnies savo sultyse po dangčiu, kol išgaruos skystis.
  • Tuomet įpilkite aliejaus, įberkite druskos ir troškinkite, kol svogūnas suminkštės.
  • Virtas pupeles ir troškintą svogūną sudėkite į virtuvinį kombainą (arba trintuvą) ir sutrinkite iki vientisos masės.

Skanaus! 

Sveikatos EXPO Molėtuose

Kaip pasirūpinti savo sveikata pasitelkiant paprastus kasdienius įpročius

📅 Birželio 21 d.
🕚 11.00 – 14.00 val.
📍 Jaunimo aikštė, Molėtai 

Kviečiame apsilankyti sveikatos renginyje, kuriame galėsite:

✅ Sužinoti:

  • kūno riebalų kiekį
  • raumenų masę
  • vandens kiekį organizme
  • kaulų masę

✅ Pasimatuoti:

  • kūno svorį
  • kraujospūdį

✅ Įsivertinti:

  • kvėpavimo takų praeinamumą
  • plaštakos raumenų jėgą

✅ Atlikti laiptelio testą (angl. step test), padedantį įvertinti širdies ir kraujagyslių sistemos būklę

✅ Degustuoti gardžius augalinius patiekalus

✅ Gauti:

  • atpalaiduojantį masažą
  • dovanų knygą

✅ Užsiregistruoti į paskaitų ir praktinių užsiėmimų ciklą „Sveikas stuburas“

📞 Registracija į paskaitų ir praktinių užsiėmimų ciklą „Sveikas stuburas“: +370 648 85459

Laukiame Jūsų!

Kvėpavimo takų „valytojos“

Šiandien pakalbėsime apie tai, kokios ląstelės valo orą, jam keliaujant mūsų kvėpavimo takais.

Deja, mus supantis oras dažnai būna užterštas automobilių išmetamosiomis dujomis, pramonės įmonių teršalais, dulkėmis ir kitomis priemaišomis. Tačiau gyvybei ir sveikatai mums reikalingas švarus oras. Todėl mūsų organizme veikia natūrali oro valymo sistema.

Dulkes ir mikroorganizmus iš kvėpavimo takų pašalina virpamasis epitelis. Virpamojo epitelio ląstelės yra tikros kvėpavimo takų „valytojos“. Jos dengia kvėpavimo takų gleivinę nuo nosies ertmės iki smulkiausių bronchiolių.

Kiekvienos virpamojo epitelio ląstelės paviršiuje yra daugybė smulkių plaukelius primenančių darinių – blakstienėlių. Tai plonos, siūliškos ląstelės paviršiaus ataugos, kurių ilgis siekia iki 10 mikrometrų. Viena ląstelė gali turėti nuo 100 iki 500 blakstienėlių. Jos ritmingai juda maždaug 10–20 kartų per sekundę ir padeda pernešti gleives su jose įstrigusiomis dulkėmis bei mikroorganizmais ryklės link maždaug 5 mm per minutę greičiu.

Blakstienėlės juda skystesniame vidiniame gleivių sluoksnyje, kuris jas tiesiogiai supa. Išorinis, tirštesnis gleivių sluoksnis sulaiko dulkes, svetimkūnius ir mikroorganizmus.

Blakstienėlės viduje yra sudėtinga mikrovamzdelių ir baltymų sistema, kuri užtikrina ritmingus jos judesius.

Virpamųjų ląstelių blakstienėlės yra išsidėsčiusios labai tankiai, panašiai kaip kilimo plaukeliai. Jų judesiai yra tiksliai suderinti: jos juda ne visos vienu metu, o paeiliui. Dėl to visas virpamojo epitelio paviršius juda tarsi bangomis ir atrodo lyg virpėtų. Šis vaizdas primena vėjo banguojamą javų lauką.

Sveikas virpamasis epitelis aktyviai saugo organizmą nuo infekcijų. Ant nosies gleivinės patekusios dalelės nuolat juda ryklės link tarsi eskalatoriumi. Dėl šio mechanizmo ligų sukėlėjai labai trumpai kontaktuoja su gleivinės ląstelėmis, todėl jiems daug sunkiau pažeisti sveikus audinius ir sukelti uždegimą.

Kaip nuostabiai Viešpats sukūrė žmogų. Net ir mikroskopinės blakstienėlės darniai atlieka savo darbą, nuolat valydamos įkvepiamą orą. Kol oras pasiekia plaučių alveoles, didžioji dalis dulkių ir mikroorganizmų jau būna pašalinta.

👉🏻 Ką galime padaryti, kad padėtume šioms kvėpavimo takų „valytojoms“?

▪ Stengtis kuo daugiau laiko praleisti gryname ore.

▪ Kvėpuoti per nosį, nes ji filtruoja, šildo ir drėkina įkvepiamą orą.

▪ Nerūkyti ir vengti pasyvaus rūkymo.

▪ Gerti pakankamai skysčių, kad kvėpavimo takų gleivinė neišsausėtų.

▪ Palaikyti tinkamą patalpų oro drėgnumą, ypač šildymo sezono metu.

Būkite sveiki!

Parengta pagal gydytojos pulmonologės Elenos Šeliaginos straipsnį

Aš garbinau Kūrėją…

„Ar esame dėkingi? Ar mūsų dėkingumo užteks iki kitų metų ir ilgiau? Ar būsime mylintys ir gailestingi, kokius Dievas kiekvieną iš mūsų sukūrė? Į šiuos klausimus galime atsakyti teigiamai, tačiau negalėsime to įgyvendinti, jeigu dėkingumas nebus mūsų gyvenimo dalis“. (Frankas Hofmanas)

„Giedokite VIEŠPAČIUI dėkodami… Jis apdengia dangų debesimis, parūpina žemei lietaus, kalnuose želdina žolę“. (Biblija, Psalmė 147, 7.8)

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“