Sveikas.info

Noriu su jumis pasidalinti tikra istorija apie žmogų, kuris susidūrė su labai rimta širdies liga. Ši istorija parodo, kokią didelę įtaką mūsų sveikatai gali turėti gyvenimo būdas ir mityba – ir kad net sudėtingose situacijose gali atsirasti viltis.

~~~~~~~~~~~~~~~

Henkas Delmontas buvo fermeris. Daugelį metų jis dirbo su gera žemės ūkio technika, turinčia kabiną su oro kondicionieriumi. Tai smarkiai pakeitė jo anksčiau fiziškai aktyvų gyvenimo būdą. Galiausiai vyrui išsivystė krūtinės angina (stenokardija). Jis pradėjo jaustis vis blogiau – nebegalėjo atsikelti iš lovos ir nueiti iki vonios kambario be skausmo.

Kai Henkas pagaliau apsilankė pas gydytoją ir jam buvo atlikta angiografija, paaiškėjo, kad širdies liga pažengusi tiek, jog jokie šuntavimo ar kiti chirurginiai metodai jau nebegali padėti.

– Henkai, – tarė gydytojas, – medicininiu požiūriu mes nebegalime jums padėti. Man labai gaila.

Jam buvo paskirti keli vaistai, kurių dauguma tik malšino skausmą. Po to jis buvo išsiųstas namo susitvarkyti savo reikalų.

Tačiau Henko dukra nenorėjo pasiduoti. Ji buvo girdėjusi apie vieną sveikatos centrą Vakaruose ir tikėjo, kad ten galėtų padėti jos tėvui. Mergina primygtinai reikalavo, kad Henkas ten vyktų. Jis dvejojo, ar verta leisti pinigus, nes jo būklė atrodė beveik beviltiška. Tačiau skausmas stiprėjo, todėl jis buvo priverstas ieškoti pagalbos.

Centre jį pasitiko malonūs, draugiški žmonės. Po išsamaus ištyrimo gydytojas pakvietė Henką ir jo žmoną pokalbiui.

– Nors žmonės gimsta su elastingomis arterijomis, kurios turėtų tokios išlikti visą gyvenimą, daugumos žmonių, gyvenančių Vakaruose ir išsivysčiusiose šalyse, arterijų sienelėse kaupiasi cholesterolis, riebalai ir kalcio druskos, – paaiškino gydytojas. – Šis mišinys ilgainiui sukietėja ir trukdo tiekti reikiamą deguonies kiekį. Šis procesas vadinamas ateroskleroze.

Antrojo pasaulinio karo metu daugelis europiečių buvo priversti pakeisti savo įprastą mitybą, kurią sudarė mėsa, kiaušiniai ir pieno produktai. Jie pradėjo valgyti paprastesnius patiekalus iš bulvių, grūdų, ankštinių augalų, šakniavaisių ir daržovių. Rezultatai buvo stulbinantys – širdies priepuolių skaičius smarkiai sumažėjo! Ir tai tęsėsi keletą metų.

– Aš tuo tikiu, – prisipažino Henkas. – Didžiąją savo gyvenimo dalį dirbau fermeriu. Mano įprasti pusryčiai būdavo trys kiaušiniai, dešrelės, šoninė, keptos bulvės ir kava. Pietūs ir vakarienė būdavo panašūs. Manau… – jis trumpam nutilo, – manau, pats save privedžiau iki tokios būklės. Aš nesupratau, ką darau…

– Jūs ne vienas toks, – ramiai atsakė gydytojas. – Šiaurės Amerikoje širdies priepuolį patiria keturi iš dešimties žmonių. Medicinos mokslas suprato, kad daug riebalų ir cholesterolio turinti mityba didina cholesterolio kiekį kraujyje ir širdies priepuolių riziką. Gera žinia ta, kad mažai riebalų ir cholesterolio turinti dieta gali reikšmingai sumažinti cholesterolio lygį. Tai, savo ruožtu, mažina širdies priepuolio riziką ir padeda išvengti mikrotrombozių.

– Galbūt aš turiu dar vilties, jei pakeisiu savo mitybą? – paklausė Henkas virpančiu balsu, bet jo akys nušvito. – Ar tikrai netinkama mityba yra pagrindinė širdies priepuolių priežastis?

– Svarbiausias rizikos veiksnys, be abejonės, yra padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje. Pagal jį galima spręsti, kaip žmogus maitinasi. Penkiasdešimtmetis vyras, kurio cholesterolio lygis viršija 7,6 mmol/l, devynis kartus dažniau rizikuoja susirgti ateroskleroze nei to paties amžiaus vyras, kurio cholesterolio lygis mažesnis nei 5,1 mmol/l. Sumažinus cholesterolio kiekį 20 %, širdies priepuolio rizika sumažėja net 50 %.

Yra ir kitų širdies ligų rizikos veiksnių:

• sulaukus 60 metų, rūkantiems žmonėms mirties tikimybė yra dešimt kartų didesnė nei nerūkantiems;

• Šiaurės Amerikoje vienas iš trijų suaugusiųjų kenčia nuo padidėjusio kraujospūdžio. Tokie žmonės tris kartus dažniau rizikuoja susirgti širdies ligomis ir patirti insultą nei tie, kurių kraujospūdis normalus;

• antsvorio turintiems žmonėms rizika mirti nuo širdies ligų yra penkis kartus didesnė nei normalaus svorio žmonėms.

– Visus šiuos rizikos veiksnius galima kontroliuoti tinkama mityba ir gyvenimo būdu, – pabrėžė gydytojas. – Paveldimumas, amžius ir lytis taip pat yra rizikos veiksniai, tačiau jų mes negalime pakeisti. Laimei, jie nėra tokie reikšmingi.

Henkas su palengvėjimu atsiduso.

– Bent jau turiu keliais rizikos veiksniais mažiau. Aš nerūkau, mano svoris normalus ir neturiu diabeto.

Gydytojas nusišypsojo.

– Tai tiesa. Tačiau, kaip žinote, jūsų išeminė širdies liga yra pažengusi. Vis dėlto jūs galite pagerinti savo būklę. Tik būkite kantrus.

Per pirmąją savaitę Henkas galėjo nueiti tik iki valgyklos ir fizioterapijos kabineto. Krūtinės skausmas pradėjo mažėti. Antros savaitės pabaigoje jis jau galėjo per dieną nueiti apie kilometrą nejausdamas skausmo. Henkas buvo patenkintas ir labai nustebęs.

– Kodėl pagerėjimas įvyko taip greitai? – paklausė jis gydytojo. – Juk praėjo visai nedaug laiko, kad kolateralinė kraujotaka galėtų atsistatyti. (Henkas šiuos medicininius terminus išmoko lankydamas seminarus.) Kolateralinė kraujotaka – tai aplinkinė, papildoma kraujotaka, susidarant mažiems „aplinkkeliams“ kraujui tekėti, kai pagrindinė kraujagyslė susiaurėjusi arba užsikimšusi.

– Tai geras klausimas, – atsakė gydytojas. – Žmonės dažnai nesupranta, kas vyksta, kai jie valgo daug riebalų turintį maistą. Riebalų perteklius tirština kraują, todėl kraujotaka sulėtėja. Kraujas tampa klampus, eritrocitai linkę sulipti tarpusavyje ir sudaryti krešulius. Tokie sankaupų dariniai negali lengvai judėti smulkiais kapiliarais ir pernešti deguonies.

– Jūs turite omenyje, kad dabar, kai valgau mažai riebalų turintį maistą, mano organizmas apsivalo? – nedrąsiai paklausė Henkas.

– Jūsų racione dabar yra labai mažai riebalų – iš esmės apie 10 % visų dienos kalorijų. Kadangi šie riebalai gaunami iš augalinio maisto, jų beveik nejaučiate maiste.

– Vadinasi, į mano širdį patenka daugiau deguonies, o kraujas tampa skystesnis!

– Taip. Kiekvienas papildomas deguonies kiekis, patenkantis į širdį, padeda jai stiprėti ir mažina krūtinės skausmą.

– Vadinasi, mano savijauta pagerės, – apibendrino Henkas, stengdamasis suvokti, ką išgirdo.

Henko būklė toliau gerėjo. Dar po dviejų savaičių jis galėjo nueiti 3 km per dieną – lėtai, bet be skausmo. Atsižvelgdamas į savo diagnozę, Henkas nusprendė centre pasilikti dar vienam mėnesiui. Jo ištvermė didėjo, ir antro mėnesio pabaigoje jis jau galėjo nueiti 6,5 km per dieną nejausdamas krūtinės skausmo. Šį atstumą jis įveikdavo ne iš karto, o palaipsniui per visą dieną.

Grįždamas namo Henkas pats susinešė savo bagažą į automobilį. Jis pranešė, kad dabar galės dirbti beveik visą dieną.

– Aš judu lėtai, ir kartais darbui, kurį anksčiau atlikdavau per dieną, man dabar prireikia savaitės. Tačiau aš galiu jį atlikti be skausmo. Man dar teks nueiti ilgą kelią, bet mano ištvermė vis auga. Aš žinau, kad mano pasveikimas yra Dievo palaima, ir kasdien Jam už tai dėkoju. Norėčiau pasidalyti savo patirtimi su kitais, kuriems sunku gyvenime ir kurių sveikimas vyksta labai lėtai. Nenuleiskite rankų! Gyvenimas vertas kovos!

Pabaigai – trumpai apie širdies ligų rizikos veiksnius.

Širdies ligų riziką didina šie veiksniai:

paveldimumas, amžius, antsvoris, diabetas, rūkymas, padidėjęs cholesterolio kiekis, per daug mažo tankio lipoproteinų (MTL) ir per mažai didelio tankio lipoproteinų (DTL), padidėjęs kraujospūdis, padidėję trigliceridai, nepakankamas fizinis aktyvumas, stresas, lytis.

Šie veiksniai skirstomi į tris grupes:

1. Veiksniai, kuriuos galima koreguoti mityba.

Tinkama mityba gali padėti sumažinti: cholesterolio kiekį kraujyje, MTL („blogojo“) cholesterolio lygį, trigliceridų kiekį, antsvorį, kraujospūdį ir diabeto riziką.

2. Veiksniai, susiję su gyvenimo būdu.

Juos galima keisti įpročiais: fizinis aktyvumas, rūkymas, stresas.

3. Nekontroliuojami veiksniai.

Jų pakeisti negalime: paveldimumas, amžius, lytis.

Daugelis širdies ligų rizikos veiksnių yra valdomi. Didelę jų dalį galima reikšmingai sumažinti tinkama mityba ir gyvenimo būdu. Tai reiškia, kad kasdieniai pasirinkimai turi tiesioginę įtaką širdies sveikatai.

Jei jums kyla klausimas – o ką konkrečiai man keisti savo mityboje? – kviečiu skaityti straipsnį „Mitybos pokyčiai – paprasti žingsniai geresnei sveikatai“. Jį rasite paspaudę ČIA.

Šaltinis: Aileen Ludington, Hans Diehl, „Take Charge of Your Health“