
Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“

Sveikos gyvensenos tinklalapis

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“

Pelėsis maiste daugeliui žmonių atrodo tik nedidelis gedimo požymis. Tačiau kai kurie pelėsiniai grybai gali gaminti toksinus, didinančius vėžio riziką.
Pelėsiniams grybams augant ir dauginantis gali susidaryti įvairios kenksmingos medžiagos. Vienas labiausiai ištirtų pelėsių toksinų yra aflatoksinas B. Aflatoksinas net labai mažomis dozėmis pasižymi stipriu kancerogeniniu, t. y. vėžio riziką didinančiu poveikiu. Su pelėsių toksinų poveikiu siejamas padidėjęs kepenų vėžio paplitimas tarp kai kurių Afrikos gyventojų grupių. Tai ypač būdinga drėgno klimato regionams, kur maisto produktai greitai pasidengia pelėsiu, tačiau dėl maisto trūkumo ar nusistovėjusių įpročių vis tiek vartojami maistui. Tyrimai parodė, kad tokiame maiste buvo randami dideli aflatoksino B kiekiai.
Pelėsiai ir jų toksinai į organizmą gali patekti su pelėsiais pažeistais riešutais, ypač žemės riešutais. Pirkdami riešutus atkreipkite dėmesį, kad jie nebūtų seni, apkartę ar padengti gelsvu arba baltu pelėsiu. Pelėsio pažeisti žemės riešutai džiovinant viduje tampa rusvos spalvos ir įgauna nemalonų skonį. Žemės riešutų sviestą geriau gaminti namuose, o ne pirkti parduotuvėje, nes ne visada galima būti tikriems dėl riešutų kokybės. Be to, žemės riešutai dažnai būna stipriai perkepami, todėl juose esantys riebalai oksiduojasi ir gali susidaryti sveikatai nepalankių junginių.
Nevartokite sugedusių ar pelėsiu pažeistų maisto produktų – vaisių, daržovių, sūrio bei konservų, kurių paviršiuje atsirado pelėsis.
Linkiu rinktis išmintingai ir saugoti savo sveikatą.
„Mielasis, linkiu, kad viskas tau taip gerai sektųsi ir būtum sveikas, kaip sekasi tavo sielai.“ (3 Jono 1, 2)

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Džiaugsmo edelveisas“

Daugelis žmonių alkoholį sieja tik su kepenų pažeidimais ar priklausomybe. Tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad alkoholio vartojimas taip pat gali didinti įvairių rūšių vėžio riziką.
PSO duomenimis, alkoholinių gėrimų vartojimas yra daugelio vėžio rūšių rizikos veiksnys, įskaitant burnos ertmės, ryklės, gerklų, stemplės, kepenų, gaubtinės ir tiesiosios žarnos bei krūties vėžį.
Organizmui skaidant etilo alkoholį susidaro acetaldehidas – medžiaga, pasižyminti stipriu kancerogeniniu, t. y. vėžio riziką didinančiu poveikiu. Alkoholis taip pat veikia kaip tirpiklis kai kurioms kancerogeninėms medžiagoms, kurios gali susidaryti virškinant tam tikrus maisto produktus. Dėl to palengvėja jų prasiskverbimas per žarnyno sienelę ir patekimas į kraują. Dažnas alkoholinių gėrimų vartojimas sutrikdo folio rūgšties pasisavinimą plonojoje žarnoje. Folio rūgštis būtina DNR sintezei ląstelėse ir padeda apsaugoti ląsteles nuo kancerogeninių medžiagų poveikio.
Kartais teigiama, kad raudonojo vyno vartojimas mažina kai kurių vėžio rūšių riziką. Iš tiesų tamsiųjų vynuogių veislėse yra daug fitocheminių medžiagų, pasižyminčių priešvėžiniu poveikiu. Tačiau, kita vertus, fermentacijos metu susidarantis etilo alkoholis yra dažna burnos ertmės vėžio priežastis Pietų Europos šalyse, kur tradiciškai vartojama daug vyno. Didelis kepenų cirozės paplitimas šalyse, kuriose tradiciškai vartojama daug vyno, taip pat verčia susimąstyti ir geriau rinktis grynas vynuogių sultis.
Mūsų pasirinkimai daro įtaką ne tik savijautai šiandien, bet ir ilgalaikei sveikatai. Biblija ragina atsakingai rūpintis tuo, ką darome su savo kūnu:
„Ar valgote, ar geriate, ar ką kita darote, visa darykite Dievo garbei.“ (1 Korintiečiams 10, 31)
Šaltinis: Aleksej Chacinskij knyga „Sveikatos ir ilgaamžiškumo paslaptys“

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“