Įrašai

Paskelbta

Karštis vargina? Sužinokite, kaip veikia natūrali organizmo vėsinimosi sistema ir kaip padėti organizmui efektyviau atsivėsinti

Karštomis vasaros dienomis daugelis stengiasi tiesiog daugiau gerti. Nors tai labai svarbu, organizmui atsivėsinti gali padėti ir keletas kitų paprastų, bet veiksmingų priemonių.

Žmogaus organizmas turi veiksmingą natūralią vėsinimosi sistemą. Kai ši sistema nebespėja pašalinti šilumos, kūno temperatūra kyla, didėja širdies apkrova ir dehidratacijos rizika. Organizmui netenkant skysčių tirštėja kraujas, atsiranda silpnumas, galvos skausmas, o sunkesniais atvejais gali išsivystyti net gyvybei pavojingas šilumos smūgis.

Gera žinia ta, kad daugelis veiksmingų būdų padėti organizmui yra labai paprasti.

1. Ne tik gerkite – gerkite laiku

Troškulys nėra ankstyvas signalas. Jis dažniausiai atsiranda tada, kai organizmas jau neteko maždaug 1–2 % kūno skysčių. Tuo metu blogėja dėmesio koncentracija, mažėja fizinis darbingumas, organizmui sunkiau prakaituoti.

Todėl karštyje geriau gerti po nedaug, bet reguliariai.

Jeigu šlapimas tampa tamsiai geltonas, tai dažnai rodo, kad skysčių jau trūksta.

2. Didžiausias organizmo „kondicionierius“ – prakaito garavimas

Daugelis mano, kad prakaitas pats atvėsina kūną. Iš tikrųjų vėsina ne prakaitas, o jo garavimas.

Kol prakaitas tiesiog teka oda, aušinimas vyksta gana menkai. Tačiau kai vanduo išgaruoja, jis pasiima nemažą kiekį šilumos. Todėl organizmui vėsintis padeda lengvas vėjelis, ventiliatorius ar tiesiog sudrėkinta oda.

3. Kodėl šlapias rankšluostis ant galvos tikrai padeda?

Tai nėra liaudiškas prietaras. Galvos odoje ir kakle yra daug kraujagyslių. Kai ant galvos ar sprando uždedamas vėsus drėgnas rankšluostis, kraujas, tekantis paviršinėmis kraujagyslėmis, perduoda dalį savo šilumos vėsesniam audiniui.

Rankšluosčiui pamažu džiūstant, vanduo garuodamas paima dar daugiau šilumos iš odos, todėl vėsinimas tampa dar veiksmingesnis.

Todėl, jei nėra kondicionieriaus:

  • sudrėkinkite rankšluostį vėsiu vandeniu;
  • lengvai nuspauskite;
  • apsukite galvą arba uždėkite ant sprando;
  • kai sušyla, vėl sudrėkinkite.

Tai vienas paprasčiausių būdų padėti organizmui atsivėsinti.

4. Vėsinkite ne visą kūną, o „šilumos magistrales“

Jeigu turite nedaug vandens, nebūtina lieti jo ant viso kūno. Efektyviau vėsinti vietas, kur arti odos eina stambesnės kraujagyslės:

  • kaklą;
  • pažastis;
  • riešus;
  • kirkšnis.

Tokiu būdu greičiau atvėsta per šias vietas tekantis kraujas ir efektyviau pašalinama kūno šiluma.

5. Ledinis vanduo ne visada vėsina geriausiai

Atrodo logiška, kad kuo šaltesnis vanduo, tuo greičiau organizmas atsivėsins. Tačiau ne visada taip yra.

Labai šaltas vanduo ar ledinis dušas sukelia odos kraujagyslių susiaurėjimą. Dėl to į odą priteka mažiau kraujo, todėl organizmui tampa sunkiau atiduoti viduje susikaupusią šilumą.

Kur kas geresnis pasirinkimas dažniausiai yra vėsus arba drungnas vanduo. Jis leidžia odos kraujagyslėms išlikti išsiplėtusioms, todėl šiluma lengviau pasišalina iš organizmo.

Jei po tokio dušo odos visiškai nenusausinsite, o leisite vandeniui natūraliai išgaruoti, vėsinantis poveikis bus dar stipresnis.

6. Kodėl karštyje dingsta apetitas?

Daugelis pastebi, kad karštą dieną visai nesinori sotaus maisto. Tai nėra atsitiktinumas.

Virškinant ir įsisavinant maistą organizme išsiskiria papildoma šiluma. Šis reiškinys vadinamas maisto terminiu efektu.

Kuo didesnė ir sotesnė porcija, tuo daugiau darbo tenka virškinimo sistemai, todėl organizme išsiskiria daugiau šilumos. Dėl šios priežasties karštomis dienomis daugelis žmonių natūraliai renkasi lengvesnį maistą.

7. Kodėl vyresni žmonės karštyje rizikuoja labiau?

Su amžiumi daugeliui žmonių silpnėja troškulio pojūtis, blogėja organizmo gebėjimas išsklaidyti šilumą, o lėtinės ligos ir kai kurie vaistai dar labiau padidina perkaitimo riziką.

Todėl vyresnio amžiaus žmonėms karščio poveikis gali būti pavojingesnis.

8. Saugokitės ne tik karščio, bet ir oro drėgmės

Žmogaus organizmui daug sunkiau atvėsti ne tada, kai oras sausas, o tada, kai jis labai drėgnas. Kodėl?

Kai ore daug drėgmės, prakaitas garuoja daug lėčiau. Vadinasi, organizmas praranda vieną svarbiausių aušinimo mechanizmų.

Todėl 30 °C karštis esant didelei oro drėgmei gali būti sunkiau pakeliamas negu aukštesnė temperatūra sausame klimate.

9. Delnų ir pėdų vėsinimas – mažiau žinomas būdas padėti organizmui atsivėsinti

Tai gali nustebinti, tačiau delnuose ir paduose yra daug specialių kraujagyslių jungčių, dalyvaujančių organizmo temperatūros reguliavime. Todėl šių kūno vietų vėsinimas gali padėti efektyviau pašalinti dalį šilumos.

Jei nėra galimybės nusiprausti po dušu, galite kelioms minutėms pamerkti delnus arba pėdas į vėsų, bet ne ledinį vandenį.

Tai nėra stebuklinga priemonė, tačiau ji gali sumažinti karščio pojūtį ir papildyti kitus vėsinimo būdus.

10. Kodėl dykumų gyventojai dėvi ilgus drabužius?

Iš pirmo žvilgsnio atrodo nelogiška. Tačiau laisvi, ilgi ir šviesūs drabužiai:

  • apsaugo odą nuo tiesioginių saulės spindulių;
  • sumažina odos įkaitimą;
  • leidžia tarp audinio ir kūno cirkuliuoti orui;
  • sumažina vandens netekimą per prakaitavimą.

Todėl kartais žmogus su ilgais, plonais lininiais drabužiais jaučiasi vėsiau negu vilkėdamas trumpus aptemptus marškinėlius.

11. Kaip apsaugoti namus nuo perkaitimo?

Karštomis dienomis daugelis visą dieną laiko atvirus langus, tikėdamiesi, kad taip namuose bus vėsiau. Tačiau jei lauke karščiau negu viduje, į patalpas patenka dar daugiau šilumos.

Norint išlaikyti namus vėsesnius, rekomenduojama:

  • anksti ryte gerai išvėdinti patalpas;
  • dieną langus laikyti uždarytus;
  • užtraukti užuolaidas ar žaliuzes;
  • vakare ir naktį, kai oras atvėsta, langus vėl plačiai atverti.

Dar veiksmingiau saulės spindulius sustabdyti prieš jiems pasiekiant lango stiklą. Tam geriausiai tinka:

  • išorinės žaliuzės;
  • langinės;
  • markizės;
  • medžių ar vijoklių metamas šešėlis.

Kai saulės spinduliai pereina pro lango stiklą, jie įkaitina grindis, sienas ir baldus, o šie dar ilgai skleidžia sukauptą šilumą į patalpą. Todėl išorinės apsaugos nuo saulės paprastai yra veiksmingesnės už vidines užuolaidas.

Neatsitiktinai daugelyje Pietų Europos šalių ant namų langų įrengtos išorinės langinės – jos padeda išlaikyti patalpas vėsesnes net ir labai karštomis dienomis.

12. Kodėl karštyje pulsas padažnėja?

Kad organizmas galėtų atsivėsinti, odos kraujagyslės išsiplečia ir į jas nukreipiama daugiau kraujo. Taip šiluma lengviau atiduodama aplinkai.

Dėl šios priežasties širdžiai tenka dirbti sparčiau, todėl net visiškai sveikam žmogui karštą dieną pulsas gali būti didesnis nei įprastai.

13. Šaltas gėrimas – ar tikrai geriausias pasirinkimas?

Labai šaltas vanduo suteikia malonų pojūtį. Tačiau poveikis organizmo temperatūrai dažniausiai būna nedidelis ir trumpalaikis.

Svarbiausia ne vandens temperatūra, o tai, kad jo pakaktų.

Kai kuriems žmonėms lediniai gėrimai gali sukelti skrandžio spazmus ar galvos skausmą. Todėl daugeliui patogiau gerti tiesiog vėsų vandenį.

14. Kodėl kai kurie žmonės prakaituoja labai mažai?

Mažesnis prakaitavimas nebūtinai reiškia, kad žmogus geriau pakelia karštį.

Prakaitavimas yra pagrindinis organizmo vėsinimosi mechanizmas. Jei karštyje ar fizinio krūvio metu prakaito išsiskiria per mažai, organizmui tampa sunkiau pašalinti šilumą, todėl gali padidėti perkaitimo rizika.

Prakaitavimo intensyvumas skiriasi tarp žmonių. Jį lemia genetika, fizinis pasirengimas, amžius, vartojami vaistai ir kai kurios ligos.

15. Kodėl po kelių dienų karštį pakeliame lengviau?

Tai vadinama aklimatizacija. Per maždaug 1–2 savaites organizmas prisitaiko:

  • pradeda prakaituoti anksčiau;
  • prakaito išsiskiria daugiau;
  • prakaituojant netenkama mažiau natrio;
  • širdis dirba ekonomiškiau.

Todėl pirmosios labai karštos vasaros dienos dažnai būna sunkiausios.

16. Ar alkoholis iš tiesų „atgaivina“?

Šaltas alus daugeliui atrodo gaivinantis. Tačiau fiziologiškai alkoholis nėra geras pasirinkimas.

Jis:

  • skatina skysčių netekimą;
  • blogina termoreguliaciją;
  • gali mažinti gebėjimą įvertinti perkaitimo simptomus;
  • didina nelaimingų atsitikimų riziką.

Todėl karštomis dienomis alkoholis nėra tinkama priemonė atsigaivinti.

17. Kodėl termometro rodoma temperatūra ne visada parodo, kaip karšta iš tikrųjų?

Žmogaus savijautą lemia ne vien oro temperatūra, bet ir:

  • oro drėgmė;
  • vėjo greitis;
  • saulės spinduliuotė.

Pavyzdžiui, esant 32 °C ir labai didelei oro drėgmei, prakaitas garuoja daug lėčiau. Kadangi būtent prakaito garavimas yra pagrindinis organizmo „oro kondicionierius“, kūnas prasčiau atiduoda šilumą ir gali greičiau perkaisti.

Todėl orų prognozėse vis dažniau pateikiama ne tik oro temperatūra, bet ir jaučiama, arba jutiminė, temperatūra, kuri geriau atspindi, kokį karščio poveikį žmogus gali patirti.

Kada būtina sunerimti?

Nedelsdami ieškokite pavėsio, pradėkite vėsinti kūną ir kvieskite greitąją medicinos pagalbą, jei žmogui atsiranda:

  • sumišimas;
  • stiprus mieguistumas;
  • sąmonės sutrikimas;
  • labai karšta oda;
  • kūno temperatūra apie 40 °C ar daugiau;
  • traukuliai.

Tokiais atvejais delsti negalima. Tai gali būti šilumos smūgio požymiai.

Pabaigai

Karštis pavojingiausias tada, kai organizmas nebesugeba efektyviai atsivėsinti. Kuo aukštesnė oro temperatūra ir didesnė drėgmė, tuo sunkiau jam tai padaryti.

Žinodami, kaip veikia natūralūs organizmo vėsinimosi mechanizmai, galime paprastomis priemonėmis padėti sau ir artimiesiems saugiau ištverti net pačias karščiausias vasaros dienas.

Paskelbta

Dangus į pievas nusileido…

„VIEŠPATIE, mūsų Dieve, koks nuostabus Tavo vardas visoje žemėje! Savo didingumu apdengei dangaus aukštybes… Kai pažvelgiu į Tavo dangų, Tavo rankų darbą, į mėnulį ir žvaigždes, kurias Tu pritvirtinai, kas tas žmogus, kad jį atmeni, kas tas mirtingasis, kad juo rūpiniesi?“ (Psalmė 8, 2.4.5)

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“

Paskelbta

Meilė – kantri, maloninga…

„Nieko nėra gražiau ir švenčiau už buvimą drauge. Už galimybę priimti kitą ir būti kito priimtam. Už malonę rūpintis vienas kitu ir dalytis kuo gali“. (Julius Sasnauskas)

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“

Paskelbta

Vasarą čiurnos traumos tyko dažniau. Kaip jų išvengti?

Vasara – metas, kai daugiau vaikštome, keliaujame, dirbame sode, žygiuojame miško takais ir daugiau laiko praleidžiame gamtoje.

Kartais užtenka vos vieno neatsargaus žingsnio ant nelygaus tako, akmens ar duobės – ir staigus skausmas priverčia sustoti. Nors daugeliui atrodo, kad čiurnos patempimas yra smulki trauma, netinkamai sugijusi ji gali kartotis ir ilgainiui sukelti nuolatinį sąnario nestabilumą.

Kas lemia čiurnos patempimą?

Čiurnos sąnario stabilumą užtikrina kaulai, raiščiai, sausgyslės, aplinkiniai raumenys ir nervų sistema, kuri nuolat „stebi“, kokioje padėtyje yra pėda, ir akimirksniu koreguoja judesius.

Jei šie mechanizmai veikia prasčiau – dėl silpnesnių raumenų, ankstesnės traumos, prastesnės pusiausvyros ar netinkamos avalynės – tikimybė pasitempti čiurną padidėja. Todėl vien stiprinti blauzdos raumenis nepakanka – labai svarbu lavinti ir pusiausvyrą bei judesių koordinaciją.

Keturi paprasti pratimai čiurnai stiprinti

Šiems pratimams nereikia nei sporto klubo, nei specialios įrangos. Juos verta atlikti reguliariai – 3–4 kartus per savaitę.

1. Stovėjimas ant vienos kojos

Atsistokite ant vienos kojos ir išlaikykite pusiausvyrą 30–60 sekundžių. Pakartokite 2–3 kartus kiekviena koja.

Kai pratimas taps lengvas, pabandykite:

  • užmerkti akis;
  • stovėti ant sulankstyto rankšluosčio ar minkštos pagalvėlės.

Tai vienas veiksmingiausių pratimų, padedančių lavinti pusiausvyrą ir sumažinti pakartotinių čiurnos patempimų riziką.

2. Atsistojimas ant pirštų

Atsistokite tiesiai, prireikus lengvai prisilaikykite už kėdės atlošo. Lėtai pakilkite ant pirštų, trumpai išlaikykite padėtį ir taip pat lėtai nusileiskite.

Atlikite 10–15 pakartojimų.

Jei pratimas tampa per lengvas, pabandykite jį atlikti stovėdami ant vienos kojos ir prireikus prisilaikydami.

Šis pratimas stiprina blauzdos raumenis, kurie padeda stabilizuoti čiurną.

3. Vaikščiojimas ant pirštų ir kulnų

Po 1–2 minutes paeikite ant pirštų, o vėliau – ant kulnų.

Tai stiprina blauzdos bei pėdos raumenis ir gerina jų koordinaciją.

4. Pėdos skliauto stiprinimas

Sėdėdami ant kėdės pabandykite kojų pirštais suglamžyti ant grindų padėtą rankšluostį arba pakelti smulkų daiktą, pavyzdžiui, pieštuką ar kamuoliuką.

Tai stiprina smulkiuosius pėdos raumenis, kurie taip pat prisideda prie čiurnos stabilumo.

Nepamirškite tinkamos avalynės

Vasarą dažnai renkamės šlepetes ar batus visiškai plokščiu padu. Nors jie patogūs trumpam pasivaikščiojimui, ilgesniam vaikščiojimui nelygiu paviršiumi jie suteikia mažiau atramos ir stabilumo.

Jei planuojate daugiau vaikščioti, dirbti sode ar leistis į žygį, rinkitės avalynę, kuri:

  • gerai prilaiko kulną;
  • neslysta;
  • tvirtai laikosi ant pėdos.

Tai gali padėti sumažinti traumų riziką.

Ką daryti pasitempus čiurną?

Jei pasitempėte čiurną, pirmosiomis dienomis tinkama priežiūra gali padėti sumažinti skausmą ir paspartinti gijimą.

  • Saugokite pažeistą koją. Pirmąsias 1–3 dienas venkite judesių, kurie stipriai didina skausmą, tačiau stenkitės visiškai neimobilizuoti sąnario, jei gydytojas nenurodė kitaip.
  • Pakelkite koją aukščiau širdies lygio. Jei čiurna patinusi, tai gali padėti sumažinti tinimą.
  • Naudokite elastinį bintą arba čiurnos įtvarą. Lengvas suspaudimas padeda mažinti tinimą ir suteikia sąnariui daugiau stabilumo. Bintas neturėtų būti užveržtas per stipriai, kad koja tirptų ar šaltų.
  • Per pirmąsias 24–48 valandas šaldykite skaudamą vietą. Ant čiurnos 15–20 minučių uždėkite į rankšluostį suvyniotą šaltą kompresą. Procedūrą galima kartoti kelis kartus per dieną. Ledo nedėkite tiesiai ant odos.
  • Kai tik skausmas pradeda mažėti, pamažu pradėkite judinti čiurną. Ankstyvas, saikingas judėjimas dažniausiai padeda greičiau atgauti sąnario funkciją nei ilgas visiškas nejudrumas.

Jei čiurną jau buvote pasitempę…

Vienas didžiausių rizikos veiksnių patirti naują čiurnos traumą yra ankstesnis čiurnos patempimas.

Todėl po tokios traumos svarbu ne tik palaukti, kol sumažės skausmas, bet ir atkurti pusiausvyrą, raumenų jėgą bei judesių koordinaciją. Priešingu atveju sąnarys gali likti nestabilus, o trauma kartotis vis dažniau.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Nedelskite kreiptis į gydytoją, jei:

  • negalite priminti kojos;
  • skausmas labai stiprus;
  • čiurna greitai ir smarkiai tinsta;
  • matoma ryški deformacija;
  • skausmas ar tinimas nemažėja per kelias dienas arba net stiprėja

Tokiais atvejais gali būti ne tik raiščių patempimas, bet ir lūžis ar kita rimtesnė trauma.

Rūpindamiesi savo čiurnomis šiandien, išsaugosite judėjimo laisvę rytoj. Vos kelios minutės reguliarių pratimų kelis kartus per savaitę gali padėti sumažinti traumų riziką ir leisti aktyviai mėgautis vasara.

Šventasis Raštas

„Ar nežinote, kad jūsų kūnas yra šventykla jumyse gyvenančios Šventosios Dvasios… Tad šlovinkite Dievą savo kūnu!“ (1 Korintiečiams 6, 19–20)

Paskelbta

Trys moters skydai nuo vienatvės

Ar jums pažįstamas jausmas, kad esate viena ir niekam nereikalinga, net ir tada, kai esate tarp žmonių?

Būti vienai ir jaustis vienišai – kuo tai skiriasi?

Svarbu atskirti dvi sąvokas.

Vienuma – tai savanoriškas pasirinkimas. Tai būsena, kai žmogus sąmoningai būna vienas su savimi, tuo džiaugiasi ir, panorėjęs, gali bet kada vėl bendrauti su kitais.

Vienatvė – tai sunkus, nepageidaujamas jausmas. Jis nepriklauso nuo to, kiek žmonių yra aplinkui. Galima jaustis vienišai minioje, triukšmingoje šventėje ar net šalia mylimo žmogaus, kuris miega greta.

Laikina vienatvė gali atsirasti, pavyzdžiui, patekus į naują kolektyvą ar išsiskyrus su artimu žmogumi. Lėtinė vienatvė – tai būsena, kuri gali tęstis metų metus. Tuomet moteris dažniau kaltina ne aplinkybes, o save ir patenka į uždarą savikritikos ratą.

Klaidingi keliai: kodėl užimtumas ir šeima neišgelbsti

Plačiai paplitęs mitas teigia, kad jei visą savo laiką užpildysime darbu, griežtai suplanuota dienotvarke, serialais, socialiniais tinklais ar alkoholiu, vienatvė pasitrauks. Tačiau pats užimtumas negydo – jis tik trumpam nukreipia mintis nuo problemos.

Kitas dažnas scenarijus – bandymas ieškoti išsigelbėjimo santuokoje. Tačiau kurti santuoką jaučiantis vienišai yra pavojinga. Norint sukurti sveikus santykius su vyru, pirmiausia reikia išmokti visavertiškai gyventi vienumoje. Moters gyvenimo pilnatvė priklauso ne nuo žiedo ant piršto, o nuo jos vidinės būsenos ir santykio su pačia savimi.

Trys skydai, saugantys nuo vidinės tuštumos

Kad suprastume vienatvės prigimtį, svarbu suvokti, kad Dievas nebuvo numatęs, jog žmogus gyventų izoliuotas. Biblijoje parašyta: „Negera žmogui būti vienam“ (Pradžios 2, 18). Vadinasi, esame sukurti kaip socialios būtybės, turinčios artumo ir prieraišumo poreikį.

Yra trys pagrindiniai poreikiai – tarsi trys skydai, saugantys mus nuo vienatvės jausmo. Jei bent vienas iš šių skydų sugriūva, žmogus ima jausti vidinį diskomfortą.

  • Žmogus turi mylėti ką nors.
  • Žmogus turi būti kieno nors mylimas.
  • Žmogus turi būti kažkam reikalingas.

Pažvelkite į savo gyvenimą. Jei ką nors mylite, esate mylima ir jaučiatės kažkam reikalinga, vienatvė jums negresia.

Tačiau kai tik vieno iš šių elementų nelieka (pavyzdžiui, jūs mylite, bet nesate mylima, arba esate mylima, tačiau nesijaučiate reikalinga darbe ar savo socialinėje aplinkoje), atsiranda nerimas.

Blogiausia padėtis susidaro tuomet, kai sugriūva visi trys skydai. Moteris, kuri nieko nemyli, nesijaučia mylima ir neranda, kur galėtų prasmingai panaudoti savo jėgas, neišvengiamai grimzta į depresiją. Tai visiškos vienatvės būsena.

Dvasinis aspektas: kur ieškoti atramos, kai sugriūva skydai?

Vienatvė – tai signalas, kad kenčia mūsų vidinis pasaulis. Todėl svarbu pasirūpinti tiek socialiniais, tiek dvasiniais poreikiais.

Jei jūsų socialiniai ryšiai yra nutrūkę arba nebedžiugina, kelias į išgijimą prasideda atrandant vidinę ramybę ir stiprinant savo santykį su Dievu.

Pasirūpinkite savo poreikiu būti mylimai. Ne visada šalia yra žmonių, kurie mus iš tiesų myli. Šį poreikį gali patenkinti Dievas. Kai žmogus artėja prie Jo, jis pradeda patirti Jo meilę. Tai suteikia jėgų nebeieškoti pritarimo iš atsitiktinių žmonių.

Pasirūpinkite savo poreikiu mylėti. Net jei neturite šeimos, galite mylėti draugus, artimuosius, o svarbiausia – Viešpatį. Meilė Dievui pasireiškia tarnavimu ir dėkingumu, o ši meilė yra neišsenkanti.

Pasirūpinkite savo poreikiu būti reikalingai. Jei nesijaučiate reikalinga darbe ar tarp artimųjų, raskite, kur galėtumėte panaudoti savo talentus tarnaudama kitiems. Pagalba tiems, kuriems reikia pagalbos, suteikia stiprų jausmą, kad esate reikalinga, ir pripildo gyvenimą prasmės.

Vienatvės jausmas nėra nuosprendis – tai ženklas. Svarbu nustoti kaltinti save ar visuomenę. Jei jaučiatės vieniša, pripažinkite tai, bet nedarykite iš to tragedijos. Pasakykite sau: „Taip, dabar esu viena. Ir tame nėra nieko blogo.“

Tai suteikia laisvę. Kai atrandate vidinę ramybę, taiką su Dievu ir susitaikote su pačia savimi, išorinės aplinkybės nebegali jūsų sugriauti. Tuomet net ir priverstinėje vienumoje galima atrasti džiaugsmą, o būnant tarp žmonių – neprarasti savęs.

Parengta pagal šeimos psichologės Marijos Vačevos straipsnį.