Įrašai

Paskelbta

Kodėl saulė svarbi ir žiemą – net kai vitaminas D nesigamina?

Kartais gali kilti mintis:
„Saulė žiemą beveik nenaudinga – juk vitaminas D nesigamina.“

Iš tiesų mūsų platumose nuo vėlyvo rudens iki ankstyvo pavasario UVB spindulių nepakanka vitamino D sintezei odoje. Tačiau tai nereiškia, kad žiemos saulė organizmui nereikalinga.

Vitaminas D – tik viena iš daugelio saulės funkcijų.
Saulės šviesa veikia žmogaus organizmą daug plačiau ir giliau.

Saulė ir vidinis biologinis laikrodis

Saulės šviesa – stipriausias mūsų vidinio biologinio laikrodžio reguliatorius.

Kai ryte į akis patenka natūrali dienos šviesa (net ir žiemą, net jei dangus debesuotas), smegenys gauna signalą: „Prasidėjo diena.“

Tai:

  • stabilizuoja hormonų veiklą,
  • padeda reguliuoti kortizolio išsiskyrimą,
  • vakare skatina tinkamą melatonino gamybą,
  • gerina miego kokybę.

Net jei vitaminas D tuo metu nesigamina, rytinė šviesa per akis padeda mūsų biologiniam laikrodžiui išlikti suderintam su paros ritmu.

Saulė ir nuotaika

Mažesnis buvimas šviesoje siejamas su sumažėjusia serotonino gamyba.
Serotoninas – neuromediatorius, susijęs su:

  • emocine pusiausvyra,
  • motyvacija,
  • energija,
  • atsparumu stresui.

Neatsitiktinai žiemą dažniau pasireiškia sezoninis nuotaikos pablogėjimas.
Net trumpas buvimas dienos šviesoje gali padėti sušvelninti šiuos pokyčius.

Saulė ir imuninė sistema

Imuninė sistema reaguoja į šviesą ne tik per vitamino D mechanizmus.
Žiemą šis poveikis silpnesnis, tačiau šviesa vis tiek:

• padeda reguliuoti hormonų ritmą,
• veikia uždegiminių procesų pusiausvyrą,
• prisideda prie bendro organizmo atsparumo.

Todėl net ir žiemą trumpas buvimas dienos šviesoje turi fiziologinę reikšmę.

Išvada

Žiemą Lietuvoje:

  • vitamino D sintezė beveik nevyksta,
  • kūno apnuoginti neįmanoma,
  • saulė pakyla žemai.

Tačiau vis tiek verta:

✔ kasdien bent 20–30 minučių pabūti lauke dienos metu
✔ ryte leisti natūraliai šviesai patekti į akis
✔ pasivaikščioti net debesuotą dieną

Net ir apsiniaukusią dieną lauko šviesa yra gerokai stipresnė už įprastą patalpų apšvietimą.

Pabaigai

Šventajame Rašte sakoma:
„Smagi dienos šviesa, malonu akims matyti saulę.“ (Mokytojo 11, 7)

Ši eilutė skamba paprastai, bet joje slypi gili išmintis.
Saulė nėra tik šviesos šaltinis – ji yra gyvybės ir pusiausvyros dalis.

Todėl net ir žiemą verta kasdien išeiti į lauką.

Paskelbta

Kaip ir iš ko gaminami vitamino D₃ papildai?

Ar žinote, kaip ir iš ko gaminami vitamino D₃ papildai? Jei dar nesidomėjote – kviečiu paskaityti. Tema išties įdomi.

Vitaminas D₃ (cholekalciferolis) yra viena dažniausiai vartojamų maistinių medžiagų, ypač šiaurinėse platumose, kur žiemą saulės šviesos nepakanka jo gamybai odoje.

Tačiau retai susimąstome – iš kur atsiranda pats papildas?

Šiandien egzistuoja du pagrindiniai vitamino D₃ gamybos būdai.

1. Tradicinis būdas – iš avių vilnos (lanolino)

Dauguma pasaulyje gaminamų vitamino D₃ papildų yra gaunami iš lanolino – riebalinės medžiagos, išgaunamos iš avių vilnos.

Procesas vyksta taip:

  1. Iš avių vilnos išgaunamas lanolinas.
  2. Iš lanolino išskiriamas junginys – 7-dehidrocholesterolis.
  3. Šis junginys laboratorijoje apšvitinamas ultravioletiniais spinduliais (UV).
  4. UV poveikyje jis virsta cholekalciferoliu – vitaminu D₃.
  5. Išvalytas vitaminas D₃ ištirpinamas aliejuje arba įterpiamas į kapsules ar tabletes.

Iš esmės laboratorijoje atkuriamas tas pats procesas, kurio metu odoje veikiant UV spinduliams susidaro vitaminas D₃.

2. Veganiškas būdas – iš kerpių

Pastaraisiais metais atsirado alternatyva – vitamino D₃ gamyba iš kerpių.

Kerpių steroliai taip pat gali būti apšvitinami UV spinduliais ir paverčiami cholekalciferoliu.

Skiriasi tik žaliavos kilmė – galutinė molekulė yra tokia pati.

Ar skiriasi veikimas?

Vitamino D₃ molekulė abiem atvejais yra identiška.
Organizme ji metabolizuojama taip pat ir turi tokį pat biologinį poveikį.

Skirtumas aktualus tiems, kurie dėl etinių ar mitybos principų renkasi tik augalinės kilmės produktus.

Galutinio produkto kokybė priklauso nuo gamintojo taikomų valymo ir kontrolės procesų. Gerai išgrynintame produkte neturėtų likti nei lanolino, nei kerpių kilmės priemaišų. Saugumą lemia ne žaliavos pavadinimas, o gamybos standartai ir kokybės kontrolė.

Kodėl apie vitaminą D₃ iš lanolino girdime dažniau?

Tradicinis gamybos būdas iš lanolino buvo sukurtas anksčiau ir plačiau pritaikytas pramonėje, todėl apie jį daugiau informacijos ir vaizdo medžiagos.

Veganiškas D₃ atsirado vėliau ir kol kas sudaro mažesnę rinkos dalį.

Apibendrinimas

Vitaminas D₃ papildų pavidalu nėra „dirbtinė“ molekulė – tai laboratorijoje UV spinduliais pagamintas cholekalciferolis, identiškas tam, kuris susidaro mūsų odoje veikiant UV spinduliams.

Skiriasi tik žaliavos kilmė:

  • lanolinas (avių vilna)
  • kerpės (veganiškas variantas)

Biologinis poveikis išlieka toks pats.

Paskelbta

Dievo numatyta mityba – saugi kryptis žmogui ir šiandien – 3 dalis

  • Kiekvieną dieną mes renkamės, kuo maitinti savo kūną.
  • Klausimas – kuo remiamės darydami tuos pasirinkimus.

Šį kartą dalinuosi aiškia kryptimi, kuri apjungia tikėjimą, sveikatą ir asmeninę atsakomybę.

Perskaičius pirmas dvi šios serijos dalis gali likti jausmas, kad viskas labai sudėtinga: mokslas keičiasi, tyrimai prieštarauja vieni kitiems, o rekomendacijos nuolat perrašomos.
Todėl natūraliai kyla klausimas: kur žmogui ieškoti stabilios krypties?

Atsakymas paprastesnis, nei dažnai manome.

Jei žmogus yra Dievo kūrinys, tuomet saugiausia kryptis jam yra ta, kurią numatė Kūrėjas.

Ne nuo ligų, o nuo pradžios

Dievo duota mitybos kryptis Pradžios knygoje nebuvo atsakas į ligas, trūkumą ar krizę.
Ji buvo duota dar prieš nuodėmę, prieš mirtį ir prieš iškreiptą aplinką.

„Štai daviau jums visus visoje žemėje sėklą teikiančius augalus ir visus medžius, vedančius vaisius su sėklomis; jie bus jums maistas.“ (Pradžios 1, 29)

Tai reiškia, kad augalinis maistas nuo pat pradžios buvo pagrindinė žmogui skirta mityba, atitinkanti jo prigimtį.

Vėlesni mitybos pokyčiai Biblijoje atsiranda ne kaip naujas idealas, o kaip prisitaikymas prie pasikeitusių gyvenimo sąlygų. Kryptis išlieka ta pati.

Kodėl ši kryptis saugi ir šiandien?

Šiandien mitybos mokslas vis dažniau patvirtina tai, kas buvo duota pradžioje:
nerafinuotas augalinis maistas siejamas su mažesne lėtinių ligų rizika, mažesniu uždegimu ir geresne medžiagų apykaita.

Tai nereiškia, kad augalinė mityba yra „stebuklas“ ar automatinis gydymas.
Tačiau tai reiškia labai svarbų dalyką: tai kryptis, kuri apsaugo žmogaus organizmą, o ne nuolat verčia jį kompensuoti padarinius.

Augalinis maistas:

  • neapkrauna kūno perteklinėmis medžiagomis,
  • palaiko žarnyno mikrobiotą,
  • padeda reguliuoti cukraus ir riebalų apykaitą,
  • sudaro sąlygas organizmui gyti.

Kai mityba tampa charakterio ugdymo dalimi

Maistas niekada nėra tik fiziologija.
Jis formuoja mūsų įpročius, pasirinkimus ir požiūrį į save.

Dievo numatyta mityba kviečia:

  • į paprastumą, o ne pojūčių perteklių,
  • į susilaikymą, o ne nuolatinį pasilepinimą,
  • į sąmoningumą, o ne gyvenimą automatiškai.

Todėl mityba tampa ne tik sveikatos, bet ir charakterio ugdymo erdve.
Maži kasdieniai pasirinkimai formuoja vidinę laisvę – savybę, kuri svarbi kiekvienam, norinčiam gyventi kaip Dievo vaikas.

Ne dieta, o kryptis

Svarbu aiškiai pasakyti: Dievo numatyta mityba nėra sudėtinga sistema.
Tai kryptis, kurią galima taikyti palaipsniui ir praktiškai.

Paprastas principas:

  • augaliniai produktai – mitybos pagrindas,
  • kuo mažiau rafinuoto ir perdirbto maisto,
  • kuo daugiau paprastumo ir ištikimybės krypčiai.

Kai žmogus grįžta prie šios krypties, kūnas dažnai pradeda „atsikvėpti“.

Apie realybę ir išmintį

Gyvename pasaulyje, kuris jau seniai nutolęs nuo Dievo sumanymo.
Todėl kartais, dėl ilgamečio netinkamo gyvenimo būdo ar ligų, gali prireikti individualių sprendimų pereinamajame etape.

Tačiau tai nekeičia pagrindinės tiesos:

  • Dievo nuo pradžios numatyta mityba nebuvo sukurta ligoms gydyti –
  • tai kryptis, kuri saugo žmogų ir padeda jam grįžti į darną.

Išvada

Mitybos mokslas yra vertingas įrankis, bet jis negali pakeisti Kūrėjo išminties.
Jis gali padėti suprasti procesus, tačiau kryptį žmogui nustato tas, kuris jį sukūrė.

Todėl Dievo numatyta mityba nėra praeities reliktas.
Ji gali tapti palaima kūnui, apsauga nuo ligų ir charakterio brandinimo keliu jau šiandien.

Paskelbta

Vitaminas D: kodėl jo dažnai trūksta ir kaip išsirinkti papildą

Vitaminas D yra vienas svarbiausių vitaminų, reikalingas kaulų ir raumenų sveikatai, imuninės sistemos veiklai ir bendrai savijautai.

Lietuvoje nuo rudens iki pavasario organizmas beveik negamina vitamino D. Taip yra dėl saulės spindulių kampo – net ir būnant lauke, odoje vitaminas D praktiškai nesusidaro.

Gauti pakankamą jo kiekį su maistu taip pat sudėtinga, nes vitaminas D natūraliai randamas tik nedaugelyje produktų, o jų reikėtų suvartoti labai daug.

Todėl daugumai Lietuvoje gyvenančių žmonių bent dalį metų reikia vitamino D papildų. Natūraliai kyla klausimas – kokius papildus rinktis, kai pasiūla tokia didelė?

Kokios vitamino D formos parduodamos?

Lietuvos vaistinėse ir papildų parduotuvėse dažniausiai rasime šias vitamino D formas:

  • Aliejiniai lašai ir kapsulės

Tai pati dažniausia ir seniausiai naudojama forma. Vitaminas D ištirpintas aliejuje, vartojamas lašais arba kapsulėmis.

  • Tabletės

Iš esmės tai ta pati geriama forma kaip kapsulės – skiriasi tik pateikimas.

  • Purškiamas vitaminas D

Vitaminas purškiamas į burną ir dažniausiai nuryjamas kartu su seilėmis. Ši forma pasirenkama dėl patogumo, ypač jei sunku nuryti kapsules.

  • Liposominis vitaminas D

Tai skysti papildai, kuriuose vitaminas D pateikiamas naudojant sudėtingesnę technologiją. Jie dažnai pristatomi kaip „geriau įsisavinami“. Tačiau šiuo metu nėra pakankamai duomenų, kad tai būtų pranašesnė forma visiems.

Ką apie skirtingų formų įsisavinimą sako mokslas?


Ilgamečių, plataus masto, nepriklausomų tyrimų, kurie leistų tvirtai teigti, kad viena vitamino D forma visiems žmonėms įsisavinama geriau už kitas, kol kas nėra.

  • Yra nedidelių klinikinių tyrimų ir apžvalgų, lyginančių skirtingas formas, ir daugumoje jų matoma, kad vitamino D kiekis kraujyje padidėja panašiai, nepriklausomai nuo to, ar vitaminas vartojamas lašais, kapsulėmis ar purškiama forma.
  • Kai kurie tyrimai rodo, kad tam tikromis sąlygomis kai kurios technologijos (pvz., liposominės) gali turėti pranašumų, tačiau tyrimų nedaug, dažnai tiriami konkretūs produktai, todėl šių rezultatų negalima laikyti universaliais visiems.

Todėl šiuo metu moksliškai sąžininga pozicija yra tokia: forma gali turėti reikšmės kai kuriais atvejais, bet daugumai žmonių ji nėra lemiamas veiksnys.

Kas tada svarbiausia?

Tyrimai ir praktika rodo, kad daug didesnę reikšmę nei pati forma turi:

  • pakankama dozė,
  • reguliarus vartojimas,
  • individualūs veiksniai (amžius, kūno masė, sveikatos būklė).

Net ir „pažangiausia“ forma neduos rezultato, jei vitaminas vartojamas nereguliariai arba per mažomis dozėmis.

Praktiniai patarimai: kam kokia forma tinkamesnė?

  • Sveikiems žmonėms, be virškinimo sutrikimų

Dažniausiai pakanka aliejinių vitamino D lašų arba kapsulių.

Kodėl:

  • jie gerai įsisavinami,
  • patikrinti laiko,
  • paprastai pigesni,
  • visiškai pakankami daugumai žmonių.
  • Kūdikiams ir vaikams

Aliejiniai vitamino D lašai.

Kodėl:

  • lengva tiksliai dozuoti,
  • patogu vartoti,
  • tai įprasta forma, kurią pediatrai dažniausiai rekomenduoja kūdikiams.
  • Vyresnio amžiaus žmonėms

Tinka:

  • aliejiniai lašai,
  • arba purškiamas vitaminas D, jei sunku nuryti kapsules.
  • Jei yra virškinimo sutrikimų ar riebalų pasisavinimo problemų

Kai kuriais atvejais galima svarstyti:

  • skystas formas,
  • liposominį vitaminą D.

Tačiau:

  • sprendimas turėtų būti individualus,
  • pirmiausia verta įvertinti dozę, tyrimus ir pasitarti su gydytoju.

Jei vitaminas D „nekyla“, nors papildai vartojami

Pirmi klausimai turėtų būti:

  • ar dozė pakankama?
  • ar vitaminas vartojamas kasdien?
  • ar atlikti kraujo tyrimai?

Tik po to verta svarstyti formos keitimą.

Apibendrinimas

Šiuo metu nėra vienos „geriausios“ vitamino D formos visiems.
Daugumai žmonių Lietuvoje paprasti, klasikiniai sprendimai yra visiškai pakankami.

Renkantis vitaminą D, verta vadovautis:

  • realiais poreikiais,
  • savo situacija,
  • ir sveiku protu, o ne vien reklaminiais pažadais apie „ypatingą įsisavinimą“.


Straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia gydytojo konsultacijos.

Jei kyla abejonių dėl dozės ar papildų pasirinkimo, verta pasitarti su gydytoju ir remtis kraujo tyrimų rezultatais.

Norintiems pasidomėti giliau:
– Pludowski et al. Vitamin D Supplementation: A Review of the Evidence (apžvalginis straipsnis apie vitamino D papildymą)
– NIH Office of Dietary Supplements Vitamin D Fact Sheet for Health Professionals – išsamus faktų lapas sveikatos priežiūros specialistams apie vitamino D biologiją ir įsisavinimą 
– Pilotiniai micelizuotų ir tradicinių vitamino D papildų palyginimai
– Tyrimai apie liposominių formų įsisavinimą ir kitimą organizme
– In vitro micelizacijos poveikio įsisavinimui tyrimai 
– Kapsuliavimo (encapsuliacijos) ir formulavimo technologijų apžvalgos 

RSS
Follow by Email
Facebook
Facebook
fb-share-icon
YouTube
INSTAGRAM