Bet kokio sergančiojo svajonė – gauti iš gydytojo vaistus, kurie pilnai išspręstų jo problemą. Tik štai farmakologija dar nepasiekė tokio lygio + vaistai turi daugybę šalutinių poveikių.
Nors vaistai mums padeda išgyventi ekstremalioje situacijoje, bet jie negali visiškai mus išgydyti.
Kur panacėja?
Išeitis – savalaikė ligų profilaktika dar kol kas sveikiems žmonėms!
O ką daryti sergantiems?
Pašalinti visus galimus faktorius, kurie susargdino ir tada organizmas turės galimybę atsistatyti!
Tame ir yra GYVENSENOS MEDICINOS universalumas! Ši „tabletė“ tinka visiems lėtiniams neinfekciniams susirgimams:
Išeminei širdies ligai
Aterosklerozei
II tipo cukriniam diabetui
Hipertoninei ligai
Nutukimui
Degeneraciniams susirgimams
Be to, taip mes padedame pamatą, bet kokio susirgimo gydymui, netgi infekcinio ir netgi onkologinio!!!
Šie žodžiai, parašyti prieš 140 metų, lygiai taip pat aktualūs ir šiandien.
„Sveikata gali būti įgyta teisingais gyvenimo įpročiais, ir tai duoda geras, netgi labai geras palūkanas. Tačiau šį kapitalą, vertingesnį už bet kokius banko indėlius, galima prarasti dėl nesaikingumo mityboje ar nejudraus gyvenimo būdo, kai organizme dėl mankštos trūkumo prasideda užsistovėjimo procesai. Būtina nugalėti tingumą ir atsisakyti numylėtų silpnybių.“
Labai myliu vasarą dėl šilto oro, saulės, atostogų, uogų ir kitų smagumų. O ruduo nors ir ne toks šiltas, bet nuostabus tuo, kad daugeliui mūsų tai daržo ir sodo gėrybių pertekliaus metas. Šiame straipsnelyje pasidalinsiu informacija, kuri tikiuosi Jus paskatins dažniau valgyti slyvas.
Visos slyvų rūšys savo sudėtimi labai panašios. Skiriasi tik cukraus kiekis ir natūralios dažančios medžiagos, nuo kurių priklauso odelės ir minkštimo spalva.
Baltymų ir riebalų jos beveik neturi (vos po 1 % kiekvieno iš jų). Vitaminų ir mineralinių medžiagų turi beveik visų, tik nedideliais kiekiais.
Tačiau slyvose gausu tirpios ląstelienos, tokios kaip pektinas (1,5 %). Džiovintose slyvose jo gali būti net 7 %. Pektinas – sudėtingas angliavandenis. Žarnyne jis absorbuoja vandenį ir padidina išmatų apimtį, todėl labai palengvina tuštinimąsi. Be to, jis absorbuoja cholesterolį ir tulžies rūgštį bei padeda juos pašalinti iš žarnyno.
Slyvos turi natūralių cheminių junginių, stimuliuojančių žarnyno peristaltiką ir padedančių jam šalinti išmatas.
Gydomosios slyvų savybės
Vidurių užkietėjimas: Dėl pektino ir kitų natūralių cheminių junginių bendro poveikio slyvos yra labai efektyvi vidurius laisvinanti priemonė. Slyvų tirpios ląstelienos poveikis, skirtingai nuo netirpių skaidulų, labai lengvas, saugantis žarnyno sieneles.
Padidėjęs cholesterolis: Slyvų tirpi ląsteliena (pektinas) labai naudinga turintiems padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje, nes padeda jį absorbuoti ir pašalinti iš organizmo.
Chroniškos ligos: Slyvos turi ir lengvą šlapimą varantį, detoksikuojantį poveikį. Be to, jos turi labai mažai baltymų, riebalų, mažai natrio. Todėl slyvos labai tinka turintiems šlapimo rūgšties perteklių ir sergantiems ateroskleroze, podagra, reumatu, artroze, kepenų ligomis (chronišku hepatitu, kepenų ciroze ir t. t.). Visais šiais atvejais labai naudingas įprotis yra į kiekvienų pusryčių racioną įtraukti kelias šviežias ar džiovintas slyvas.
Storosios žarnos vėžio prevencija: Mokslo jau įrodyta, kad produktai, turintys tirpios ląstelienos – puiki profilaktinė priemonė, sauganti nuo storosios žarnos vėžio. Todėl tie, kurie turi genetinį polinkį į storosios žarnos vėžį (polipai žarnyne) ar yra įpratę prie nesveikos mitybos (valgo mažai ląstelienos turintį, gyvūninės kilmės maistą, kenčia nuo vidurių užkietėjimo, divertikuliozės) turėtų reguliariai valgyti šviežias ar džiovintas slyvas.
Paruošimas ir vartojimas:
Šviežios: Geriausia slyvas valgyti gerai prinokusias. Tada jos lengvai virškinamos, gerai įsisavina.
Džiovintos: Džiovintas slyvas galima pamirkyti per naktį arba valgyti iškart. Geriausia jas valgyti pusryčiaujant. Normali porcija yra 6–12 slyvų.
Kitų patiekalų sudėtyje: Ir šviežios, ir džiovintos slyvos naudojamos gaminant įvairius skanius patiekalus. Iš jų verdamas kompotas, džemas, kepami pyragai ir t.t. Tokiu atveju vidurius laisvinantis jų poveikis taip pat išlieka.
Kiekvieną pavasarį nekantriai laukiu, kol baigsis žiema ir vėl turėsime šviežių žalumynų, daržovių. Ir nors jau pavasaris į pabaigą, bet šiais metais jis toks vėlyvas ir šaltas, kad dar galime mėgautis traškiais, nuo karščio neapkartusiais ridikėliais. Tad šį kartą apie ridikėlius!
Tai iš Rytų atkeliavusi daržovė, kuri romėnų dėka paplito ir po Europą. Tačiau čia ji vis dėlto netapo tokia populiari, kaip Rytuose. Geriausiai tai iliustruoja tokie skaičiai: vidutinis vokietis per metus suvalgo apie 250 g ridikėlių, tuo tarpu vidutinis japonas 13 kg, o vidutinis korėjietis net 30 kg. Ridikėlius galima pavadinti krienų giminaičiais. Jie ypač naudingi kepenims. Kepenys – tai mūsų organizmo filtras, kuris neutralizuoja daugumą toksinų, tokių kaip alkoholis, pesticidai, medikamentai. Tačiau tai atima iš kepenų daug jėgų, o tai nepraeina be pasekmių. Todėl būtina vengti viso to, kas nuodija mūsų organizmą. Tuo tarpu vaisiai ir daržovės, pvz., vynuogės, artišokai, svogūnai padeda kepenims neutralizuoti nuodingas medžiagas.
Ridikėliai yra puiki vėžio profilaktinė priemonė.
Kokios ridikėlio savybės daro jį naudingą?
Išskirtinė medžiaga, kuri daro ridikėlius tokius vertingus – tai sulfidų esencija, kuri ir suteikia ridikėliams aštrumą. Ji gerina virškinimą ir tulžies išsiskyrimą bei jos drenažą. Be to, ji turi mukolitinių (sekreciją bronchuose skatinančių) savybių ir baktericidinį bei bakteriostatinį poveikį kvėpavimo takams (bronchams). Todėl ridikėliai ypač naudingi sergant kepenų ir tulžies pūslės ligomis, turint virškinimo sutrikimų (kai sulėtėjęs virškinimas). Jie gerina apetitą, turi tonizuojantį poveikį. Ridikėliai labai naudingi tiems, kurie serga sinusitu ir bronchitu. Taip pat jie yra puiki vėžio profilaktinė priemonė. Vartoti ridikėlius įprasta šviežius. Tokie jie yra naudingiausi. Rytų šalyse juos mėgstama marinuoti, konservuoti, tačiau naudojant actą labai sumažėja ridikėlių gydomosios savybės. Taigi atėjus pavasariui ir vasarai „gydykimės“ ir stiprinkime savo organizmą ridikėliais – vaistais iš Dievo vaistinės.
Išsamesnė informacija apie ridikėlių maistines savybes:
Kaip ir daugumos daržovių didžiąją ridikėlio dalį sudaro vanduo – 95 %.
Tik 0, 6 % baltymai .
0, 54 % riebalai.
Angliavandenių ridikėliai turi apie 2 %
A vitamino ir B grupės vitaminų taip pat labai mažai.
Folinės rūgšties truputį daugiau (100-me gramų apie 15 % dienos normos).
Vitamino E ridikėliuose visai nėra.
O štai vitamino C yra apie trečdalis dienos normos, suvalgius 100 gramų ridikėlių.
Mineralinių medžiagų ridikėliuose nedaug. Kalio šiek tiek daugiau.
Šaltinis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“
Išeitis – savalaikė ligų profilaktika dar kol kas sveikiems žmonėms!
Išeminei širdies ligai
