
Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Džiaugsmo edelveisas“

Sveikos gyvensenos tinklalapis

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Džiaugsmo edelveisas“

Šiuolaikiniame pasaulyje, kupiname technologijų, didelio tempo, streso ir socialinės įtampos, mums ypač reikia sąmoningai skirti laiko poilsiui. Tačiau poilsis nėra tik šių laikų poreikis – jo žmogui reikėjo visais laikais.
Todėl nuo pat pradžių žmogui buvo duotas aiškus ritmas: šešias dienas dirbti ir vieną dieną ilsėtis. Tai nėra tik dvasinis principas – tai gyvenimo dėsnis, kuris pasitvirtino ir praktikoje.
Kai žmonės bandė nuo šio ritmo nukrypti, pasekmės buvo akivaizdžios.
1793 metais Prancūzijoje buvo įvestas naujas kalendorius: 12 mėnesių po 30 dienų. Žmonės dirbo devynias dienas, o dešimtąją ilsėjosi. Tačiau šios sistemos greitai atsisakyta – žmonėms buvo per sunku tiek ilgai dirbti be poilsio.
Antrojo pasaulinio karo metu Jungtinės Amerikos Valstijos ir Didžioji Britanija siekė padidinti gamybą. Daugelis gamyklų perėjo prie 74 valandų darbo savaitės.
Netrukus paaiškėjo, kad efektyvus darbas vyksta tik apie 66 valandas. Darbuotojai pavargdavo, tapdavo dirglūs, mažėjo motyvacija, daugėjo klaidų ir nelaimingų atsitikimų.
Sutrumpinus darbo laiką, rezultatai pasikeitė:
padidėjo produktyvumas, sumažėjo brokas, sumažėjo pravaikštų, pagerėjo darbuotojų savijauta.
Didžiojoje Britanijoje sumažinus darbo savaitę iki 48 valandų, gamyba pradėjo augti. Vėliau buvo įvesta ir privaloma viena poilsio diena per savaitę bei kasmetinės atostogos.
Visa tai dar kartą patvirtino paprastą tiesą:
žmogus nėra sukurtas nuolatiniam darbui be reguliaraus poilsio.
Poilsis buvo numatytas jau nuo pat žmogaus sukūrimo. Viena poilsio diena per savaitę yra Dievo dovana žmonijai – gyvybei ir sveikatai išsaugoti.
Tai laikas sustoti, atsitraukti nuo kasdienių rūpesčių, atgauti jėgas ir nukreipti mintis į tai, kas iš tikrųjų svarbu.
„Šabas padarytas žmogui, ne žmogus šabui“ (Morkaus 2, 27).
„Atmink ir švęsk šabo dieną. Šešias dienas triūsi ir dirbsi visus savo darbus, bet septintoji diena yra VIEŠPATIES, tavo Dievo, šabas; nedirbsi jokio darbo nei tu, nei tavo sūnus ar duktė, nei tavo vergas ar vergė, nei tavo galvijai, nei ateivis, gyvenantis tavo gyvenvietėse.“
(Išėjimo 20, 8–10)
Klausimas tau:
Ar turi savo gyvenime tikrą poilsio dieną – tokią, kuri atstato ne tik kūną, bet ir dvasią?
Šaltinis: knyga „60 būdų pripildyti savo gyvenimą energijos“

Linų sėmenys dažnai vadinami vienu iš vertingiausių augalinių produktų. Tačiau ar jų poveikis tikrai toks stiprus, kaip dažnai teigiama?
Pažvelkime į tai šiek tiek giliau.
Linų sėmenys yra gana koncentruotas maistas. Juose yra:
Svarbu tai, kad jų poveikis nėra susijęs su viena konkrečia medžiaga. Tai kelių komponentų derinys.
Linų sėmenyse esantys baltymai turi svarbių aminorūgščių ir gali prisidėti prie bendro baltymų kiekio mityboje.
Vis dėlto, kalbant apie linų sėmenis, dažniau išskiriamos kitos jų savybės – ypač susijusios su riebalais ir skaidulomis.
Linų sėmenys yra vienas iš pagrindinių augalinių alfa-linoleno rūgšties (ALR) šaltinių.
ALR priklauso omega-3 riebalų rūgštims, prisideda prie uždegiminių procesų reguliavimo ir yra siejama su širdies bei kraujagyslių sistemos palaikymu.
Svarbu suprasti, kad ALR organizme tik iš dalies virsta į kitas omega-3 formas – EPR ir DHR, kurios tiesiogiai dalyvauja svarbiuose organizmo procesuose.
Todėl ALR poveikis nėra visiškai toks pats kaip šių aktyvesnių omega-3 formų (EPR ir DHR), tačiau ji vis tiek prisideda prie bendro omega-3 kiekio.
Linų sėmenyse yra tiek tirpių, tiek netirpių skaidulų.
Tirpios skaidulos:
Netirpios skaidulos:
Dėl šios priežasties daug žmonių linų sėmenų poveikį pirmiausia pajunta per virškinimą.
Užpylus vandeniu, linų sėmenys išskiria gleivingas medžiagas.
Šios medžiagos:
Tai viena iš priežasčių, kodėl linų sėmenys dažnai rekomenduojami esant virškinimo diskomfortui.
Linų sėmenys yra vienas turtingiausių lignanų šaltinių.
Tai augalinės kilmės junginiai, kurie:
Dėl šios priežasties kartais jie rekomenduojami moterims menopauzės laikotarpiu.
Tačiau svarbu suprasti, kad:
Nors linų sėmenys laikomi naudingu produktu, jų poveikis gali šiek tiek skirtis.
Tam įtakos turi:
Vis dėlto dažniausiai jų poveikis yra švelnus ir pasireiškia palaipsniui.
Nemalti sėmenys
Nemalti linų sėmenys dažnai nepilnai suvirškinami.
Todėl svarbu juos malti.
Per didelis kiekis iš karto
Didelis skaidulų kiekis gali sukelti:
Geriau kiekį didinti palaipsniui.
Netinkamas laikymas
Susmulkinti sėmenys greičiau oksiduojasi.
Rekomenduojama:
Dažniausiai rekomenduojama:
Kai kuriose sveikatinimo programose (ypač moterims menopauzėje) siūlomi ir didesni kiekiai – iki 3–4 šaukštų.
Tokiais atvejais:
Svarbu, kad tai nėra universali norma visiems.
Kalbant apie mitybą, dažnai norisi rasti vieną aiškų atsakymą – kas yra „geriausia“. Tačiau realybėje svarbesnis yra ne atskiras produktas, o visuma.
Linų sėmenų vertė atsiskleidžia ne tada, kai tikimasi greito rezultato, o tada, kai jie tampa natūralia kasdienės mitybos dalimi.
Būkite sveiki!
Šaltinis: Aleksej Chacinskij „Sveikatos ir ilgaamžiškumo paslaptys”

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Džiaugsmo edelveisas“

Praėjusią savaitę kalbėjome apie tai, kad nerimas, baimė ir nuolatinė įtampa gali trukdyti žmogui sveikti. Kai širdį užvaldo rūpesčiai, organizmas atsistato sunkiau.
Ši istorija pasakoja apie žmogų, kuris buvo visiškai beišsenkąs – ir kas jam padėjo išsivaduoti iš nerimo.
Dž. S. Penni (J. C. Penney), vieno didžiausių tarptautinių universalinių parduotuvių tinklo savininkas, buvo labai sėkmingas verslininkas. Tačiau per 1929 metų ekonominę krizę jis patyrė milžiniškų nuostolių – prarado apie 40 milijonų dolerių.
Po trejų metų, būdamas 56-erių, jis buvo priverstas parduoti savo turtą, kad galėtų atsiskaityti su kreditoriais, ir praktiškai bankrutavo.
Šie išgyvenimai jį labai palaužė. Jis kamavosi nemiga, nuolatinis stresas išsekino organizmą, susilpnėjo imuninė sistema. Suaktyvėjo dar vaikystėje persirgtų vėjaraupių virusas ir išsivystė juostinė pūslelinė – labai skausminga liga. Penni buvo paguldytas į sanatoriją Batl Krike.
Gydytojai paskyrė raminamųjų, tačiau jis vis tiek visą naktį blaškėsi. Visiškai išsekęs fiziškai ir dvasiškai, apimtas mirties baimės, jis net parašė atsisveikinimo laišką žmonai ir sūnui – nes nebetikėjo, kad sulauks ryto.
Tačiau rytą jis išgirdo giedojimą, sklindantį iš ligoninės koplyčios. Ten giedojo medikai:
„Neprarask drąsos, kad ir kas nutiktų – Dievas tavimi pasirūpins…“
Penni nuėjo ten, iš kur sklido muzika.
Vėliau jis pasakojo:
„Pajutau, tarsi būčiau ištrauktas iš tamsaus kalėjimo į šiltą, spindinčią saulės šviesą.
Jaučiau Dievo jėgą taip, kaip niekada anksčiau.
Supratau, kad pats buvau atsakingas dėl daugelio problemų, tačiau mylintis Dievas pasirengęs man padėti.
Nuo tos dienos nerimo mano gyvenime neliko.“
Atgavęs viltį ir dvasinę stiprybę, Penni vėliau atstatė savo verslą, peržengė milijardo dolerių ribą ir sulaukė 95-ojo gimtadienio.
Kokią giesmę jūs galėtumėte sugiedoti nerimo akimirką, kad sustiprintumėte savo dvasią?
Apie tai ir Jėzus sako:
„Todėl aš jums sakau: per daug nesirūpinkite gyvybe, ką valgysite, nė savo kūnu, ką vilkėsite. Gyvybė svarbesnė už maistą, o kūnas už drabužį.“
(Evangelija pagal Luką 12, 22–23)
Šaltinis: knyga „60 būdų pripildyti savo gyvenimą energijos“

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“