„O, kad turėčiau balandžio sparnus, – sakau, – skrisčiau toli ir rasčiau ramybę! Iš tikrųjų toli toli nulėkčiau; apsigyvenau tyruose.“
(Psalmyno 55, 7–8)
Ar galime pasiruošti stresui dar prieš jam mus užklumpant?
Visų stresą keliančių situacijų išvengti negalime. Tačiau tam, kaip jas išgyvensime, gali turėti įtakos ir tai, ar esame pailsėję, ar jau pavargę ir išsekę.
Įsivaizduokime du žmones, susiduriančius su panašia sudėtinga situacija. Vienas jau kurį laiką neišsimiega, yra pervargęs ir beveik neturi laiko pailsėti. Kitas gerai išsimiega, pakankamai ilsisi ir jaučiasi kupinas jėgų. Nors negalime iš anksto pasakyti, kaip kiekvienas iš jų sureaguos, į sudėtingą laikotarpį jie ateina turėdami nevienodus fizinius ir emocinius išteklius.
Todėl rūpintis savo atsparumu stresui verta ne tik tada, kai jau jaučiamės išsekę. Pakankamas miegas, reguliarus fizinis aktyvumas, visavertė mityba ir poilsis padeda palaikyti fizinę bei psichologinę sveikatą ir geriau susidoroti su kasdieniais sunkumais.
Tai, kaip gyvename šiandien, gali turėti reikšmės tam, su kokiomis jėgomis pasitiksime rytojaus sunkumus.
Ne visada reikia stengtis ištverti dar daugiau
Kai patiriame daug įtampos, kartais pirmiausia verta savęs paklausti: ar galiu pakeisti tai, kas šią įtampą kelia?
Galbūt dalies darbų galima atsisakyti ar juos atidėti. Galima išspręsti užsitęsusį konfliktą, paprašyti pagalbos ar aiškiau nustatyti savo galimybių ribas. Ne kiekvieną stresą keliančią aplinkybę galime pakeisti, tačiau kai tai įmanoma, prasminga spręsti ne tik streso pasekmes, bet ir jo priežastį.
O jeigu pačios situacijos pakeisti negalime, gali būti naudinga bent trumpam nuo jos atsitraukti ir suteikti sau laiko pailsėti.
Tai nėra problemų ignoravimas ar bėgimas nuo jų. Poilsis neišsprendžia pačios problemos, tačiau padeda atgauti jėgas, kurių reikia jai spręsti.
Kartais padeda tiesiog pakeisti aplinką
Jeigu darbas įtemptas, nebūtina laukti atostogų. Kartais galima pradėti nuo paprasto dalyko – per pietų pertrauką atsikelti nuo darbo stalo ir išeiti pasivaikščioti į parką ar ramia gatve.
Savaitgalį skirkite laiko veiklai, kuri leidžia bent trumpam atsitraukti nuo kasdienės įtampos: pasivaikščiokite miške, pabūkite prie vandens telkinio, padirbėkite sode ar susitikite su artimais žmonėmis.
Reguliarus fizinis aktyvumas yra viena iš rekomenduojamų streso valdymo priemonių, o bendravimas su žmonėmis, kuriais pasitikime, gali suteikti emocinę ir praktinę paramą sunkiu metu.
Buvimas gamtoje taip pat gali padėti sumažinti įtampą ir pagerinti emocinę savijautą.
Jeigu žinote, kad laukia sunkus laikotarpis – pasiruoškite
Ne visos stresinės situacijos mus užklumpa netikėtai. Kartais iš anksto žinome, kad laukia sunkus pokalbis, egzaminas, svarbus pasisakymas, įtempta darbo savaitė, kelionė ar kitas daug jėgų pareikalausiantis įvykis.
Tokiu atveju, užuot nerimavus dėl to, kas laukia, verta pagalvoti: ką galiu padaryti jau dabar?
Galima iš anksto apgalvoti veiksmų planą, pasiruošti tam, ką įmanoma numatyti, prieš sunkesnę dieną neplanuoti daugybės papildomų darbų, pasirūpinti miegu ir poilsiu.
Pasiruošimas negarantuoja, kad streso nepatirsime. Tačiau iš anksto apgalvoję, ką galime padaryti, galime jaustis užtikrinčiau ir būti geriau pasirengę sudėtingai situacijai.
Kai norėtųsi nuo visko pabėgti
Ne visada lengva išlikti ramiam, kai susiduriame su pavojumi, sunkumais ar ilgai trunkančia įtampa. Biblijoje skaitome apie Izraelio karalių Dovydą, kuris pats patyrė daug sunkių išgyvenimų, baimės ir nerimo. Vienu tokiu metu jis rašė:
„O, kad turėčiau balandžio sparnus, – sakau, – skrisčiau toli ir rasčiau ramybę!“
(Psalmyno 55, 7–8)
Žvelgdamas į dangaus paukščius Dovydas troško nuskristi toli nuo jį supančių sunkumų. Tikriausiai daugeliui pažįstamas toks jausmas – kai rūpesčių ir įtampos pasidaro tiek daug, kad norėtųsi bent trumpam nuo visko pasitraukti.
Tačiau ne nuo visų gyvenimo sunkumų galime pabėgti. Negalime tiesiog „nuskristi“ nuo sergančio artimojo, šeimos problemų, finansinių sunkumų ar kitų aplinkybių, kurias tenka išgyventi.
Tačiau galime kuriam laikui sustoti ir skirti laiko bendrystei su Kristumi. Maldoje galime Jam išsakyti tai, kas mus slegia, patikėti savo rūpesčius ir prašyti išminties bei stiprybės. Bendraudami su Išgelbėtoju galime įgyti tvirtumo, atgauti prarastas jėgas, o mūsų širdis gali prisipildyti vilties ir ramybės.
E. Vait knygoje „Gydymo tarnystė“ rašo:
„Dievas neliepia mums nugalėti savo jėgomis. Jis kviečia mus prieiti prie Jo arčiau.“
Toliau tame pačiame skyriuje ji priduria:
„Pradėję bendrauti su Atpirkėju, mes patenkame į taikos ir ramybės kraštą.“
„Gydymo tarnystė“, 178 p.Šaltinis: Aleksej Chacinskij knyga „Sveikatos ir ilgaamžiškumo paslaptys”
