Dvasinė pamoka tiesiog darže

Sveiki, vakar savo darže skindama krapus, radau gražuolį rubuilį vikšrą, kuris jau buvo spėjęs nugraužti beveik visą krapą! Vikšras buvo tikrai gražus, ryškiaspalvis, sunku tokį nepastebėti. Su vaikais ilgokai jį stebėjome ir tyrinėjome, tokį gražuolį sunku lengva ranka sunaikinti.

Tie, kas turi savo daržą ar sodą ir susiduria su kenkėjais, taip uoliai naikinančiais jūsų gėrybes, ne kartą turbūt buvote nusivylę. Kaip aš šiais metais: prieš 3 metus pasodinta labai ankstyva trešnė, pirmą kartą sužydėjo ir užmezgė daug uogų. Nekantriai laukėme kada jos prinoks ir koks bus jų skonis! Uogos buvo tikrai stambios ir jau pradėjusios rausti, bet deja, buvo dar tik vasaros pradžia ir aš net nesitikėjau, kad jau skraido godūs kenkėjai.  🙁  Vieną dieną žvilgtelėjau į savo jaunąją trešnikę ir pamačiau tik kur ne kur kabančius uogų kauliukus. Neliko nė vienos uogos! Nė vienos, reikės vėl visus metus laukti iki sekančio derliaus!

 

Taigi, bežiūrinėjant tą vikšrą, apėmė nuostaba kaip Dievas papuošė tokį mažą padarėlį, net veiduko kopiją pas jį ant užpakaliuko pamatėme.  🙂

Prisiminiau eilutes iš Šventojo rašto Evangelijos pagal Matą 6 skyriaus nuo 25 iki 34 eilutės:

„Todėl aš sakau jums: per daug nesirūpinkite savo gyvybe, ką valgysite, nei savo kūnu, kuo vilkėsite. Argi gyvybė ne daugiau už maistą ir kūnas už drabužį? 26 Įsižiūrėkite į padangių sparnuočius: nei jie sėja, nei pjauna, nei į kluonus krauna, o jūsų dangiškasis Tėvas juos maitina. Argi jūs ne daug vertesni už juos? 27 O kas iš jūsų gali savo rūpesčiu bent per vieną sprindį prailginti sau gyvenimą?! 28 Ir kam gi taip rūpinatės drabužiu?! Pasižiūrėkite, kaip auga lauko lelijos. Jos nesidarbuoja ir neverpia, 29 bet sakau jums: nė Saliamonas pačioje savo didybėje nebuvo taip pasipuošęs kaip kiekviena iš jų. 30 Jeigu Dievas taip aprengia laukų gėlę, kuri šiandien žydi, o rytoj metama į krosnį, tai argi jis dar labiau nepasirūpins jumis, mažatikiai? 31 Todėl nesisielokite ir neklausinėkite: ‘Ką valgysime?’ arba: ‘Ką gersime?’, arba: ‘Kuo vilkėsime?’ 32 Visų tų dalykų vaikosi pagonys. Jūsų dangiškasis Tėvas juk žino, kad viso to jums reikia. 33 Jūs pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir jo teisumo, o visa tai bus jums pridėta. 34 Taigi nesirūpinkite rytdiena, nes rytojus pats pasirūpins savimi. Kiekvienai dienai gana savo vargo“. 

Dažnai tenka prisiminti ir susigriebti, kad turiu ieškoti ramybės mažuose ir dideliuose išbandymuose ir rūpesčiuose tiktai Dieve, nes Jis manimi iš tikro rūpinasi ir pasiruošęs suteikti man vidinę Ramybę. Linkiu sau ir Jums  kuo dažniau tai prisiminti ir visų pirma ieškoti Dievo karalystės. Raskime laiko ir noro skaityti Šventąjį raštą, pažinti mūsų Kūrėją, ir gyventi pagal Jo Įstatymus.

8 geros sveikatos principai

1. Gera mityba

Smegenys nuodoja iki 20% gautų kalorijų. Kuo mes maitinamės, stipriai įtakoja mūsų nuotaiką, energijos lygį, atmintį ir proto sugebėjimus. Valgis svarbus tiek emocinei, tiek fizinei sveikatai. Tyrimai rodo, kad mityba gali apsaugoti nuo 50–70% vėžio atvejų. Žmonės, valgantys mažiau daržovių ir vaisių, dvigubai dažniau miršta nuo vežio. Ypač vertinga yra kopūstinių šeima. Svarbu valgyti nerafinuotus grūdus, ankštinius ir riešutus (ypač migdolus). Stenkitės mažiau vartoti saldumynus, batonus, keptą arba rūkytą maistą. Sumaltos sėmenų sėklos yra nuostabus  omega 3 šaltinis. Omega 3 padeda apsaugoti nuo depresijos, gerina smegenų veiklą, mažina sąnarių skausmą bei gerina širdies veiklą.

2. Mankšta

Geriausi vaistai nuo daugelio ligų! Mankšta stiprina širdį, normalizuoja kraujo spaudimą, didina deguonies kiekį smegenyse, apsaugo nuo stuburo skausmo ir osteoporozės, gerina atmintį.  Reguliariai sportuojantys turi didesnį hemoglobino kiekį, švaresnes kraujagysles ir stipresnius kaulus.  Geriausiai mankštintis 4-5 kart savaitėje po 40 minučių. Pulsas mankštos metu turėtų būti 60 – 80% maksimalaus (220 minus amžius). Reikalinga aerobinė ir jėgos  mankšta.  Niekada nėra per vėlu auginti raumenis!

3. Grynas oras

Vienas medis gamina apie 120 kg deguonies per metus. Augalų lapai sugeba išvalyti nešvarumus ir kenksmingas medžiagas iš oro. Gamtoje kūnas atsigauna tiek fiziškai, tiek emociškai. Gilus kvėpavimas  gerina smegenų veiklą ir didina deguonies kiekį visose kūno ląstelėse.  Svarbu kasdien vėdinti kambarius, ypač žiemą. Vertingiausias miegas ventiliuojamame  miegamajame.

Tabako dūmuose rasta per 4000  cheminių junginių, iš kurių apie 200  kenksmingi sveikatai. Lietuvoje rūkymas sąlygoja 20% bendro Lietuvos mirtingumo. Mokslininkų skaičiavimais, kiekviena cigaretė trumpina gyvenimą 11 minučių! Rūkant 10-19 cigarečių per dieną, mirtingumo rizika didėja70%.  Apie 70%  visų reguliariai rūkančiųjų norėtų mesti rūkyti.

4. Poilsis ir miegas

Suaugusiems raikalingos apie 7-8 val. miego per parą.  Jeigu miegame nepakankamai, mūsų smegenys nefunkcionuoja optimaliai, reakcijos laikas yra padidintas, atmintis pablogės, emocijos sunkiau kontroliuojamos, kūno temperatūra mažesnė,  imuninė sistema silpna. Miegant smegenys turi galimybę konfigūruoti tai ką mes išmokome per dieną, tai reiškia, kad atmintis ir sugebėjimai pagerėja miegant. Svarbu turėti pastovų  laiką miegoti ir keltis.

Žmogui reikalingas ir poilsis.  Dauguma šiandienai būdingų ligų yra susijusios su stresu. Nuolatinis skubėjimas, protinis nuovargis ir įtampa sekina kūną, silpnina imuninę sistemą ir dažnai atima gyvenimo džiaugsmą. Būtina skirti laiko ramybei ir poilsiui.  Žmonės, kurie skiria dieną per savaitę poilsiui, nuveikia per savaitę daugiau, nes smegenys žvalesni, nuotaika geresnė ir sveikata stipresnė.

5. Savikontrolė

Tam, kad būtume sveiki ir lamingi, labai svarbu, kad mūsų sprendimai būtų blaivūs, logiški, o ne impulsyvūs, padiktuoti emocijų.  Reikia stiprinti smegenų kaktinę skiltį tam, kad mes valdytume savo norus ir netaptume mūsų emocijų ir kūniškų geismų vergais. Vienas iš labiausiai intelektą griaunančių įpročių yra alkoholio vartojimas. Statistika rodo, kad  40 proc. paauglių pirmą kartą pasigeria nesulaukę 11 metų. Specialistai apskaičiavo, kad kasmet vienas lietuvis išgeria maždaug 20 litrų gryno alkoholio. Tokio girtuoklystės masto Lietuvos istorijoje dar nebuvo užfiksuota. Alkoholis sumažina kraujo kiekį smegenyse ir keičia smegenų elektrinius impulsus.  Pirmiausiai įtakojama  ta smegenų dalis, kuri atsako už savikontrolę ir sprendimų priėmimą.  Pasekmės būna baisios.  Statistikos paskaičiuota, kad net 45% visų nusikaltimų padaro išgėrę.

6. Santykiai su Dievu

Per paskutinius 10 metų buvo padaryta apie 1500 mokslinių tyrimų apie dvasingumą bei tikejimo įtaką fizinei sveikatai. Manoma, kad iki 90% ligų įtakoja žmogaus tikėjimas.  Statistika rodo, kad žmonės, kurie laiko savo tikėjimą svarbiu,  turi mažiau širdies/kraujagyslių ligų, žemesnį kraujospūdį, mažiau insultų, rečiau serga depresija ir greičiau pasveiksta jei serga. Ypač šiandieniniame pasaulyje mums reikia vilties dėl ateities, ramybės širdyje ir gyvenimo tikslo, kuriuos tik Dievas gali duoti.  Svarbu kasdien paskirti bent keletą minučių – susitikti su savo Kūrėju.

7. Saulės šviesa

Nors per daug degintis saulėje tikrai rizikinga, saikingas saulės šviesos kiekis yra būtinas gerai sveikatai. Saulė, patekusi ant odos, iš cholesterolio pagamina vitaminą D . Tyrimai rodo, kad vitaminas D sugeba kovoti prieš vėžį, apsaugoti nuo išsėtinės sklerozės, stiprinti imuninę sistemą, sumažinti kraujo spaudimą, padidinti kalcio kiekį kauluose, mažinti depresiją.  Žmonės, gaunantys mažiau saulės, turi didesnę riziką susirgti psichikos ligomis, vėžiu ir osteoporoze. Saulės šviesa per atvirą langą puikiai  išvalo kambarį nuo pavojingų mikrobų.  Patalynė, pakabinta saulėje, puikiai dezinfekuojama.

 8. Vanduo

Jeigu vyras, sveriantis 72 kg, prarastų visą vandenį, jis svertų tiktai 29 kg! Naujagimis  74% iš vandens, o suaugęs apie  60%.  Vanduo labai svarbus. Jei jo nepakanka, mes greičiau pavargstame, daugiau skauda sąnarius, esame irzlesni, dažniau skauda galvą ir didėja inkstų akmenligės rizika. Pakankamas vandens kiekis padeda plaučių ir bronchų gleivinei pašalinti mikrobus ir taip apsaugo nuo plaučių uždegimo ir net gripo. Troškulys  atsiranda tiktai tada kai jau trūksta vandens. Tam kad kūnas funkcionuotų optimaliai reikėtų gerti daugiau nei trokštame.  Kadangi mūsų smegenys  85% iš vandens jis svarbus ne tiktai fizinei, bet ir emocinei sveikatai.  Suaugusiems patartina gerti 6-8 stiklines vandens per dieną.

Šviežių brokolių salotos

Gamindama maistą dažnai susimąstau, kaip pagaminti, kad jis būtų ir skanus, ir tuo pačiu kuo sveikesnis ir duotų daugiau naudos. Žinojau, kad visas kopūstines daržoves labai sveika valgyti šviežas, tai yra termiškai neapdorotas. Tačiau brokolius dažniausiai verdame ar kažkaip kitaip apdorojame. Kai pirmą kartą nusprendžiau pagaminti salotas pietums iš šviežių brokolių, likau maloniai nustebinta, kad jos labai skanios, traškios, o svarbiausia – labai naudingos. Jeigu Jums sunku sukramtyti šviežius brokolius, supjaustykite juos mažais gabaliukais. Eksperimentuokite, skanaukite ir būkite sveiki!

Reikės šių produktų:

Brokolio

Sojų jogurto (nesaldinto, be priedų)

Krapų (tinka ir šaldyti)

Druskos


Brokolį susmulkinkite ir sumaišykite dubenyje su kitais produktais.

 

Tarptautinė gyvensenos medicinos mokslinė konferencija „Sprendimas lėtinių ligų prevencijai ir gydymui”

2018 m. kovo 22 dieną Kaune vyks  Tarptautinė gyvensenos medicinos mokslinė konferencija  „Sprendimas lėtinių neinfekcinių ligų prevencijai ir gydymui”.

Jau ketvirtą kartą Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakulteto ir Gyvensenos medicinos asociacijos organizuojamas išskirtinis renginys sukviečia garsiausius pasaulio bei Lietuvos gyvensenos medicinos, mitybos, psichologijos ir visuomenės sveikatos ekspertus aptarti lėtinių ligų valdymą mokslu pagrįstomis priemonėmis, pasidalinta gerąja praktika ir pavyzdžiais taikomais svetur.

Septintosios dienos dventistų bažnyčios Loma Lindos universitetą (JAV) atstovaus ir pranešimus skaitys medicinos profesoriai  John Kelly ir Hans Diehl.


Konferencijoje bus pristatoma pasaulyje vis labiau populiarėjanti gyvensenos medicinos, kaip asmens ir moderniosios visuomenės sveikatos priežiūrą jungiančios grandies, idėja: keisti žmonių gyvenseną, mažinti lėtinių ligų riziką bei šias ligas gydyti. Mokslui sukaupus pakankamai įrodymų, prevencija ir gydymas keičiant gyvenseną tampa vis aktualesni asmens ir visuomenės sveikatos kontekste.

Konferencija skirta visų specialybių gydytojams, slaugytojams, psichologams, visuomenės sveikatos specialistams, kitų specialybių biomedicinos srities atstovams, mokslininkams ir akademinei bendruomenei.

Konferencija vyks anglų kalba.

Konferencijos dalyvius kviečiame registruotis:

http://www.gyvensenosmedicina2018.lt

Registracija būtina ir vyks iki 2018 m. kovo 20 d.

Dalyvio mokestis – 23 eurai, studentams – 18 eurų.
Už registracijos mokestį suteikiama:
LSMU konferencijos dalyvio pažymėjimas (keturios kvalifikacinės valandos), gėrimai ir užkandžiai konferencijos pertraukos metu.

Kontaktinis asmuo: LSMU MA VSF Gyvensenos medicinos studijų programos administratorė
Aušra Pauliukienė, tel. 8 37 370 112 (skambinti iki 14 val.) arba kreiptis el. paštu:

[email protected]

Žiemos sezono ŠALTIBARŠČIAI (veganiški)

Neplanuotai mano šaldytuve atsidūrė agurkas. Žiemos sezono metu tokių daržovių dažniausiai neperku. Mąsčiau, ką čia iš jo pagaminus. Prisiminiau, kad mano mažasis labai mėgsta šaltibarščius, o kitų  patiekalų iš burokėlių nelabai nori valgyti. Gera mintis – šaltibarščiai! Tik neturiu žalumynų? Bet mano darže žiemoja lapiniai kale kopūstai! Gal jie tiks vietoje įprastų šaltibarščiams svogūnų laiškų ir krapų?

Mano šeima šaltibarščius įvertino puikiai, ypač mažasis džiaugėsi, vos visiems užteko 🙂

Šaltibarščiams pagaminti reikia:

Anakardžių riešutų pieno

Sojų pieno, be priedų

Sojų jogurto, be priedų

Druskos ir citrinos sulčių

Agurko

Burokėlių virtų

Žaliųjų garbanotųjų lapinių kopūstų (kale)

(kiekių tiksliai nematavau, dėjau viską kaip sako „iš akies“)

Prie šaltibarščių, žinoma būtinos 🙂 šiltos virtos bulvės (ir dar prie jų dažniausiai patiekiu lęšius – pietūs būna sotesni).

Puode sumaišiau maždaug lygiomis dalimis sojų ir anakardžių pieną, dėl tirštumo pridėjau šiek tiek sojų jogurto. Pagal skonį paskaninau druska ir citrinos sultimis. Tada pridėjau išvirtus sutarkuotus burokėlius, smulkiai supjaustytus agurką ir žalius lapinius kopūstus (kale). Kopūstų lapus prieš smulkinant nupjaunu ar nuplėšiu nuo storo koto. Skanaus!

Trumpai apie lapinių kopūstų (kale) naudą

Tyrinėjant kokių maistinių medžiagų yra 100 gramų šių kopūstų, dėmesį labiausiai atkreipė:

Vitaminas A – 308% RPN (rekomenduojamos paros normos), praktiškai tiek pat kaip ir morkos (tik 8% mažiau).

Vitaminas C – 200% RPN, ketvirtadaliu daugiau nei kivi ir 2 kartus daugiau nei apelsinai, 3,3 karto daugiau nei gūžiniai kopūstai.

Vitaminas K – 1021% RPN

Kalcis – 134 mg (14% RPN)

Geležis – 1,7 mg (9% RPN)

Kalcio ir geležies lapiniai kopūstai turi tikrai daug, ypač įvertinus tai, kad turi mažai kalorijų (50 kcal) ir praktiškai neturi riebalų (tik 1%), todėl jų suvalgyti galima tikrai ne vieną šimtą gramų.

Informacija apie maistines medžiagas paimta iš ČIA: