Aš nėmėgstu gaminti

Ar prisimenate, kokį patiekalą pirmą kartą gyvenime pagaminote?

Aš – taip. Tai buvo ryžių sriuba.

Iki šiol prisimenu: nuėjau į svečius pas draugę. Ji pavaišino mane ryžių sriuba ir pasakė, kad pati ją išvirė.

Grįžusi namo paklausiau močiutės, ar galiu pabandyti ir aš.
Ji paaiškino, kaip gaminti, ir išėjo į daržą. Ir aš – viena, be jokios pagalbos – ją išviriau. Ir čia buvo pats smagumas.

Močiutė paragavo ir pasakė:
– Skani! Tik šiek tiek drumsta – ryžių gerai nenuplovei.

Nors anksčiau gamindavome kartu su mama ar močiute,
tai buvo mano pirmieji savarankiški žingsniai virtuvėje.

~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~

„NEMĖGSTU GAMINTI“

Šią frazę girdžiu labai dažnai.

Daugeliui žmonių maisto gaminimas atrodo kaip našta. Rutina. Darbas, kurio nesinori.

Bet ar tikrai mes gimstame mėgstantys arba nemėgstantys gaminti? Greičiausiai – ne. Tiesiog vieniems tai arčiau širdies, kitiems – mažiau.

Gaminti galima pamėgti. Tik kartais reikia šiek tiek pakeisti požiūrį.

KAS GALI PADĖTI

~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~

1. Supratimas, kad tai svarbu

Maistas tiesiogiai susijęs su mūsų sveikata. Ir ne tik mūsų, bet ir mūsų artimųjų. Kai tai suvoki, požiūris po truputį keičiasi.

2. Tvarkinga virtuvė

Labai sunku norėti gaminti, kai aplink netvarka ar daiktų perteklius. Prikrautos spintelės, nebepamenate kiek, ko ir kur turite…

Kartais užtenka:

  • išmesti nereikalingus daiktus
  • susitvarkyti lentynas
  • pasidaryti vietos

Ir jau visai kitas jausmas.

Aš pati pripratau vakare palikti tvarkingą virtuvę.
Ryte ateini apsimiegojęs – ir viskas ramu, švaru, malonu pradėti.

3. Susikurti jaukumą ir patogumą

Virtuvė gali būti labai maloni vieta.

Graži staltiesė, švarūs rankšluosčiai, patogūs įrankiai  – smulkmenos, bet jos veikia.

Ne mažiau svarbus ir patogumas – tegul virtuvė tarnauja jums, o ne jūs jai.

4. Šiek tiek planuoti iš anksto

Nebūtina planuoti visos savaitės. Ypač, jei nesate įpratę. Pakanka šiandien pagalvoti: ką gaminsiu rytoj 

Iš vakaro šiek tiek pasiruoškite – užmerkite kruopas, ankštinius, nuplaukite daržoves. Pagrindinių, dažnai naudojamų produktų verta turėti namuose daugiau.

5. Nepamiršti maldos

Malda suteikia prasmę darbui, ramina. Net ir paprastas maisto gaminimas gali tapti ramesniu, prasmingesniu laiku.

6. Gaminti tai, ko norisi

Kai gamini tai, ką pats nori valgyti, visai kitaip ir gaminasi.

Paklauskite ir artimųjų, ko jie norėtų. Tada bus įdomiau gaminti ir maloniau valgyti,
o namiškiai tikrai atsilygins šypsenomis ir padėka už skanų maistą.

Gaminkite įvairiai. Išbandykite naujus receptus, naudokite skirtingus produktus. Po truputį domėkitės, kuo jie naudingi, kokių vitaminų turi, kaip dera tarpusavyje.

7. Būkite sumanūs – taupykite laiką

Jei trūksta laiko, rinkitės paprastus receptus.

Galite gaminti didesnę porciją:
– vieną dalį valgyti šviežią
– kitą palikti šaldytuve kitai dienai
– dar kitą – užšaldyti tam atvejui, kai visai nebus laiko

Turėkite universalių paruoštukų, pavyzdžiui:
– išvirtų kruopų
– išvirtų ankštinių
– keptų ar virtų daržovių
– padažų ar užtepėlių

Dalį jų galima laikyti šaldiklyje nedidelėmis porcijomis. Tai labai palengvina kasdienį gaminimą.

8. Naudoti pagalbininkus

Blenderis, mikseris, greitpuodas, daugiafunkcis puodas ar orkaitė – visi šie prietaisai gali labai palengvinti darbą virtuvėje, sutaupyti jūsų laiką.

9. Įsijungti muziką ar audio knygą

Gamindami galite įsijungti ramią, instrumentinę muziką arba audio knygą. Muzika padeda nusiraminti, sukuria malonesnę nuotaiką. O gera knyga gali ne tik sudominti, bet ir „palaikyti jums draugiją“ virtuvėje.

10. Nesieti gaminimo su indų plovimu

Daugelis gamintų su malonumu, jei ne mintis apie krūvą nešvarių indų po to.

Šią problemą galima spręsti keliais būdais:

  1. Pamėgti plauti indus
  2. Įsigyti indaplovę
  3. Susitarti su namiškiais: jūs gaminate – jie plauna

11. Paversti valgymą malonia akimirka

Jei įmanoma, gražiai padenkite stalą, patiekite maistą dailiuose induose. Nereikia kažko įmantraus – užtenka paprastų dalykų, pavyzdžiui, net paprastą vandenį gražiai pateikti – įpilti į ąsotį, įdėti citrinos ar uogų.

Pasistenkite, kad valgymas taptų proga susėsti visai šeimai prie vieno stalo. Tai bendravimo laikas – kai galima išgirsti, kas vyksta vaikų gyvenime, ir išlaikyti artimą ryšį, ypač paauglystėje.

12. Prisiminti atsakomybę

Ne visada viską darome su noru. Yra dalykų, kuriuos tiesiog darome – kartais ir per nenorą. Bet dažnai būna taip, kad pradėjus atsiranda ir noras. Svarbiausia – žengti pirmą žingsnį, įveikti tingumą. Panašiai kaip su tvarkymusi: sunkiausia pradėti, o paskui net nesinori sustoti.

Maisto gaminimas – tai kasdienis rūpinimasis savimi ir savo artimaisiais.

13. Patarimas šeimos nariams

Valgydami nepamirškite padėkoti ir pagirti už pastangas, net jei kažkas nepavyko idealiai.

PABAIGAI

Atvirai pasakysiu – ir man būna dienų, kai visai nesinori gaminti. Bet kai pradedi – įsivažiuoji, dingsta tas nenoras ar tingumas, ir pats procesas ima patikti. O štai ir maistas paruoštas!

Labai daug priklauso ne nuo to, ar mėgstame, o nuo to, kaip į tai žiūrime.

Linkiu jums po truputį atrasti džiaugsmą virtuvėje – kad ji būtų ne našta, o vieta, kur kuriamas paprastas, kasdienis gėris.

Parengta pagal Telegram kanalo „@shef_Lera“ medžiagą

Kai darome per daug vienu metu… smegenys tiesiog nebespėja

Ar jums būna, kad darote kelis dalykus vienu metu ir vis tiek kažką pamirštate? Problema ne darbų kiekis, o tai, kad bandome viską daryti vienu metu.

Apie tai – šiame straipsnyje.

Įsivaizduokite rytą.

Verda košė. Skrudinate duoną. Maitinate vaiką. Bandote atsakyti į žinutę. Galvoje jau dėliojate pirkinių sąrašą.

Ir staiga – skrebutis sudegė.

Pažįstama?

Tai ne atsitiktinumas. Tai signalas, kad smegenys yra pervargusios.

Kas iš tikrųjų vyksta mūsų galvoje?

Mūsų smegenis nuolat užima vadinamosios foninės užduotys – tai mintys, kurios sukasi galvoje, nors tuo metu darome visai ką kitą. Todėl mūsų dėmesys nuolat šokinėja nuo vieno dalyko prie kito.

Pavyzdžiui:

  • skaitote straipsnį, bet galvojate, ką gaminsite vakarienei,
  • klausotės paskaitos, bet galvoje sukasi planai, ką reikės padaryti rytoj,
  • dirbate, bet nepaleidžia mintis apie nebaigtus darbus namuose.

Smegenys nuolat perjungia dėmesį – ir nuo to pavargsta.

Pagrindiniai požymiai

1. Kognityvinė perkrova

Galvoje – nesibaigiantis sąrašas:

  • nupirkti produktus,
  • užsirašyti pas gydytoją,
  • apmokėti sąskaitas,
  • kažką pasveikinti,
  • kažko nepamiršti…

2. Nuolatinė vidinė įtampa

Jaudulys, kad kažką pamiršote arba kažko nespėjate.

3. Sunku susikaupti

Vos pradėjus vieną darbą, mintys jau peršoka prie kito.

4. Užmaršumas

Pamirštamos smulkmenos:

  • kur padėjote raktus,
  • ką reikėjo pasakyti,
  • ką planavote padaryti.

5. Dirglumas ir išsekimas

Net ir pailsėjus jaučiamas nuovargis. Atsiranda nekantrumas, emociniai „lūžiai“.

Kas dažniausiai patiria šią būseną?

  • Dirbantys tėvai (ypač mamos)
  • Žmonės, kuriems tenka atlikti daug darbų vienu metu
  • Studentai egzaminų laikotarpiu
  • Iš esmės – beveik kiekvienas šiuolaikinis žmogus

Šiandien informacijos ir reikalavimų srautas yra nenatūraliai didelis.

Kodėl tai vyksta?

Smegenys iš tikrųjų nedaro kelių darbų vienu metu – jos tik labai greitai perjungia dėmesį nuo vieno prie kito.

Kiekvienas toks perjungimas:

  • eikvoja energiją,
  • mažina dėmesį,
  • didina klaidų tikimybę.

Todėl tokiose situacijose kažkas neišvengiamai nukenčia.

Kaip sau padėti?

1. Nelaikykite visko galvoje – užsirašykite

Užsirašykite viską:

  • ant popieriaus,
  • telefone,
  • vienoje vietoje.

2. Darykite po vieną dalyką

Skirkite laiką vienai užduočiai.

Galite naudoti paprastą principą:

  • 25 min. dirbate,
  • 5 min. pertrauka.

3. Nesistenkite visko padaryti patys

Pasidalinkite atsakomybėmis:

  • šeimoje,
  • darbe.

Paprašyti pagalbos – tai ne silpnumas, o išmintis.

4. Atsisakykite perfekcionizmo

Ne viskas turi būti tobula.

Kartais „pakankamai gerai“ yra geriausias sprendimas.

5. Kurkite įpročius kasdieniams darbams

  • gaminkite kelioms dienoms,
  • pasiruoškite daiktus iš vakaro.

Tai taupo smegenų energiją.

6. Sąmoningai ilsėkitės

Skirkite laiko:

  • nieko neveikti,
  • tiesiog pabūti,
  • pasivaikščioti be tikslo.

Tai nėra laiko švaistymas. Tai padeda smegenims pailsėti.

7. Mažinkite informacinį triukšmą

  • nelaikykite nuolat įjungto televizoriaus,
  • ribokite socialinius tinklus,
  • atsijunkite nuo bereikalingų pranešimų.

Pabaigai

Nuolatinis skubėjimas neatneša daugiau rezultatų – jis tik atima ramybę. O be ramybės sunku aiškiai mąstyti ir gyventi pilnavertiškai.

„Geriau viena sauja su poilsiu, negu dvi saujos su triūsu ir vėjų vaikymusi!“ (Mokytojo 4, 6)

O kaip jums dažniau būna – darote po vieną darbą ar kelis vienu metu? Kas jums labiau pasiteisina? 

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM