Sveikatą reikia laimėti – užsidirbti pačiam

Siūlau pasiklausyti ištraukos iš Nikolajaus Amosovo knygos „Mintys apie sveikatą“.

Nikolajus Michailovičius Amosovas – žinomas kardiologas ir mokslininkas, akademikas. Be pasiekimų kardiologijoje, jis garsėja savo teorija apie sveiką ir aktyvų gyvenimo būdą, siekiant ilgaamžiškumo. Savo knygoje Nikolajus Amosovas pasakojo apie savo požiūrį į kūno kultūrą ir savo sveikatą. Pasiklausykite…

“GYDYTOJAI GYDO LIGAS, O SVEIKATĄ REIKIA LAIMĖTI – UŽSIDIRBTI PAČIAM”. (N. Amosovas)

Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/nikolaj-amosov-bolet-kategoricheski…/

Sirgti kategoriškai nenoriu

Siūlau paskaityti ištrauką iš Nikolajaus Amosovo knygos „Mintys apie sveikatą“.

Nikolajus Michailovičius Amosovas – žinomas kardiologas ir mokslininkas, akademikas. Be pasiekimų kardiologijoje, jis garsėja savo teorija apie sveiką ir aktyvų gyvenimo būdą, siekiant ilgaamžiškumo. Savo knygoje Nikolajus Amosovas pasakojo apie savo požiūrį į kūno kultūrą ir savo sveikatą:

▫️Užaugau šiauriniame kaime pusiau valstiečių šeimoje. Negalėjau pakęsti kūno kultūros nuo pirmų mokyklos pamokų: buvau nerangus ir labai bijojau atrodyti juokingas. Todėl iš pamokų pabėgdavau. Bet gyvenimas davė savo tonusą: vasarą, nors ir nedidelis, bet – ūkis; žiemą gyvenau mokytojos bute ir buvau atsakingas už vandens nešimą, malkų skaldymą, šaligatvio valymą. Čerepovece nebuvo miesto transporto, mokykla toli. Buvau liesas ir stiprus, nors ir ne sportiškas. Nežaidžiau jokių žaidimų.

▫️Ligomis nesirgau, bet kiekvieną pavasarį prasidėdavo lengva avitaminozė (kaip aš dabar įsivaizduoju): kraujavo dantenos, skaudėjo akis. Vasarą atsigaudavau nuo daržovių ir uogų. Nesimankštinau, bet teko daug vaikščioti. Ir apskritai nepamenu, kad tada studentai būtų sirgę.

▫️Baigęs abu institutus, dar metus praleidau aspirantūroje, paskui pabėgau į Čerepovecą ir iki karo pradžios dirbau ligoninėje. Jokių ligų. Taip ir karas praėjo, kur buvau lauko ligoninės vedantysis chirurgas.

▫️Iškart po 30-ties pradėjo skaudėti nugarą: įtarė radikulitą. Nepamenu, kad dėl to būčiau neoperavęs, bet kartais pasitrauki nuo stalo – nei atsisėsti, nei pasilenkti. Po 1946 (tūkstantis devyni šimtai ketiriasdešimt šeštų) metų demobilizacijos Maskvoje buvo bado periodas. Nuo 1947 pavasario iki 1952 rudens dirbau Briansko regioninėje ligoninėje. Ten buvo turgus, pagaliau su žmona atsivalgėme. Net pilvukas pradėjo augti. Svoris išaugo iki 66 kg, o studentavimo dienomis būdavo iki 55 kg. Ūgis 168 centimetrai. Radikulitas progresavo, prasidėjo aritmija, širdies permušimai. Padarė elektrokardiogramą – nieko ypatingo. Tada prisidėjo skrandžio skausmai, peršvietė – irgi nieko. Brianske buvo daug darbo, masė sunkiausių operacijų, kelionės, skubūs iškvietimai. Disertacijos: kandidato, daktaro. Apskritai, kai persikėlėme į Kijevą, aš vis dar vadinausi sveikas, bet, kaip „priklauso“, sulaukus keturiasdešimties, jau atsirado „silpnų grandžių“: širdies aritmija, radikulitas ir stiprūs skrandžio spazmai. Padarė stuburo rentgeno nuotrauką ir rado didelių pakitimų. Ortopedas, senas profesorius Jeleckis pažvelgė į mane, jauną profesorių, ir pasakė: „Pražūsi, kentėsi visą gyvenimą ir bus vis blogiau“. Jis man patarė vykti į Teberdą.

▫️Taip sulaukęs 40-ties sulaukiau sveikatos problemų. Reikėjo arba ką nors sugalvoti, arba eiti įprastu ligų pramintu keliu. Į Teberdą nevažiavau (ir apskritai sanatorijose lankiausi tik du kartus: 1948 ir 1968 m., bet pasidariau sau stuburo lavinimo kursą. Pradėjau nuo 100-to judesių, bet tai nepadėjo, kartojosi recidyvai (atkryčiai). Tada prisidėjo kiti judesiai, nustojau vairuoti automobilį, pradėjau vaikščioti visur pėsčiomis.

▫️Pirmiausia dingo širdies permušimai, o kai pasiekiau 1000 – tį judesių (10 pratimų po 100 kartų), nustojo skaudėti nugarą. Kauliniai „ūsai“ (ataugos) tarp slankstelių vis dėlto neišnyko, bet per 25 metus nei kiek nepadidėjo. Kartais truputį skauda, bet su buvusiais skausmais negalima lyginti. Retu rūpesčiu tapo ir skrandžio spazmai, tik po sunkių operacijų ir kitų nemalonumų pertekliaus. Svoris sumažėjo iki 56 kg. Anksčiau kraujospūdžio nematavau, bet pastaraisiais metais buvo 120/75. Pulsas 50. „Viskas kaip priklauso“, kaip sakydavo trisdešimtaisiais. Visiška savikontrolė.

▫️Labai jau giriuosi, bet dar apie bėgimą. Sveikatai pakako tūkstančio judesių geru tempu, o bėgti gatve neketinau: vargina, o ir žmonės juoksis.
Bet štai dukra užaugo, žmonai bendravimo trūko. Sako: „Nusipirksiu šunį“. Mes su Katia atsisakėme jį prižiūrėti, bet žmona vis tiek nusipirko dobermaną pinčerį. Kiekvieną dieną vaikščiojo su juo po 3 valandas. Šuo pasirodė toks švelnus, net neįsivaizdavau, kiek malonumo jis gali suteikti.

▫️Žmona dirba, pati tvarko buitį, jai ir taip sunku, o čia dar šuo. Sako: „Turėsiu grąžinti, jėgų neapskaičiavau, nesuspėju“. Ji, žinoma, nebūtų atidavusi, bet mane pastūmėjo. Apskritai, greitai visi rytiniai pasivaikščiojimai atiteko man ir taip pat vakariniai išeiginėmis dienomis. Kad negaištume laiko ryte, mes su Čiari pradėjome bėgioti. Į pajuokas nekreipėme dėmesio, tegul žmonės laiko tai tradicinėmis „profesoriaus keistenybėmis“. Bėgiojome 20 minučių ir ten pat, skvere, aš dariau mankštą. Rengiausi visai lengvai. Įsitikinau: bėgimas – puikus dalykas. Jei ne šuo, taip ir nebūčiau išbandęs. Čiari taip pat krūvis būtinas – pasižiūrėkite į šiuos vargšus miesto grynaveislius šunis: jie kaip ir jų šeimininkai nutukę ir netreniruoti. Mes su Čiari jau penkerius metus bėgiojame be pertraukų ir palaikome formą.
Apie maistą aš jau kalbėjau. Jokio specialaus mitybos režimo nėra. Svorį sunku išlaikyti. Ne alkanas, bet niekada neatsisakyčiau dar (užvalgyti). Sveriuosi kiekvieną dieną. Namuose juokiasi: „kvaištelėjęs“, pagalbininkai, tikriausiai, tą patį kalba tarpusavyje. Ką padarysi? Nesu linkęs atsipalaiduoti, mano gyvenimas nelabai saldus su mano chirurgija, bet sirgti kategoriškai nenoriu. Įsitraukiau į šitą „apribojimų ir apkrovų režimą“, atrodo, taip ir turi būti. Štai tokie mano santykiai su sveikata.”

Ir dar keleta Nikolajaus Amosovo CITATŲ apie sveikatą:

👉🏻Kad būtum sveikas, reikalingos asmeninės nuolatinės ir ryžtingos pastangos. Niekas negali jų pakeisti. Žmogus yra toks tobulas, kad sugrąžinti sveikatą galima beveik iš bet kurio jos nuosmukio taško. Tik pastangų su amžiumi ir gilėjant ligoms reikia vis daugiau.

👉🏻Gamta gailestinga: užtenka 20-30 minučių mankštos per dieną, bet tokios, kad uždustum, suprakaituotum ir kad pulsas padvigubėtų. Jei šis laikas padvigubinamas, tai apskritai bus puiku.

👉🏻Sveikatai vienodai būtinos keturios sąlygos: fizinis AKTYVUMAS, mitybos APRIBOJIMAS, GRŪDINIMASIS, mokymasis ILSĖTIS ir skyrimas tam laiko. Ir dar penkta – LAIMINGAS gyvenimas! Gaila, be pirmųjų sąlygų, laimė sveikatos nesuteikia. Bet jei gyvenime nėra laimės, tai kur rasti paskatų stengtis pasitempti ir pasninkauti? Deja!”

✅“GYDYTOJAI GYDO LIGAS, O SVEIKATĄ REIKIA LAIMĖTI – UŽSIDIRBTI PAČIAM”. (N. Amosovas)

Straipsnis parengtas pagal N. Amosovo knygą „Mintys apie sveikatą“

Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/nikolaj-amosov-bolet-kategoricheski-n…/

Tulžies pūslės akmenys dingo!

Tulžies pūslė pilna akmenų, siuntimas operacijai… Pasirodo yra alternatyvus gydymas!

▫️Mano pažįstama dažnai skundėsi pykinimu ir skausmu dešiniame šone po šonkauliais. Echoskopija parodė kalkulinį cholecistitą – tulžies pūslė buvo pilna akmenų. Jai iš karto buvo pasiūlyta operuoti, bet ji atsisakė. Nežinodama ką daryti, pažįstama patarimo kreipėsi į mane. Patariau jai laikytis visų aštuonių sveikos gyvensenos principų.

▫️Buvo vasara, moteris gyveno kaime. Turėjo savo daržą, gausiai vaisių, daržovių, žalumynų. Daržas buvo didelis, ir vasarą ji neturėjo laiko gaminti maistą. Nuo pat ankstyvo ryto eidavo į daržą su vandeniu ir tiesiog ant lysvės plovė ir valgė vaisius, daržoves ir žalumynus. Rytais ir vakarais išsivirdavo sau takažolės arbatos. Gėrė mėnesį, paskui pakeitė vilnotaja erva. Šios dvi žolelės turi savybę tirpinti tulžies ir inkstų akmenis. Tik vilnotąją ervą reikia gerti per šiaudelį, nes ji turi dantų emalį ardančių savybių. 

▫️Pažįstama tris mėnesius gėrė žolelių arbatas su savaitės pertraukomis po mėnesio gydymo. Baigusi gydymą vaistažolių arbata, ji nuėjo išsitirti ultragarsu. Tulžies pūslėje akmenų nebuvo! Gydytojas palygino ankstesnį tyrimą su paskutiniuoju ir labai nustebo dėl rezultato. Paklausė, ką mano pažįstama darė. Ji papasakojo jam apie savo gydymą. Nuo to laiko mano pažįstama kas pusmetį geria takažolės arbatą profilaktikai ir toliau laikosi sveikos gyvensenos. 

Autorius: Lilija Laikovskaja, sveikos gyvensenos instruktorė

☝🏼PASTABA: Dalindamiesi išgijimo patirčių liudijimais, nekviečiame jus atsisakyti tradicinių gydymo metodų. Pasitarkite su savo gydytoju. Norime parodyti, kad kartu su gydymu būtina praktikuoti sveikos gyvensenos principus, ir paraginti jus ieškoti natūralių “vaistų” iš Dievo vaistinės. 

Prisiminkime, didžiausias Gydytojas – Dievas, kuris kasdien palaiko mūsų gyvybes. Linkime jums sveikatos ir vis didesnio Dievo pažinimo, Jo artumo.

✅ 8 Sveikatos principai:

👉🏻Mityba

👉🏻Judėjimas

👉🏻Vanduo

👉🏻Saulės šviesa

👉🏻Saikingumas

👉🏻Oras

👉🏻Poilsis

👉🏻Pasitikėjimas Dievu

Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/kamni-v-zhelchnom-puzyre-ischezli/

Mano kelias į mediciną

▫️Prieš kelerius metus nusprendžiau savo gyvenimą pašvęsti kažkam svarbesniam nei pinigų uždirbimas ir leidimas. Todėl nusprendžiau palikti savo nedidelį, bet sėkmingą verslą (leidinį apie vestuves) ir pašvęsti laiką studijoms pagal programą “Sveikos gyvensenos instruktorius”.

▫️Kodėl? Jau seniai žinojau, kad prevencija – geriau nei gydymas, ir mačiau daug žmonių, kurių ligos (kartais nepagydomos) pasitraukdavo tiesiog pakeitus gyvenimo būdą ir mitybą.

▫️Pirmiausia išklausiau mėnesio trukmės kursus Stavrapolio krašte, kur pirmą kartą man buvo aiškiai pasakyta, kas būtent nutinka mūsų skrandžiui, žarnynui, smegenims, kai valgome tą ar kitą maistą, kai geriame vandenį, alkoholį ar kavą.

▫️Taip, kiekvienas žino, kad, pavyzdžiui, “užkandžiavimas” ar valgymas prieš naktį kenkia. Tačiau mažai kas supranta, kaip mūsų pasirinkimas veikia mūsų sveikatą ląstelių lygmenyje.

▫️Kai grįžau namo (vis dar į senąjį darbą), pirmas dalykas, kurį atsisiunčiau, buvo žadintuvas – priminimas gerti vandenį. Iš pradžių merginos biure pasijuokdavo iš manęs, bet netrukus ir pačios pradėjo gerti vandenį.

▫️Taip pat pradėjau sočiai pusryčiauti (vaisiai, pilno grūdo košė ir nedaug ankštinių) ir stebėjausi, kaip lengva visiškai neužkandžiauti tarp valgymų. Kad nepamirščiau pietų, net priminimą telefone turėjau nustatyti, nes alkio nejaučiau!

▫️Po fiziologijos ir higienos pamokų atsisakiau mėsos ir žuvies, ir perėjau prie lieso pieno. Prisimenu, kaip grįžtant namo, galvojau: „Na, viskas, atsisveikinimui suvalgysiu paskutinį šašlyką“. Juk jau ne iš nuogirdų žinojau, kaip į tokį maistą reaguoja mūsų skrandis ir kaip tai kenkia mano kūnui. Įdomiausia, kad mano virškinamasis traktas atsisakė jį virškinti ir kankino mane tris dienas. Štai ką daro su mumis smegenys!

▫️Kai esame apsiginklavę patikima informacija, mums daug lengviau nepažeisti sveikatos principų, o kartais organizmas apskritai atsisako dirbti, jei esi įsitikinęs, kad tai, ką valgai – kenksminga.

▫️Dėl sočių pusryčių ir pilnavertės mitybos supratau, kad jaučiuosi soti ir vakarienė visai nebūtina. Todėl be problemų atsisakiau vakarienės, pereidama prie dviejų valgymų per dieną. Per 2 mėnesius numečiau 7 nereikalingus kilogramus ir vis dar jų nesusigrąžinau, nežiūrint į tai, kad dabar vakarieniauju, bet lengvai. Bet svarbiausia, po tokio mitybos raciono pakeitimo, pasikeitė mano mąstymas. Pradėjau į viską reaguoti daug ramiau, atsirado aiškus supratimas, kaip gyventi ir kuom užsiimti, nesinervinu dėl lenkiančių mane dviguba ištisine linija vairuotojų.

▫️Taip, buvo nuopuolių ir kritimų, bet aš vis labiau suprasdavau kasdienių įpročių svarbą ir kokį galingą rezultatą galima pasiekti. Tai buvo viena iš pagrindinių priežasčių – uždaryti romantiško grožio žurnalo redakciją ir išvykti pusmečiui mokytis išplėstiniuose kursuose – „Sveikos gyvensenos instruktorius“.

▫️Pernai, kaip studentė – medikė tapau oficialia Amerikos gyvenimo būdo medicinos asociacijos nare. Taigi, dabar man atviri dešimtys ir šimtai mokslinių darbų, vaizdo įrašų, mokymo seminarų ir aukščiausio lygio specialistų konferencijų apie tai, kaip gyvenimo būdas veikia sveikatą ir išgydymą. Išsipildė dar viena mano svajonė!

Elena Nyželskaja

Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/moj-put-v-mediczinu/

VAIKAMS: Geras darbas

Berniukas Danielius labai norėjo padaryti kokį nors gerą darbą, tačiau į galvą ateidavo tik idėjos, kurių įgyvendinimui reikėjo tėvų pinigų. Bet mama kai ką sugalvojo…

Kartą žiemos vakarą Danielius sėdėjo savo kambaryje ir skaitė vaikišką Bibliją. Jis labai mėgo Biblijos istorijas. Šiandien jis skaitė apie pačią Jėzaus kelionės mūsų žemėje pradžią – Jo gimimą. Skaitydamas, kaip Marija ir Juozapas nerado vietos nakvynei, berniukas nuliūdo. Į kambarį įėjo mama. 

– Kas atsitiko, sūneli? Kodėl tu toks liūdnas?

– Mama, kaip gi taip? – paklausė Danielius. – Nejaugi Jėzaus laikais žmonės buvo tokie blogi, kad nė vienas iš jų nepriėmė šeimos, kuriai turėjo gimti kūdikis?

Mama atsiduso. 

– Sūneli, tais laikais namuose buvo labai ankšta, o į surašymą atėjo daug žmonių. Todėl niekas neturėjo laisvo kambario, kuriame Marija galėtų pagimdyti Jėzų.

– Aš būtinai pasistengčiau jiems padėti! – pasakė Danielius.

Mama paglostė berniuko galvą, o paskui pasakė:

– Žinai, tu gali tai padaryti tiesiog dabar!

– Bet kaip? Kristus dabar gi neieško namų! – nusistebėjo berniukas.

– Biblijoje sakoma, kad rūpindamiesi savo artimaisiais, mes parodome meilę Dievui. Tu gali ką nors padaryti dėl kitų ir taip padėsi Kristui.

– Mama, aš sugalvojau! – šūktelėjo berniukas. – Tu duok man pinigų, o aš nupirksiu dovanėles stokojantiems, kad ir mūsų kaimynei. Ji juk gyvena visai viena, ir jai bus malonu.

– Sūneli, žinoma, mes galime taip padaryti, bet tu juk pats nori parodyti gerumą ir ką nors padaryti artimiesiems, – pasakė mama ir ėmėsi savo reikalų.

Danielius apie šią problemą ilgai galvojo. Jis norėjo padovanoti senus mamos daiktus stokojantiems, bet mama pasakė, kad ji tai jau padarė pati.

– Nieko negaliu sugalvoti,- pasiskundė jis mamai. – Viskam man reikalinga tavo pagalba arba tavo pinigai.

– O jeigu padėtum mūsų kaimynei prieš šventes susitvarkyti namus? Ji pagyvenusi, ir jai tai daryti jau sunku, – pasiūlė mama.

– Bet aš taip nemėgstu valytis, mama! Tai taip nuobodu!

Mama nusišypsojo. 

– Matai, kartais norint padaryti ką nors gero kitiems, kuriems reikia pagalbos, reikia atsisakyti savo patogumo.

Tada berniukas suprato, kad dažnai žmonės nepadeda kitiems, nes tai nėra taip paprasta. Jis nuėjo pas kaimynę ir pasiūlė savo pagalbą. Jam nepatiko plauti grindis, bet Danielius žinojo, kad tai darydamas, daro gerą darbą Dievui. 

‘Iš tiesų sakau jums, kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte’. (Mato 25:40)

Paruošta pagal: https://sokrsokr.net/dobroe-delo/

Cukrinio diabeto gydymas paprastais metodais

▫️Valerijus Petrovičius neplanavo vykti į sanatoriją, bet išvyko su žmona vietoj jos draugės, kuri dėl susiklosčiusių aplinkybių pakeitė savo planus. Per 10 sanatorinės programos dienų jis pasiekė nuostabių rezultatų!

▫️Jis buvo aukštas ir stambus vyras šviesiais garbanotais plaukais. Kai atsisėdo, su nerimu pažvelgiau į plastikinės kėdės kojeles, kurios sulinko nuo jo svorio. Anksčiau Valerijus Petrovičius buvo kariškis, kandidatas į imtynių sporto meistrus. Tačiau išėjęs į pensiją, greitai priaugo svorio ir netrukus susirgo cukriniu diabetu. Dabar jis kiekvieną dieną turėjo gerti tabletes, kad kontroliuotų cukraus kiekį. Palaipsniui atsirado kepenų veiklos sutrikimai, dusulys, kojų pirštų galiukų tirpimo jausmas. Apžiūrėjęs vyrą, pateikiau jam rekomendacijas:

-Turėsite bendrą vaikščiojimo režimą, stenkitės su visais eiti pasivaikščioti ilguoju maršrutu. Mūsų maistas tik augalinis, bet jums bus išskirtinis. Kai kuriuos patiekalus virėjas jums pakeis.

– O, mane jau perspėjo,- šypsodamasis atsakė jis. – 10 dienų pakentėsiu, valgysiu jūsų žolę. Manau, badu nemirsiu.

– Gerai,- tariau. – Mes valgome tris kartus per dieną, bet jums būtų geriau nevakarieniauti, o vietoj vakarienės išgerti linų sėmenų antpilo.

▫️Tą akimirką vyras nustojo šypsotis, akys išsiplėtė. Matydamas jo reakciją, paaiškinau, kad tai tik rekomendacija ir, kad jis vakarieniauti gali. Bet būtų geriau, jei jis palaipsniui vakarienės atsisakytų. Valerijus Petrovičius truputį nusiramino, o tada pakalbėjome apie kitus paskyrimus. Mūsų pokalbio pabaigoje pasakiau:

– Prisiminkite, kad jūsų gydymo sėkmė didžiąja dalimi priklauso nuo dietos ir fizinio aktyvumo. Salėje skaitysime paskaitas įvairiomis temomis, būtinai ateikite paklausyti cukrinio diabeto temą.

▫️Praėjo kelios dienos, mūsų svečias priprato prie naujos mitybos ir režimo. Buvo akivaizdu, kad jam pas mus patinka. Ypač nuoširdžiai Valerijus Petrovičius ėmėsi fizinio aktyvumo, stengdamasis vaikščioti kuo daugiau, nors pradžioje buvo sunku. Netrukus jo būsena pradėjo keistis. Cukraus kiekis kraujyje iš pradžių buvo apie 10 mmol/l, bet jau po savaitės tapo normalus. Palaipsniui pradėjome mažinti vaistų nuo diabeto dozę, cukraus kiekis kraujyje ir toliau išliko normos ribose. Tada visiškai nebevartojo tablečių, o cukrus liko tame pačiame lygyje. Organizmas atstatė gebėjimą efektyviai pasisavinti gliukozę, pagerėjo medžiagų apykaita. Greitai išnyko dusulys, kojų pirštų tirpimas ir kai kurios kitos problemos. Galbūt greito rezultato priežastis buvo ta, kad anksčiau vyras sportavo. Tačiau be Dievo įsikišimo mes vis tiek nebūtume turėję tokios sėkmės.

▫️Prisimenu, kartą Valerijus paskambino savo draugams, o šie jo paklausė, kaip jam sekasi. Vyras su humoru atsakė: „Ką galiu jums pasakyti? Trumpai tariant: maitina avižomis ir vaiko, kaip arklį, bet man čia patinka“. Žinoma, mūsų mitybą sudaro ne tik avižos, paprastai ji įvairi ir skani. Nepaisant to, kad Valerijus perėjo prie dviejų valgymų per dieną, nesijautė alkanas. Jo organizmas gavo visas reikalingas medžiagas.

✔️Atsisveikinimo vakarą Valerijus dalijosi savo džiaugsmu ir pasiektais rezultatais. Be to, jis su žmona pradėjo skaityti Bibliją ir daugiau sužinojo apie Dievą, Jo malonę žmogui.

Autorius: Aleksej Chacinskij, pensiono „Naš dom“ gydytojas

Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/lechenie-saharnogo-diabeta/