Tikros istorijos – Sveikas.info

2023-09-142023-09-14

Apvyniojimai vietoj hormonų ir antibiotikų

Vidurinei dukrytei buvo dveji metai, kai susirgo. Porą dienų karščiavo, ėmė stipriai kosėti. Gydytojai diagnozavo bronchitą ir išrašė antibiotikų.

Po kurio laiko prasidėjo obstrukcija ir vėl pakilo temperatūra. Karščiuojant, jos kvėpavimas buvo toks sunkus, kad man atrodė, ji dūsta. Gydytojai paskyrė hormonus. Kvėpavome per nebulaizerį, bet būklė išliko sunki.

Labai jaudinausi, paskambinau draugei, kurios vyras gydytojas. Paprašiau, kad padėtų mums patekti į ligoninę – bijojau likti namuose su dukra. Draugė patarė neskubėti į ligoninę, o padaryti viso kūno apvyniojimą į lininę paklodę.

Tą patį vakarą pirmą kartą apvyniojau dukrą. Maždaug po 40 minučių, dar tebesant apvyniotai šlapiu audiniu ir šilta antklode, mano nustebimui ir džiaugsmui, ji pradėjo daug lengviau kvėpuoti. Kitą dieną apvyniojimo procedūrą dariau du kartus: ryte ir vakare. Tą dieną jos kvėpavimas tapo lygus. Po to nustojau jai duoti hormonus ir antibiotikus. Po aštuonių apvyniojimų vaikas buvo sveikas!

Lininių paklodžių neturėjau, todėl naudojau paprastas – medvilnines. Dėkoju Dievui už pamokas, kurias išmokau šioje situacijoje. Pirma, tikrasis gydytojas – Dievas; antra, šis metodas toks efektyvus, kad padeda net ir be lininio audinio. O svarbiausia – Dievas pasiruošęs duoti mums pagal mūsų tikėjimą!

Po šio įvykio vaikų nebegydau antibiotikais. Kiekvienas dabar turi savo lininį chalatą ir paklodes šiai procedūrai, o mes esame dėkingi Dievui, kad Jis mumis rūpinasi, suteikdamas tokį paprastą gydymo būdą.

Kaip daryti šią hidroterapijos procedūrą skaitykite straipsnyje: “Šlapios paklodės paketas”.

💦”Tiek sveikiems, tiek ligoniams grynas vanduo yra viena iš geriausių Dangaus palaimų. Teisingas jo naudojimas skatina sveikatą.” (E. Vait „Gydymo tarnystė”) Būkite sveiki 🧡💛

Šaltinis: 8doktorov.ru

2023-03-132023-03-12

Gydytojai manė, kad sūnus pasmerktas

Norėjau pasidalinti su jumis neįtikėtina istorija apie pasveikimą nuo 4 stadijos limfinės sistemos vėžio.

“Mano sūnui buvo diagnozuota “difuzinė didelių B limfocitų” limfoma, 4 stadija. Tuo metu jam buvo beveik 33 metai. Paprastais žodžiais tariant, tai limfinės sistemos vėžys. Šansų išgyventi beveik jokių. Metastazės šešiuose organuose. O tai šeši papildomi navikai! Mano sūnus numetė 18 kg, sunkiai pakildavo iš lovos. Tada atėjo ta kritinė diena, kai jis beveik be sąmonės buvo nugabentas į reanimaciją.

Sūnaus būklė buvo labai sunki, jis net negalėjo nuleisti rankos. Auglys buvo didžiulis, kaip antra galva po ranka. Dešinė ranka taip sutino, kad kartais atrodydavo, kad rankos oda plyš. Patinimas buvo nuo peties iki pirštų galiukų, ranka nejudėjo. Skausmas buvo toks stiprus, kad narkotiniai vaistai nuo skausmo nepadėjo. Sūnus dūso, nes neveikė limfinė sistema ir dėl to plaučiuose kaupėsi skysčiai. Pirmą kartą iš plaučių išsiurbė beveik litrą skysčio, antrą kartą – 1,7 litro!

Melsdavomės už sūnų visą parą – šeima, giminės, draugai – kiekvienas savo laiku. Nenutrūkstanti malda dvi savaites padarė savo darbą!

Kai sūnus pradėjo sveikti, buvo perkeltas iš reanimacijos skyriaus, tačiau netrukus paaiškėjo, kad reanimacijos skyriuje jis užsikrėtė Covid’u. Gydytojas pasakė: „Arba siunčiame jį į koronaviruso ligoninę, arba vežkitės namo“. Tai nuskambėjo kaip nuosprendis, užuomina, kad jis vis tiek mirs – ar ligoninėje, ar namuose. Bet mes nepasidavėme, tikėjome Visagaliu Dievu, toliau meldėmės, gydėmės ir, žinoma, laikėmės sveiko gyvenimo būdo.

Kasdien sūnui spaudžiau sultis iš morkų, obuolių, apelsinų, į turgų eidavau granatų sulčių. Jis atsisakė mėsos, pieno produktų, saldumynų, nors labai juos mėgo. Pradėjo valgyti daugiau žalumynų, šviežių daržovių ir vaisių, grūdų košių, riešutų. Mitybą papildėme kokybiškais natūraliais maisto papildais. Pamažu jis pradėjo daryti lengvus pratimus limfinei sistemai, laikui bėgant didindamas krūvį, o po mėnesio savo kojomis, ne vežimėlyje, atvyko į ligoninę antrajam chemoterapijos kursui.

Sūnaus niekas neatpažino! Sugrįžo svoris, pagerėjo išvaizda, atsirado jėgų, nuotaika, apetitas. Gydytojai buvo nustebinti!

Sūnui buvo atlikti 6 chemoterapijos ciklai, o 2022 metų gegužę diagnozė buvo anuliuota – išnyko visi šeši navikai. Viešpats įsikišo ir išgydė mano sūnų! Sunku tuo patikėti, o daugelis mūsų draugų ir pažįstamų sako: „Jei jūsų asmeniškai nepažinotume, nepatikėtume, nes žmonės tokioje būsenoje neišgyvena“.

Kai sūnus pasijuto gerai, ėmė nuolaidžiauti mityboje ir pastebėjo, kad pavalgius pieno produktų ar keptos mėsos jam pablogėdavo, todėl laikui bėgant visiškai atsisakė pieno produktų. Keptos mėsos taip pat, labai retai valgo virtą ar garuose pagamintą mėsą. Be šių produktų jam daug lengviau ir jaučiasi daug geriau. Šlovė Viešpačiui, jis gyvena, dirba, džiaugiasi gyvenimu ir šlovina Mylintį, Visagalį Dievą!”

Šaltinis: 8doktorov.ru

2023-02-06

Hidroterapija išgelbėjo nuo chroniško sinusito

Iki 2010 m. maždaug 8 metus iš eilės teko taikstytis su vienu sezoniniu negalavimu – haimoritu* (vienu iš sinusitų). Šią diagnozę sužinojau būdama 26 metų. LOR gydytojas pasakė, kad dabar su haimoritu gyvensiu amžinai, ir paskyrė injekcijas. Vaistų pavadinimus prisimenu iki šiol – linkomicinas ir gentamicinas. Taip prasidėjo mano „nedarbingumo atostogų“ istorija. Išvadavimas atėjo netikėtu būdu.

Kad ir kaip stengiausi, kad kojos būtų sausos, haimoritas su galvos skausmu ir temperatūra aplankydavo mane su pavydėtinu pastovumu. Paprastai pavasarį ir rudenį.

Kito vizito metu LOR gydytojas, pažiūrėjęs į mano nuotrauką, kažkodėl neapsiribojo, kaip įprasta, recepto išrašymu, o pasodino mane į kėdę. Paėmė į rankas savo „geležinį įrankį“, nukreipė šviesą. Maniau, kad jis tiesiog nori žiūrėti. Bet tada kažkas sutraškėjo… Nosyje liko kažkoks ilgas chromuotas instrumentas. Gydytojas švirkštu išplovė žandikaulio sinusus. Pabaigęs „pradžiugino“ mane: „Na va, nuo šiol darysime taip nuolat“. Apskritai gydytojas buvo linksmas, pozityvus.

2010 m. mano šeima nuvyko į Sveikatos centrą „Gyvenimo kelias“. O prieš tai savaitę plaukiojau upe, tad į sveikatos centrą atvykau su temperatūra ir pažįstamais haimorito simptomais. Praėjo 2 – 3 dienos, temperatūra nukrito. Mano instruktorius pasakė, kad šiandien man darys hidroterapiją. Nežinau, kaip tiksliai ji vadinasi, bet pabandysiu tiksliau apibūdinti. Gulėjau ant stalo apklotas antklode, kojos dubenyje su karštu vandeniu. Pakaitomis trynė mano krūtinę tai karštu, tai lediniu rankšluosčiu. Prisimenu, kaip buvo karšta! Ant kaktos uždėjo šaltą rankšluostį – todėl maloniai palengvėjo.

Rezultatas buvo labai netikėtas. Ligos kaip nebūta. Išvažiavau laimingas ir sveikas. Dabar, bėgant laikui, kai vis geriau susipažinau su paprastomis gydymo priemonėmis, suprantu jų sąveikos su mūsų kūno mechanizmais galią. Tai iš tikro Dievo palaima!

Po tos hidroterapijos procedūros daugiau niekada nesusirgau haimoritu. Ir susitikti su maloniu, linksmu LOR gydytoju daugiau nebereikėjo. Ech, o aš net neatsisveikinau su juo.

*Haimoritas – žandinio ančio (sinuso) uždegimas. Haimoritas – tai pakankamai sunki liga, lydima gausių nosies išskyrų, galvos skausmo, aukštos temperatūros.

Paruošta pagal: 8doktorov.ru

2023-01-30

Visas mano gydymas – tai 8 sveikatos principai

Faina, nors pensininkė, bet dar aktyvi, ir kitiems padeda sveikiau gyventi. Būdama 66-erių, ji jaučiasi daug geriau nei kai buvo jaunesnė. Kaip jai tai pavyko, pasakoja pati.

“Pirmoje klasėje susirgau sunkia meningito forma. Gydytojai atsisakė mane hospitalizuoti, nes manė, kad tai beviltiška. Keletą mėnesių gulėjau namuose nei gyva, nei mirusi. Prie lovos nepaliaujamai meldėsi mama. Vėliau ji papasakojo, kad prašė Dievo arba išgydyti mane, kad nelikčiau bejėge luoše arba duoti ramią mirtį. Dievas atsakė į jos tikėjimo maldą. Manau, Jis pamatė didelę jos meilę ir kantrybę.

Po ligos susilpėjo mano organizmas: nukentėjo atmintis, sunegalavo kepenys, greitai einant stipriai skaudėjo šoną. Baigiau mokyklą, bet be kūno kultūros atestacijos. Bėgant metams prisidėjo skrandžio ligos, rudenį ir žiemą paūmėdavo kelių sąnarių ir pėdų artrozė-artritas. Atrodė, kad ligos kimba prie manęs kaip geležis prie magneto.

Praėjus keleriems metams po vedybų, į ligų sąrašą buvo įtraukta bendra kaklo ir juosmens chondrozė. Negalėjau pasilenkti, be skausmo pašluoti grindis. Darėsi tamsu akyse, todėl tekdavo gultis į lovą, atvertus galvą. Strėnas taip skaudėdavo, kad negalėjau pajudėti. Tomografija parodė 4 tarpslankstelines išvaržas ir 2 cistas. Sulaukus 45 metų tapau tikra griuvena.

2000 metais mes su seserimi ir vaikais nusprendėme kraustytis iš miesto į kaimą. Pradėjau dažniau būti lauke, vasarą prižiūrėjau daržą, o žiemą valiau sniegą. Pamažu pakeičiau mitybą, pradėjau daugiau valgyti daržovių ir vaisių, riešutų. Mėsiško maisto atsisakiau.

2012 metais pirmą kartą apsilankiau sveikatingumo centre Kryme, kur išmokau teisingai maitintis, fizinių pratimų nugaros sveikatai. Nuo tada visas įgytas žinias pritaikau, stengiuosi domėtis sveikatos klausimais, pamėgau šiaurietišką ėjimą. Ligos kažkaip nepastebimai pasitraukė viena po kitos, nepastebėjau kada.

Kai manęs klausia kaip ir kuo gydžiausi, atsakau, kad visas mano gydymas – 8 sveikatos principai, labai paprasti, bet efektyvūs. Aš tuo įsitikinau, įsitikinkite ir jūs. Sveikatos ir ilgaamžiškumo paslaptis – įprotis valgyti, gerti, dirbti ir mąstyti harmonijoje su gamta.

Šaltinis: 8doktorov.ru

2022-12-192022-12-18

Atleidimas atveria kelią meilei

▫ Dažnai žmonės yra įsitikinę, kad tik mylinti širdis gali atleisti, ir jei širdyje yra meilė, atleidimas įvyksta automatiškai. O visiškai priešingai: atleidimas suteikia širdžiai gebėjimą mylėti.

▫ Neįmanoma mylėti žmogaus, kuriam jauti karčią nuoskaudą, kuris tave įskaudino, atstūmė ir sužeidė. Pirmiau atleidimas, ir tik tada meilė.

Amerikiečių psichiatras George Ritchie rašė apie žmones, kurie Antrojo pasaulinio karo metais sugebėjo išgyventi mirties stovyklose. Štai ką jis papasakojo apie žmogų, pravarde Stebuklas-Bilas:

„Stebuklas-Bilas įkalintas buvo jau seniai, bet atrodė, kad jis tik vakar pateko į stovyklą. Jis buvo pasitempęs, akys neprarado spindesio, stovyklos gyvenimo sunkumai nepaliko jame pėdsakų. Kadangi Bilas laisvai kalbėjo anglų, prancūzų, vokiečių, rusų ir lenkų kalbomis, jis tapo neoficialiu stovyklos vertėju. Nepaisant to, kad dirbo 15 – 16 valandų per dieną, nuovargis jo nepalaužė. Kiti kaliniai palūždavo nuo išsekimo, o jis, regis, tik stiprėjo. Negalėjau patikėti, kad Stebuklas-Bilas stovykloje buvo nuo 1939 m. Šešerius metus kartu su kitais kaliniais gaudavo itin menką davinį, miegodavo sausakimšame barake, kur karaliavo ligos ir nebuvo kuo kvėpuoti. Bet išgelbėjo kūną ir protą nuo degradacijos! Stebuklą-Bilą laikėme savo lobiu – jis visada buvo pasiruošęs geram žodžiui ir visada kalbėjo apie atleidimą. Kartą aš jam pasakiau:

– Daugeliui iš mūsų labai sunku atleisti. Juk netekome artimųjų.

Ir tada pirmą kartą išgirdau apie jį patį. Jis ramiai atsakė:

– Gyvenome Varšuvos žydų kvartale – aš, žmona, dvi dukros ir trys maži sūnūs. Kai naciai pasiekė mūsų gatvę, jie išrikiavo visus gyventojus palei sieną ir sušaudė. Mane paliko gyvą, nes mokėjau vokiškai. Prašiau leisti man numirti su šeima, bet jie pasiėmė mane su savimi. Tada susidūriau su dilema, kaip gyventi toliau – ar leisti užvaldyti mane neapykantai naciams. Pasirodė, kad pasirinkti man nebuvo sunku. Esu advokatas, ir ne kartą mačiau, ką daro neapykanta su žmonėms. Dar daugiau, neapykanta mano akyse sunaikino šešis man brangiausius žmones. Ir nusprendžiau, kad visą likusį gyvenimą – ar tai bus kelios dienos ar daug metų – mylėsiu kiekvieną savo kelyje sutiktą žmogų.

🧡 Meilės galia, ir tik ji, išlaikė šį žmogų visuose sunkumuose.”

‼️ Sveikiausi žmonės – tai tos dosnios sielos, kurios lengvai juokiasi, greitai pamiršta bėdas ir skuba atleisti net sunkiausias nuoskaudas. Tokiems žmonėms būdingas vaikiškas paprastumas padeda išlaikyti sielos ir dvasios tyrumą, o tai galiausiai daro teigiamą poveikį kūnui. Man nėra nieko paslaptingo Šventojo Rašto žodžiuose, kurie mus ragina: „Būkite kaip vaikai“ (Mato 18:3). Jie man sako, kad turėtume tikėti, atleisti ir žvelgti į pasaulį, žmones ir Dievą kaip vaikai.

‼️ Tik tikras, nuoširdus atleidimas gali užgesinti rūkstančias destruktyvių emocijų žarijas. Tik jis gali išlaisvinti žmogų nuo deginančio skausmo, kilusio iš gilių dvasinių žaizdų.

Šaltinis: Don Colbert “Mirtinos emocijos”

👉🏻”Būkite vieni kitiems pakantūs ir atleiskite vieni kitiems, jei vienas prieš kitą turite skundą. Kaip Viešpats jums atleido, taip ir jūs atleiskite.” (Kolosiečiams 3:13)

Paruošta pagal: 8doktorov.ru

2022-12-16