Būti mylimam – būti laimingam

Palaimintas,
kurs turi turtą artimų širdžių,
kurio vis laukia žiburys, sugrįžtant vakarais namo,
palaimintas,
kuriam netenka vienišam keliaut keliu slidžiu,
kurį aplenkia išdavystės žeidžiantis akmuo...
Palaimintas,
su kuo iš laimės tylima,
kieno jautrioj širdy palaimą randa siela mylimo!
(2005 liepa)
               
Artimieji – tai mūsų turtas, gyvenimo atramos.
Tas laimingas, kas turi artimus.
(2007 11 11)

Romualda Adomaitytė-Chabarina

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“

👉🏻 Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą. (Evangelija pagal Joną‬ ‭3‬,‭ 16)‬

👉🏻 Mylimieji, jei Dievas mus taip pamilo, tai ir mes turime mylėti vieni kitus. (1 Jono laiškas‬ ‭4‬, 11)‬ ‭

Linkiu patirti Dievo ir artimųjų meilę 💞.

Gerumo šaltinis, kuris išgydys širdį

Šiandien, švenčių dienomis daug girdime palinkėjimų – daugiau gerumo mūsų širdyse. O kur rasti to gerumo “sandėlius”?

👉🏻Patyrinėkime giliau Betliejaus istoriją. Iš tikro tai neišsemiama tema. Joje slypi ,,Dievo turtų, išminties ir pažinimo gelmė” (Romiečiams 11:33).

✔ Dievo Sūnus iškeitė dangaus sostą į ėdžias, o garbinančių angelų bendrystę į tvarto gyvulėlius. O Jėzaus gyvenimas – tai kontrastas žmogiškam išdidumui ir pasitenkinimui savimi. Tačiau tai buvo tik Jo stebėtino nusižeminimo pradžia. Begalininiu pažeminimu Dievo Sūnui būtų buvę prisiimti žmogaus prigimti net tada, kai Adomas dar buvo neprasikaltęs Edene. Bet Jėzus priemė žmogiškają prigimtį tuomet, kai žmonija jau buvo nualinta keturis tūkstančius metų trukusio nuodemės jungo. Kaip kiekvienas Adomo vaikas, Jis prisiėme didžiojo paveldimumo dėsnio pasekmes. Kokios šios pasekmės, parodo Jo žemiškųjų protėvių istorija. Jis atėjo su tokiu paveldu, kad dalytųsi su mumis sielvartu ir pagundomis, ir parodytų mums gyvenimo be nuodemės pavyzdį.

✔ Dievas leido ateiti Savo Sūnui, bejėgiui kūdikiui, kuriam nesvetimas buvo žmogiškas silpnumas. Viešpats leido Jėzui susidurti su kasdieniais žmogaus gyvenimo pavojais, grumtis kovoje, kurioje turi grumtis kiekvienas žmogaus vaikas, ir rizikuoti patirti nesėkmę bei amžiną pražūtį.

✔ “Jis, turėdamas Dievo pavidalą, nelaikė grobiu būti lygiam su Dievu, bet apiplėšė Pats Save, priimdamas tarno pavidalą ir tapdamas panašus į žmones. Jis ir išore tapo kaip visi žmonės; Jis nusižemino, tapdamas klusnus iki mirties, iki kryžiaus mirties.” (Filipiečiams 2:6-8)

❗Štai Dievo MEILĖ mums. Stebėkis, o dangau! Būk apstulbinta, o žeme! Jis nepagailėjo dėl mūsų Savo Sūnaus! Tai tikrasis gerumo ir meilės šaltinis!

🧡 Ieškokime ir pažinkime šių turtų šaltinį – Jėzų Kristų.

Paruošta pagal E. Vait knygą „Su meile iš Dangaus”

Mylėti, kad gyventum

Ar kada nors girdėjote apie „Pensilvanijos paradoksą“, kuris moksliškai patvirtina, kad artimi ir šilti žmonių santykiai yra palankūs sveikatai?

▫ Vakarų Pensilvanijoje netoli vienas kito yra du nedideli miesteliai, Roseto ir Bangor. Čia panašios gyvenimo sąlygos bei gyvenimo būdas. Pirmoje praėjusio amžiaus pusėje gydytojai pastebėjo, kad Roseto gyventojai daug rečiau mirdavo nuo širdies infarkto ir kitų širdies, kraujagyslių ligų nei Bangoro.

▫ Gydytojai negalėjo rasti įtikinamo šio reiškinio paaiškinimo. Tačiau psichologai ir sociologai atrado vieną aplinkybę. Bangoro šeimos gyveno atskirai viena nuo kitos. O Roseto šeimos artimai bendravo viena su kita, sudarė tarsi vieną didelį draugišką klaną.

▫ Tam buvo istorinės prielaidos. Roseto 1882 m. įkūrė imigrantai iš Pietų Italijos provincijos. Jos gyventojai, daugiausia vienalytės kilmės, sudarė tris kartas, turinčias griežtas religines ir šeimos tradicijas, kurios dėl tam tikros izoliacijos laikui bėgant net sustiprėjo. Šiame miestelyje žmonės rečiau sirgo ir gyveno ilgiau.

▫ Tačiau 1960-ais tradicijos ėmė blėsti, prasidėjo gyventojų migracija, ir 70-ais Roseto tapo toks pat, kaip ir dauguma Amerikos miestelių. Žmonės pradėjo gyventi izoliuotai, dingo savitarpio palaikymas, dingo vienybės ir dvasinio artumo atmosfera. Netrukus Roseto gyventojai pradėjo sirgti ir mirti taip pat dažnai, kaip ir kaimyninio Bangoro gyventojai.

❗Tai yra Pensilvanijos paradoksas. Žmonės, gyvenantys draugiškose šeimose, palaikantys stabilius gerus kaimyninius santykius su aplinkiniais, išlaikantys optimistinį požiūrį į savo ateitį mažiau serga nei gyvenantys uždarą gyvenimą.

👉🏻Pastarųjų metų tyrimai rodo aiškų ryšį tarp vienatvės ir lėtinių ligų. Kaip bendravimo, meilės, dvasinės paramos nebuvimas ar trūkumas gali būti siejamas su auglio augimu ar vainikinių arterijų pažeidimu?

👉🏻Teksaso universiteto profesorius James Pennebaker nustatė, kad žmonės, kurie dalijasi savo rūpesčiais ir vargais su kitais, ir gauna jų dvasinę paramą, turi aukštesnį imuniteto lygį. Susilpnėjus imunitetui, silpnėja organizmo apsauga, didėja polinkis į ligas bei sunkesnę jų eigą.

KOMPLEKSINIO TYRIMO REZULTATAI

▫ Moterys, neigiamai atsakiusios į klausimą „Ar jaučiatės vieniša?“, 3,5 karto rečiau sirgo krūties, kiaušidžių ir gimdos vėžiu, nei tos, kurios atsakė „taip“.

▫ Vyrai, neigiamai atsakę į klausimą „Ar žmona rodo Jums meilę?“, turėjo 50% didesnę tikimybę susirgti krūtinės angina nei tie, kurie atsakė teigiamai.

▫ Studentai, neigiamai atsakę į klausimą „Ar palaikote artimus santykius su tėvais?“, turėjo didesnę tikimybę vėlesniais metais susirgti vėžiu ar psichikos sutrikimais.

▫ Širdies ligomis sergantys žmonės, kurie neigiamai atsakė į klausimą „Ar jaučiatės mylimi?“, turėjo 50% didesnę tikimybę, kad jų arterijų būklė pablogės, nei tie, kurie atsakė teigiamai.

▫ Pagyvenę žmonės, teigiamai atsakę į klausimą „Ar turite stabilų prisirišimą ir gyvenimo džiaugsmus – šeimą, draugus, kūrybiškumą, mėgstamą veiklą, pomėgius, mėgstamus augintinius?“, turėjo 2–5 kartus didesnę tikimybę išgyventi per ateinančius penkerius metus, net jei sirgo lėtinėmis ligomis, palyginus su tais, kurie atsakė neigiamai.

❗Tai tik skaičiai. Bet tegul jie padeda kiekvienam iš mūsų branginti artimuosius ir patiems tapti kažkam atrama bei vaistais!

🧡“Meilė tebūna be veidmainystės. Bodėkitės pikto, laikykitės gero. Nuoširdžiai mylėkite vieni kitus broliška meile; lenktyniaukite tarpusavio pagarba.”

(Romiečiams 12:9-10)

🧡“Klusnumu tiesai nuskaidrinę savo sielas neveidmainiškai brolių meilei, karštai iš širdies mylėkite vieni kitus.”

(1 Petro 1:22)

🧡“Žiūrėk, kaip gera ir malonu, kur broliai gyvena vienybėje! Tai lyg brangus aliejus ant galvos, varvantis ant barzdos, Aarono barzdos, kol nuteka ant jo apdaro apykaklės. Tai lyg Hermoną gaivinanti rasa, kuri krinta ant Siono kalnų, nes čia VIEŠPATS teikia savo palaiminimą – amžinąjį gyvenimą.”

(Psalmynas 133:1-3)

Linkiu jums artimų, mylinčių, džiuginančių, gydančių santykių 🌞.

Paruošta pagal: 8doktorov.ru

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM