Gerumo šaltinis, kuris išgydys širdį

Šiandien, švenčių dienomis daug girdime palinkėjimų – daugiau gerumo mūsų širdyse. O kur rasti to gerumo „sandėlius“?

Patyrinėkime giliau Betliejaus istoriją. Iš tikro tai neišsemiama tema. Joje slypi „Dievo turtų, išminties ir pažinimo gelmė“ (Romiečiams 11, 33).

✔ Dievo Sūnus iškeitė dangaus sostą į ėdžias, o garbinančių angelų bendrystę į tvarto gyvulėlius. Jėzaus gyvenimas – tai kontrastas žmogiškam išdidumui ir pasitenkinimui savimi. Tačiau tai buvo tik Jo stebėtino nusižeminimo pradžia. Begalininiu pažeminimu Dievo Sūnui būtų buvę prisiimti žmogaus prigimti net tada, kai Adomas dar buvo neprasikaltęs Edene. Bet Jėzus priemė žmogiškają prigimtį tuomet, kai žmonija jau buvo nualinta keturis tūkstančius metų trukusio nuodemės jungo. Kaip kiekvienas Adomo vaikas, Jis prisiėme didžiojo paveldimumo dėsnio pasekmes. Kokios šios pasekmės, parodo Jo žemiškųjų protėvių istorija. Jis atėjo su tokiu paveldu, kad dalytųsi su mumis sielvartu ir pagundomis, ir parodytų mums gyvenimo be nuodemės pavyzdį.

✔ Dievas leido ateiti Savo Sūnui, bejėgiui kūdikiui, kuriam nesvetimas buvo žmogiškas silpnumas. Viešpats leido Jėzui susidurti su kasdieniais žmogaus gyvenimo pavojais, grumtis kovoje, kurioje turi grumtis kiekvienas žmogaus vaikas, ir rizikuoti patirti nesėkmę bei amžiną pražūtį.

✔ „Jis, turėdamas Dievo pavidalą, nelaikė grobiu būti lygiam su Dievu, bet apiplėšė Pats Save, priimdamas tarno pavidalą ir tapdamas panašus į žmones. Jis ir išore tapo kaip visi žmonės; Jis nusižemino, tapdamas klusnus iki mirties, iki kryžiaus mirties.“ (Filipiečiams 2, 6–8)

❗Štai Dievo MEILĖ mums. Stebėkis, o dangau! Būk apstulbinta, o žeme! Jis nepagailėjo dėl mūsų Savo Sūnaus! Tai tikrasis gerumo ir meilės šaltinis!

Ieškokime ir pažinkime šių turtų šaltinį – Jėzų Kristų.

Paruošta pagal E. Vait knygą „Su meile iš Dangaus“

Geri darbai – yra dviguba palaima…

Kai protas laisvas ir laimingas dėl gerai atliktos pareigos jausmo ir dėl pasitenkinimo, suteikus laimės kitiems, tuomet džiugus, pakilus pojūtis įlieja naujos gyvybės į visą esybę.

Užuot nuolat reikalavę sau užuojautos, ligoniai tesiekia užjausti kitus. Tegul jūsų silpnumo ir kančių bei skausmo našta būna atiduota gailestingajam Išgelbėtojui. Atverkite savo širdis Jo meilei, ir tegul ji liejasi ant kitų. Atminkite, kad visus ištinka sunkūs išbandymai, didelės pagundos, todėl jūs galite padaryti kažką, kad palengvintumėte tas naštas. Išreikškite padėką už turimas palaimas; parodykite, jog vertinate jums rodomą dėmesį. Pripildykite savo širdis brangiais Dievo pažadais, kad galėtumėte pasinaudoti šio lobyno žodžiais, guosdami ir stiprindami kitus. Tada jus apgaubs gelbėjanti ir pakylėjanti atmosfera. Tegul jūsų tikslas būna laiminti aplinkinius, ir jūs rasite būdus, kaip būti naudingiems ir jūsų pačių šeimos nariams, ir kitiems.

Jeigu kenčiantieji negalią užmirštų save ir domėtųsi kitais; jeigu jie laikytųsi Viešpaties įsako tarnauti tiems, kurie labiau už juos vargsta, tuomet jie suprastų pranašiško pažado tikrumą: „Tada tartum aušra užtekės tavo šviesa, ir tavo žaizda bus greitai užgydyta.“

Ištrauka iš E. Vait knygos „Gydymo tarnystė“, 185 p.

Meilės židinys…

„Kas yra krikščioniška šeima? Ji yra šiltos žmogiškos meilės židinys, kur Dievas augina savo netobulus vaikus. Mes esame pašaukti mylėti, melstis su savo vaikais, lankyti su jais bažnyčią, auklėti ir būti jiems pavyzdžiu, bet visa kita daro Dievas. Kad ir kur mums nesisektų, Dievas mums padeda. Krikščioniška šeima išsiskiria tuo, kad sugeba išlaikyti ramybę visuose sunkumuose. Taip pat ji pasižymi džiaugsmu ir linksmumu, nes tiki Kristumi… Mums ramu, nes žinome, kad visą sumaištį Dievas laiko savo rankose“. (Džonas ir Polė Sandfordai)

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“

Skatina sveikatą bei ilgina gyvenimą…

„Linksma širdis – geras vaistas, o niūri dvasia džiovina kaulus.“ (Patarlių 17, 22)

Gydant ligonį nederėtų žiūrėti pro pirštus į minčių poveikio efektą. Tinkamo mąstymo poveikis geriausiai padės kovoti su liga.

Šaltinis: E. Vait „Gydymo tarnystė“, 171 psl.

Meilė auga ant…

JAUSMUS APSAUGOTI REIKĖTŲ


Kaip nieką kitą kito širdyje jausmus apsaugoti reikėtų,

kad nesuglamžytum – labiausiai jie sužeidžiami...

Kaip juos ištiesinti, išlyginti galėtum,

jei tavo tonai, pustoniai ir šiurkštūs, ir žemi,

jei taip lengvai gali užminti sielos žiedą,

kuris, žinau, kai gerbiamas ir mylimas, užgieda?..

Kaip nieką kitą kito širdyje jausmus apsaugoti reikėtų...


(2007 07 29)

Romualda Adomaitytė-Chabarina

„Tikroji mūsų tarpusavio santykių problema yra ne emociniai ar dvasiniai skirtumai, o tai, kaip yra sprendžiami tie skirtumai!“ (Deividas Vanagas)

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“

Atneša namams ramybę…

NEMEILĖS MĮSLĖ


Mes meilės kaip vandens nemokame branginti.

Ir tik tada, kai lieka vos keli lašai,

mėginame nemeilės mįslę, paslaptį įminti –

galbūt neatsargiai pats meilės indą tu nešei?..


Gal trūko tiek nedaug –

tik įsiklausymo, draugystės ar šypsnio šilumos,

kad meilė liktų mylimuos namuos?..


(2006 birželis)

Romualda Adomaitytė-Chabarina

„Draugystė – tai dirva, kurioje sudygsta meilės sėklos. Jei norite mylėti ir būti mylimi, pirmiausia turite užmegzti draugystę… Daugelis šeimų neiširo tik draugystės galios dėka. Draugystę galima užmegzti; viskas, ko jums reikia, tai paprasčiausiai surasti bendrą pagrindą, bendrus interesus, dalykus, kuriuos galite daryti drauge. Du žmonės vėl gali tapti draugais ir atnaujinti savo santykius. Kai stiprėja draugystė, neišvengiamai stiprėja ir meilės jausmas.“ (Adamas Džaksonas)

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM