Kur ieškoti GYVENIMO PRASMĖS

🔸Kai kuriems gyvenimo prasmės klausimas – kaip lengvas debesėlis giedrame danguje: pasirodė ir dingo. Kitiems šis klausimas – pagrindinis, be kurio negalima gyventi. Kodėl dažnai atsitinka taip, kad nepavyksta rasti atsakymo ir žmonės išgyvena krizės būseną, dvasinį sukrėtimą?

🔸Sovietų rašytojas ir dramaturgas Leonid Zorin kartą pasakė, kad gyvenimo prasmę stengiamės suprasti tik dėl vienos priežasties: nes esame mirtingi. Iš tikrųjų taip ir yra. Tikriausiai, jei mūsų žemėje nebūtų kančių ir mirties, tai gyvenimo prasmės klausimas nebūtų toks aštrus. Juk iš pradžių, kuriant pasaulį, Dievas įdėjo nemirtingumą į žmonių giminę. Žemė, po sukūrimo, buvo skirta begaliniam egzistavimui ir džiaugsmui. O gyvenimo prasmė tada būtų paprasta: tiesiog gyvenk ir mėgaukis pačiu gyvenimu.

🔹„Taip kalba Viešpats, kuris sukūrė dangų, Jis, Dievas, kuris paruošė ir padarė žemę, davė jai pradžią, Jis, kuris nesukūrė jos dykos, bet padarė gyvenamą […]“ (Biblija, Izaijo 45:18)

🔸Deja, darbas ir rūpestis, ligos ir pati mirtis užtemdo žmogaus egzistenciją. Mes beviltiškai bandome suprasti, kodėl esame čia, kokia mūsų gyvenimo vertė. Pasirodo, turtai nėra pagrindinė laimės priežastis. Kai kurių idealų, kurie žmogui būtų aukštesni ir vertingesni nei jo paties poreikiai, egzistavimas yra būtina sąlyga ir ta dvasinė šviesa, kuri daro mus reikšmingais ir dvasiškai pilnaverčiais. Kiekvieno žmogaus sieloje turėtų būti toks žibintuvėlis, kuris nušviestų gyvenimo tuštybę ir įprasmintų gyvenimą.

🔸Ar kada susimąstei, koks trumpalaikis gyvenimas? Mes pripratome juoktis iš vienadienio drugelio, kuris gimsta per pietus ir miršta saulei leidžiantis. Bet jei pažiūrėsime nešališkai, ar mes, žmonės, labai jau skiriamės? Mumyse nėra amžinos jaunystės ir mes visi mirštame.

🔸Mūsų tolimi protėviai kažkada žiūrėjo į tą pačią raudoną saulę, skęstančią audros debesyse, žavėjosi bangų ošimu, pasinerdavo į svajones po žvaigždėtu dangumi, gulėdami pievoje. Nei vieno iš jų nebėra. Milijardai žmonių aplankė šį gyvenimą ir išėjo, tyliai uždarydami duris. Gyveno, jautė, mylėjo – kaip ir mes dabar. Jie dingo, visi iki vieno.

🔹„Kokia nauda žmogui iš viso jo sunkaus triūso, kuriuo jis triūsia po saule? Viena karta nueina, kita ateina, bet žemė amžinai lieka ta pati“ (Biblija, Mokytojo knyga 1:3-4)

🔸Kalnai ir saulėlydžiai, vandenynai ir žvaigždės išlieka savo vietoje, kaip amžinieji sargybiniai, sekantys dalykų tvarką. Jei kiekvienas planetos žmogus tai suprastų, ar liktų laiko nesąmonėms, nemėgiamam darbui, neapykantai, pavydui, ilgesiui ar netikėjimui, nuoboduliui ir silpnumui, cinizmui ar paniekai? Ar kankintumės baimėmis – ką apie mus galvoja minia? Ar gailėtume savęs? Ar bėgtume paskui pinigus, kaip raupsuotieji? Ar nertumės iš kailio dėl savo kostiumo ar automobilio? Ne.

🔸Atmetus nereikalinga, lieka praregėjimas. Tai vidinė laisvė, sąmoningas gebėjimas įvertinti mūsų trumpą gyvenimą. Vertinkite viską, kas vyksta su jumis dabartiniu gyvenimo momentu. Galvokite apie aukštybes, svajokite apie geriausia. Palikite po savęs gerus prisiminimus. Būkite geriausia mama savo vaikams. Tapkite geriausiu savo darbo specialistu. Mylėkite nuoširdžiai, draugaukite ištikimai. Mokykitės naujos profesijos, įgykite naujų žinių. Iššaukite tėvams pasididžiavimo šypseną. Statykite namą, prižiūrėkite sodą. Visa tai – gyvenimo šokis.

✅ ESI UNIKALUS visoje Visatoje ir ji kuria tau ritmą vandenyno mūša, perkūnijos blyksniais, metų laikų pokyčiais.

🔹Viskam yra laikas, metas kiekvienam įvykiui po dangumi.Yra laikas gimti ir mirti […] laikas verkti ir juoktis […] laikas mylėti ir nekęsti […] Aš supratau, kad žmonėms nėra nieko geresnio, kaip linksmintis ir daryti gera savo gyvenime. Tai yra Dievo dovana, kad žmogus valgo, geria ir džiaugiasi savo darbo gėrybėmis.“ (Biblija, Mokytojo knyga 3:1, 2, 4, 8, 12, 13)

✅ Svarbu pasišvęsti mėgstamam darbui, svarbu ką nors mylėti ir kažkuo rūpintis. Labai svarbu – susitikimo su Dievu laukimas. Tikinčiam žmogui tas laukimas suteikia viltį, paguodą ir ramybę. Tada visi mūsų kasdieniai reikalai, mūsų praradimai ar pasiekimai įgyja prasmę Dievo susitikimo su mumis šviesoje. Mes tikimės pasaulio, kuriame nebebus ligų ir sielvartų, neteisybės ir mirties.

🔹“Jis nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių; ir nebebus mirties, nebebus liūdesio nei aimanos, nei sielvarto, nes kas buvo pirmiau, tas praėjo“ (Biblija, Apreiškimo knyga 21:4).

✅ Visada atminkite, kad esate Dievui daug brangesnis, nei galite įsivaizduoti. Jūsų vertę lemia ne jūsų pasiekimai, o Jo požiūris į jus. Jūsų asmenybės vertė ir gyvenimo reikšmingumas grindžiamas Dievo meile. Akivaizdu, kad mūsų širdyje yra tuštuma ir ilgesys, kurie gali būti užpildyti tik Dievu.

🔸Įsiklausykite į krikščionės rašytojos Elenos Vait žodžius: „Atverkite Dievui savo reikmes, džiaugsmus ir liūdesį, savo rūpesčius ir būgštavimus! Jūs tuo nenuvarginsite ir neapsunkinsite Jo… Jo mylinčią širdį paliečia mūsų sielvartai. Jis pergyvena kartu su mumis, kai mes Jam juos išsakome. Ateikite pas Jį su viskuo, kas jus trikdo ir neramina. Jokia našta nebus Jam per sunki: juk Jis laiko pasaulius ir valdo Visatą“.

Paruošta pagal: https://sokrsokr.net/gde-iskat-smysl-zhizni/

Neįprastas DŽIAUGSMAS

✅ Gebėjimas džiaugtis gyvenimu, nepaisant aplinkybių, yra labai vertinga savybė. Galime pasimokyti iš šių istorijų.

2016 metų vasarą dengiau stogą plėvele ir patekau į lietų, kuris permerkė mane iki paskutinio siūlelio. Persirengiau ir gyvenau toliau. Po dienos pabudau pirmą valandą nakties nuo skausmo nugaroje. Bet koks judesys kėlė stiprų skausmą ir dusulį. Gulėjau lovoje ir galvojau, kad tapau neįgaliu, nežinojau, kaip gyventi toliau. Buvau visiškai vienas. Telefonas buvo išjungtas ir gulėjo toliau. Bet nusprendžiau būti dėkingas ir džiaugtis. Veide nušvito šypsena, o lūpos ėmė dėkoti Dievui už tokius išmėginimus. Kad ir sunkiai, po pusvalandžio galėjau atsikelti iš lovos ir net vaikščioti, toliau džiaugdamasis. Prisirišau šildymo pagalvėlę prie nugaros ir taip išgyvenau iki ryto.

Ryte skausmas išnyko ir aš išėjau į darbą. Kitą naktį viskas vėl pasikartojo ir aš vėl dėkojau Dievui už tokius neįprastus išbandymus. Savaitės bėgyje miegodavau vieną ar dvi valandas per parą ir eidavau į darbą. Keista, bet buvau žvalus. Po savaitės skausmai dingo ir viskas buvo normalu.

Būdavo, kad užsiimant verslu, reikėdavo investuoti į įvairius projektus ir tikėtis jų grąžos su pelnu. O jo nebuvo. Supratau, kad esu ant bankroto ribos ir ką daryti, nežinau. Bet aš pasirinkau dėkingumo kelią ir tiesiog laukiau, kaip Viešpats padės. Prisimindavau žodžius iš Biblijos: “Nors figmedis nežydėtų ir nebūtų vaisių ant vynmedžių, nors alyvmedis neneštų derliaus ir laukai neduotų maisto, nors avių kaimenė dingtų iš avidės, o galvijų banda iš tvarto, aš džiaugsiuosi VIEŠPATYJE, džiūgausiu Dieve, kuris mane išgano“ (Habakuko 3, 17-18).

Tikėjimas Dievo pažadais visada palaikė mane. Supratau, kad visada galima kažką sugalvoti ir gyventi toliau. O šiuo metu galiu tik džiaugtis, kad esu Dievo, ir net jei viską prarasiu, Jėzus manęs nepaliks. Ir būdavo labai ramu.

Buvo atvejis, kai visus savo pinigus investavau į statybines medžiagas, samdžiau darbuotojus, kurie man nesant, darbus atliko nerūpestingai, o man teko pirkti viską naujai ir perdaryti savo lėšomis, nesitikint, kad sumokės už tai. O pinigų nėra. Aš jau galvojau: „Ką daryti toliau, kai verslas užsidarys?“, ir džiaugiausi naujomis nuostabios ateities galimybėmis. Bet viskas išsisprendė kitaip. Problemos buvo pašalintos darbininkų sąskaita, objektas priduotas, pinigai sumokėti ir aš judu pirmyn.

Daug kartų išgyvenau brangių ir artimų žmonių mirtį. Nežinau, kaip reaguosiu į tokius įvykius ateityje, bet jau dabar aš nusiteikiu džiaugsmui – ne todėl, kad jie mirs, bet kad mirs pirmiau už mane ir jiems nereikės kentėti skausmo ir mūsų išsiskyrimo kančios. Jau dabar esu dėkingas Dievui už tai, kad Jis padovanojo žmones, kurie džiugino mano širdį iki pat savo mirties ir šis laikinas išsiskyrimas virs džiaugsmu prisikėlimo dieną, kaip sakoma Dievo Žodyje.

Taip ir mano mirtis manęs negąsdina, o džiugina tuo, kad aš net nežinosiu, kad miriau, o kitą akimirką būsiu pažadintas naujame kūne, kad gyvenčiau amžinai. Ir tai dar labiau džiugina.

Galiu aprašyti dar daugybę situacijų, iš kurių išėjau su pergalės džiaugsmu. Bet jei manote, kad viską matau per rožinius akinius, tai taip nėra. Mano gyvenimas, kaip ir jūsų, siūlo daugybę išbandymų ir priežasčių nusivylimui. Bet įprotis džiaugtis padeda teisingai sutikti išmėginimą, o tada jau ateina supratimas kaip gyventi toliau.

Džiaugdamasis matau teisingiausią daugelio klausimų sprendimą. Tai ginklas, kuris palaikys mane sunkiais laikais meilės ir laimės dvasioje. Turint omeny, kad mano meilė Viešpatyje yra šaltinis ir pirminė džiaugsmo priežastis, tai su tokiu arsenalu joks karas nėra baisus.

Andrej Karpekin

Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/neobychnaya-radost/

Viską darykite su Meile!

Ar žinote, kad kiekvieną iš mūsų Dievas apdovanojo puikiu ir ypatingu talentu – SUGEBĖJIMU KURTI LAIMĘ? Paklausite: kaip? Labai paprastai. Viskas daroma SU MEILE!

– „Viską darykite su meile.“ (1 Korintiečiams 16, 14)

Dvasinė pamoka tiesiog darže

Sveiki, vakar savo darže skindama krapus, radau gražuolį rubuilį vikšrą, kuris jau buvo spėjęs nugraužti beveik visą krapą! Vikšras buvo tikrai gražus, ryškiaspalvis, sunku tokį nepastebėti. Su vaikais ilgokai jį stebėjome ir tyrinėjome, tokį gražuolį sunku lengva ranka sunaikinti.

Tie, kas turi savo daržą ar sodą ir susiduria su kenkėjais, taip uoliai naikinančiais jūsų gėrybes, ne kartą turbūt buvote nusivylę. Kaip aš šiais metais: prieš 3 metus pasodinta labai ankstyva trešnė, pirmą kartą sužydėjo ir užmezgė daug uogų. Nekantriai laukėme kada jos prinoks ir koks bus jų skonis! Uogos buvo tikrai stambios ir jau pradėjusios rausti, bet deja, buvo dar tik vasaros pradžia ir aš net nesitikėjau, kad jau skraido godūs kenkėjai.  🙁  Vieną dieną žvilgtelėjau į savo jaunąją trešnikę ir pamačiau tik kur ne kur kabančius uogų kauliukus. Neliko nė vienos uogos! Nė vienos, reikės vėl visus metus laukti iki sekančio derliaus!

 

Taigi, bežiūrinėjant tą vikšrą, apėmė nuostaba kaip Dievas papuošė tokį mažą padarėlį, net veiduko kopiją pas jį ant užpakaliuko pamatėme.  🙂

Prisiminiau eilutes iš Šventojo rašto Evangelijos pagal Matą 6 skyriaus nuo 25 iki 34 eilutės:

„Todėl aš sakau jums: per daug nesirūpinkite savo gyvybe, ką valgysite, nei savo kūnu, kuo vilkėsite. Argi gyvybė ne daugiau už maistą ir kūnas už drabužį? 26 Įsižiūrėkite į padangių sparnuočius: nei jie sėja, nei pjauna, nei į kluonus krauna, o jūsų dangiškasis Tėvas juos maitina. Argi jūs ne daug vertesni už juos? 27 O kas iš jūsų gali savo rūpesčiu bent per vieną sprindį prailginti sau gyvenimą?! 28 Ir kam gi taip rūpinatės drabužiu?! Pasižiūrėkite, kaip auga lauko lelijos. Jos nesidarbuoja ir neverpia, 29 bet sakau jums: nė Saliamonas pačioje savo didybėje nebuvo taip pasipuošęs kaip kiekviena iš jų. 30 Jeigu Dievas taip aprengia laukų gėlę, kuri šiandien žydi, o rytoj metama į krosnį, tai argi jis dar labiau nepasirūpins jumis, mažatikiai? 31 Todėl nesisielokite ir neklausinėkite: ‘Ką valgysime?’ arba: ‘Ką gersime?’, arba: ‘Kuo vilkėsime?’ 32 Visų tų dalykų vaikosi pagonys. Jūsų dangiškasis Tėvas juk žino, kad viso to jums reikia. 33 Jūs pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir jo teisumo, o visa tai bus jums pridėta. 34 Taigi nesirūpinkite rytdiena, nes rytojus pats pasirūpins savimi. Kiekvienai dienai gana savo vargo“. 

Dažnai tenka prisiminti ir susigriebti, kad turiu ieškoti ramybės mažuose ir dideliuose išbandymuose ir rūpesčiuose tiktai Dieve, nes Jis manimi iš tikro rūpinasi ir pasiruošęs suteikti man vidinę Ramybę. Linkiu sau ir Jums  kuo dažniau tai prisiminti ir visų pirma ieškoti Dievo karalystės. Raskime laiko ir noro skaityti Šventąjį raštą, pažinti mūsų Kūrėją, ir gyventi pagal Jo Įstatymus.