Kategorija: Susivaldymas

Paskelbta

Bloga mintis – kaip paukštė virš galvos

Kaip išmokti atpažinti ir nuginkluoti blogas mintis (ir kodėl be Dievo to padaryti neįmanoma)

1. Kodėl mintys tokios svarbios?

Mūsų mintys formuoja ne tik nuotaiką ar sprendimus, bet ir visą gyvenimą. Biblijoje sakoma: „Nes kaip jis galvoja savo širdyje, toks jis ir yra“ (Patarlių 23, 7). Mintys veikia mūsų kūną, emocijas, dvasinę sveikatą, o kartais net fizinę ligą. Neigiamos mintys gali sukelti nerimą, depresiją, net susilpninti imuninę sistemą.

Taigi, mokymasis kontroliuoti mintis yra dvasinė disciplina, emocinė apsauga ir sveikatos palaikymo dalis.

2. Mintys turi valdžią – bet kieno?

Mūsų protas yra kovos laukas trims kovojančioms jėgoms:

  • Dievo, kuris gerbia laisvą valią ir veikia tik, jei jam leidžiame.
  • Šėtono, kuris per įvairias pagundas ir psichologinius manipuliavimus bando gauti prieigą prie mūsų minčių.
  • Mūsų pačių, kurie renkamės, ką priimti ar atmesti.

Svarbiausias dvasinis principas: jei neleidi Dievui kontroliuoti tavo proto, jį norės kontroliuoti kitas – šėtonas.

3. Pavojingiausi proto centrai

Yra du proto centrai, per kuriuos žmogų lengviausia paveikti:

  • Apetito centras
  • Lytinių instinktų centras

Šėtonas dažnai pasiekia žmogų per šiuos centrus. Pirmasis žmogus „krito“ per apetitą (Adomas ir Ieva), kiti Biblijos veikėjai – per lytinį instinktą (pvz., Dovydas, Saliamonas). Šiandieninis pasaulis legalizavo tai, ką Dievas vadina nuodėme: „Jeigu tau patinka – daryk“.

Tačiau Dievas moko: mūsų protas turi būti disciplinuotas, išlavintas, tvirtas, atsparus pagundoms ir nukreiptas į Dangų.

4. Bloga mintis – kaip paukštė virš galvos

Martynas Liuteris sakė:
„Mes negalime uždrausti paukščiams skristi virš mūsų galvos, bet mes neturime leisti jiems nutūpti mums ant galvos ir sukti ten lizdus. Panašiai, mes negalime užkirsti kelio blogoms mintims kartais ateiti į mūsų galvą, bet turime neleisti joms įsikurti/sukti lizdus mūsų prote.“

Minty gali staiga ateiti – bet mes galime nuspręsti, ar:

  • Leisime joms užsibūti.
  • Leisime joms „perėti jausmus“ (t. y. sukelti nerimą, pyktį, pavydą…).
  • Arba – iš karto atpažinsime ir nuginkluosime.

5. Ką daryti, kai kyla bloga mintis? Praktiniai žingsniai

1 žingsnis: Atpažink mintį

Paklausk savęs:

  • Ar tai gera ar bloga mintis?
  • Ar ši mintis atneša ramybę, tikėjimą, meilę – ar baimę, nerimą, pyktį?

2 žingsnis: Suabejok ja

Atmink: ne kiekviena mintis yra teisinga.
– Spontaninės mintys dažnai kyla dėl senų traumų, blogos patirties, nuodėmingų įpročių.
– Mintis gali būti melaginga. Suabejok: „Ar tikrai tai tiesa?“

3 žingsnis: Pradėk vidinį dialogą

Pavyzdžiui, jei galvoji: „Manęs niekas nemyli“, atsakyk sau:

  • „O Dievas mane myli?“ – Taip!
  • „Ar tai tiesa, kad niekas?“ – Ne, turiu bent vieną žmogų.
  • „Ar ši mintis padeda man augti ar žlugdo?“ – Žlugdo.

4 žingsnis: Priversk mintį paklusti

Apaštalas Paulius sako: „Paimame nelaisvėn kiekvieną mintį, kad paklustų Kristui“ (2 Korintiečiams 10, 5).
Tai reiškia – įstatyk savo mintis į rėmus, neleisk joms elgtis kaip nori. Tu esi vadovas, o ne tavo emocijos.

Praktinis pavyzdys: kai mintys užvaldo ir kaip tai sustabdyti

Praktinis pavyzdys: moteris ir vėluojantis vyras

Tarkime, moteris vakare laukia grįžtančio vyro. Jis turėjo būti namuose 18:00, bet jau 21:00, o jo vis dar nėra. Ji negauna žinutės, telefonas – išjungtas. Ir štai:

1. Pirma mintis:

„Jam tikrai kas nors atsitiko. Gal pateko į avariją.“

2. Antra mintis:

„O gal jis su kita moterimi? Gal man neištikimas?“

Šios mintys kaip paukščiai pradeda suktis virš jos galvos, o ji:

  • Įsiaudrina,
  • Pradeda verkti,
  • Gali net sukurti visą „filmą“ mintyse…

Kai vyras galiausiai grįžta (pasirodo, kad tiesiog išsikrovė telefonas ir buvo užstrigęs darbe), jis randa žmoną nerimaujančią arba supykusią, kaltinančią.

Kas įvyko?

  • Ji priėmė pirmą neigiamą mintį kaip tiesą.
  • Leido jai įsitvirtinti – „lizdas ant galvos“.
  • Neuždavė klausimų mintims – ar tai tiesa? ar turiu įrodymų?
  • Neprašė Dievo pagalbos – nepasimeldė, neprašė ramybės.

Kaip ji galėjo pasielgti kitaip?

  1. Atpažinti mintį:
    „Aš nerimauju – bet ar ši mintis tikra?“
  2. Pasakyti sau:
    „Ši mintis yra neigiama ir neturi jokių įrodymų.“
  3. Užrašyti alternatyvas ant lapo arba mintyse:
    – Gal jo telefonas išsikrovė.
    – Gal užlaikė darbe.
    – Gal padėjo kažkam kelyje.
    – Gal pats jau stresuoja, kad negali susisiekti.
  4. Pasimelsti:
    „Viešpatie, Tu žinai, kur jis yra. Aš pasitikiu Tavimi. Prašau, saugok jį ir duok man ramybę.“

Rezultatas:

– Vietoj įtampos – ramybė.
– Vietoj ginčo – atjauta.
– Vietoj susinaikinančio jausmo – vidinė pergalė.
– O svarbiausia – mokomės pasitikėti Dievu,pavedame Jam savo rūpesčius.

Šis pavyzdys padeda suprasti, kaip per vieną mintį gali prasidėti visa emocinė griūtis – jei laiku jos nesustabdom. Tačiau su Dievo pagalba kiekvieną mintį galima nukreipti į tiesą, ramybę ir meilę.

6. Be Dievo pagalbos – nepavyks

Svarbiausia pamoka: nei žmogaus valia, nei psichologija nepajėgia laimėti proto karo be Dievo pagalbos.

  • Tik Dievo Dvasia gali duoti vidinę ramybę.
  • Tik Dievo Žodis yra tas filtras, kuris parodo, kuri mintis iš Dievo, o kuri – iš priešo.
  • Tik meldžiantis galime sulaukti jėgos blogai minčiai nugalėti.

Dievas veikia tik mūsų pasirinkimu. Jei kviečiame Jį – Jis padeda. Jei neleidžiame – Jis nesikiša. Tačiau šėtonas stengiasi įeiti net be kvietimo. Tad kasdienis sąmoningas pasirinkimas bendrauti su Dievu yra mūsų proto apsauga.

7. Mintys virsta įpročiais. Įpročiai – charakteriu

Minties jėga formuoja:

  • Emocijas,
  • Reakcijas,
  • Fiziologinius pokyčius kūne.

Ilgainiui pasikartojančios mintys tampa įpročiais. Įpročiai tampa charakteriu. O charakteris – amžinosios lemties pagrindu.

Todėl:

„Vienintelė saugumo garantija – išmokti teisingai mąstyti.“
(Remiantis L. Neikurs paskaita ir Šventuoju Raštu)

Išvada

Jei nori laimėti kovą su blogomis mintimis:

  1. Išmok jas atpažinti,
  2. Nepasitikėk jomis aklai,
  3. Diskutuok su jomis ir įveik,
  4. Duok Dievui teisę veikti tavo prote.

Tik kiekvieną dieną atnaujinant protą Dievo Žodžiu ir malda, galime tapti laisvais nuo minties vergijos.

„Nemanykite, kad tai per sunku. Dievas pasiruošęs padėti tiems, kurie Jį kviečia.“

„ Ir nemėgdžiokite šio pasaulio, bet pasikeiskite, atnaujindami savo mąstymą, kad galėtumėte suvokti Dievo valią – kas gera, tinkama ir tobula. “ (Romiečiams 12, 2)

Paruošta remiantis Lydijos Neikurs paskaita „Minčių ir emocijų kontrolė“

Paskelbta

Kaip išmokti valdyti emocijas: raktas – ne jausmuose, o mintyse

Ar teko kada nors apgailestauti dėl to, ką pasakei ar padarei būdamas emocijų įkarštyje? Tai – pažįstama daugeliui. Tačiau tik nedaugelis žino, kad tikrasis emocijų valdymo raktas slypi ne emocijose, o… mintyse.

Kas iš tikrųjų valdo mūsų emocijas?

Mūsų smegenyse veikia itin svarbi sistema – limbinė sistema, esanti giliau, centrinėje smegenų dalyje. Limbinė sistema labai svarbi emocijų, motyvacijos bei emocinės atminties formavime ir yra susijusi su miego bei apetito reguliacija. Tai tarsi vidinis termometras – jei jis „įkaista“, mes reaguojame impulsyviai, nesusivaldome, pykstame ar verkiame.

Limbinė sistema gali būti suaktyvinta per sensorinius dirgiklius (garsus, kvapus, vaizdus), prisiminimus ar net fiziologinius veiksnius, kaip stresas ar miego trūkumas. Tačiau mūsų mintys atlieka esminį vaidmenį – jos gali sustiprinti arba sušvelninti emocinę reakciją. Kitaip tariant, mintis – tai pirmas domino kauliukas, kuris paleidžia visą emocijų grandinę.

Kodėl emocijos „sprogsta“ ir kaip to išvengti?

Kai patiriame stiprią emociją, mūsų smegenys siunčia signalus kūnui išskirti streso hormonus – adrenaliną, kortizolį ir kitus. Kūnas paruošiamas veiksmui: širdis plaka greičiau, kvėpavimas suintensyvėja, o smegenys pereina į „kovok arba bėk“ režimą. Tuo metu save sustabdyti labai sunku – tarsi bandytum stabdyti traukinį, kuris jau įsibėgėjo.

Stabdyti emociją jos įkarštyje – lyg traukti avarinį stabdį greitkelyje lėkiančiame automobilyje: gali būti per vėlu, o pasekmės – skaudžios.

Taigi, kada sustoti?

Sėkminga emocijų kontrolė prasideda ankstyvame etape – vos tik gimsta pirmoji neigiama mintis. Ne emocija, ne veiksmas, ne žodis, o mintis. Ji pirmoji sužadina visą grandinę. Jeigu tuo momentu įsisąmoniname, ką galvojame, galime sustabdyti neigiamą reakciją dar prieš jai įsisiūbuojant.

Ką daryti praktiškai?

  1. Stebėkite savo mintis. Pastebėkite, kada į galvą ateina mintys, kurios jus žeidžia, pykdo ar liūdina. Jos gali atrodyti nekaltos, bet ilgainiui jos veikia kaip emocijų sprogdikliai.
  2. Stabdykite anksti. Vos tik pagaunate save galvojant „kaip jis drįso“, „ji visada taip daro“, „vėl viskas blogai“ – tai ženklas, kad laikas sustoti. Pasakykite sau: „Aš pasirenku reaguoti kitaip.“
  3. Klausykite, kuo maitinasi jūsų mintys. Jei mintys sukasi apie neteisybę, nuoskaudas, pesimizmą – emocijos seks iš paskos. Sąmoningai nukreipkite dėmesį į tai, kas gera, šviesu, padėka, sprendimai, o ne kaltės ieškojimas.
  4. Neužlaikykite įtampos – bet ir neišsiliekite destruktyviai. Daugelis pataria „išrėkti emocijas“ ar „išsikrauti“, tačiau jei tai tampa įpročiu, protas prisitaiko – ir reaguoti rėkimu tampa norma. Ilgainiui kenčia ir santykiai, ir sveikata. Kur kas tvariau – keisti mąstymą, o ne kovoti su pasekmėmis.

Išvada: tikroji kontrolė – ne jėga, o išmintis

Emocijų valdymas – tai ne apie užgniaužimą ar savęs slopinimą. Tai apie gebėjimą pastebėti, kaip mąstome, ir nuspręsti, kokią kryptį pasirinksime. Tinkama mintis – tai šviesoforas, kuris neleidžia įsibėgėti emociniam traukiniui.

Kai išmokstame keisti mintis dar prieš įsisiūbuojant emocijoms, tampame ne tik ramesni, bet ir stipresni. Ir tai – tikrasis savęs valdymas.

Kaip rašoma Šventajame Rašte:

„Pagaliau, broliai, mąstykite apie tai, kas teisinga, garbinga, teisu, tyra, mylėtina, giriama, apie visa, kas dorybinga ir šlovinga.“
(Filipiečiams 4, 8)

Toks mąstymas ne tik saugo mūsų vidinę pusiausvyrą, bet ir keičia aplinką, kurioje gyvename. Nuo minčių – prasideda viskas.

Paruošta pagal psichologės Lidijos Neikurs paskaitas: https://neikurs.com/

Paskelbta

Kaktinės smegenų skiltys – tavo asmenybės centras

1. Ką jos daro?

Jei tavo smegenys būtų orkestras, kaktinės skiltys būtų dirigentas. Pažeisk jas – ir viskas ima skambėti chaotiškai.

Kaktinės (arba priekinės) smegenų skiltys – tai smegenų dalis, atsakinga už daugybę funkcijų, kurios mus daro… žmonėmis. Tai ne tik mąstymas ar kalba. Tai gebėjimas:

  • Planuoti ir organizuoti gyvenimą bei kasdienes užduotis;
  • Priimti sprendimus, atsižvelgiant į pasekmes;
  • Kontroliuoti emocijas ir impulsus (pvz., nešaukti iš pykčio, nesakyti pirmo į galvą šovusio žodžio);
  • Būti kūrybišku, spręsti problemas;
  • Rodyti empatiją, suprasti kitus;
  • Formuoti moralinius sprendimus ir suprasti socialines normas;
  • Turėti valią ir motyvaciją.

Kai kaktinės skiltys veikia gerai, žmogus geba sąmoningai kurti savo gyvenimą. Kai jos pažeidžiamos – viskas ima byrėti. Jautiesi lyg keleivis, bet nebe vairuotojas savo galvoje.

2. Kas kenkia kaktinėms smegenų skiltims?

Alkoholis – tylus protinės galios naikintojas

  • Alkoholis silpnina priekinės žievės veiklą net ir vartojant „saikingai“. O tai reiškia – mažėja valia, didėja impulsyvumas, keičiasi moraliniai sprendimai.
  • Ilgalaikis vartojimas (net mažais kiekiais) yra siejamas su smegenų atrofija – tai yra, tiesioginiu smegenų audinio nykimu.
  • Tyrimai rodo, kad prefrontalinė žievė gali sumažėti iki 22% sunkiems alkoholikams – tai beveik ketvirtadalis tavo sąmoningo „aš“.

Alkoholis pirmiausia „išjungia“ žmogų žmoguje. Ir tas „išjungimas“ dažnai tampa nuolatine būsena.

Galvos traumos

  • Smūgiai į galvą (net ir „lengvi“) dažnai pažeidžia kaktines sritis – sporte, buityje ar avarijose.
  • Ši dalis yra viena labiausiai pažeidžiamų, nes ji anatomiškai yra priekyje.
  • Pasekmės: emocijų svyravimai, impulsyvus elgesys, depresija, silpnesnė dėmesio kontrolė.

Fizinio aktyvumo stoka

  • Sumažėjęs fizinis aktyvumas blogina smegenų kraujotaką, todėl mažiau deguonies ir maistinių medžiagų pasiekia kaktines skiltis.
  • Net lengvi pratimai gerina kaktinės žievės plastiškumą – sugebėjimą prisitaikyti, mokytis, formuoti naujus ryšius.

Miego trūkumas

  • Priekinei žievei būtinas gilus miegas – jo metu vyksta „emocinis valymas“ ir sprendimų apdorojimas.
  • Nuolatinis miego stygius tiesiogiai silpnina savikontrolę, motyvaciją, didina nerimą.

Netinkama mityba

  • Perdirbtas maistas, cukraus perteklius, omega-3 trūkumas – visa tai slopina neurotransmiterių veiklą, reikalingą kaktinių skilčių darbui.
  • Ypač svarbu užtikrinti pakankamą B grupės vitaminų, magnio, omega-3 riebalų rūgščių bei antioksidantų (vitaminų C, E, seleno, polifenolių) kiekį.

Lėtinis stresas

  • Nuolat išsiskiriantis kortizolis (streso hormonas) tiesiogiai veikia prefrontalinę žievę – mažina jos apimtį ir slopina jos veiklą.
  • Žmogus tampa labiau emocingas, impulsyvus, prasčiau priima sprendimus.

3. Kaip išsaugoti (ir net stiprinti) savo proto branduolį?

Gera žinia – smegenys turi plastinį gebėjimą keistis. Jas galima treniruoti.

Judėk!

  • Aerobika, vaikščiojimas, bėgimas – viskas, kas skatina kraujotaką.
  • 30 min. judėjimo per dieną = daugiau deguonies smegenims = švaresnis mąstymas.

Melskis ir būk dėmesingas Dievo akivaizdoje

Asmeninė malda, Šventojo Rašto apmąstymas, dėkingumo išreiškimas ir sąžinės peržvalga – tai ne tik dvasinės, bet ir neurologiškai prasmingos praktikos. Jos stiprina prefrontalinės žievės veiklą, ugdo valią, vidinę drausmę, sąmoningumą ir emocinį stabilumą.

Mokykis ir mąstyk

  • Išmok naują kalbą, užsiimk kūryba, skaityk – kiekvienas iššūkis aktyvuoja priekinę žievę.
  • Net paprasti loginiai žaidimai ar diskusijos lavina sąmoningą mąstymą.

Sveikas miegas – stiprios smegenys

  • Kaktinė žievė atsistato miego metu, ypač jo giliojoje fazėje. Siek bent 7–8 val. kokybiško miego kasnakt.
  • Valandą prieš miegą išjunk ekranus – mėlyna šviesa slopina melatonino gamybą, o melatoninas – tai ne tik „miego hormonas“, bet ir smegenų atsinaujinimo „dirigentas“.

4. Finalas: Kodėl tai turėtų rūpėti tau?

Nes kiekvienas tavo pasirinkimas formuoja tavo smegenis. O tavo smegenys – tai tavo gyvenimas.

  • Alkoholis „užmigdo“ tavo sąmonę, nutildo empatiją, trina savikontrolės ribas.
  • Priekinių smegenų žievė – tai tavo gyvenimo krypties kompasas. Jei ji praranda aiškumą – gyvenimas pasidaro padrikas, о padrikas žmogus – lengvai pažeidžiamas.
RSS
Follow by Email
Facebook
Facebook
fb-share-icon
YouTube
INSTAGRAM