Už daugel nuostabiausių dovanų aš garbinau…

DIEVO VAISTINĖ

💞 „Giedokite VIEŠPAČIUI dėkodami... Jis apdengia dangų debesimis, parūpina žemei lietaus, kalnuose želdina žolę.“ (Biblija, Psalmė 147, 7.8)

„Už daugel nuostabiausių dovanų aš garbinau Kūrėją:

už tai, kad gyvenu, už saulę, lietų, netgi vėją,

už turtą artimų širdžių, už tai, kad aš matau, girdžiu,

neklumpa kojos, už naują rytą,

už vakarus ramius ir už namus,

už jūrą, kuri gaivinančiom bangom pamoja,

bet niekad Jam už vandenį aš nedėkojau!


O šiandien jį geriu kaip vertingiausią gėrimą sveikatos

ir suprantu – nebūtų nei manęs, nei pievoje gėlių,

gyvybės ženklo čia nebūtų...

Su padėka aš gaivų vandenį kasdien geriu –

pasigėrėdama – po gurkšnį, po truputį –

ir šlovinu Kūrėją nuostabaus vandens ir žydinčios Visatos!“

(2008 balandis)

Romualda Adomaitytė-Chabarina

„Ar esame dėkingi? Ar mūsų dėkingumo užteks iki kitų metų ir ilgiau? Ar būsime mylintys ir gailestingi, kokius Dievas kiekvieną iš mūsų sukūrė? Į šiuos klausimus galime atsakyti teigiamai, tačiau negalėsime to įgyvendinti, jeigu dėkingumas nebus mūsų gyvenimo dalis.“

Frankas Hofmanas

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“

Linkiu džiaugsmo ir dėkingumo kupinos dienos 🥰.

Laimė glūdi mumyse, o ne…

PRIKRITO...

„Viešpatie, Tu buvai mūsų užuovėja... Mokyk mus skaičiuoti savo dienas, kad įgytume išmintingą širdį." (Biblija, Psalmė 90, 1.12)

Prikrito į širdį gražiausių pavasarių kregždžių čirškimo

ir žydinčios meilės medaus.

Prikrito ir metų šviesos, ir... kartėlio likimo,

ir auksinio rudens palaimingo lietaus.


Prikrito į širdį gerumo čiobrelių ir mėtų

ir artimųjų brangios šilumos.

Eini (gal skrendi tarsi šilko sparnais siuvinėtais?) –

laiminga nuo tos Dangaus dovanos...


Prikrito... ir prilašnojo...

Širdis kupina už tą turtą Dievui dėkoja...


(2006 sausis)

Romualda Adomaitytė-Chabarina

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“

Linkiu laimės ir dėkingumo kupinos dienos 🥰.

Dėkingumas – visų vertybių motina

HIMNĄ NAUJĄ

Per mišką čiulbantį einu, čia kvepia samanos ir smilgos,
ir mano nuostabios vaikystės dienos – palaimingos, ilgos,
prisiminimų kvapios žolės ir čiobreliai, ir rožiniai varpeliai...
               ▫️
Matau kankorėžį ne vieną –
ir tą, kurs pirmas sužeidė jaunystės dieną,
ir tą, kuriam manęs sužeist neleido Viešpaties ranka...
               ▫️
Dangaus palaimų krūmas dega netolies –
ir jį dėkingas mano žvilgsnis nuolankiai palies...
               ▫️
O kur takelis nuvingiuoja,
tenai dėkinga patikliai žingsniuoju,
žinau, Kuo įtikėjau,
Kas veda išmintingai, Kas mano Atpirkėjas.
               ▫️
O pušys! Pušys Naujosios žemės aromatą skleidžia,
ir saulės spinduliai su šokinėjančiais šešėliais žaidžia.
Einu kvapiu mišku, o rodos, per gyvenimą keliauju,
ir dėkingumo kupina širdis Kūrėjui himną sueiliuoja naują.

2005 07 02

Romualda Adomaitytė-Chabarina

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“

Linkiu jums gražios, dėkingumo kupinos dienos 💛🧡.

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM