Laimė glūdi mumyse, o ne…

PRIKRITO...

„Viešpatie, Tu buvai mūsų užuovėja... Mokyk mus skaičiuoti savo dienas, kad įgytume išmintingą širdį." (Biblija, Psalmė 90, 1.12)
               
Prikrito į širdį gražiausių pavasarių kregždžių čirškimo

ir žydinčios meilės medaus.

Prikrito ir metų šviesos, ir... kartėlio likimo,

ir auksinio rudens palaimingo lietaus.


Prikrito į širdį gerumo čiobrelių ir mėtų

ir artimųjų brangios šilumos.

Eini (gal skrendi tarsi šilko sparnais siuvinėtais?) –

laiminga nuo tos Dangaus dovanos...


Prikrito... ir prilašnojo...

Širdis kupina už tą turtą Dievui dėkoja...


(2006 sausis)

Romualda Adomaitytė-Chabarina

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“

Linkiu laimės ir dėkingumo kupinos dienos 🥰.