Daugelis žmonių alkoholį sieja tik su kepenų pažeidimais ar priklausomybe. Tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad alkoholio vartojimas taip pat gali didinti įvairių rūšių vėžio riziką.
PSO duomenimis, alkoholinių gėrimų vartojimas yra daugelio vėžio rūšių rizikos veiksnys, įskaitant burnos ertmės, ryklės, gerklų, stemplės, kepenų, gaubtinės ir tiesiosios žarnos bei krūties vėžį.
Organizmui skaidant etilo alkoholį susidaro acetaldehidas – medžiaga, pasižyminti stipriu kancerogeniniu, t. y. vėžio riziką didinančiu poveikiu. Alkoholis taip pat veikia kaip tirpiklis kai kurioms kancerogeninėms medžiagoms, kurios gali susidaryti virškinant tam tikrus maisto produktus. Dėl to palengvėja jų prasiskverbimas per žarnyno sienelę ir patekimas į kraują. Dažnas alkoholinių gėrimų vartojimas sutrikdo folio rūgšties pasisavinimą plonojoje žarnoje. Folio rūgštis būtina DNR sintezei ląstelėse ir padeda apsaugoti ląsteles nuo kancerogeninių medžiagų poveikio.
Kartais teigiama, kad raudonojo vyno vartojimas mažina kai kurių vėžio rūšių riziką. Iš tiesų tamsiųjų vynuogių veislėse yra daug fitocheminių medžiagų, pasižyminčių priešvėžiniu poveikiu. Tačiau, kita vertus, fermentacijos metu susidarantis etilo alkoholis yra dažna burnos ertmės vėžio priežastis Pietų Europos šalyse, kur tradiciškai vartojama daug vyno. Didelis kepenų cirozės paplitimas šalyse, kuriose tradiciškai vartojama daug vyno, taip pat verčia susimąstyti ir geriau rinktis grynas vynuogių sultis.
Mūsų pasirinkimai daro įtaką ne tik savijautai šiandien, bet ir ilgalaikei sveikatai. Biblija ragina atsakingai rūpintis tuo, ką darome su savo kūnu:
„Ar valgote, ar geriate, ar ką kita darote, visa darykite Dievo garbei.“ (1 Korintiečiams 10, 31)
Šaltinis: Aleksej Chacinskij knyga „Sveikatos ir ilgaamžiškumo paslaptys“
0
20
20
