Už daugel nuostabiausių dovanų aš garbinau…

DIEVO VAISTINĖ

💞 „Giedokite VIEŠPAČIUI dėkodami... Jis apdengia dangų debesimis, parūpina žemei lietaus, kalnuose želdina žolę.“ (Biblija, Psalmė 147, 7.8)

„Už daugel nuostabiausių dovanų aš garbinau Kūrėją:

už tai, kad gyvenu, už saulę, lietų, netgi vėją,

už turtą artimų širdžių, už tai, kad aš matau, girdžiu,

neklumpa kojos, už naują rytą,

už vakarus ramius ir už namus,

už jūrą, kuri gaivinančiom bangom pamoja,

bet niekad Jam už vandenį aš nedėkojau!


O šiandien jį geriu kaip vertingiausią gėrimą sveikatos

ir suprantu – nebūtų nei manęs, nei pievoje gėlių,

gyvybės ženklo čia nebūtų...

Su padėka aš gaivų vandenį kasdien geriu –

pasigėrėdama – po gurkšnį, po truputį –

ir šlovinu Kūrėją nuostabaus vandens ir žydinčios Visatos!“

(2008 balandis)

Romualda Adomaitytė-Chabarina

„Ar esame dėkingi? Ar mūsų dėkingumo užteks iki kitų metų ir ilgiau? Ar būsime mylintys ir gailestingi, kokius Dievas kiekvieną iš mūsų sukūrė? Į šiuos klausimus galime atsakyti teigiamai, tačiau negalėsime to įgyvendinti, jeigu dėkingumas nebus mūsų gyvenimo dalis.“

Frankas Hofmanas

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“

Linkiu džiaugsmo ir dėkingumo kupinos dienos 🥰.

Kaulų atsinaujinimas

Žmogus yra unikalus Dievo kūrinys 🧡

▫️ Raumenų ir kaulų sistema pagal masę yra didžiausia kūne, sudaranti apie 30–40% visos žmogaus kūno masės.

▫️ Organizmas nuolat pertvarko kaulinį audinį. Seną kaulą naikina osteoklastai, o naują formuoja osteoblastai. Šis procesas padeda išlaikyti kaulų tvirtumą ir prisitaikyti prie kintančių poreikių.

✔ Dėka teisingai suplanuoto fizinio aktyvumo (apkrovos – atkūrimo balanso) padidėja kaulų tankis ir stiprumas.

Prisiminkime: ko nenaudojame – tai prarandame❗️

✔ Raskime malonią ir naudingą fizinę veiklą, kuri padės išlaikyti sveikus kaulus.

Būkite sveiki 🧡

Kas pasikeičia organizme žiemą

👉🏻 Kodėl ašaros šaltyje neužšąla?

👉🏻 Ar drebulys padeda sušilti?

👉🏻 Pasivaikščiojimai žiemą padeda išvengti peršalimo ligų?

✔ Prasidėjus žiemai ir atvėsus orams mūsų organizmas persitvarko. Viskas apgalvota iki smulkiausių detalių.

Žiemą organizmas pradeda eikvoti daugiau energijos, nes užtikrina ne tik standartines funkcijas, bet ir kūno temperatūrą palaiko, t. y. žiemą įjungiamas organizmo „centrinis šildymas” kūno šilumai palaikyti. Tai nuostabus Dievo sukurtas mechanizmas, neleidžiantis mums sušalti lauke. Visi šie procesai įjungiami automatiškai.

▫ AKYS

Kodėl šaltyje žmonių akys neužšąla?

1. Mūsų akyse nėra šalčiui jautrių nervų galūnėlių, todėl akimis šalčio nejaučiame taip, kaip, pavyzdžiui, rankomis ar nosimi.

2. Išorinis akies paviršius nuolat drėkinamas, bet tai nėra vien vanduo. Jame yra druskų, kurios neleidžia skysčiui užšalti.

3. Kai aplinkos temperatūra nukrenta, pradeda veikti organizmo termoreguliacinė sistema, kuri padidina kraujo pritekėjimą į akis ir neleidžia joms sušalti.

4. Didžioji akies dalis yra akiduobėje – kaukolės įduboje, o akies išorę visada galima uždengti voku.

▫ NOSIS

Žiemą pasigamina daugiau antikūnų, kurie padeda kovoti su įvairiomis šaltuoju metų laiku būdingomis infekcijomis.

Nosis – tai pagrindinis įėjimas orui. Jos užduotis – išvalyti orą nuo visų nešvarumų, šiukšlių ir mikrobų.

Lauke oro temperatūra gali būti -35°C, tačiau perėjęs 9 cm ilgio nosies landą, jis patenka į gerklas sušilęs iki +37°C. Štai kokį nepaprastą oro kondicionierių turime!

▫ TERMOREGULIACIJA

Kadangi žmogaus kūno temperatūra paprastai yra pastovi, o aplinkos temperatūra nuolat kinta, organizmas turi greitai keisti šildymo intensyvumą. Žmogaus termoreguliacijos sistemos centras yra pagumburyje.

Jei receptoriai signalizuoja apie atšalimą, pagumburis duoda nurodymą sutraukti poodines kraujagysles ir suaktyvinti skersaruožių raumenų susitraukimus: drebulys ir žąsies oda naudojami kaip šildančios procedūros.

Žąsies odos efektas (kai plaukai šiaušiasi) – tai Kūrėjo sukurtas apsauginis mechanizmas. Mat plaukai tokioje padėtyje sudaro šilumos skydą, sulaikantį šiltą orą prie kūno. Taip šaltas oras mažiau gali cirkuliuoti prie jautrios odos.

Drebulys – įspūdingas organizmo įgimtas apsaugos mechanizmas, skirtas apsisaugoti nuo šalčio. Drebulys – tai daugybė mažų raumenų susitraukimų, kurių dėka išsiskiria šiluma, kas padeda padidinti šilumos gamybą 5 kartus. Drebulys stebėtinai veiksmingai palaiko kūno temperatūrą, bent jau trumpą laiką. Nors pats savaime jis nekelia rimto pavojaus sveikatai, tačiau yra signalas, kad reikia sušilti.

Kraujagyslių susiaurėjimas kaitaliojasi su išsiplėtimu – tokie svyravimai apsaugo odą nuo stipraus šalčio ir užtikrina, nors ir ne pastovų, bet pakankamą deguonies tiekimą. Šis reiškinys paaiškina nosies ir rankų paraudimą šaltyje.

Kai tik atsiduriame lauke, galūnių aprūpinimas krauju persiskirsto. Tai sumanus mechanizmas, leidžiantis perskirstyti šilumą, siekiant apsaugoti smegenis ir vidaus organus. Štai kodėl pirmiausia nušąla ausys, rankų ir kojų pirštai.

▫ HORMONAI

Žiemą organizmas gamina daugiau melatonino – hormono, atsakingo už paros laiko atpažinimą ir miegą. Todėl lengviau užmigti, greičiau atsinaujina ląstelės, sulėtėja senėjimo procesai, normalizuojasi virškinimas.

Šaltyje intensyviai gaminasi serotoninas – laimės hormonas. Sustiprėja autonominė nervų sistema: jau po valandos pasivaikščiojimo esate atsparesni stresui. Sumažėja nervingumas ir atsiranda ramybė. Šaltas oras yra pusantro karto labiau prisotintas deguonies nei šiltas.

▫ PASIVAIKŠČIOJIMAI ŽIEMĄ

Žema temperatūra suaktyvina organizmo gynybines jėgas, suaktyvina kraujotaką ir stimuliuoja ląstelių biologinį aktyvumą. Todėl po pasivaikščiojimų žiemą oda tampa gaivi, lygi, elastinga ir įgauna rausvą atspalvį.

Pasivaikščiojimai ir ypač aktyvus žiemos sportas (slidinėjimas, čiuožimas ir kt.) suaktyvina kraujotaką ir palaiko raumenų tonusą, todėl gydytojai ypač rekomenduoja naudotis tuo sveikatai, grožiui ir ilgaamžiškumui palaikyti.

Taigi, šaltas oras padeda išvengti peršalimo ligų ir palaikyti imuninę sistemą.

❗Žmogaus kūnas yra sudėtingiausias ir unikaliausias organizmas pasaulyje, kas nurodo ir daug pasako apie jo Kūrėjo išmintį 🧡.

Paruošta pagal: bible-facts.org

Kaip 2024-uosius paversti laimingais Naujaisiais metais?

Metų pabaiga – asmeninės inventorizacijos metas:

– Kaip pragyvenau praėjusius metus?

– Kur esu?

– Kaip rūpinuosi savo fiziniais, protiniais, socialiniais ir dvasiniais poreikiais?

Žvelgdami į 2023 metus, galime turėti daug klausimų apie tai, kas laukia ateityje. Klausimai, susiję su mūsų asmeniniu, profesiniu gyvenimu, mūsų šeima, bažnyčia, mūsų valstybe ir pasaulio bendruomene. Šiuose įvairiuose savo tikrovės lygmenyse į kai kuriuos dalykus galime žiūrėti optimistiškai, o dėl kitų labai susirūpinti.

Ypač skaudu stebėti visame pasaulyje vykstantį nestabilumą, neramumus, įtampą, konfliktus ir karus. Kur šioje suirutėje rasti Dievo meilę ir gerumą?

✔ POILSIS:

Dažniausiai ilsimės norėdami atsigauti, o ne tam, kad būtume pasiruošę. Mažiname poilsį ir maksimaliai didiname aktyvumą. Pagal Dievo sukurtą tvarką naktis yra prieš dieną. Poilsis pirmiausia, tik tada mūsų veikla gali būti vaisinga. Naktinis poilsis ir kassavaitinis šabo poilsis – tai Dievo dovanos mums.

Poilsis – tai nuostabu.

✔ SANTYKIAI:

Dievas atidavė mums savo sukurtą pasaulį – gamtą, gyvūnų, žmonių pasaulį ir galiausiai Save patį. Gyvenimas – tai apie santykius. Dar svarbiau nei tai, ką darome, yra tai, su kuo ir kam tai darome. Mums reikia kasdien ir kas savaitę kokybiško laiko gamtoje, bendraujant su kitais ir tarnaujant kitiems, ir laiko mylinčiose Dievo rankose.

Meilės santykiai – tai nuostabu.

✔ KŪRYBIŠKUMAS:

Per poilsį ir santykius esame pašaukti būti Dievo kūrybos bendradarbiais. Tai ką Dievas kuria, yra gera, o ką Jis sunaikina, yra blogis. Taip pat turėtume siekti Jo vadovavimo ir galios kartu kurti gerus dalykus šiame pasaulyje ir atsispirti blogiui. Mūsų pasauliui reikia daugiau gerumo.

Būkime Dievo kuriamo gerumo dalimi ir dosniai dalinkimės juo, kad ir kur esame.

🧡 Tegul Dievas įgalina ir palaimina jūsų poilsį, santykius ir kūrybiškumą 2024 metais!

Ašaros – ne šiaip skystis

Žmonės verkia dėl ilgesio, liūdesio, nerimo arba tiesiog dėl to, kad į akį kažkas pateko. Apie verkimo priežastis žinoma daug, tačiau jo mechanizmai vis dar lieka mįslė.

❕Prieš aptariant verkimo priežastis ir mechanizmus, reikia išmokti jį atskirti nuo kito proceso – ašarojimo. Skirtingai nuo verkimo, ašarojimas nepriklauso nuo žmogaus valios.

Pas sveiką suaugusį žmogų nuolat gaminamas ašarų skystis. Jis praeina per nosinį ašarų lataką ir atlieka tam tikras užduotis👇🏻:

▪ Apsaugo nosies ir akių gleivinę nuo svetimkūnių. Per ašarojimą iš nosies ertmės ir akių gleivinės pašalinamos dulkių dalelės ir mikroorganizmai.

▪Drėkina akių gleivinę. Priešingu atveju ji išdžius, o tai ne tik nemalonu, bet ir pavojinga.

▪Maitina akių gleivinę. Pavyzdžiui, ragena neturi savo kraujagyslių, o maitinasi per skystį, kuris plauna priekinę akies kamerą ir ašarų skystį.

👉🏻Normalus ašarojimas – pastovus, saikingas ir nesukelia diskomforto.

👉🏻Padidėjęs – trukdo normaliam gyvenimui.

Padidėjęs ašarojimas – tai apsauginė organizmo reakcija į įvairius dirgiklius: virusus ir bakterijas, alergenus, dulkes, stiprius kvapus. Pavyzdžiui, svogūnų ar pipirų kvapas gali sukelti nekontroliuojamą stiprų ašarojimą, kuris praeina savaime, pašalinus dirgiklį.

Žmonija jau seniai bandė suprasti ašarų prigimtį. Nuo seniausių laikų mokslininkai iškėlė daugybę teorijų, ir kai kurios iš jų šiuolaikiniams žmonėms atrodo neįtikėtinos.

Daugelyje tikėjimų ir mitų žmogaus ašaroms buvo suteikta ypatinga reikšmė. Pavyzdžiui, Aristotelis savo raštuose rašė, kad ašaros išvalo protą nuo užgniaužtų emocijų. Daugelis šiuolaikinių psichologų sutinka su juo ir teigia, kad verkdamas žmogus išsivaduoja iš įtampos. Egzistuoja daugybė technikų, padedančių žmogui pažvelgti į savo „pasąmonės“ gelmes, išlaisvinti paslėptas emocijas, pašalinti kompleksus, neleidžiančius išsiverkti, ir, galiausiai, atsikratyti slegiančių jausmų.

XIX amžiaus viduryje daugelis mokslininkų teigė, kad verkimas – tai tik fiziologinis procesas, nesusijęs su emocijomis. Pavyzdžiui, Charlesas Darwinas teigė, kad ašaros, net ir pas vaikus, tai tiesiog raumenų aplink akis susitraukimo rezultatas. O britų antropologas Ashley Montagu savo darbuose rašė, kad žmonės verkia, kai išsausėja akių ir nosies gleivinė.

Paskutiniaisiais XX amžiaus dešimtmečiais išpopuliarėjo teorija, kad ašaros – tai tik organizmo būdas atsikratyti toksinų. Apie tai biochemikas V. Frey rašė savo knygoje „Verkimas: ašarų paslaptis“. Mokslo bendruomenė palaikė šią idėją. Ir nors dabar Frey teorija atrodo abejotina, daugelis mokslininkų vis dar remiasi jo darbais.

❓KĄ SAKO BIBLIJA ir MOKSLAS

Šiandien žinoma, kad verkimas – tai žmogaus emocinė reakcija. Žmonės verkia, kai patiria stiprias emocijas. Dažniausiai neigiamas – pyktį, baimę, nerimą, nuoskaudą, nusivylimą, tačiau pasitaiko ir džiaugsmo ašarų.

Įdomu tai, kad verkimas ir ašaros turi terapinį poveikį. Ašarose yra kai kurių hormonų:

▫ Prolaktino – mažinančio skausmą ir padedančio atsipalaiduoti.

▫ Adrenokortikotropinio hormono – mažinančio pagrindinio streso hormono kortizolio gamybą antinksčiuose.

▫ Enkefalino – malšinančio skausmą ir gerinančio nuotaiką.

Biblijoje karalius Dovydas sako:

“Tu sužymėjai mano klajones,

tad supilk mano ašaras į Savo ąsotį!

Argi jos nėra sužymėtos Tavo knygoje?”

(Psalmių 56:9)

🧡 Šie žodžiai atskleidžia Dievo požiūrį į mūsų problemas. Dievas laiko vertingomis ir prisimena visas mūsų ašaras ir kančias, kurias patiriame. Mūsų ašaros yra unikalios, kaip ir bėda ar problema, sukėlusi šias ašaras.

‼️ Neseniai mokslininkai atrado įdomų faktą: kiekviena ašara turi žmogaus patirčių mikrokosmosą. Žiūrint per mikroskopą, ašaros turi kristalinę struktūrą ir gali įgauti įvairias formas. Net emocinės ašaros su ta pačia chemine sudėtimi gali atrodyti visiškai kitaip. Pavyzdžiui, juoko ašaros neturi nieko bendra su liūdesio ašaromis. Kaip snaigės ir pirštų atspaudai, nė viena ašara nėra panaši į kitą❕

👉🏻Dievas gilinasi į kiekvieną mūsų problemą, nes Jis mus myli. Leisdamas mums gyvenime patirti išbandymus, Jis nori nukreipti mūsų žvilgsnį į dangų. Kūrėjas mums padeda, ir su Juo galime pasiekti pergalę bet kokioje bėdoje.

👉🏻Kaip nuostabu suvokti, kad Dievas žino ne tik apie mūsų bėdas, bet ir apie jausmus, kuriuos patiriame. Jis mato, mūsų ašarų priežastis! Dar daugiau, Jis saugo jas savo atmintyje!

🧡 Brangieji, atminkite: „Meilė Dievui ir žmogui daro mūsų pasaulį geresniu“.

Paruošta pagal: 8doktorov.ru

Inkstai – nepamainomi darbininkai

🔎 Pažvelkime kaip veikia inkstai ir kodėl jie tokie svarbūs👇🏻.

Inkstai kartu su kepenimis laikomi pagrindiniais išskyrimo organais. Visas žmogaus organizmo kraujas išvalomas per inkstus, o medžiagų apykaitos procese susidarę toksinai iš organizmo išskiriami su šlapimu. Šis procesas įmanomas dėl nuostabios šių svarbių organų struktūros!

▫ Inkstai – pupelės formos ir yra juosmens srityje abiejose stuburo pusėse. Čia jie, specialiais raiščiais ir riebaliniu audiniu, saugiai pritvirtinti. Greitas svorio netekimas, sunkių svorių kėlimas ir sporto šakos, susijusios su šokinėjimu ir kritimu, gali sukelti inkstų nusileidimą. Vieno inksto masė tik 120-200 g. Inksto išorė padengta kapsule, o vidinę jo dalį sudaro parenchima, kurioje išsidėstę inksto filtrai, vadinami nefronais. Viename inkste nefronų daugiau nei 2 mln. Taigi bendras jų skaičius organizme siekia 4 mln. Inkstų darbą galima prilyginti didžiuliam vandens valymo kanalui, kuriame sumontuota daugiau nei 4 milijonai filtrų, kurie savo darbą atlieka nuolat.

▫ Kiekvienas inkstų filtras arba nefronas – tai kraujagyslių kamuolys, į kurį spaudimu paduodamas kraujas. Skystoji kraujo dalis kraujagyslių kamuolyje praeina per tam tikrą porėtą membraną į išorę ir surenkama nefrono kapsulėje primenančioje taurę. Iš kapsulės išeina ilgas vingiuotas kanalas, kuriuo teka vadinamasis pirminis šlapimas. Per parą ultrafiltracijos metu susidaro apie 170 litrų pirminio šlapimo. Tačiau, praeinant per vingiuotą kanalą, dalį šio skysčio kraujas vėl absorbuoja. Likęs šlapimas, vadinamas antriniu, ir per parą jo susidaro apie 1,5 litro. Jame, koncentrato pavidalu, nemažai druskų ir organizmui nebereikalingų medžiagų. Antrinis šlapimas, per “inkstų kanalizacijos“ vamzdžių sistemą, surenkamas į platesnius kanalus, ir teka į specialią ertmę – inkstų dubenį. Iš inkstų dubens šlapimas patenka į šlapimtakį ir kaupiasi šlapimo pūslėje. Taip veikia mūsų inkstai, nuolat valydami kraują nuo organizme susidarančių toksiškų medžiagų apykaitos produktų.

▫ Tačiau inkstai atlieka ir kitas funkcijas. Be kraujo filtravimo, jie atlieka endokrininę funkciją, dalyvauja daugelio hormonų sintezėje. Vienas iš jų – kalcitriolis – kontroliuoja kalcio apykaitą ir veikia kaulų masės augimą. Taip pat inkstuose vitaminas D virsta aktyviausia jo forma – vitaminu D3, reikalingu pilnavertiškam kalcio pasisavinimui kauluose. Didžioji dalis svarbaus hormono eritropoetino susidaro inkstuose. Šio hormono gamyba didėja, jei kraujyje sumažėja deguonies kiekis. Jo veikla nukreipta į kaulų čiulpus, kur skatina raudonųjų kraujo kūnelių – eritrocitų – brendimą. Sutrikusi inkstų funkcija lemia eritropoetino gamybos sumažėjimą ir anemiją. Be to, inkstai gamina reniną – medžiagą, kuri organizme reguliuoja kraujospūdį.

🧡 Šių mažų, bet nepakeičiamų organų darbo dėka mūsų kraujas nuolat valosi ir išlaiko savo savybes. Šis procesas turi vykti nuolat, tada žmogus galės gyventi. Taip ir kasdieniame gyvenime mums reikia širdies apvalymo, nes susidūrę su blogiu, dažnai ją suteršiame. Bet kaip malonu dienos pabaigoje pakilti malda prie Dievo ir dvasiškai apsivalyti, pajusti ypatingą vidinę ramybę. Pasinaudokime tuo ir pasakykime: “Priimk mano maldą kaip smilkalus, o mano iškeltas rankas kaip vakarinę auką.” (Psalmių. 141:2)

Šaltinis: Aleksej Chacinskij „Sveikatos ir ilgaamžiškumo paslaptys”

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM