Pastaruoju metu vis daugiau diskusijų kelia naujos JAV mitybos rekomendacijos ir jų vizualinis simbolis – „aukštyn kojom“ apversta mitybos piramidė, kurioje grūdai atsiduria pačiame piramidės smailgalyje, o didelis dėmesys skiriamas gyvūniniams baltymams ir riebalams.
Vieniems šios rekomendacijos atrodo teisingos ir patrauklios, kitus piktina, o daliai – visai nerūpi.
Dažnai mitybos rekomendacijos remiasi moksliniais tyrimais, tačiau neretai jos formuojamos ir platesniame kontekste – įskaitant ekonominius, politinius bei kultūrinius veiksnius.
Bet šį kartą – ne apie baltymus, angliavandenius ar riebalus.
Kas mums yra autoritetas sprendžiant, kas žmogui tinka?
Kiekviena mitybos gairė remiasi žmogaus samprata.
Nė viena mitybos sistema nėra neutrali. Ji visada atsako į klausimą: kas yra žmogus?
- Jei žmogus – biologinis mechanizmas, tada jį galima „perprogramuoti“ makroelementais.
- Jei žmogus – evoliucijos suformuota būtybė, tada logiška remtis Paleo filosofija: valgyk taip, kaip galėjo valgyti pirmykštis žmogus.
- Bet jei žmogus – Dievo Kūrinys, geriausia jam tai, kas jam tinka iš prigimties.
Biblijoje, Pradžios knygoje, žmogui skirtas maistas aprašomas taip:
Sukūręs žmones, Dievas tarė: „Štai daviau jums visus visoje žemėje sėklą teikiančius augalus ir visus medžius, vedančius vaisius su sėklomis; jie bus jums maistas“ (Pradžios 1, 29).
Dievas sukūrė įvairiausius augalus maistui – kaip dovaną, teikiančią ir džiaugsmą, ir sveikatą.
Po nuodėmės į žmogaus gyvenimą ateina sunkus darbas ir prakaitas, ir tuomet minima, kad žmogus maitinsis ir laukų augalais:
„Erškėčius ir usnis ji tau želdins, maitinsiesi laukų augalais. Savo veido prakaitu valgysi duoną“ (Pr 3, 18.19).
Po tvano, esant ribotoms maisto galimybėms, Biblijoje atsiranda leidimas vartoti gyvūninį maistą – ne kaip naujas idealas, bet kaip prisitaikymas prie pasikeitusių gyvenimo sąlygų. Ši seka leidžia matyti nuoseklią kryptį: mitybos pokyčiai atsiranda ne dėl idealo keitimo, o dėl realių aplinkybių ir būtinybės išgyventi.
Ar Žmonijos istorijos pradžioje Dievo numatyta mityba vis dar tinkama mums šiandien? Daugybė tyrimų rodo, kad nerafinuoti augaliniai produktai siejami su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų, II tipo diabeto ir kai kurių lėtinių susirgimų rizika.
Ir būtent šių produktų šiandien daugelio žmonių mityboje trūksta. Kodėl? Gal todėl, kad atpratome gaišti laiką virtuvėje ir mums patogiau nusipirkti jau pagamintą produktą?
Ar mitybos gairės iš tikrųjų keičia žmonių pasirinkimus?
Būkime atviri: žmonės valgo ne tai, kas „teisinga“, o tai, kas: skanu, pažįstama, greita, dera prie jų gyvenimo tempo.
Problema dažniausiai nėra žinių trūkumas.
Problema giliau – kas yra mūsų autoritetas, kuom mes tikime, kam skiriame pirmenybę – tai formuoja, kaip mes gyvename ir kokie esame.
Jei suprantame, kad mūsų pasirinkimai – tiek mityboje, tiek santykiuose ir kitose gyvenimo srityse – formuoja ne tik mūsų sveikatą, bet ir charakterį, tuomet tampa svarbu, pagal kokius kriterijus tuos pasirinkimus darome. Ne tik kas patogu ar greita, bet kas mus ugdo, brandina ir daro labiau darniais žmonėmis.
Kai sau nuoširdžiai atsakome į klausimus: iš kur mes, kas mes esame ir kur einame, tuomet net ir labai kasdieniški sprendimai – ką valgome, kaip gyvename, kam skiriame laiką – įgyja kryptį ir prasmę.
