8 geros sveikatos principai

1. Gera mityba

Smegenys nuodoja iki 20% gautų kalorijų. Kuo mes maitinamės, stipriai įtakoja mūsų nuotaiką, energijos lygį, atmintį ir proto sugebėjimus. Valgis svarbus tiek emocinei, tiek fizinei sveikatai. Tyrimai rodo, kad mityba gali apsaugoti nuo 50–70% vėžio atvejų. Žmonės, valgantys mažiau daržovių ir vaisių, dvigubai dažniau miršta nuo vežio. Ypač vertinga yra kopūstinių šeima. Svarbu valgyti nerafinuotus grūdus, ankštinius ir riešutus (ypač migdolus). Stenkitės mažiau vartoti saldumynus, batonus, keptą arba rūkytą maistą. Sumaltos sėmenų sėklos yra nuostabus  omega 3 šaltinis. Omega 3 padeda apsaugoti nuo depresijos, gerina smegenų veiklą, mažina sąnarių skausmą bei gerina širdies veiklą.

2. Mankšta

Geriausi vaistai nuo daugelio ligų! Mankšta stiprina širdį, normalizuoja kraujo spaudimą, didina deguonies kiekį smegenyse, apsaugo nuo stuburo skausmo ir osteoporozės, gerina atmintį.  Reguliariai sportuojantys turi didesnį hemoglobino kiekį, švaresnes kraujagysles ir stipresnius kaulus.  Geriausiai mankštintis 4-5 kart savaitėje po 40 minučių. Pulsas mankštos metu turėtų būti 60 – 80% maksimalaus (220 minus amžius). Reikalinga aerobinė ir jėgos  mankšta.  Niekada nėra per vėlu auginti raumenis!

3. Grynas oras

Vienas medis gamina apie 120 kg deguonies per metus. Augalų lapai sugeba išvalyti nešvarumus ir kenksmingas medžiagas iš oro. Gamtoje kūnas atsigauna tiek fiziškai, tiek emociškai. Gilus kvėpavimas  gerina smegenų veiklą ir didina deguonies kiekį visose kūno ląstelėse.  Svarbu kasdien vėdinti kambarius, ypač žiemą. Vertingiausias miegas ventiliuojamame  miegamajame.

Tabako dūmuose rasta per 4000  cheminių junginių, iš kurių apie 200  kenksmingi sveikatai. Lietuvoje rūkymas sąlygoja 20% bendro Lietuvos mirtingumo. Mokslininkų skaičiavimais, kiekviena cigaretė trumpina gyvenimą 11 minučių! Rūkant 10-19 cigarečių per dieną, mirtingumo rizika didėja70%.  Apie 70%  visų reguliariai rūkančiųjų norėtų mesti rūkyti.

4. Poilsis ir miegas

Suaugusiems raikalingos apie 7-8 val. miego per parą.  Jeigu miegame nepakankamai, mūsų smegenys nefunkcionuoja optimaliai, reakcijos laikas yra padidintas, atmintis pablogės, emocijos sunkiau kontroliuojamos, kūno temperatūra mažesnė,  imuninė sistema silpna. Miegant smegenys turi galimybę konfigūruoti tai ką mes išmokome per dieną, tai reiškia, kad atmintis ir sugebėjimai pagerėja miegant. Svarbu turėti pastovų  laiką miegoti ir keltis.

Žmogui reikalingas ir poilsis.  Dauguma šiandienai būdingų ligų yra susijusios su stresu. Nuolatinis skubėjimas, protinis nuovargis ir įtampa sekina kūną, silpnina imuninę sistemą ir dažnai atima gyvenimo džiaugsmą. Būtina skirti laiko ramybei ir poilsiui.  Žmonės, kurie skiria dieną per savaitę poilsiui, nuveikia per savaitę daugiau, nes smegenys žvalesni, nuotaika geresnė ir sveikata stipresnė.

5. Savikontrolė

Tam, kad būtume sveiki ir lamingi, labai svarbu, kad mūsų sprendimai būtų blaivūs, logiški, o ne impulsyvūs, padiktuoti emocijų.  Reikia stiprinti smegenų kaktinę skiltį tam, kad mes valdytume savo norus ir netaptume mūsų emocijų ir kūniškų geismų vergais. Vienas iš labiausiai intelektą griaunančių įpročių yra alkoholio vartojimas. Statistika rodo, kad  40 proc. paauglių pirmą kartą pasigeria nesulaukę 11 metų. Specialistai apskaičiavo, kad kasmet vienas lietuvis išgeria maždaug 20 litrų gryno alkoholio. Tokio girtuoklystės masto Lietuvos istorijoje dar nebuvo užfiksuota. Alkoholis sumažina kraujo kiekį smegenyse ir keičia smegenų elektrinius impulsus.  Pirmiausiai įtakojama  ta smegenų dalis, kuri atsako už savikontrolę ir sprendimų priėmimą.  Pasekmės būna baisios.  Statistikos paskaičiuota, kad net 45% visų nusikaltimų padaro išgėrę.

6. Santykiai su Dievu

Per paskutinius 10 metų buvo padaryta apie 1500 mokslinių tyrimų apie dvasingumą bei tikejimo įtaką fizinei sveikatai. Manoma, kad iki 90% ligų įtakoja žmogaus tikėjimas.  Statistika rodo, kad žmonės, kurie laiko savo tikėjimą svarbiu,  turi mažiau širdies/kraujagyslių ligų, žemesnį kraujospūdį, mažiau insultų, rečiau serga depresija ir greičiau pasveiksta jei serga. Ypač šiandieniniame pasaulyje mums reikia vilties dėl ateities, ramybės širdyje ir gyvenimo tikslo, kuriuos tik Dievas gali duoti.  Svarbu kasdien paskirti bent keletą minučių – susitikti su savo Kūrėju.

7. Saulės šviesa

Nors per daug degintis saulėje tikrai rizikinga, saikingas saulės šviesos kiekis yra būtinas gerai sveikatai. Saulė, patekusi ant odos, iš cholesterolio pagamina vitaminą D . Tyrimai rodo, kad vitaminas D sugeba kovoti prieš vėžį, apsaugoti nuo išsėtinės sklerozės, stiprinti imuninę sistemą, sumažinti kraujo spaudimą, padidinti kalcio kiekį kauluose, mažinti depresiją.  Žmonės, gaunantys mažiau saulės, turi didesnę riziką susirgti psichikos ligomis, vėžiu ir osteoporoze. Saulės šviesa per atvirą langą puikiai  išvalo kambarį nuo pavojingų mikrobų.  Patalynė, pakabinta saulėje, puikiai dezinfekuojama.

 8. Vanduo

Jeigu vyras, sveriantis 72 kg, prarastų visą vandenį, jis svertų tiktai 29 kg! Naujagimis  74% iš vandens, o suaugęs apie  60%.  Vanduo labai svarbus. Jei jo nepakanka, mes greičiau pavargstame, daugiau skauda sąnarius, esame irzlesni, dažniau skauda galvą ir didėja inkstų akmenligės rizika. Pakankamas vandens kiekis padeda plaučių ir bronchų gleivinei pašalinti mikrobus ir taip apsaugo nuo plaučių uždegimo ir net gripo. Troškulys  atsiranda tiktai tada kai jau trūksta vandens. Tam kad kūnas funkcionuotų optimaliai reikėtų gerti daugiau nei trokštame.  Kadangi mūsų smegenys  85% iš vandens jis svarbus ne tiktai fizinei, bet ir emocinei sveikatai.  Suaugusiems patartina gerti 6-8 stiklines vandens per dieną.

Laikraštukas apie sveikatą „Ar žinai“ Nr.2

Sekantis laikraštukas apie sveikatą vyresniems ir suaugusiems – „Ar Žinai“. Šį laikraštuką patogu atsispausdinti ir skaityti, nusiųsti draugui, ar išsisaugoti savo kompiuteryje.

 

 

Laikraštuke „Ar žinai“ Nr. 2 rasite:

  • kokią įtaką mūsų sveikatai daro saulės šviesa, kaip saugiai ir vertingai ja naudotis,
  • ar gali būti saulės per mažai, vitamino D svarba sveikatai,
  • apie moliūgų naudą ir net 4 receptus su moliūgais.

Ar žinai 2, 2010 – parsisiųsti

Kai saulės per mažai …

Žinome, kad per daug saulės yra pavojinga ir gali skatinti odos vėžį, akių ligas ir odos raukšlėjimąsi, bet pasirodo, kad per mažai saulės dar pavojingiau. Mes visi žinome, kad saulė naikina mikrobus, gerina nuotaiką, gražina odą, stiprina kaulus…, bet 2006 m. tyrimas su 4 milijonais žmonių iš 13 šalių parodė, kad tose šalyse, kurios turi mažiau saulės – aukštesnė vėžio rizika. O kodėl gripu sergame žiemą daugiau nei vasarą? Mokslininkai tiki, kad viena iš priežasčių yra mažiau saulės, ko pasekoje silpnesnis imunitetas. Saulės šviesa mažina organizme cholesterolio kiekį. Britanijoje žmonės, mėgstantys dirbti daržuose, turi žemesnį cholesterolio kiekį vasarą nei žiemą.

Kai saulės ultravioletiniai spinduliai (UVB) apšviečia  mūsų odą, čia gaminamas vitaminas D. Aktyvi vitamino D forma vadinama D3. Tai daugiau hormonas negu vitaminas. Mažiausiai 30 skirtingų mūsų organizmo audinių turi vitamino D3 receptorius. Praktiškai visiems mūsų kūno organams reikalingas vitaminas D. Būtent dėl to toks platus vitamino D poveikis žmonių sveikatai. Vienas tyrimas su 13 000 žmonių  parodė 26 % didesnę mirties riziką nuo visų priežasčių tarp tų, kurie turėjo mažesnį vitamino D kiekį. Mažesnis vitamino D kiekis  susietas su didesne osteoporozės, diabeto, aukšto kraujospūdžio, vėžio, išsėtinės sklerozės, reumatoidinio artrito, depresijos ir kitų ligų rizika. Žmonės kurie vartodavo 400 TV (tarptautinių vienetų) vitamino D papildų kas dieną, 43% mažiau sirgo kasos vežiu. Kita statistika, sudaryta pagal daug skirtingų tyrimų  įvairiose šalyse, parodė 50% mažiau storosios žarnos ir 30 % mažiau krūties ir kiaušidžių vėžio tarp žmonių, naudojančių 1000 TV vitamino D papildų kas dieną.

Vitaminas D daro didelę įtaką širdies – kraujagyslių sistemai. Mokslininkai teigia, kad tie kurie turi mažesnį vitamino D kiekį, turi net 80% didesnę  kai kurių kraujagylių ligų riziką. Žemesnis vitamino D lygis susijęs su aukštu kraujospūdžiu ir cholesterolio kiekiu. Moterys, kurios per dieną naudodavo 400 TV vitamino D papildų, turėjo 40% mažesnę išsėtinės sklerozės riziką. O pas žmones, kurie jau sirgo išsėtine skleroze ir naudodavo vitaminą D, buvo pastebėtas didesnis kiekis medžiagos, kuri apsaugo nervines ląsteles nuo pažeidimo ir stabdo ligos progresavimą.

Kiek reikia būti saulėje, kad pasigamintų užtektinai vitamino D? Tai sudėtingas klausimas. Priklauso nuo žmogaus, vietovės, oro sąlygų… Tamsesnė oda praleidžia mažiau UVB ir gamina mažesnį vitamino D kiekį. Juodaodžiui reikia net 10 kartų ilgiau pabūti saulėje, kad gauti tokį pat efektą kaip baltaodžiui. Rudenį, kai mūsų oda yra tamsesnė, reikia daugiau saulės nei pavasarį. Labai svarbu kelintą valandą būname saulėje. Oro užterštumas, ozono sluoksnis ir geografinė platuma taip pat turi stiprią įtaką. Dauguma ekspertų sutinka, kad, jeigu geros oro sąlygos, daugumai žmonių užtenka apie 15 minučių vidurdienio saulės, jeigu apie 50% odos bus atvira. Viena taisyklė, kuri rekomenduotina daugumai, – sužinokite, kiek laiko jums reikia būti saulėje, kad oda pradėtų raudonuoti, o tada praleiskite saulėje tik ¼ to laiko apie 4-5 kartus per savaitę.  Dar vienas svarbus faktorius yra gyvenama vieta. Kuo toliau nuo pusiaujo – tuo mažiau UVB gali patekti per atmosferą pas mus. Tyrimai rodo, kad žmonių, gyvenančių 52 laipsnių platumoje (Lietuva yra 55 – 56 ° š. p.) oda negali pagaminti nei trupučio vitamino D nuo spalio iki balandžio mėn. O tai reiškia, kad, nežiūrint kiek mes būsime saulėje per tuos mėnesius, mūsų organizmas negali gaminti vitamino D.

Kanadoje panaši padėtis  ir jie rekomenduoja savo gyventojams naudoti 1000 TV vit.D papildų kas dieną.  Ankščiau buvo rekomenduojama 400 TV dozė, bet dabar jau žinoma, kad tai per mažai. Optimaliausia dozė dar  nežinoma, bet spėjama – apie 1000 – 2000 TV. Geriausiai pirkti D3, kuris yra aktyvi forma ir geriau įsisavina. O kaip su maistu? Sunku gauti pakankamą kiekį iš maisto. Geriausias šaltinis yra žuvis: lašiša turi 360 TV / 100 g, sardinė 500 TV / 100 g. Kiaušiniai turi apie 20 TV / vnt. Deja riebi žuvis taip pat turi daug cholesterolio ir dėl vandenų užterštumo ji gali būti sukaupusi savyje nemažai sunkiųjų metalų, pesticidų ir kitų teršalų. Vienintelis dirbtinai nepraturtintas augalinis šaltinis yra grybai. Jie gali turėti apie 14 TV / 100 g.  Įdomu tai,  kad, jeigu grybus apspinduluojame UVB, vitamino D juose gali padaugėti  (apie 500 TV / 100 g). Geriausiai spinduluoti iš apatinės pusės. Nepavyko rasti informacijos, kiek laiko reikėtų spinduliuoti ir kaip ilgai, ir kokiomis sąlygomis galima būtų išlaikyti tokius grybus, turtingus vitaminu D iki žiemos.

Šiame straipsnyje paminėjau daugiausiai vitamino D ir saulės šviesos ryšį. Nenorėčiau, jog susidarytų nuomonė, kad papildai gali pakeisti saulės šviesą, kurios poveikis yra labai įvairiapusis ir dar gana mažai žinomas.

Šviesa yra maloni, akys mėgsta saulę. (Mokytojo 11:7)

Corrie Jankevičienė, sveikos gyvensenos sodyba „Nova Vita“

Dangaus dovana – saulės šviesa

Ar daro įtaką mūsų sveikatai saulės šviesa? Dauguma, greičiausiai, girdėjome apie tai, kad saulės poveikis žmogui kartais būna labai neigiamas. Bet ar iš tikro, tokia nuostabi davana, kaip saulutė, gali pakenkti mūsų sveikatai?

Mokslininkai sako, kad saikingos saulės šviesos dozės žmogui yra palaima. Saulė šildo žemę ir skatina augalų augimą. Saulės šviesa efektyviai naikina mikrobus.

Suderinus saulės šviesą su fiziniais pratimais efektyviausiai gydoma chroniška depresija. Įrodyta, kad metų laikas, apšvietimo pakeitimas patalpose, veikia emocinę žmogaus sveikatą.

Saulės šviesa – paprasta ir, svarbiausia, efektyvi priemonė gydyti depresiją. Ji labai svarbi ir osteoporozės profilaktikoje. Niekam nėra naujiena, kad veikiant saulės spinduliams organizme gaminamas vitaminas D, kuris skatina kalcio įsisavinimą.

Ar žinote, kad saulės šviesa gerina miegą? Ne taip seniai sužinota, kad melatoninas, natūralus mūsų organizmo hormonas, gerina miegą. Šio hormono kiekis priklauso nuo šviesaus ir tamsaus paros laiko ciklo. Geriausiai melatoninas gaminamas naktį, tamsoje, ypač po ryškios saulėtos dienos. Organizmas nekaupia melatonino. Normaliam miegui mums būtinas pakankamas šio hormono kiekis. Tyrimai parodė, kad buvimas saulės šviesoje dienos metu pastebimai pagerina melatonino išskyrimą naktį. Dirbtinė šviesa nepakeičia saulės šviesos.

Melatonino kiekis didžiausias pas vaikus, o su amžiumi mažėja. Todėl vaikai miega daug geriau nei pagyvenę žmonės.

Be visko kas paminėta, saulės šviesa stiprina imuninę sistemą; malšina skausmą patinusiuose artrito pažeistuose sąnariuose; gali sumažinti kraujospūdį ir cholesterolio lygį. Viena valanda saulės šviesos kasdien pakelia nuotaiką ir gerina miegą. “ Bet dėl saulės spindulių poveikio gali išsivystyti odos vėžys”, – pasakysite jūs. Tai tiesa, kad saulės šviesos perteklius didina riziką susirgti odos vėžiu, ypatingai žmonėms, turintiems šviesią odą. Tačiau galimybė susirgti vėžiu didėja tada, kai oda per daug veikiama saulės daugelio metų bėgyje. Odos nudegimai ypač žaligi. Pasikartojantys nudegimai ir stiprus įdegimas pamažu naikina odos riebalines liaukas, mažina jos elastingumą, didina raukšles, skatina pirmalaikį senėjimą. Todėl negalima būti saulėje pernelyg ilgai.

Ar jums žinoma, kad saulės šviesa padeda išvengti vėžinių susirgimų? Žmonės, kurie gauna saikingas saulės šviesos dozes, mažiau linkę sirgti krūties, storosios žarnos ir prostatos vėžiu. Tyrinėtojai taip pat tvirtina, kad vitaminas D ir kiti svarbūs sveikatai mikroelementai, atsirandantys veikiant saulės šviesai, pristabdo vėžinių ląstelių, jei tokių organizme jau yra (leukemija, limfoma, o taip pat krūties ir storosios žarnos vėžys), augimą. Kaip gi geriau panaudoti saulės šviesos privalumus ir, tuo pačiu, išvengti jos neigiamo poveikio? Tūkstantmečiais saulės šviesa buvo laikoma gyvybės šaltiniu. Šiandien mums žinoma, kad išmintingas saulės šviesos panaudojimas gali būti ypatingai vertingas. Saulė gali ir gydyti, ir žeisti, ji gali būti gyvybės arba mirties bučiniu, priklausomai nuo to, kaip mes ją panaudojam.

“Dievas tarė: “Teatsiranda šviesa!” Ir atsirado šviesa. Dievas matė šviesą ir, kad tai buvo gerai, ir Dievas atskyrė šviesą nuo tamsos” (Pradžios 1:3-4). Tegul Dievas jus laimina, kai jūs naudosite vieną iš geriausių dangaus dovanų – saulės šviesą!

 

Patarimai kaip saugiai ir vertingai naudotis saulės šviesa

Saikingas įdegimas apsaugo: tai kaip akiniai nuo saulės ant jūsų odos. Tačiau kiekvienas žmogus turi žinoti savo odos jautrumą saulės spinduliams. Šviesios odos žmonės turi pradėti įdegti nuo 5 min. per dieną. Tamsesnės odos žmonės gali pradėti nuo 10 – 15 min. per dieną, ilgindami saulės vonios laiką iki 30 min. Tai išmintinga riba daugeliui žmonių.

Atsiminkite: nesideginkite saulėje iki raudonos odos!

Nudegimai didina odos vėžio riziką. Nešiokite šviesius rūbus arba panaudokite kitus būdus apsisaugoti nuo saulės spindulių. Būkite ypatingai atsargūs šalia sniego arba vandens, taip pat apsiniaukusiomis dienomis, nes atspindėtų spindulių intensyvumas gali būti labai didelis, o ultravioletiniai spinduliai praeina netgi per debesis.

Jeigu jūs vykstate į kelionę, paruoškite savo odą, padovanoję jai keletą saulės vonių iki išvykimo. Naudinga atverti veidą ir rankas saulės spinduliams po keliolika minučių kasdien. Tokiu būdu jūs gausite būtiną jūsų kūno ir kaulų sveikatai vitamino D kiekį.

Atverkite savo namus saulės šviesai kiekvieną rytą. Tai pagerins jūsų sveikatą ir pakels nuotaiką.

Šaltinis: Laikraštis „Ваши ключи к здоровью“ –  2010 04