30 MINUČIŲ per dieną, KURIOS GALI PAKEISTI TAVO GYVENIMĄ

Pati didžiausia nesėkmės priežastis – kantrybės stoka. O taip pat nesuvaldomas troškimas greitų rezultatų ir noras įgyvendinti visus troškimus – pagrindas daugybės nesėkmių. Sėkmė reikalauja laiko. Didelė sėkmė – daug laiko!

Yra toks veiksmingas metodas bet kokiam žmogui ir bet kokiai situacijai.

Tas metodas vadinasi “PUSVALANDŽIO TEORIJA”. Vertingas tuo, kad tinka apsoliučiai visiems ir integruojasi į bet kokį tvarkaraštį. Bendra mintis ta, kad jūs kiekvieną dieną, pusę valandos darote tą patį veiksmą, o tobulėjant darote vis profesonaliau.

Pavyzdžiui, jūs kiekvieną dieną pusę valandos skiriate skaitymui. Niekai, argi ne taip? Bet taip per metus jūs perskaitysite apytiksliai 24 knygas – ir tai daugiau nei dauguma žmonių perskaito per 10 metų!

Darykite tai, ką visą laiką atidėliojote dėl laiko stokos kitam kartui. Po kurio laiko, pvz., pusmečio sekimo „pusvalandžio teorija“, atsigręžkite atgal ir prisiminkite nuo ko jūs pradėjote. Jūs būsite nustebinti, kiek pajudėjote į priekį tik per 30 minučių per dieną. Atminkite, kad jūs jau darote daug daugiau nei kiti žmonės. Būkite kantrūs. Nesitikėkite, kad rezultatų pasieksit greitai. Kuo didesnis jūsų tikslas, tuo daugiau reikės žingsnių.

Apie ką jau ilgą laiką svajojote, gal ko nors norėjo išmokti, ir vis tam pritrūksta laiko, ryžto ar tikėjimo?! Ši kasdienio „PUSVALANDŽIO TEORIJA“ mane asmeniškai įkvėpė pradėti jau šiandien. Kas prisijungs? Labai tikiuosi 😀 !!!

Šaltinis: https://proekt7d.ru/30-minut-v-den-izmeniat-tvoiu-zhizn/…

Paprasti ir efektyvūs principai ir priemonės, kad būtume atsparesni ligoms!

Norite neužsikrėsti ligomis? Turėti geresnę sveikatą? Šis video kaip tik jums. Paklausykite ir išbandykite.

Informacija dalinasi Sveikatingumo centro „Naš Dom“ Ukrainoje gydytoja Tatjana Ostapenko (šeimos gydytoja, fizioterapijos ir gydomųjų mankštų, mitybos ir gyvensenos medicinos specialistė, Amerikos gyvensenos medicinos draugijos narė).

Paskaitą originalia (rusų k.) rasite ČIA.

Hormonas D – nepelnytai sumenkintas iki vitamino lygio (1 dalis)

Šį kartą apie VITAMINĄ D.

KĄ REIKIA ŽINOTI APIE šį svarbų vitaminą – hormoną?

Vitaminas D, tai ne vienas vitaminas, o visa šeima: D1, D2, D3, D4, D5. D2 gauname su maistu, o D3 pasigamina saulei veikiant odą.

Gydytoja Tatjana Ostapenko

Kokią NAUDĄ duoda šis vitaminas:

➡️ veikia daugiau nei 40 skirtingų audinių

➡️ daro įtaką 30-ies genų aktyvumui

➡️ dalyvauja medžiagų apykaitoje (mineralų, angliavandenių, riebalų)

➡️ hormonų ir fermentų gamyboje

➡️ reguliuoja inkstų, kepenų, tulžies pūslės, nervų sistemos, kaulų-raumenų, širdies-kraujagyslių, virškinamojo trakto, imuninės sistemos darbą.

Vitaminas D yra protingas imuninės sistemos vadovas. Jis atlieka imunomoduliatoriaus vaidmenį, t.y. balansuoja visos sistemos ar tam tikro organo darbą; ten kur reikia sustiprinti – sustiprina, ten kur reikia sumažinti aktyvumą – sumažina.

✅ Vit. D saugo nuo infekcijų, neleisdamas bakterijoms ir virusams prisitvirtinti prie ląstelių ir jiems daugintis mūsų organizme.

✅ Slopina per daug audringą imuninės sistemos reakciją, galinčią pakenkti žmogui. Tokia reakcija būdinga koronaviruso infekcijos atveju.Imuninės ląstelės sugeba savyje sukaupti vitaminą D ir lokaliai dideliais kiekiais jį aktyvuoti. Ir tai labai stipriai padidina imuninių ląstelių aktyvumą, reaktyvumą kovoje su virusais ir bakterijomis. Tai padeda greičiau pasveikti ir išvengti komplikacijų. Todėl vit. D naudojamas COVID-19 infekcijos gydymui.

Vit. D Efektas:

➡️ reguliuoja arterinį kraujospūdį

➡️ gina centrinės nervų sistemos audinius

➡️ apgina nuo infekcijų

➡️ sumažina autoimuninių ir kaulų susirgimų riziką

10-30 minučių saulei veikiant veido, rankų odą (tarpe 10-14 val., gegužės-rugsėjo mėn.), vitamino D pasigamins tos dienos organizmo poreikiams. Jei norime sukaupti vitamino D atsargų, reikės išsinuoginti ir didesnį kūno plotą pašildyti saulėje. Net jeigu vit. D gauname su maistu ir pakankamai būname saulėje vasarą, mes galime sukaupti vitamino D atsargų tik maždaug mėnesiui.

GLOBALUS DEFICITAS!

Viskas priklauso nuo to, kokiose platumose gyvename. Visi gyventojai virš 42 lygiagretės gauna per mažai ultravioletinių spindulių (Lietuvos gyventojai esame gerokai šiauriau – 55 lygiagretėje). Todėl ir mūsų krašte nuo rugsėjo iki gegužės mėnesio vitamino D gamyba per odą yra nulinė. Tik 10-30 procentų gauname su tam tikru maistu, todėl maistas nepatenkins mūsų vit. D poreikių. Veikiant soliariumo spinduliais vit. D nesigamina. Todėl reikėtų naudoti D vitaminą papildomai. 80% Ukrainos gyventojų (Lietuvoje dar daugiau) turi vitamino D deficitą ir tik 4% turi pakankamai, nes naudoja papildomai.

Vitamino D aktyvavimui ir pasisavinimui daro neigiamą įtaką:

➡️ Inkstų ligos (inkstuose vyksta jo aktyvacija)

➡️ Įvairios virškinamojo trakto ligos

➡️ Viršsvoris

➡️ Hipertirozė

➡️ Piktybiniai dariniai

KOKIOS PASEKMĖS, esant vit. D deficitui? Gali išsivystyti:

➡️ hipertoninė liga

➡️ I tipo cukrinis diabetas

➡️ autoimuniniai susirgimai (išsėtinė sklerozė, reumatoidinis artritas)

➡️ centrinės nervų sistemos ligos (epilepsija, Parkinsono liga, Alzheimerio liga ir kt.)

➡️ infekcinės ligos (tuberkuliozė ir kt.)

➡️ onkologiniai susirgimai (krūties, gimdos, storosios, tiesiosios žarnos, prostatos ir kt.)

➡️ kaulų ligos (rachitas, osteoporozė, paradantozė, kariesas)

Jei organizme yra vit. D trūkumas ir pavyksta jo lygį PAKELTI 10-čia ng/ml:

✅ 17% mažėja bendras susirgimų vėžiu skaičius

✅ 29% mažėja bendras mirtingumas nuo piktybinių auglių

Jei vit. D lygis PAKANKAMAS:

✅ 50% sumažėja rizika susirgti ūminėmis kvėpavimo takų ligomis

✅ beveik 4 kartus mažėja rizika susirgti infekcine pneumonija

82,2 % sergančiųjų COVID-19 buvo per mažas vit. D kiekis kraujyje, mažiau nei 20 ng/ml.

Norma 30-50 ng/ml (75-125 nmol/l)Trūkumas 20-30 ng/ml (50-75 nmol/l)

(ng/ml * 2,496 = nmol/l)

2020 10 mėn. Ispanijoje Kordobos mieste Karalienės Sofijos universitetinėje ligoninėje buvo atliktas tyrimas. Stacionare gydomi ligoniai, kurie sirgo sunkia COVID-19 forma, atsitiktine tvarka buvo padalinti į 2 grupes.

✅ Vienai grupei (50 pacientų) kartu su bendru gydymu buvo duodamas aktyvus vit.D didelėmis gydomosiomis dozėmis. Iš jų tik 2% pateko į reanimaciją ir nė vienas nemirė.

✅ 50 % sergančiųjų iš antros grupės (26 pacientai), kuriai nebuvo duodamas vit. D, pateko į reanimaciją ir 8% iš jų mirė.

(TĘSINYS kitą dieną 👋🏼)

(Paruošta pagal Sveikatingumo centro „Naš Dom“ Ukrainoje šeimos gydytojos, fizioterapijos ir gydomųjų mankštų, mitybos ir gyvensenos medicinos specialistės, Amerikos gyvensenos medicinos draugijos narės Tatjanos Ostapenkos paskaitą.)

8 geros sveikatos principai

1. Gera mityba

Smegenys nuodoja iki 20% gautų kalorijų. Kuo mes maitinamės, stipriai įtakoja mūsų nuotaiką, energijos lygį, atmintį ir proto sugebėjimus. Valgis svarbus tiek emocinei, tiek fizinei sveikatai. Tyrimai rodo, kad mityba gali apsaugoti nuo 50–70% vėžio atvejų. Žmonės, valgantys mažiau daržovių ir vaisių, dvigubai dažniau miršta nuo vežio. Ypač vertinga yra kopūstinių šeima. Svarbu valgyti nerafinuotus grūdus, ankštinius ir riešutus (ypač migdolus). Stenkitės mažiau vartoti saldumynus, batonus, keptą arba rūkytą maistą. Sumaltos sėmenų sėklos yra nuostabus  omega 3 šaltinis. Omega 3 padeda apsaugoti nuo depresijos, gerina smegenų veiklą, mažina sąnarių skausmą bei gerina širdies veiklą.

2. Mankšta

Geriausi vaistai nuo daugelio ligų! Mankšta stiprina širdį, normalizuoja kraujo spaudimą, didina deguonies kiekį smegenyse, apsaugo nuo stuburo skausmo ir osteoporozės, gerina atmintį.  Reguliariai sportuojantys turi didesnį hemoglobino kiekį, švaresnes kraujagysles ir stipresnius kaulus.  Geriausiai mankštintis 4-5 kart savaitėje po 40 minučių. Pulsas mankštos metu turėtų būti 60 – 80% maksimalaus (220 minus amžius). Reikalinga aerobinė ir jėgos  mankšta.  Niekada nėra per vėlu auginti raumenis!

3. Grynas oras

Vienas medis gamina apie 120 kg deguonies per metus. Augalų lapai sugeba išvalyti nešvarumus ir kenksmingas medžiagas iš oro. Gamtoje kūnas atsigauna tiek fiziškai, tiek emociškai. Gilus kvėpavimas  gerina smegenų veiklą ir didina deguonies kiekį visose kūno ląstelėse.  Svarbu kasdien vėdinti kambarius, ypač žiemą. Vertingiausias miegas ventiliuojamame  miegamajame.

Tabako dūmuose rasta per 4000  cheminių junginių, iš kurių apie 200  kenksmingi sveikatai. Lietuvoje rūkymas sąlygoja 20% bendro Lietuvos mirtingumo. Mokslininkų skaičiavimais, kiekviena cigaretė trumpina gyvenimą 11 minučių! Rūkant 10-19 cigarečių per dieną, mirtingumo rizika didėja70%.  Apie 70%  visų reguliariai rūkančiųjų norėtų mesti rūkyti.

4. Poilsis ir miegas

Suaugusiems raikalingos apie 7-8 val. miego per parą.  Jeigu miegame nepakankamai, mūsų smegenys nefunkcionuoja optimaliai, reakcijos laikas yra padidintas, atmintis pablogės, emocijos sunkiau kontroliuojamos, kūno temperatūra mažesnė,  imuninė sistema silpna. Miegant smegenys turi galimybę konfigūruoti tai ką mes išmokome per dieną, tai reiškia, kad atmintis ir sugebėjimai pagerėja miegant. Svarbu turėti pastovų  laiką miegoti ir keltis.

Žmogui reikalingas ir poilsis.  Dauguma šiandienai būdingų ligų yra susijusios su stresu. Nuolatinis skubėjimas, protinis nuovargis ir įtampa sekina kūną, silpnina imuninę sistemą ir dažnai atima gyvenimo džiaugsmą. Būtina skirti laiko ramybei ir poilsiui.  Žmonės, kurie skiria dieną per savaitę poilsiui, nuveikia per savaitę daugiau, nes smegenys žvalesni, nuotaika geresnė ir sveikata stipresnė.

5. Savikontrolė

Tam, kad būtume sveiki ir lamingi, labai svarbu, kad mūsų sprendimai būtų blaivūs, logiški, o ne impulsyvūs, padiktuoti emocijų.  Reikia stiprinti smegenų kaktinę skiltį tam, kad mes valdytume savo norus ir netaptume mūsų emocijų ir kūniškų geismų vergais. Vienas iš labiausiai intelektą griaunančių įpročių yra alkoholio vartojimas. Statistika rodo, kad  40 proc. paauglių pirmą kartą pasigeria nesulaukę 11 metų. Specialistai apskaičiavo, kad kasmet vienas lietuvis išgeria maždaug 20 litrų gryno alkoholio. Tokio girtuoklystės masto Lietuvos istorijoje dar nebuvo užfiksuota. Alkoholis sumažina kraujo kiekį smegenyse ir keičia smegenų elektrinius impulsus.  Pirmiausiai įtakojama  ta smegenų dalis, kuri atsako už savikontrolę ir sprendimų priėmimą.  Pasekmės būna baisios.  Statistikos paskaičiuota, kad net 45% visų nusikaltimų padaro išgėrę.

6. Santykiai su Dievu

Per paskutinius 10 metų buvo padaryta apie 1500 mokslinių tyrimų apie dvasingumą bei tikejimo įtaką fizinei sveikatai. Manoma, kad iki 90% ligų įtakoja žmogaus tikėjimas.  Statistika rodo, kad žmonės, kurie laiko savo tikėjimą svarbiu,  turi mažiau širdies/kraujagyslių ligų, žemesnį kraujospūdį, mažiau insultų, rečiau serga depresija ir greičiau pasveiksta jei serga. Ypač šiandieniniame pasaulyje mums reikia vilties dėl ateities, ramybės širdyje ir gyvenimo tikslo, kuriuos tik Dievas gali duoti.  Svarbu kasdien paskirti bent keletą minučių – susitikti su savo Kūrėju.

7. Saulės šviesa

Nors per daug degintis saulėje tikrai rizikinga, saikingas saulės šviesos kiekis yra būtinas gerai sveikatai. Saulė, patekusi ant odos, iš cholesterolio pagamina vitaminą D . Tyrimai rodo, kad vitaminas D sugeba kovoti prieš vėžį, apsaugoti nuo išsėtinės sklerozės, stiprinti imuninę sistemą, sumažinti kraujo spaudimą, padidinti kalcio kiekį kauluose, mažinti depresiją.  Žmonės, gaunantys mažiau saulės, turi didesnę riziką susirgti psichikos ligomis, vėžiu ir osteoporoze. Saulės šviesa per atvirą langą puikiai  išvalo kambarį nuo pavojingų mikrobų.  Patalynė, pakabinta saulėje, puikiai dezinfekuojama.

 8. Vanduo

Jeigu vyras, sveriantis 72 kg, prarastų visą vandenį, jis svertų tiktai 29 kg! Naujagimis  74% iš vandens, o suaugęs apie  60%.  Vanduo labai svarbus. Jei jo nepakanka, mes greičiau pavargstame, daugiau skauda sąnarius, esame irzlesni, dažniau skauda galvą ir didėja inkstų akmenligės rizika. Pakankamas vandens kiekis padeda plaučių ir bronchų gleivinei pašalinti mikrobus ir taip apsaugo nuo plaučių uždegimo ir net gripo. Troškulys  atsiranda tiktai tada kai jau trūksta vandens. Tam kad kūnas funkcionuotų optimaliai reikėtų gerti daugiau nei trokštame.  Kadangi mūsų smegenys  85% iš vandens jis svarbus ne tiktai fizinei, bet ir emocinei sveikatai.  Suaugusiems patartina gerti 6-8 stiklines vandens per dieną.

Laikraštukas apie sveikatą „Ar žinai“ Nr.2

Sekantis laikraštukas apie sveikatą vyresniems ir suaugusiems – „Ar Žinai“. Šį laikraštuką patogu atsispausdinti ir skaityti, nusiųsti draugui, ar išsisaugoti savo kompiuteryje.

 

 

Laikraštuke „Ar žinai“ Nr. 2 rasite:

  • kokią įtaką mūsų sveikatai daro saulės šviesa, kaip saugiai ir vertingai ja naudotis,
  • ar gali būti saulės per mažai, vitamino D svarba sveikatai,
  • apie moliūgų naudą ir net 4 receptus su moliūgais.

Ar žinai 2, 2010 – parsisiųsti