VAIKAMS: Kodėl lapiukas susirgo

Lapiukas Pūkis bėgiojo ir šokinėjo visą dieną. Tai sniego gniūžtėmis žaidė, tai ant ledo čiuožinėjo, tai sniego pusnyse voliojosi. Jis buvo toks pavargęs, kad piktas ir susierzinęs sėdėjo fotelyje. Kakta buvo karšta nuo pakilusios temperatūros. Leteną Pūkis laikė ant krūtinės. Įėjo pelėda Sofija. Pamačiusi Pūkį, ji išsigando!

– Kas tau? – susirūpinusi paklausė.

– Klausau savo širdies. Labai pavargau šiandien. O širdis niekada nesiilsi ir nepavargsta? Ji dirba ir dirba be pertraukos? Kas bus, jei staiga išsikraus širdies baterija, kaip laikrodžiui? – išsigandęs paklausė Pūkis.

– Nežinau! – atsakė Sofija.

– O aš žinau! – staiga suskambo Aloyzo balsas. – Tavo draugai pasakė, kad susirgai, atėjau tavęs aplankyti. Nebijok, Pūki, širdies baterija neišsikraus, nes ji taip pat ilsisi. Širdis – stipriausias kūno raumuo. Mūsų širdelė išstumia kraują ir ilsisi, išstumia ir ilsisi. Be poilsio ir ji negalėtų darbuotis.

O mums juo labiau reikia poilsio! Man sakė, kad tu šiandien visą dieną žaidei lauke ir nesiilsėjai. Visos tavo kūno ląstelės pavargo ir joms nebeliko jėgų kovoti su mikrobais, kurie tave ir nugalėjo! Dėl nuovargio tapai irzlus ir nedėmesingas. Dabar, dėl temperatūros ir didelio nuovargio, negalėsi gerai miegoti. Kai miegame, mūsų organizmas gamina medžiagas augimui ir ypatingas medžiagas – baltymus, kovojančius su ligomis ir stiprinančius mūsų imunitetą.

Mūsų smegenys dirba ir miegant, jos apdoroja viską, ką sužinojo per dieną ir atmintin įrašo, viską įsimena, kas reikalinga. Ir mūsų nervai pailsėję sustiprėja!

Taip pat kartą per savaitę reikia pailsėti nuo visko, ateiti į bažnyčią, į „priėmimą“ pas mūsų Dangiškąjį Gydytoją, Kuris gydo mūsų sielas nuo įžeidimų ir visokio blogio. Tiems, kurie ateina pas Jį, Jis suteikia daug daug jėgų ir kantrybės, kad visada būtų džiaugsmingi.

– Taip, poilsis – tai stebuklas! – patvirtino lapiukas. – Aš pailsėjau ir jaučiuosi geriau! Ir temperatūra sumažėjo! Eisiu, atsiprašysiu draugų, kuriuos įžeidžiau. O per Šabą būtinai ateisiu į susitikimą su Dievu!

– Teisingai! – patenkintas sušuko Aloyzas.

Paruošta pagal: 8doktorov.ru

VAIKAMS: Stebėk savo kvėpavimą

Gydytojas katinas Aloyzas atėjo į stadioną pasportuoti.

– Aloyzai, sveiki, – uždusęs, greitai kvėpuodamas Tadas sustojo prie gydytojo.

Labas, – gydytojas susimąstęs pažvelgė į berniuką. – Ar tave kas nors vijosi?

– Ne… Tai… Pasiruošimas, – dusdamas pasakė Tadas.

– Ruošiesi varžyboms?

– Bendras fizinis lavinimas. Treniruoju ištvermę, – jau tolygesniù balsu atsakė berniukas. – Noriu tapti parašiutininku! Pajusti laisvę skrendant, – ir svajingai pažvelgė į dangų.

– Drauguži, – pasakė Aloyzas, – kodėl tu, taip stipriai treniruodamasis, kvėpuoji per burną?

– Kai bėgioju, visada kvėpuoju per burną. Ji kažkaip pati atsiveria.

– Dabar suprantu kodėl tau taip sunku atstatyti kvėpavimą. Tadai, parašiutininkui labai svarbu, kad nosiaryklė būtų sveika, kad joje nebūtų adenoidų.

– Ko nebūtų? – nesuprato berniukas.

– Adenoidai tai ryklės tonzilių, esančių nosiaryklėje, išvešėjimas.

– Supratau, LOR gydytojas sakė, kad man padidėjusios tonzilės. Grasino, kad jas pašalins. Bet aš pradėjau sportuoti, grūdintis. Dabar sergu rečiau.

– Visa tai labai teisìnga! – pagyrė Aloyzas. – Šaunuolis, kad stiprini imuninę sistemą! Liko labai nedaug – pašalinti buvusių ligų pasekmes. Mokinkis taisyklingai kvėpuoti, kitaip adenoidai niekur nedings.

– O kaip tai padaryti? Aš net nepastebiu, kada burna atsiveria, – nuliūdo Tadas.

– Yra daug pratimų. Aš papasakosiu ir parodysiu keletą. Bet vis tiek savo burną kontroliuoti reikės. Ir dar atkreipk dėmesį, kai įkvepi, kas pakyla – krūtinė ar pilvas? Eime, atsigusi ir patikrinsim. – Gulkis, padėk kairę ranką ant pilvo, o dešinę ant krūtinės. Giliai įkvėpk ir iškvėpk. Žiūrėk, pakilo dešinė ranka. Tai paviršutinis kvėpavimas. Jis neprisotina organizmą pakankamu kiekiu deguõnies. Dabar pabandyk kvėpuoti pilvù.

Tadas nusijuokė:

– Apie kvėpavimą per burną ir nosį jau supratau, bet pilvu – tai kaip?

– Įkvėpk per nosį giliai. Kai oras pateks giliai į plaučiùs, diafragmà išsigaubs ir pastums pilvo ertmę, pilvas pakils. Pabandyk.

– Man pavyko! Man atrodo, kad išsipūčiau kaip balionas.

– Užtenka taip pasitreniruoti 2 minutès kasdien ir tu išmoksi kvėpuoti teisingai. Atsikelk lėtai, be staigių judesių, kad neapsvaigtų galvà. Kvėpavimas pilvù padeda nusiraminti ekstremaliosè situacijose. Tai svarbu ir parašiutininkui, – Aloyzas mirktelėjo Tadui.

– Žiūrėkite, Mantas ir Saulius ateina. Išmokykime ir juos teisingai kvėpuoti!

Paruošta pagal: 8doktorov.ru

VAIKAMS: Brangenybė, kurios nevertinam

Gydytojas Aloyzas pakvietė draugus vakarienei. Šiek tiek palaukęs vėluojančiųjų, pasakė:

– Bičiuliai, nusiplaukite rankas ir sėskime prie satalo.

Visi nubėgo nusiplaukti rankų. Lapiukas Pūkis paskutinis nusiplovė letenėles ir taip skubėjo, kad pamiršo užsukti čiaupą. Jis skubiai nusišluostė rankšluosčiu ir norėjo bėgti prie stalo, bet išgirdo Aloyzo balsą, kuris garsiai paklausė:

– Kas pamiršo užsukti čiaupą?

– A, – mostelėjo letenėle lapiukas, – tai aš.

– Greičiau užsuk čiaupą! Juk išteka mūsų lobis!

– Vanduo – mūsų lobis? – nustebęs perklausė lapiukas. – Jis gi liejasi ir nesibaigia.

– Tai nereiškia, kad galima juo švaistytis. Ar žinote, kaip vanduo patenka pas mus?

Visi sutriko ir niekas negalėjo atsakyti. O gydytojas vėl paklausė:

– Kas bus, jei vanduo iš čiaupo nustos tekėti?

Išsigandusi avelė Garbanė pratarė:

– To negali būti! Juk tada negalėsime nusiprausti, vaikščiosime purvini.

Visi pradėjo šūkčioti, pertraukdami vienas kitą: 

– Ir negalėsime gaminti maisto…

– Arbatos užsikaisti…

– Indus suplauti…

– Patalynę išskalbti…

– Ir net atsigerti negalėsime…

– Viskas teisingai, – ištarė Aloyzas. Vanduo patenka pas mus per vamzdžius iš upelių ir vandens saugyklų, ir dar iš žemės gelmių.

– Kaip iš žemės gelmių? – pasigirdo nustebę balsai.

– Ar jūs negirdėjote apie požeminius vandenis? Po žeme, labai giliai, yra vandens. Norėdami jį pasiekti, turite iškasti gilius šulinius. Žemėje gėlo vandens yra labai mažai – tik upėse ir po žeme. Mūsų organizmui kasdien reikia vandens, kad iš organizmo išplautų visokius nešvarumus, mikrobus, bakterijas; maitintų kiekvieną mūsų kūno ląstelę, kad smegenys galėtų gerai dirbti, nes jose vidutiniškai yra 85% vandens. Vandens reikia mūsų inkstams, ir kepenims. Jei gersime jo daug, būsime žvalūs, linksmi ir protingi. Dabar jūs supratote, kodėl vanduo tai mūsų lobis?

– Todėl, kad jo mažai, jis giliai po žeme, ir gauti jį iš ten sunku,- susimąstęs atsakė lapiukas Pūkis. – Aš supratau. Jei visi pamirš užsukti vandenį, tai jo liks dar mažiau. Aš daugiau niekada nepaliksiu atviro čiaupo.

– Šaunuolis, – pagyrė lapiuką gydytojas Aloyzas. – Mes galime dėkoti Dievui už tai, kad turime tokią brangenybę – vandenį. Saugokime jį ir niekada nepamirškime užsukti čiaupą.

Paruošta paga: 8doktorov.ru