VAIKAMS: Akys – svarbiausios tavo padėjėjos
Jos padeda atskirti ir atpažinti objektus, jų spalvą, formą, dydį. Akys įspėja mus apie pavojų, pavyzdžiui, kai matome ugnį, kad nenusidegintume. Todėl akis reikia saugoti.
Kaip gi sudaryta akis?
Akis apvali kaip rutuliukas ir turi spalvotą žiedą. Tai rainelė. Nuo jos priklauso mūsų akių spalva. Būna rudos, pilkos, žalios, žydros akys. Nueik prie veidrodžio ir pasižiūrėk, kokios spalvos tavo akys.
Akies centre matome juodą tašką. Jis tai išsiplečia, tai susitraukia. Tai vyzdys. Kai aplinkui šviesu, jis tampa mažas, o kai tamsu, jis išsiplečia, kad daugiau šviesos patektų į akį ir mes geriau matytume.
Mūsų akys labai švelnios, todėl Dievas jas apsaugojo. Antakiai, blakstienos ir vokai skirti ne tik grožiui. Jie apsaugo akis nuo vėjo, dulkių ir prakaito. O dar mums reikalingos ašaros. Negalvok, kad jos atsiranda tik tada, kai žmogus verkia. Jos nuolat drėkina akį ir nuplauna nuo jos dulkes. Ašaros mus ir nuramina. Kai įsižeidus paverkiame, mums tampa lengviau. Bet nesugalvok visą laiką verkti! Juk Dievas tave sukūrė taip, kad tu džiaugtumeis gyvenimu ir tavo akys spindėtų!
Regėjimui pagerinti naudinga valgyti mėlynes ir gerti morkų sultis.
Ir dar, kad išsaugotume regėjimą, reikia reguliariai daryti pratimus akims.
Saugokime savo akis, ir būkime sveiki.
„Mylimasis, aš meldžiu, kad tau visame kame gerai sektųsi, kad būtum sveikas, – taip, kaip gerai sekasi tavo sielai.” (3 Jono laiškas 1:2)
Paruošta pagal: 8doktorov.ru/
Grynas ORAS – jėga
Judėdami, kvėpuojame daugiau ir giliau. Kvėpuokime „skaniai” – grynu oru.
VAIKAMS: Kodėl lapiukas susirgo
Lapiukas Pūkis bėgiojo ir šokinėjo visą dieną. Tai sniego gniūžtėmis žaidė, tai ant ledo čiuožinėjo, tai sniego pusnyse voliojosi. Jis buvo toks pavargęs, kad piktas ir susierzinęs sėdėjo fotelyje. Kakta buvo karšta nuo pakilusios temperatūros. Leteną Pūkis laikė ant krūtinės. Įėjo pelėda Sofija. Pamačiusi Pūkį, ji išsigando!
– Kas tau? – susirūpinusi paklausė.
– Klausau savo širdies. Labai pavargau šiandien. O širdis niekada nesiilsi ir nepavargsta? Ji dirba ir dirba be pertraukos? Kas bus, jei staiga išsikraus širdies baterija, kaip laikrodžiui? – išsigandęs paklausė Pūkis.
– Nežinau! – atsakė Sofija.
– O aš žinau! – staiga suskambo Aloyzo balsas. – Tavo draugai pasakė, kad susirgai, atėjau tavęs aplankyti. Nebijok, Pūki, širdies baterija neišsikraus, nes ji taip pat ilsisi. Širdis – stipriausias kūno raumuo. Mūsų širdelė išstumia kraują ir ilsisi, išstumia ir ilsisi. Be poilsio ir ji negalėtų darbuotis.
O mums juo labiau reikia poilsio! Man sakė, kad tu šiandien visą dieną žaidei lauke ir nesiilsėjai. Visos tavo kūno ląstelės pavargo ir joms nebeliko jėgų kovoti su mikrobais, kurie tave ir nugalėjo! Dėl nuovargio tapai irzlus ir nedėmesingas. Dabar, dėl temperatūros ir didelio nuovargio, negalėsi gerai miegoti. Kai miegame, mūsų organizmas gamina medžiagas augimui ir ypatingas medžiagas – baltymus, kovojančius su ligomis ir stiprinančius mūsų imunitetą.
Mūsų smegenys dirba ir miegant, jos apdoroja viską, ką sužinojo per dieną ir atmintin įrašo, viską įsimena, kas reikalinga. Ir mūsų nervai pailsėję sustiprėja!
Taip pat kartą per savaitę reikia pailsėti nuo visko, ateiti į bažnyčią, į „priėmimą“ pas mūsų Dangiškąjį Gydytoją, Kuris gydo mūsų sielas nuo įžeidimų ir visokio blogio. Tiems, kurie ateina pas Jį, Jis suteikia daug daug jėgų ir kantrybės, kad visada būtų džiaugsmingi.
– Taip, poilsis – tai stebuklas! – patvirtino lapiukas. – Aš pailsėjau ir jaučiuosi geriau! Ir temperatūra sumažėjo! Eisiu, atsiprašysiu draugų, kuriuos įžeidžiau. O per Šabą būtinai ateisiu į susitikimą su Dievu!
– Teisingai! – patenkintas sušuko Aloyzas.
Paruošta pagal: 8doktorov.ru
JUDĖJIMAS – geros nuotaikos šaltinis
Judėjimas – geros nuotaikos ir sveikatos šaltinis.
Vaikai juda žaizdami. O mes suaugę, ar neužmiršom kaip seniau mėgome judėti?
VAIKAMS: Stebėk savo kvėpavimą
Gydytojas katinas Aloyzas atėjo į stadioną pasportuoti.
– Aloyzai, sveiki, – uždusęs, greitai kvėpuodamas Tadas sustojo prie gydytojo.
– Labas, – gydytojas susimąstęs pažvelgė į berniuką. – Ar tave kas nors vijosi?
– Ne… Tai… Pasiruošimas, – dusdamas pasakė Tadas.
– Ruošiesi varžyboms?
– Bendras fizinis lavinimas. Treniruoju ištvermę, – jau tolygesniù balsu atsakė berniukas. – Noriu tapti parašiutininku! Pajusti laisvę skrendant, – ir svajingai pažvelgė į dangų.
– Drauguži, – pasakė Aloyzas, – kodėl tu, taip stipriai treniruodamasis, kvėpuoji per burną?
– Kai bėgioju, visada kvėpuoju per burną. Ji kažkaip pati atsiveria.
– Dabar suprantu kodėl tau taip sunku atstatyti kvėpavimą. Tadai, parašiutininkui labai svarbu, kad nosiaryklė būtų sveika, kad joje nebūtų adenoidų.
– Ko nebūtų? – nesuprato berniukas.
– Adenoidai tai ryklės tonzilių, esančių nosiaryklėje, išvešėjimas.
– Supratau, LOR gydytojas sakė, kad man padidėjusios tonzilės. Grasino, kad jas pašalins. Bet aš pradėjau sportuoti, grūdintis. Dabar sergu rečiau.
– Visa tai labai teisìnga! – pagyrė Aloyzas. – Šaunuolis, kad stiprini imuninę sistemą! Liko labai nedaug – pašalinti buvusių ligų pasekmes. Mokinkis taisyklingai kvėpuoti, kitaip adenoidai niekur nedings.
– O kaip tai padaryti? Aš net nepastebiu, kada burna atsiveria, – nuliūdo Tadas.
– Yra daug pratimų. Aš papasakosiu ir parodysiu keletą. Bet vis tiek savo burną kontroliuoti reikės. Ir dar atkreipk dėmesį, kai įkvepi, kas pakyla – krūtinė ar pilvas? Eime, atsigusi ir patikrinsim. – Gulkis, padėk kairę ranką ant pilvo, o dešinę ant krūtinės. Giliai įkvėpk ir iškvėpk. Žiūrėk, pakilo dešinė ranka. Tai paviršutinis kvėpavimas. Jis neprisotina organizmą pakankamu kiekiu deguõnies. Dabar pabandyk kvėpuoti pilvù.
Tadas nusijuokė:
– Apie kvėpavimą per burną ir nosį jau supratau, bet pilvu – tai kaip?
– Įkvėpk per nosį giliai. Kai oras pateks giliai į plaučiùs, diafragmà išsigaubs ir pastums pilvo ertmę, pilvas pakils. Pabandyk.
– Man pavyko! Man atrodo, kad išsipūčiau kaip balionas.
– Užtenka taip pasitreniruoti 2 minutès kasdien ir tu išmoksi kvėpuoti teisingai. Atsikelk lėtai, be staigių judesių, kad neapsvaigtų galvà. Kvėpavimas pilvù padeda nusiraminti ekstremaliosè situacijose. Tai svarbu ir parašiutininkui, – Aloyzas mirktelėjo Tadui.
– Žiūrėkite, Mantas ir Saulius ateina. Išmokykime ir juos teisingai kvėpuoti!
Paruošta pagal: 8doktorov.ru
