Slyvos – viena geriausių žarnyno ap­saugos priemonių

Labai myliu vasarą dėl šilto oro, saulės, atostogų, uogų ir kitų smagumų. O ruduo nors ir ne toks šiltas, bet nuostabus tuo, kad daugeliui mūsų tai daržo ir sodo gėrybių pertekliaus metas. Šiame straipsnelyje pasidalinsiu informacija, kuri tikiuosi Jus paskatins dažniau valgyti slyvas.

Visos slyvų rūšys savo sudėtimi labai panašios. Skiriasi tik cukraus kiekis ir na­tūralios dažančios medžiagos, nuo kurių priklauso odelės ir minkštimo spalva.

Baltymų ir riebalų jos beveik neturi (vos po 1 % kiekvieno iš jų). Vitaminų ir mineralinių medžiagų turi beveik visų, tik nedideliais kiekiais.

Tačiau slyvose gausu tirpios ląstelie­nos, tokios kaip pektinas (1,5 %). Džiovin­tose slyvose jo gali būti net 7 %. Pektinas – sudėtingas angliavandenis. Žarnyne jis absorbuoja vandenį ir padidina išmatų apimtį, todėl labai palengvina tuštinimąsi. Be to, jis absorbuoja cholesterolį ir tulžies rūgštį bei padeda juos pašalinti iš žarnyno.

Slyvos turi natūralių cheminių junginių, stimuliuojančių žarnyno peristaltiką ir padedančių jam šalinti išmatas.

Gydomosios slyvų savybės

  • Vidurių užkietėjimas: Dėl pektino ir kitų natūralių cheminių junginių bendro poveikio slyvos yra labai efektyvi vidurius laisvinanti priemonė. Slyvų tirpios ląstelienos poveikis, skirtingai nuo netirpių skaidulų, labai lengvas, saugantis žarnyno sieneles.
  • Padidėjęs cholesterolis: Slyvų tirpi ląsteliena (pektinas) labai naudinga turintiems padidėjusį choleste­rolio kiekį kraujyje, nes padeda jį absor­buoti ir pašalinti iš organizmo.
  • Chroniškos ligos: Slyvos turi ir lengvą šlapimą varantį, detoksikuojantį poveikį. Be to, jos turi la­bai mažai baltymų, riebalų, mažai natrio. Todėl slyvos labai tinka turintiems šla­pimo rūgšties perteklių ir sergantiems ateroskleroze, podagra, reumatu, artroze, kepenų ligomis (chronišku hepatitu, ke­penų ciroze ir t. t.). Visais šiais atvejais labai naudingas įprotis yra į kiekvienų pusryčių racioną įtraukti kelias šviežias ar džiovin­tas slyvas.
  • Storosios žarnos vėžio prevencija: Mokslo jau įrodyta, kad produktai, turintys tirpios ląstelienos – puiki profilaktinė priemonė, sauganti nuo storosios žarnos vėžio. Todėl tie, kurie turi gene­tinį polinkį į storosios žarnos vėžį (poli­pai žarnyne) ar yra įpratę prie nesveikos mitybos (valgo mažai ląstelienos turintį, gyvūninės kilmės maistą, kenčia nuo vi­durių užkietėjimo, divertikuliozės) turėtų reguliariai valgyti šviežias ar džio­vintas slyvas.

Paruošimas ir vartojimas:

  1. Šviežios: Geriausia slyvas valgyti gerai prinokusias. Tada jos lengvai virškinamos, gerai įsisavina.
  2. Džiovintos: Džiovintas slyvas galima pamirkyti per naktį arba valgyti iškart. Geriausia jas valgyti pusryčiaujant. Normali porcija yra 6–12 slyvų.
  3. Kitų patiekalų sudėtyje: Ir šviežios, ir džiovintos slyvos naudo­jamos gaminant įvairius skanius patiekalus. Iš jų verdamas kompotas, džemas, kepami pyragai ir t.t. To­kiu atveju vidurius laisvinantis jų poveikis taip pat išlieka.

­

Ridikėliai kvepia pavasariu

Kiekvieną pavasarį nekantriai laukiu, kol baigsis žiema ir vėl turėsime šviežių žalumynų, daržovių. Ir nors jau pavasaris į pabaigą, bet šiais metais jis toks vėlyvas ir šaltas, kad dar galime mėgautis traškiais, nuo karščio neapkartusiais ridikėliais. Tad šį kartą apie ridikėlius!

Tai iš Rytų atkeliavusi daržovė, kuri romėnų dėka paplito ir po Europą. Tačiau čia ji vis dėlto netapo tokia populiari, kaip Rytuose. Geriausiai tai iliustruoja tokie skaičiai: vidutinis vokietis per metus suvalgo apie 250 g ridikėlių, tuo tarpu vidutinis japonas 13 kg, o vidutinis korėjietis net 30 kg.
Ridikėlius galima pavadinti krienų giminaičiais. Jie ypač naudingi kepenims. Kepenys – tai mūsų organizmo filtras, kuris neutralizuoja daugumą toksinų, tokių kaip alkoholis, pesticidai, medikamentai. Tačiau tai atima iš kepenų daug jėgų, o tai nepraeina be pasekmių. Todėl būtina vengti viso to, kas nuodija mūsų organizmą. Tuo tarpu vaisiai ir daržovės, pvz., vynuogės, artišokai, svogūnai padeda kepenims neutralizuoti nuodingas medžiagas.

Ridikėliai yra puiki vėžio
profilaktinė priemonė.

Kokios ridikėlio savybės daro jį naudingą?

Išskirtinė medžiaga, kuri daro ridikėlius tokius vertingus – tai sulfidų esencija, kuri ir suteikia ridikėliams aštrumą. Ji gerina virškinimą ir tulžies išsiskyrimą bei jos drenažą. Be to, ji turi mukolitinių (sekreciją bronchuose skatinančių) savybių ir baktericidinį bei bakteriostatinį poveikį kvėpavimo takams (bronchams).
Todėl ridikėliai ypač naudingi sergant kepenų ir tulžies pūslės ligomis, turint virškinimo sutrikimų (kai sulėtėjęs virškinimas). Jie gerina apetitą, turi tonizuojantį poveikį. Ridikėliai labai naudingi tiems, kurie serga sinusitu ir bronchitu. Taip pat jie yra puiki vėžio profilaktinė priemonė.
Vartoti ridikėlius įprasta šviežius. Tokie jie yra naudingiausi. Rytų šalyse juos mėgstama marinuoti, konservuoti, tačiau naudojant actą labai sumažėja ridikėlių gydomosios savybės.
Taigi atėjus pavasariui ir vasarai „gydykimės“ ir stiprinkime savo organizmą ridikėliais – vaistais iš Dievo vaistinės.

Išsamesnė informacija apie ridikėlių maistines savybes:

  • Kaip ir daugumos daržovių didžiąją ridikėlio dalį sudaro vanduo – 95 %.
  • Tik 0, 6 % baltymai .
  • 0, 54 % riebalai.
  • Angliavandenių ridikėliai turi apie 2 %
  • A vitamino ir B grupės vitaminų taip pat labai mažai.
  • Folinės rūgšties truputį daugiau (100-me gramų apie 15 % dienos normos).
  • Vitamino E ridikėliuose visai nėra.
  • O štai vitamino C yra apie trečdalis dienos normos, suvalgius 100 gramų ridikėlių.
  • Mineralinių medžiagų ridikėliuose nedaug. Kalio šiek tiek daugiau.

Šaltinis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“

8 geros sveikatos principai

1. Gera mityba

Smegenys nuodoja iki 20% gautų kalorijų. Kuo mes maitinamės, stipriai įtakoja mūsų nuotaiką, energijos lygį, atmintį ir proto sugebėjimus. Valgis svarbus tiek emocinei, tiek fizinei sveikatai. Tyrimai rodo, kad mityba gali apsaugoti nuo 50–70% vėžio atvejų. Žmonės, valgantys mažiau daržovių ir vaisių, dvigubai dažniau miršta nuo vežio. Ypač vertinga yra kopūstinių šeima. Svarbu valgyti nerafinuotus grūdus, ankštinius ir riešutus (ypač migdolus). Stenkitės mažiau vartoti saldumynus, batonus, keptą arba rūkytą maistą. Sumaltos sėmenų sėklos yra nuostabus  omega 3 šaltinis. Omega 3 padeda apsaugoti nuo depresijos, gerina smegenų veiklą, mažina sąnarių skausmą bei gerina širdies veiklą.

2. Mankšta

Geriausi vaistai nuo daugelio ligų! Mankšta stiprina širdį, normalizuoja kraujo spaudimą, didina deguonies kiekį smegenyse, apsaugo nuo stuburo skausmo ir osteoporozės, gerina atmintį.  Reguliariai sportuojantys turi didesnį hemoglobino kiekį, švaresnes kraujagysles ir stipresnius kaulus.  Geriausiai mankštintis 4-5 kart savaitėje po 40 minučių. Pulsas mankštos metu turėtų būti 60 – 80% maksimalaus (220 minus amžius). Reikalinga aerobinė ir jėgos  mankšta.  Niekada nėra per vėlu auginti raumenis!

3. Grynas oras

Vienas medis gamina apie 120 kg deguonies per metus. Augalų lapai sugeba išvalyti nešvarumus ir kenksmingas medžiagas iš oro. Gamtoje kūnas atsigauna tiek fiziškai, tiek emociškai. Gilus kvėpavimas  gerina smegenų veiklą ir didina deguonies kiekį visose kūno ląstelėse.  Svarbu kasdien vėdinti kambarius, ypač žiemą. Vertingiausias miegas ventiliuojamame  miegamajame.

Tabako dūmuose rasta per 4000  cheminių junginių, iš kurių apie 200  kenksmingi sveikatai. Lietuvoje rūkymas sąlygoja 20% bendro Lietuvos mirtingumo. Mokslininkų skaičiavimais, kiekviena cigaretė trumpina gyvenimą 11 minučių! Rūkant 10-19 cigarečių per dieną, mirtingumo rizika didėja70%.  Apie 70%  visų reguliariai rūkančiųjų norėtų mesti rūkyti.

4. Poilsis ir miegas

Suaugusiems raikalingos apie 7-8 val. miego per parą.  Jeigu miegame nepakankamai, mūsų smegenys nefunkcionuoja optimaliai, reakcijos laikas yra padidintas, atmintis pablogės, emocijos sunkiau kontroliuojamos, kūno temperatūra mažesnė,  imuninė sistema silpna. Miegant smegenys turi galimybę konfigūruoti tai ką mes išmokome per dieną, tai reiškia, kad atmintis ir sugebėjimai pagerėja miegant. Svarbu turėti pastovų  laiką miegoti ir keltis.

Žmogui reikalingas ir poilsis.  Dauguma šiandienai būdingų ligų yra susijusios su stresu. Nuolatinis skubėjimas, protinis nuovargis ir įtampa sekina kūną, silpnina imuninę sistemą ir dažnai atima gyvenimo džiaugsmą. Būtina skirti laiko ramybei ir poilsiui.  Žmonės, kurie skiria dieną per savaitę poilsiui, nuveikia per savaitę daugiau, nes smegenys žvalesni, nuotaika geresnė ir sveikata stipresnė.

5. Savikontrolė

Tam, kad būtume sveiki ir lamingi, labai svarbu, kad mūsų sprendimai būtų blaivūs, logiški, o ne impulsyvūs, padiktuoti emocijų.  Reikia stiprinti smegenų kaktinę skiltį tam, kad mes valdytume savo norus ir netaptume mūsų emocijų ir kūniškų geismų vergais. Vienas iš labiausiai intelektą griaunančių įpročių yra alkoholio vartojimas. Statistika rodo, kad  40 proc. paauglių pirmą kartą pasigeria nesulaukę 11 metų. Specialistai apskaičiavo, kad kasmet vienas lietuvis išgeria maždaug 20 litrų gryno alkoholio. Tokio girtuoklystės masto Lietuvos istorijoje dar nebuvo užfiksuota. Alkoholis sumažina kraujo kiekį smegenyse ir keičia smegenų elektrinius impulsus.  Pirmiausiai įtakojama  ta smegenų dalis, kuri atsako už savikontrolę ir sprendimų priėmimą.  Pasekmės būna baisios.  Statistikos paskaičiuota, kad net 45% visų nusikaltimų padaro išgėrę.

6. Santykiai su Dievu

Per paskutinius 10 metų buvo padaryta apie 1500 mokslinių tyrimų apie dvasingumą bei tikejimo įtaką fizinei sveikatai. Manoma, kad iki 90% ligų įtakoja žmogaus tikėjimas.  Statistika rodo, kad žmonės, kurie laiko savo tikėjimą svarbiu,  turi mažiau širdies/kraujagyslių ligų, žemesnį kraujospūdį, mažiau insultų, rečiau serga depresija ir greičiau pasveiksta jei serga. Ypač šiandieniniame pasaulyje mums reikia vilties dėl ateities, ramybės širdyje ir gyvenimo tikslo, kuriuos tik Dievas gali duoti.  Svarbu kasdien paskirti bent keletą minučių – susitikti su savo Kūrėju.

7. Saulės šviesa

Nors per daug degintis saulėje tikrai rizikinga, saikingas saulės šviesos kiekis yra būtinas gerai sveikatai. Saulė, patekusi ant odos, iš cholesterolio pagamina vitaminą D . Tyrimai rodo, kad vitaminas D sugeba kovoti prieš vėžį, apsaugoti nuo išsėtinės sklerozės, stiprinti imuninę sistemą, sumažinti kraujo spaudimą, padidinti kalcio kiekį kauluose, mažinti depresiją.  Žmonės, gaunantys mažiau saulės, turi didesnę riziką susirgti psichikos ligomis, vėžiu ir osteoporoze. Saulės šviesa per atvirą langą puikiai  išvalo kambarį nuo pavojingų mikrobų.  Patalynė, pakabinta saulėje, puikiai dezinfekuojama.

 8. Vanduo

Jeigu vyras, sveriantis 72 kg, prarastų visą vandenį, jis svertų tiktai 29 kg! Naujagimis  74% iš vandens, o suaugęs apie  60%.  Vanduo labai svarbus. Jei jo nepakanka, mes greičiau pavargstame, daugiau skauda sąnarius, esame irzlesni, dažniau skauda galvą ir didėja inkstų akmenligės rizika. Pakankamas vandens kiekis padeda plaučių ir bronchų gleivinei pašalinti mikrobus ir taip apsaugo nuo plaučių uždegimo ir net gripo. Troškulys  atsiranda tiktai tada kai jau trūksta vandens. Tam kad kūnas funkcionuotų optimaliai reikėtų gerti daugiau nei trokštame.  Kadangi mūsų smegenys  85% iš vandens jis svarbus ne tiktai fizinei, bet ir emocinei sveikatai.  Suaugusiems patartina gerti 6-8 stiklines vandens per dieną.

Šviežių brokolių salotos

Gamindama maistą dažnai susimąstau, kaip pagaminti, kad jis būtų ir skanus, ir tuo pačiu kuo sveikesnis ir duotų daugiau naudos. Žinojau, kad visas kopūstines daržoves labai sveika valgyti šviežas, tai yra termiškai neapdorotas. Tačiau brokolius dažniausiai verdame ar kažkaip kitaip apdorojame. Kai pirmą kartą nusprendžiau pagaminti salotas pietums iš šviežių brokolių, likau maloniai nustebinta, kad jos labai skanios, traškios, o svarbiausia – labai naudingos. Jeigu Jums sunku sukramtyti šviežius brokolius, supjaustykite juos mažais gabaliukais. Eksperimentuokite, skanaukite ir būkite sveiki!

Reikės šių produktų:

Brokolio

Sojų jogurto (nesaldinto, be priedų)

Krapų (tinka ir šaldyti)

Druskos


Brokolį susmulkinkite ir sumaišykite dubenyje su kitais produktais.