Mitybos pokyčiai – paprasti žingsniai geresnei sveikatai

Kad galėtume įveikti ligas, atsirandančias dėl netinkamo gyvenimo būdo, turime laikytis paprastos, natūralesnės mitybos. Reikėtų vartoti įvairų augalinį maistą – tiek žalią (termiškai neapdorotą), tiek paruoštą, naudojant tik nedidelį kiekį riebalų, aliejaus, cukraus ir druskos.

Taip pat būtina atsisakyti rafinuotų produktų, tokių kaip balta duona, balti ryžiai, baltas cukrus ir dauguma greitojo maisto produktų.

Gyvūninės kilmės produktuose nėra skaidulų, tačiau juose gausu baltymų, riebalų ir cholesterolio. Todėl geriausia visiškai atsisakyti mėsos, vištienos, žuvies, sūrio, ledų, o jei įmanoma – vartoti tik liesus pieno produktus.

Gera žinia ta, kad tokia mityba ne tik padeda išvengti daugelio ligų, bet ir gali padėti jas įveikti. Be to, galėsime džiaugtis geresne sveikata, didesniu energingumu ir net sutaupyti pinigų maistui.

Programa „Mitybos pokyčiai“ iš esmės yra tokia pati kaip „Profilaktinė (optimali) mityba“, išskyrus tai, kad pirmuoju atveju rekomenduojama vengti visų gyvūninės kilmės produktų ir visų matomų riebalų, o salotoms naudoti tik neriebius užpilus.

Profilaktinė (optimali) mityba

Ši mityba padeda išvengti daugumos netinkamo gyvenimo būdo sukeliamų ligų.
Palyginkite ją su vakarietiška mityba:


Vakarietiška mitybaProfilaktinė mityba
Riebalai35–40 % kalorijų15–20 % kalorijų
Cukrus35 arbat. šaukšt.<10 arbat. šaukšt.
Cholesterolis400 mg<50 mg
Druska10–15 g<5 g
Skaidulos10 g40–50 g

Mitybos pokyčiai

Šis mitybos racionas skirtas tiems, kurie jau serga netinkamo gyvenimo būdo sukeltomis ligomis. Žinoma, kad griežtas riebalų ir cholesterolio ribojimas ilgainiui padeda išvalyti „užsikimšusias“ arterijas. Pagerėjusi kraujotaka padeda pažeistoms vietoms pradėti atsistatyti ir laikui bėgant gali lemti pasveikimą.

Palyginkite „profilaktinę mitybą“ su „mitybos pokyčiais“.


Profilaktinė mitybaMitybos pokyčiai
Riebalai ir aliejai15–20 % kalorijų10–15 % kalorijų
Cukrus<10 arbat. šaukšt.<10 arbat. šaukšt.
Cholesterolis<50 mg0 mg
Druska<5 g<5 g
Skaidulos40–50 g40–50 g

Pavyzdinis meniu: 

Profilaktinė (optimali) mityba

Pusryčiai

  • Košė (iš kelių grūdų, pvz., grikių, bolivinės balandos (kynvos), avižų dribsnių, sorų, rudųjų ryžių, rugių, kviečių dribsnių, smulkintų kviečių)
    arba sausi pusryčiai iš pilno grūdo kviečių arba avižų dribsnių su sėlenomis,
    su sojų pienu ir supjaustytu bananu, uogomis ar kitais šviežiais vaisiais
  • Citrusai: apelsinas, greipfrutas (geriau valgyti vaisius, o ne gerti sultis)
  • Dvi riekelės pilno grūdo duonos su bananų užtepu ir ant viršaus uždėtu ananaso arba kivio gabalėliu
  • Šiek tiek riešutų arba sėklų (jei yra antsvoris – vartoti labai saikingai)
  • Žolelių arbata

Pietūs

  • Dvi pilno grūdo tortilijos, įdarytos salotomis (salotos, kopūstai, agurkai, pomidorai, ridikėliai) ir liesa varške arba sutrintais ankštiniais
  • Skaldytų žirnių sriuba su perlinėmis kruopomis arba ryžiais
  • Šviežias vaisius (pvz., kriaušė, obuolys)

Vakarienė

  • Pilno grūdo spagečiai su pomidorų padažu
  • Virtos daržovės (pvz., cukinijos)
  • Salotos su mažo kaloringumo užpilu
  • Dvi riekelės duonos su avinžirnių ar kitų ankštinių užtepėle
  • Desertui – keptas obuolys su datulėmis ir graikiniais riešutais
  • Užkandis (jei būtina): vaisius arba žalia daržovė

Optimalus svoris

Kaip galiu sužinoti, ar mano svoris atitinka normą?
Nutukimu laikomas kūno masės normos viršijimas 20 % ir daugiau, o antsvoriu – 10–19 % viršijimas.

Kaip nustatoma optimali kūno masė?
Gyvybės draudimo bendrovės nustatė, kad ryšys tarp ūgio ir kūno masės yra susijęs su optimalia gyvenimo trukme (žr. lentelę žemiau).

Optimalus svoris pagal ūgį ir kūno sudėjimą

MOTERYS

Ūgis (cm)Smulkus sudėjimasVidutinis sudėjimasStambus sudėjimas
14742–4544–4947–54
15043–4645–5048–56
15244–4746–5150–58
15545–4947–5351–59
15746–5049–5452–60
16048–5150–5654–61
16249–5351–5755–63
16551–5453–5957–65
16852–5655–6158–66
17054–5856–6360–68
17356–6058–6562–70
17557–6160–6764–72
17859–6462–6966–74
18061–6664–7167–76
18363–6766–7270–79

VYRAI

Ūgis (cm)Smulkus sudėjimasVidutinis sudėjimasStambus sudėjimas
15751–5554–5957–64
16052–5655–6059–66
16254–5756–6260–67
16555–5958–6361–69
16856–6059–6563–71
17058–6261–6765–73
17360–6463–6967–75
17562–6665–7169–77
17864–6866–7371–79
18066–7068–7572–81
18367–7270–7775–84
18569–7472–8076–86
18871–7674–8279–88
19073–7876–8481–91
19375–8078–8683–93

Pastaba: šioje lentelėje svoriai pateikti šiek tiek mažesni, nes ji rodo ne vidutinį, o sveikatai palankesnį svorį.

Kaip nustatyti kūno sudėjimo tipą?

Moterims:

  • riešo apimtis 15 cm ir mažiau – smulkus sudėjimas
  • 15–17 cm – vidutinis
  • daugiau nei 17 cm – stambus

Vyrams:

  • mažiau nei 18 cm – smulkus
  • daugiau nei 20 cm – stambus

Valgykite sveikai! 

Pagrindinės tinkamos mitybos rekomendacijos

Valgykite mažiau:

  • Riebalų ir aliejaus

Griežtai ribokite riebios mėsos vartojimą, aliejaus naudojimą gaminant ir salotose, taip pat padažų, užpilų ir kitų riebalų.

Margariną nevartokite arba labai retai, riešutus – nedideliais kiekiais.

Venkite kepto maisto: maistą šildykite ant silpnos ugnies keptuvėje su nelimpančia danga, įpildami nedidelį kiekį vandens.

  • Cukraus

Ribokite cukraus, medaus, melasos, sirupų, pyragų, tortų, miltinių gaminių, sausainių, saldžių gėrimų ir desertų, turinčių daug cukraus (pvz., pudingo ir ledų), vartojimą.

Šiuos produktus palikite tik ypatingoms progoms.

  • Cholesterolio turinčių produktų

Griežtai ribokite mėsos, dešrų, kiaušinių trynių ir kepenų vartojimą.

Mažinkite pieno produktų kiekį.

Jei juos vartojate, rinkitės mažai riebalų turintį sūrį ir nugriebtą pieną.

Jei valgote žuvį ar naminės paukštienos mėsą, darykite tai itin retai.

  • Druskos

Gaminant maistą naudokite nerafinuotą druską, turinčią natūralių mineralų. Atsisakykite druskinės ant stalo.

Griežtai ribokite daug druskos turinčius produktus, tokius kaip rauginti produktai, krekeriai, sojų padažas, sūdyti kukurūzų spragėsiai, sūdyti riešutai, sūrūs kepiniai.

  • Alkoholio ir kofeino

Venkite alkoholio vartojimo bet kokia forma, taip pat gėrimų, turinčių kofeino, tokių kaip kava, kola ir juodoji arbata.

Valgykite daugiau:

  • Nerafinuotų grūdų

Vartokite grikius, bolivinę balandą (kynvą), ruduosius ryžius, soras, miežius, kviečius ir rugius, taip pat pilno grūdo produktus, tokius kaip duona, makaronai ir tortilijos (kvietinės arba kukurūzinės).

  • Šakniavaisių ir ankštinių

Vartokite bulves, saldžiasias bulves, taip pat žirnius, lęšius, avinžirnius ir visų rūšių pupeles.

  • Vaisių ir daržovių

Kasdien valgykite keletą šviežių vaisių.
Ribokite vaisių sulčių vartojimą (ypač turinčių mažai skaidulų).
Valgykite įvairias daržoves.
Mėgaukitės šviežiomis salotomis su mažo kaloringumo užpilais, turinčiais nedaug druskos.

  • Vandens

Išgerkite nuo šešių iki aštuonių stiklinių vandens per dieną.
Paįvairinkite savo racioną citrininiu gėrimu arba žolelių arbata.

  • Sveiki pusryčiai

Pusryčiams valgykite košę iš kelių grūdų, šviežius vaisius ir pilno grūdo duoną.
Tai bus puiki dienos pradžia!


Šaltinis: Aileen Ludington, Hans Diehl, „Take Charge of Your Health“

Ar tikrai linų sėmenys – „supermaistas“?

Linų sėmenys dažnai vadinami vienu iš vertingiausių augalinių produktų. Tačiau ar jų poveikis tikrai toks stiprus, kaip dažnai teigiama?

Pažvelkime į tai šiek tiek giliau.


Linų sėmenys – ne vienas komponentas, o visuma

Linų sėmenys yra gana koncentruotas maistas. Juose yra:

  • apie 40 % riebalų
  • apie 20 % baltymų
  • daug skaidulų
  • įvairių biologiškai aktyvių medžiagų, tarp jų – lignanų

Svarbu tai, kad jų poveikis nėra susijęs su viena konkrečia medžiaga. Tai kelių komponentų derinys.


Baltymai – vertingi, bet ne svarbiausi

Linų sėmenyse esantys baltymai turi svarbių aminorūgščių ir gali prisidėti prie bendro baltymų kiekio mityboje.

Vis dėlto, kalbant apie linų sėmenis, dažniau išskiriamos kitos jų savybės – ypač susijusios su riebalais ir skaidulomis.


Omega-3 riebalų rūgštys – viena iš priežasčių, kodėl jie vertinami

Linų sėmenys yra vienas iš pagrindinių augalinių alfa-linoleno rūgšties (ALR) šaltinių.

ALR priklauso omega-3 riebalų rūgštims, prisideda prie uždegiminių procesų reguliavimo ir yra siejama su širdies bei kraujagyslių sistemos palaikymu.

Svarbu suprasti, kad ALR organizme tik iš dalies virsta į kitas omega-3 formas – EPR ir DHR, kurios tiesiogiai dalyvauja svarbiuose organizmo procesuose.

Todėl ALR poveikis nėra visiškai toks pats kaip šių aktyvesnių omega-3 formų (EPR ir DHR), tačiau ji vis tiek prisideda prie bendro omega-3 kiekio.


Skaidulos – poveikis, pastebimas praktiškai

Linų sėmenyse yra tiek tirpių, tiek netirpių skaidulų.

Tirpios skaidulos:

  • sudaro gelį (ypač sumaišius su vandeniu)
  • lėtina maisto pasisavinimą
  • gali padėti stabilizuoti cukraus kiekį kraujyje

Netirpios skaidulos:

  • skatina žarnyno judrumą
  • padeda reguliuoti tuštinimąsi

Dėl šios priežasties daug žmonių linų sėmenų poveikį pirmiausia pajunta per virškinimą.


Gleivingos medžiagos – mažiau aptariamas, bet svarbus aspektas

Užpylus vandeniu, linų sėmenys išskiria gleivingas medžiagas.

Šios medžiagos:

  • padengia virškinamojo trakto gleivinę
  • gali sumažinti dirginimą
  • gali būti naudingos esant jautriam skrandžiui ar žarnynui

Tai viena iš priežasčių, kodėl linų sėmenys dažnai rekomenduojami esant virškinimo diskomfortui.


Lignanai – ryšys su hormonų sistema

Linų sėmenys yra vienas turtingiausių lignanų šaltinių.

Tai augalinės kilmės junginiai, kurie:

  • organizme gali veikti panašiai į estrogenus, tačiau daug silpniau
  • gali turėti įtakos hormonų pusiausvyrai

Dėl šios priežasties kartais jie rekomenduojami moterims menopauzės laikotarpiu.

Tačiau svarbu suprasti, kad:

  • poveikis yra švelnus ir netiesioginis
  • jis gali skirtis priklausomai nuo žmogaus

Kodėl poveikis gali skirtis?

Nors linų sėmenys laikomi naudingu produktu, jų poveikis gali šiek tiek skirtis.

Tam įtakos turi:

  • žarnyno mikrobiota (ji dalyvauja lignanų „aktyvavime“)
  • bendras mitybos pobūdis
  • kiekis ir vartojimo forma

Vis dėlto dažniausiai jų poveikis yra švelnus ir pasireiškia palaipsniui.


Dažniausios klaidos, dėl kurių nauda sumažėja

Nemalti sėmenys
Nemalti linų sėmenys dažnai nepilnai suvirškinami.
Todėl svarbu juos malti.

Per didelis kiekis iš karto
Didelis skaidulų kiekis gali sukelti:

  • pūtimą
  • diskomfortą

Geriau kiekį didinti palaipsniui.

Netinkamas laikymas
Susmulkinti sėmenys greičiau oksiduojasi.

Rekomenduojama:

  • laikyti šaldytuve ar šaldiklyje
  • sandariai uždarytus
  • malti prieš vartojimą

Kiek vartoti?

Dažniausiai rekomenduojama:

  • apie 1–2 valgomuosius šaukštus per dieną

Kai kuriose sveikatinimo programose (ypač moterims menopauzėje) siūlomi ir didesni kiekiai – iki 3–4 šaukštų.

Tokiais atvejais:

  • kiekis paprastai didinamas palaipsniui
  • stebima savijauta

Svarbu, kad tai nėra universali norma visiems.


Pabaigai

Kalbant apie mitybą, dažnai norisi rasti vieną aiškų atsakymą – kas yra „geriausia“. Tačiau realybėje svarbesnis yra ne atskiras produktas, o visuma.

Linų sėmenų vertė atsiskleidžia ne tada, kai tikimasi greito rezultato, o tada, kai jie tampa natūralia kasdienės mitybos dalimi.

☀️ Būkite sveiki!


Šaltinis: Aleksej Chacinskij „Sveikatos ir ilgaamžiškumo paslaptys”

Gydymas – pasyvus laukimas ar bendradarbiavimas?

Kai susergame, dažniausiai norime vieno – kad tai kuo greičiau baigtųsi.

Ieškome priemonės, kuri pašalintų skausmą, numuštų temperatūrą, sustabdytų simptomą. Kartais net maldoje prašome Dievo mus išgydyti. Ir tai natūralu. Skausmas vargina, silpnumas trikdo, neapibrėžtumas kelia nerimą.

Tačiau ar kada susimąstome, kad gydymas gali būti ne vienkartinis įvykis, o procesas, kuriame turime dalyvauti ir mes patys?

Kai tikimės, kad kažkas mus „pataisys“

Šiuolaikinė kultūra mus pripratino prie greitų sprendimų. Sugedo – pataisome. Skauda – numalšiname. Trūksta jėgų – paskatiname save. Ir medicinos pažanga iš tiesų padėjo išgelbėti daugybę gyvybių. Tai vertinga.

Tačiau kartu pamažu įsitvirtino ir kita nuostata: kad kažkas kitas turi mus sutvarkyti.

Gydytojas. Vaistas. Procedūra. Greitas sprendimas.

Retai sustojame paklausti: kodėl kūnas susirgo? Ką jis bando pasakyti? Ar simptomai – tik priešas, kurį reikia nutildyti, ar signalas, kurį verta išgirsti?

Kūnas – ne priešas, o sąjungininkas

Dažnai į ligą žiūrime kaip į gedimą. Tačiau daugeliu atvejų organizmas ne „genda“, o gina mus.

Temperatūra – tai ne liga, o imuninės sistemos atsakas.
Uždegimas – tai organizmo pastanga apsiginti.
Nuovargis – tai ženklas, kad jėgos išseko.

Kūnas turi savireguliacijos mechanizmus. Jis geba gyti, atsistatyti, atsinaujinti. Tačiau tam reikia sąlygų.

Jeigu nuolat ignoruojame signalus, gyvename be poilsio, nuolat skubame, maitinamės chaotiškai, mažai judame, patiriame nuolatinį stresą – organizmui tampa vis sunkiau atlikti savo darbą.

Tuomet net ir geriausia priemonė dažnai veikia tik laikinai.

Ką reiškia bendradarbiauti?

Bendradarbiauti su savo kūnu – tai ne sudėtingos technikos ar brangūs metodai. Dažnai tai labai paprasti dalykai, kuriuos esame linkę nuvertinti.

  • Pakankamas miegas.
  • Grynas oras.
  • Saulės šviesa.
  • Vanduo.
  • Paprasta, natūralesnė mityba.
  • Reguliarus judėjimas.
  • Vidinė ramybė.

Šie dalykai paprasti, bet būtent jie dažnai sukuria pagrindą tikram sveikimui.

Kartais bendradarbiavimas reiškia sustoti. Kartais – atsisakyti įpročio, kuris ilgai atrodė „nekaltas“. Kartais – išmokti pasakyti „ne“ per dideliam krūviui.

Tai nereiškia, kad niekada nereikia medicininės pagalbos. Tačiau net ir ją gaudami galime likti pasyvūs arba galime tapti aktyviais dalyviais savo sveikimo procese.

Dievo sukurta tvarka

Jeigu tikime, kad žmogus nėra atsitiktinumas, tuomet ir kūnas nėra atsitiktinė struktūra. Dievas mūsų kūną sukūrė su tam tikrais dėsningumais. Yra ribos, yra poreikiai, yra tvarka.

Kai gyvename nepaisydami šių dėsnių, pasekmės anksčiau ar vėliau pasirodo. Ne kaip bausmė, bet kaip natūralus rezultatas.

Ir priešingai – kai pradedame gerbti kūno poreikius, sudarome sąlygas, kuriose organizmas gali atlikti tai, kam jis buvo sukurtas – atsinaujinti ir gyti.

Tuomet gydymas tampa ne tik tuo, ką gauname iš išorės, bet ir tuo, ką kasdien pasirenkame patys.

Klausimas sau

Ar aš tik laukiu, kad kažkas mane „pataisys“?
Ar aš pats dalyvauju savo sveikimo procese?
Ar suteikiu savo kūnui tai, ko jam reikia, kad jis galėtų atlikti savo darbą?

Kartais pirmasis žingsnis į sveikatą nėra nauja priemonė.
Tai sprendimas pradėti bendradarbiauti.

Kaip ir iš ko gaminami vitamino D₃ papildai?

Ar žinote, kaip ir iš ko gaminami vitamino D₃ papildai? Jei dar nesidomėjote – kviečiu paskaityti. Tema išties įdomi.

Vitaminas D₃ (cholekalciferolis) yra viena dažniausiai vartojamų maistinių medžiagų, ypač šiaurinėse platumose, kur žiemą saulės šviesos nepakanka jo gamybai odoje.

Tačiau retai susimąstome – iš kur atsiranda pats papildas?

Šiandien egzistuoja du pagrindiniai vitamino D₃ gamybos būdai.

1. Tradicinis būdas – iš avių vilnos (lanolino)

Dauguma pasaulyje gaminamų vitamino D₃ papildų yra gaunami iš lanolino – riebalinės medžiagos, išgaunamos iš avių vilnos.

Procesas vyksta taip:

  1. Iš avių vilnos išgaunamas lanolinas.
  2. Iš lanolino išskiriamas junginys – 7-dehidrocholesterolis.
  3. Šis junginys laboratorijoje apšvitinamas ultravioletiniais spinduliais (UV).
  4. UV poveikyje jis virsta cholekalciferoliu – vitaminu D₃.
  5. Išvalytas vitaminas D₃ ištirpinamas aliejuje arba įterpiamas į kapsules ar tabletes.

Iš esmės laboratorijoje atkuriamas tas pats procesas, kurio metu odoje veikiant UV spinduliams susidaro vitaminas D₃.

2. Veganiškas būdas – iš kerpių

Pastaraisiais metais atsirado alternatyva – vitamino D₃ gamyba iš kerpių.

Kerpių steroliai taip pat gali būti apšvitinami UV spinduliais ir paverčiami cholekalciferoliu.

Skiriasi tik žaliavos kilmė – galutinė molekulė yra tokia pati.

Ar skiriasi veikimas?

Vitamino D₃ molekulė abiem atvejais yra identiška.
Organizme ji metabolizuojama taip pat ir turi tokį pat biologinį poveikį.

Skirtumas aktualus tiems, kurie dėl etinių ar mitybos principų renkasi tik augalinės kilmės produktus.

Galutinio produkto kokybė priklauso nuo gamintojo taikomų valymo ir kontrolės procesų. Gerai išgrynintame produkte neturėtų likti nei lanolino, nei kerpių kilmės priemaišų. Saugumą lemia ne žaliavos pavadinimas, o gamybos standartai ir kokybės kontrolė.

Kodėl apie vitaminą D₃ iš lanolino girdime dažniau?

Tradicinis gamybos būdas iš lanolino buvo sukurtas anksčiau ir plačiau pritaikytas pramonėje, todėl apie jį daugiau informacijos ir vaizdo medžiagos.

Veganiškas D₃ atsirado vėliau ir kol kas sudaro mažesnę rinkos dalį.

Apibendrinimas

Vitaminas D₃ papildų pavidalu nėra „dirbtinė“ molekulė – tai laboratorijoje UV spinduliais pagamintas cholekalciferolis, identiškas tam, kuris susidaro mūsų odoje veikiant UV spinduliams.

Skiriasi tik žaliavos kilmė:

  • lanolinas (avių vilna)
  • kerpės (veganiškas variantas)

Biologinis poveikis išlieka toks pats.

Dievo numatyta mityba – saugi kryptis žmogui ir šiandien – 3 dalis

  • Kiekvieną dieną mes renkamės, kuo maitinti savo kūną.
  • Klausimas – kuo remiamės darydami tuos pasirinkimus.

Šį kartą dalinuosi aiškia kryptimi, kuri apjungia tikėjimą, sveikatą ir asmeninę atsakomybę.

Perskaičius pirmas dvi šios serijos dalis gali likti jausmas, kad viskas labai sudėtinga: mokslas keičiasi, tyrimai prieštarauja vieni kitiems, o rekomendacijos nuolat perrašomos.
Todėl natūraliai kyla klausimas: kur žmogui ieškoti stabilios krypties?

Atsakymas paprastesnis, nei dažnai manome.

Jei žmogus yra Dievo kūrinys, tuomet saugiausia kryptis jam yra ta, kurią numatė Kūrėjas.

Ne nuo ligų, o nuo pradžios

Dievo duota mitybos kryptis Pradžios knygoje nebuvo atsakas į ligas, trūkumą ar krizę.
Ji buvo duota dar prieš nuodėmę, prieš mirtį ir prieš iškreiptą aplinką.

„Štai daviau jums visus visoje žemėje sėklą teikiančius augalus ir visus medžius, vedančius vaisius su sėklomis; jie bus jums maistas.“ (Pradžios 1, 29)

Tai reiškia, kad augalinis maistas nuo pat pradžios buvo pagrindinė žmogui skirta mityba, atitinkanti jo prigimtį.

Vėlesni mitybos pokyčiai Biblijoje atsiranda ne kaip naujas idealas, o kaip prisitaikymas prie pasikeitusių gyvenimo sąlygų. Kryptis išlieka ta pati.

Kodėl ši kryptis saugi ir šiandien?

Šiandien mitybos mokslas vis dažniau patvirtina tai, kas buvo duota pradžioje:
nerafinuotas augalinis maistas siejamas su mažesne lėtinių ligų rizika, mažesniu uždegimu ir geresne medžiagų apykaita.

Tai nereiškia, kad augalinė mityba yra „stebuklas“ ar automatinis gydymas.
Tačiau tai reiškia labai svarbų dalyką: tai kryptis, kuri apsaugo žmogaus organizmą, o ne nuolat verčia jį kompensuoti padarinius.

Augalinis maistas:

  • neapkrauna kūno perteklinėmis medžiagomis,
  • palaiko žarnyno mikrobiotą,
  • padeda reguliuoti cukraus ir riebalų apykaitą,
  • sudaro sąlygas organizmui gyti.

Kai mityba tampa charakterio ugdymo dalimi

Maistas niekada nėra tik fiziologija.
Jis formuoja mūsų įpročius, pasirinkimus ir požiūrį į save.

Dievo numatyta mityba kviečia:

  • į paprastumą, o ne pojūčių perteklių,
  • į susilaikymą, o ne nuolatinį pasilepinimą,
  • į sąmoningumą, o ne gyvenimą automatiškai.

Todėl mityba tampa ne tik sveikatos, bet ir charakterio ugdymo erdve.
Maži kasdieniai pasirinkimai formuoja vidinę laisvę – savybę, kuri svarbi kiekvienam, norinčiam gyventi kaip Dievo vaikas.

Ne dieta, o kryptis

Svarbu aiškiai pasakyti: Dievo numatyta mityba nėra sudėtinga sistema.
Tai kryptis, kurią galima taikyti palaipsniui ir praktiškai.

Paprastas principas:

  • augaliniai produktai – mitybos pagrindas,
  • kuo mažiau rafinuoto ir perdirbto maisto,
  • kuo daugiau paprastumo ir ištikimybės krypčiai.

Kai žmogus grįžta prie šios krypties, kūnas dažnai pradeda „atsikvėpti“.

Apie realybę ir išmintį

Gyvename pasaulyje, kuris jau seniai nutolęs nuo Dievo sumanymo.
Todėl kartais, dėl ilgamečio netinkamo gyvenimo būdo ar ligų, gali prireikti individualių sprendimų pereinamajame etape.

Tačiau tai nekeičia pagrindinės tiesos:

  • Dievo nuo pradžios numatyta mityba nebuvo sukurta ligoms gydyti –
  • tai kryptis, kuri saugo žmogų ir padeda jam grįžti į darną.

Išvada

Mitybos mokslas yra vertingas įrankis, bet jis negali pakeisti Kūrėjo išminties.
Jis gali padėti suprasti procesus, tačiau kryptį žmogui nustato tas, kuris jį sukūrė.

Todėl Dievo numatyta mityba nėra praeities reliktas.
Ji gali tapti palaima kūnui, apsauga nuo ligų ir charakterio brandinimo keliu jau šiandien.

Vitaminas D: kodėl jo dažnai trūksta ir kaip išsirinkti papildą

Vitaminas D yra vienas svarbiausių vitaminų, reikalingas kaulų ir raumenų sveikatai, imuninės sistemos veiklai ir bendrai savijautai.

Lietuvoje nuo rudens iki pavasario organizmas beveik negamina vitamino D. Taip yra dėl saulės spindulių kampo – net ir būnant lauke, odoje vitaminas D praktiškai nesusidaro.

Gauti pakankamą jo kiekį su maistu taip pat sudėtinga, nes vitaminas D natūraliai randamas tik nedaugelyje produktų, o jų reikėtų suvartoti labai daug.

Todėl daugumai Lietuvoje gyvenančių žmonių bent dalį metų reikia vitamino D papildų. Natūraliai kyla klausimas – kokius papildus rinktis, kai pasiūla tokia didelė?

Kokios vitamino D formos parduodamos?

Lietuvos vaistinėse ir papildų parduotuvėse dažniausiai rasime šias vitamino D formas:

  • Aliejiniai lašai ir kapsulės

Tai pati dažniausia ir seniausiai naudojama forma. Vitaminas D ištirpintas aliejuje, vartojamas lašais arba kapsulėmis.

  • Tabletės

Iš esmės tai ta pati geriama forma kaip kapsulės – skiriasi tik pateikimas.

  • Purškiamas vitaminas D

Vitaminas purškiamas į burną ir dažniausiai nuryjamas kartu su seilėmis. Ši forma pasirenkama dėl patogumo, ypač jei sunku nuryti kapsules.

  • Liposominis vitaminas D

Tai skysti papildai, kuriuose vitaminas D pateikiamas naudojant sudėtingesnę technologiją. Jie dažnai pristatomi kaip „geriau įsisavinami“. Tačiau šiuo metu nėra pakankamai duomenų, kad tai būtų pranašesnė forma visiems.

Ką apie skirtingų formų įsisavinimą sako mokslas?


Ilgamečių, plataus masto, nepriklausomų tyrimų, kurie leistų tvirtai teigti, kad viena vitamino D forma visiems žmonėms įsisavinama geriau už kitas, kol kas nėra.

  • Yra nedidelių klinikinių tyrimų ir apžvalgų, lyginančių skirtingas formas, ir daugumoje jų matoma, kad vitamino D kiekis kraujyje padidėja panašiai, nepriklausomai nuo to, ar vitaminas vartojamas lašais, kapsulėmis ar purškiama forma.
  • Kai kurie tyrimai rodo, kad tam tikromis sąlygomis kai kurios technologijos (pvz., liposominės) gali turėti pranašumų, tačiau tyrimų nedaug, dažnai tiriami konkretūs produktai, todėl šių rezultatų negalima laikyti universaliais visiems.

Todėl šiuo metu moksliškai sąžininga pozicija yra tokia: forma gali turėti reikšmės kai kuriais atvejais, bet daugumai žmonių ji nėra lemiamas veiksnys.

Kas tada svarbiausia?

Tyrimai ir praktika rodo, kad daug didesnę reikšmę nei pati forma turi:

  • pakankama dozė,
  • reguliarus vartojimas,
  • individualūs veiksniai (amžius, kūno masė, sveikatos būklė).

Net ir „pažangiausia“ forma neduos rezultato, jei vitaminas vartojamas nereguliariai arba per mažomis dozėmis.

Praktiniai patarimai: kam kokia forma tinkamesnė?

  • Sveikiems žmonėms, be virškinimo sutrikimų

Dažniausiai pakanka aliejinių vitamino D lašų arba kapsulių.

Kodėl:

  • jie gerai įsisavinami,
  • patikrinti laiko,
  • paprastai pigesni,
  • visiškai pakankami daugumai žmonių.
  • Kūdikiams ir vaikams

Aliejiniai vitamino D lašai.

Kodėl:

  • lengva tiksliai dozuoti,
  • patogu vartoti,
  • tai įprasta forma, kurią pediatrai dažniausiai rekomenduoja kūdikiams.
  • Vyresnio amžiaus žmonėms

Tinka:

  • aliejiniai lašai,
  • arba purškiamas vitaminas D, jei sunku nuryti kapsules.
  • Jei yra virškinimo sutrikimų ar riebalų pasisavinimo problemų

Kai kuriais atvejais galima svarstyti:

  • skystas formas,
  • liposominį vitaminą D.

Tačiau:

  • sprendimas turėtų būti individualus,
  • pirmiausia verta įvertinti dozę, tyrimus ir pasitarti su gydytoju.

Jei vitaminas D „nekyla“, nors papildai vartojami

Pirmi klausimai turėtų būti:

  • ar dozė pakankama?
  • ar vitaminas vartojamas kasdien?
  • ar atlikti kraujo tyrimai?

Tik po to verta svarstyti formos keitimą.

Apibendrinimas

Šiuo metu nėra vienos „geriausios“ vitamino D formos visiems.
Daugumai žmonių Lietuvoje paprasti, klasikiniai sprendimai yra visiškai pakankami.

Renkantis vitaminą D, verta vadovautis:

  • realiais poreikiais,
  • savo situacija,
  • ir sveiku protu, o ne vien reklaminiais pažadais apie „ypatingą įsisavinimą“.


Straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia gydytojo konsultacijos.

Jei kyla abejonių dėl dozės ar papildų pasirinkimo, verta pasitarti su gydytoju ir remtis kraujo tyrimų rezultatais.

Norintiems pasidomėti giliau:
– Pludowski et al. Vitamin D Supplementation: A Review of the Evidence (apžvalginis straipsnis apie vitamino D papildymą)
– NIH Office of Dietary Supplements Vitamin D Fact Sheet for Health Professionals – išsamus faktų lapas sveikatos priežiūros specialistams apie vitamino D biologiją ir įsisavinimą 
– Pilotiniai micelizuotų ir tradicinių vitamino D papildų palyginimai
– Tyrimai apie liposominių formų įsisavinimą ir kitimą organizme
– In vitro micelizacijos poveikio įsisavinimui tyrimai 
– Kapsuliavimo (encapsuliacijos) ir formulavimo technologijų apžvalgos