VAIKAMS: Kodėl lapiukas susirgo

Lapiukas Pūkis bėgiojo ir šokinėjo visą dieną. Tai sniego gniūžtėmis žaidė, tai ant ledo čiuožinėjo, tai sniego pusnyse voliojosi. Jis buvo toks pavargęs, kad piktas ir susierzinęs sėdėjo fotelyje. Kakta buvo karšta nuo pakilusios temperatūros. Leteną Pūkis laikė ant krūtinės. Įėjo pelėda Sofija. Pamačiusi Pūkį, ji išsigando!

– Kas tau? – susirūpinusi paklausė.

– Klausau savo širdies. Labai pavargau šiandien. O širdis niekada nesiilsi ir nepavargsta? Ji dirba ir dirba be pertraukos? Kas bus, jei staiga išsikraus širdies baterija, kaip laikrodžiui? – išsigandęs paklausė Pūkis.

– Nežinau! – atsakė Sofija.

– O aš žinau! – staiga suskambo Aloyzo balsas. – Tavo draugai pasakė, kad susirgai, atėjau tavęs aplankyti. Nebijok, Pūki, širdies baterija neišsikraus, nes ji taip pat ilsisi. Širdis – stipriausias kūno raumuo. Mūsų širdelė išstumia kraują ir ilsisi, išstumia ir ilsisi. Be poilsio ir ji negalėtų darbuotis.

O mums juo labiau reikia poilsio! Man sakė, kad tu šiandien visą dieną žaidei lauke ir nesiilsėjai. Visos tavo kūno ląstelės pavargo ir joms nebeliko jėgų kovoti su mikrobais, kurie tave ir nugalėjo! Dėl nuovargio tapai irzlus ir nedėmesingas. Dabar, dėl temperatūros ir didelio nuovargio, negalėsi gerai miegoti. Kai miegame, mūsų organizmas gamina medžiagas augimui ir ypatingas medžiagas – baltymus, kovojančius su ligomis ir stiprinančius mūsų imunitetą.

Mūsų smegenys dirba ir miegant, jos apdoroja viską, ką sužinojo per dieną ir atmintin įrašo, viską įsimena, kas reikalinga. Ir mūsų nervai pailsėję sustiprėja!

Taip pat kartą per savaitę reikia pailsėti nuo visko, ateiti į bažnyčią, į „priėmimą“ pas mūsų Dangiškąjį Gydytoją, Kuris gydo mūsų sielas nuo įžeidimų ir visokio blogio. Tiems, kurie ateina pas Jį, Jis suteikia daug daug jėgų ir kantrybės, kad visada būtų džiaugsmingi.

– Taip, poilsis – tai stebuklas! – patvirtino lapiukas. – Aš pailsėjau ir jaučiuosi geriau! Ir temperatūra sumažėjo! Eisiu, atsiprašysiu draugų, kuriuos įžeidžiau. O per Šabą būtinai ateisiu į susitikimą su Dievu!

– Teisingai! – patenkintas sušuko Aloyzas.

Paruošta pagal: 8doktorov.ru

VAIKAMS: Brangenybė, kurios nevertinam

Gydytojas Aloyzas pakvietė draugus vakarienei. Šiek tiek palaukęs vėluojančiųjų, pasakė:

– Bičiuliai, nusiplaukite rankas ir sėskime prie satalo.

Visi nubėgo nusiplaukti rankų. Lapiukas Pūkis paskutinis nusiplovė letenėles ir taip skubėjo, kad pamiršo užsukti čiaupą. Jis skubiai nusišluostė rankšluosčiu ir norėjo bėgti prie stalo, bet išgirdo Aloyzo balsą, kuris garsiai paklausė:

– Kas pamiršo užsukti čiaupą?

– A, – mostelėjo letenėle lapiukas, – tai aš.

– Greičiau užsuk čiaupą! Juk išteka mūsų lobis!

– Vanduo – mūsų lobis? – nustebęs perklausė lapiukas. – Jis gi liejasi ir nesibaigia.

– Tai nereiškia, kad galima juo švaistytis. Ar žinote, kaip vanduo patenka pas mus?

Visi sutriko ir niekas negalėjo atsakyti. O gydytojas vėl paklausė:

– Kas bus, jei vanduo iš čiaupo nustos tekėti?

Išsigandusi avelė Garbanė pratarė:

– To negali būti! Juk tada negalėsime nusiprausti, vaikščiosime purvini.

Visi pradėjo šūkčioti, pertraukdami vienas kitą: 

– Ir negalėsime gaminti maisto…

– Arbatos užsikaisti…

– Indus suplauti…

– Patalynę išskalbti…

– Ir net atsigerti negalėsime…

– Viskas teisingai, – ištarė Aloyzas. Vanduo patenka pas mus per vamzdžius iš upelių ir vandens saugyklų, ir dar iš žemės gelmių.

– Kaip iš žemės gelmių? – pasigirdo nustebę balsai.

– Ar jūs negirdėjote apie požeminius vandenis? Po žeme, labai giliai, yra vandens. Norėdami jį pasiekti, turite iškasti gilius šulinius. Žemėje gėlo vandens yra labai mažai – tik upėse ir po žeme. Mūsų organizmui kasdien reikia vandens, kad iš organizmo išplautų visokius nešvarumus, mikrobus, bakterijas; maitintų kiekvieną mūsų kūno ląstelę, kad smegenys galėtų gerai dirbti, nes jose vidutiniškai yra 85% vandens. Vandens reikia mūsų inkstams, ir kepenims. Jei gersime jo daug, būsime žvalūs, linksmi ir protingi. Dabar jūs supratote, kodėl vanduo tai mūsų lobis?

– Todėl, kad jo mažai, jis giliai po žeme, ir gauti jį iš ten sunku,- susimąstęs atsakė lapiukas Pūkis. – Aš supratau. Jei visi pamirš užsukti vandenį, tai jo liks dar mažiau. Aš daugiau niekada nepaliksiu atviro čiaupo.

– Šaunuolis, – pagyrė lapiuką gydytojas Aloyzas. – Mes galime dėkoti Dievui už tai, kad turime tokią brangenybę – vandenį. Saugokime jį ir niekada nepamirškime užsukti čiaupą.

Paruošta paga: 8doktorov.ru

VAIKAMS: Ko reikia ieškoti šaldytuve?

Kostui suskaudo pilvas. Mama į namus iškvietė gydytoją – katiną Aloyzą. Kai atvyko gydytojas su savo padėjėju šuniuku Kudliumi, juos pasitiko Kosto sesuo Vaida.

Jūs turite aštuonias sagas, – iškart išpyškino ji. Pasisukusi į Kudlių ji pridūrė:

– O tu turi dešimt sagų.

Į koridorių išėjo Kosto ir Vaidos mama:

– Mūsų Vaida mokosi skaičiuoti. – paaiškino ji. – Namuose jau viską suskaičiavo.

– Kiek skaičių žinai? – paklausė gydytojas Vaidos.

– Galiu suskaičiuoti iki šimto, – išdidžiai atsakė ji. – Iki mūsų durų 41 laiptelis.

– Kokia tu pastabi, – susižavėjo šuo Kudlius. – O kur ligonis?

– Jis kambaryje,- atsakė Vaida, – jam skauda pilvą. Šiandien jis 20 kartų ėjo prie šaldytuvo.

– O, ir tai suskaičiavai, – pagyrė mergaitę gydytojas, bet staiga, pasisukęs į ją, paklausė:

– Kiek kartų ėjo prie šaldytuvo? Dvidešimt?

Vaida linktelėjo.

– Kostuk, ko ieškojai šaldytuve?

Pasirodo, šaldytuve jis ieškojo pyragėlių, šokoladinių saldainių ir dešros.

– Obuolių neieškojai? – paklausė šuo Kudlius.

– Ne, saldainiai skanesni.

– O obuolys naudingesnis, – paprieštarovo šuo Kudlius.

– Draugai, nereikia ginčytis, geriau pasvarstykim, – įsiterpė gydytojas.

– Kodėl saldumynų norime labiau nei obuolių? Prie saldumynų mus traukia įprotis. Cukrus saldainiuose sukelia priklausomybę ir mums vėl ir vėl norisi suvalgyti ką nors skanaus. Bet tai labai blogas užkandis. Kodėl Kostukui skaudėjo pilvą? Nes be pusryčių, pietų ir vakarienės jis 20 kartų keliavo iki šaldytuvo. Nespėjęs susivirškinti, skrandyje ir žarnyne, maistas pradeda gesti. Vaikai, prisiminkite pačią svarbiausią taisyklę: tarp valgių turi praeiti 4 valandos. Aš žinau, Kostai, tu mėgsti žaisti futbolą. Ar galėsi žaisti visą dieną ir naktį? Ir naktį žaisi – nemiegoti. Tai neįmanoma! O mes savo skrandį priverčiame dirbti dieną ir naktį, jeigu prisivalgome dar ir prieš miegą.

– Ką gi man dabar daryti? – liūdnai paklausė berniukas.

– Reikia pamėgti naudingą maistą. Nevalgyk dažnai, valgyk lėtai. Nepamiršk fizinių pratimų, nes jie mus sustiprina ir padeda susivaldyti. Tada tavo skrandis bus sveikas ir pilvas neskaudės.

– Ir dar, – pridėjo Kudlius,- nepamiršk tarp valgių gerti vandenį. Jis reikalingas visiems organams tavo organizme.

Berniukas linktelėjo galva.

Kai gydytojas Aloyzas ir šuo Kudlius buvo beeinantys, prie jų pribėgo Vaida:

– Gydytojau, Kostas dvidešimt pirmą kartą priėjo prie šaldytuvo!

– Ir ko jis ten ieškojo? – paklausė gydytojas.

– Jis ieškojo obuolio, kad suvalgytų per vakarienę.

Gydytojas nusišypsojo ir mirktelėjo Kudliui.

O jūs, vaikai, ko ieškote šaldytuve?

Paruošta pagal: 8doktorov.ru