Kaip tapti nelaimingam – ateityje

3 dalis

Senyvo amžiaus žmogui artėjant link gyvenimo pabaigos, būtina sau pačiam atsakyti (jei to dar nepadarė) į klausimus, susijusius su jo egzistencija ir gyvenimu po mirties. Jei norite gyvenimo pabaigoje pulti į neviltį, laikykitės šių taisyklių:

❗Nelavinkite savo TIKĖJIMO. Mąstykite apie šio pasaulio neteisybes ir abejokite Dievo teisingumu. Nesimelskite ir nedėkokite Dievui už nieką.

❗PAMIRŠKITE apie buvusius PALAIMINIMUS. Neprisiminkite stebuklų ar laimingų įvykių, kurie jums nutiko gyvenime, nes tai gali netyčia sustiprinti jūsų tikėjimą.

❗Nepraktikuokite JOKIOS RELIGIJOS. Negarbinkite Dievo, laikykitės atokiau nuo bažnyčios. Stenkitės net nebendrauti su tikinčiaisiais, nes jie gali netyčia atvesti jus pas Dievą.

❗Neskaitykite BIBLIJOS ar kitų knygų, pilnų gilios DVASINĖS išminties. Šį užsiėmimą palikite kitiems. Dvasiniai skaitiniai suteikia ramybės ir saugumo jausmą, bet jums labiau patinka gyventi be vilties.

❗Tikėkite, kad tą dieną, kai MIRSITE, viskas BAIGSIS, ir atsisakykite visų vilčių į amžiną begalinės laimės gyvenimą.

👉🏻 Mes esame savo pasirinkimų REZULTATAS! Tad rinkimės išmintingai ir atsakingai 🥰.

Šaltinis: Julian Melgosa knyga „Aktyvus ilgaamžiškumas“

Santuoka – mokymasis atleisti

Gal nuteka daug vandenų,

kol mes išmokstame atleisdami,

atjausdami mylėti ir išmintingai patylėti,

ir vėl šiltus žodžius ištarti,

ir kantriai nešt naštas sunkių dienų.

Išmokime branginti meilę savo artimų...

(2004)



O tai tik sapnas, kad buvom svetimi,

tiktai sapnavom šalną ant meilės žiedlapių trapių,

tiktai sapnavom...

Nubudę radome, jog esam artimi, kokie mes artimi! –

Neapsigavom. Atleisdami neapsigavom...

(1989 balandis)


Autorius: Romualda Adomaitytė-Chabarina

„Būkite vieni kitiems pakantūs ir atleiskite vieni kitiems, jei vienas prieš kitą turite skundą. Kaip Viešpats jums atleido, taip ir jūs atleiskite.“ (Biblija, Kolosiečiams 3, 13)

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“

Meilė skatina sveikatą…

„Linksma širdis – geras vaistas, o niūri dvasia džiovina kaulus.“ (Patarlių 17, 22)

Gydant ligonį nederėtų žiūrėti pro pirštus į minčių poveikio efektą. Tinkamo mąstymo poveikis geriausiai padės kovoti su liga.

(E. Vait „Gydymo tarnystė“, 171 psl.)

Už daugel nuostabiausių dovanų aš garbinau…

DIEVO VAISTINĖ

💞 „Giedokite VIEŠPAČIUI dėkodami... Jis apdengia dangų debesimis, parūpina žemei lietaus, kalnuose želdina žolę.“ (Biblija, Psalmė 147, 7.8)

„Už daugel nuostabiausių dovanų aš garbinau Kūrėją:

už tai, kad gyvenu, už saulę, lietų, netgi vėją,

už turtą artimų širdžių, už tai, kad aš matau, girdžiu,

neklumpa kojos, už naują rytą,

už vakarus ramius ir už namus,

už jūrą, kuri gaivinančiom bangom pamoja,

bet niekad Jam už vandenį aš nedėkojau!


O šiandien jį geriu kaip vertingiausią gėrimą sveikatos

ir suprantu – nebūtų nei manęs, nei pievoje gėlių,

gyvybės ženklo čia nebūtų...

Su padėka aš gaivų vandenį kasdien geriu –

pasigėrėdama – po gurkšnį, po truputį –

ir šlovinu Kūrėją nuostabaus vandens ir žydinčios Visatos!“

(2008 balandis)

Romualda Adomaitytė-Chabarina

„Ar esame dėkingi? Ar mūsų dėkingumo užteks iki kitų metų ir ilgiau? Ar būsime mylintys ir gailestingi, kokius Dievas kiekvieną iš mūsų sukūrė? Į šiuos klausimus galime atsakyti teigiamai, tačiau negalėsime to įgyvendinti, jeigu dėkingumas nebus mūsų gyvenimo dalis.“

Frankas Hofmanas

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“

Linkiu džiaugsmo ir dėkingumo kupinos dienos 🥰.

Žmogų susargdina slogios mintys…

„Tarp dvasios ir fizinio kūno egzistuoja glaudus ryšys… Dvasios ramybė yra būtina gydymo procesui… Aš tikiu, kad mano tikėjimas suartina mane su Jėzumi, kuris rodė ligoniams tiek daug meilės ir užuojautos. Aš įsitikinęs, kad Dievas žino mano išgyvenimus tuomet, kai mane pagydo vaistai ir tuomet, kai lieku neišgydytas nuo ligos… Aš tikiu, kad, nuoširdžiai priėmus Evangeliją, ji gali pasitarnauti gydant ligas…

Nė vienas iš mūsų trokštamų dalykų – nei garbė, nei turtas, nei šlovė ar prestižas – negali išgydyti sugniuždytos širdies, nepajėgia suteikti sielai ramybės ar išgydyti ligų. Tačiau asmeniškai suvokta ir patirta Dievo meilė gali gydančiu prisilietimu pasiekti kiekvieną kūno vietą.

Žinodami, kad esame Dievo priimti, kad mums atleista ir kad esame mylimi, galime išsivaduoti iš kaltės ir širdgėlos jausmų, atsikratyti nerimo ir baimės, kurie griauna mūsų gyvenimą ir sukelia ligas. Aš tikiu, kad šios naštos gali būti nuimtos, kai ateiname pas Jėzų ir susipažįstame su Juo asmeniškai.

Labai dažnai ligos atsiranda dėl netinkamo gyvenimo būdo. Žmonės yra įsipainioję į įpročių pinkles, ir tie netinkami įpročiai gali sužlugdyti jų sveikatą. Galbūt mes patys buvome jų vergai, o gal vis dar su jais kovojame ir dabar… Geroji naujiena apie Jėzų yra ta, kad Jis gali suteikti jums jėgų nugalėti. Jis gali būti tas tiltas, kuriuo į jūsų gyvenimą ateis permainos.”

Alanas Hodžis

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“

Ar turi viltį?

Ką jums asmeniškai reiškia šis PAŽADAS? Suteikia ramybę ar daugiau klausimų?

„Jei esame suaugę su Jo mirties paveikslu, tai būsime suaugę ir su prisikėlimo [panašybe]. Mes žinome, jog mūsų senasis „aš“ yra nukryžiuotas kartu su Juo, kad būtų sunaikintas nuodėmės kūnas ir kad daugiau nebevergautume nuodėmei. Juk kas miręs, tas išvaduotas iš nuodėmės. Jeigu esame mirę su Kristumi, tikime ir gyvensią su Juo. Mes žinome, kad prikeltas iš numirusių Kristus daugiau nebemiršta; mirtis Jam nebeturi galios. Kad Jis numirė, tai numirė nuodėmei kartą visiems laikams, o kad gyvena – gyvena Dievui. Taip ir jūs laikykite save mirusiais nuodėmei, o gyvais Dievui Kristuje Jėzuje.„ (Romiečiams‬ ‭6‬, 5‬-‭11‬)

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM