Manyje visada būki auštantis rytas,
kad nebaimintų sutemos netikėtos lemties,
kad manasis tikėjimas nesijaustų tremtin išvarytas,
o galėtų ilsėtis lyg paukštis ant Tavo peties.
Manyje visada būk rasa palaiminga,
kad aplenktų sausra mano sielos laukus
(su Tavim man vienovė tokia reikalinga!),
kad iškelčiau šakas tartum kedras – vešlus, išlakus.
Manyje, mano Dieve, visada būki auštantis rytas!
(2007 06 18)
Romualda Adomaitytė-Chabarina
Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“
Please follow and like us:
0
20
20
