Vaistų – ibuprofeno ir paracetamolio – vartojimo pasekmės

Nuolatinis ibuprofeno ar paracetamolio vartojimas ligos metu gali turėti tiek trumpalaikių, tiek ilgalaikių neigiamų pasekmių. Šie vaistai dažniausiai naudojami karščiavimui mažinti ir skausmui malšinti, tačiau per dažnas jų vartojimas gali turėti neigiamų padarinių organizmui.

Trumpalaikės neigiamos pasekmės:

  • GALI UŽMASKUOTI LIGOS EIGĄ

– Karščiavimas yra natūrali organizmo apsauginė reakcija, kuri padeda kovoti su virusais ir bakterijomis.

– Jei nuolat mažinamas karščiavimas, gali atrodyti, kad žmogus jau sveiksta, nors infekcija vis dar aktyvi.

– Tai gali sukelti klaidingą saugumo jausmą ir per ankstyvą grįžimą prie įprastos veiklos, o tai lėtina gijimą.

  • POVEIKIS VIRŠKINIMO SISTEMAI (ypač ibuprofenas)

– Dirgina skrandžio gleivinę → gali sukelti rėmenį, gastritą, net opas.

– Didina kraujavimo riziką skrandyje ir žarnyne, ypač jei vartojamas nevalgius ar kartu su kitais vaistais (pvz., aspirinu, steroidais).

  • TOKSINIS POVEIKIS KEPENIMS (ypač paracetamolis)

– Paracetamolis apdorojamas kepenyse, o per didelės dozės gali pažeisti kepenis, sukelti ūminį kepenų nepakankamumą.

– Pavojingiausia, jei vartojamas didesnis nei 4 g per dieną kiekis arba jei žmogus turi kepenų problemų.

  • INKSTŲ PAŽEIDIMAI (ypač ibuprofenas)

– Ilgalaikis ibuprofeno vartojimas gali sukelti inkstų funkcijos pablogėjimą, nes mažina kraujotaką į inkstus.

– Pavojinga žmonėms, turintiems aukštą kraujospūdį, diabetą ar jau pažeistus inkstus.

  • KRAUJO SPAUDIMO PADIDĖJIMAS (ypač ibuprofenas)

– Gali sukelti skysčių kaupimąsi organizme, dėl to padidėja kraujospūdis, kas pavojinga širdies ligomis sergantiems žmonėms.

Ilgalaikės neigiamos pasekmės:

  • SILPNESNIS ATSAKAS Į UŽDEGIMUS IR LIGAS

– Jei dažnai slopinamas karščiavimas, imuninė sistema gali tapti „tingesnė“ – sunkiau kovoti su infekcijomis.

– Kai kurie tyrimai rodo, kad per dažnas karščiavimą mažinančių vaistų vartojimas gali prailginti ligos eigą.

  • PADIDĖJUSI ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ LIGŲ RIZIKA (ypač ibuprofenas)

– Nuolatinis nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) vartojimas siejamas su padidėjusia širdies priepuolių ir insulto rizika, ypač vyresnio amžiaus žmonėms.

  • PRIKLAUSOMYBĖ NUO VAISTŲ (psichologinė)

– Kai kurie žmonės pripranta vos pajutę karščiavimą ar skausmą iš karto gerti vaistus, nors organizmas galėtų susitvarkyti pats.

– Tai gali lemti nerimą dėl ligų ir perdėtą priklausomybę nuo vaistų net esant nedideliems negalavimams.

VAISIŲ IR ALKOHOLIO SĄVEIKA SU VAISTAIS

  • Vaisių sąveika su vaistais

– Greipfrutai gali sulėtinti paracetamolio skaidymą kepenyse, didindami jo toksinį poveikį.

– Bananai ir kiti kalio turintys vaisiai kartu su ibuprofenu gali dar labiau apsunkinti inkstų veiklą, nes ibuprofenas jau gali mažinti inkstų funkciją.

  • Alkoholis ir vaistai

– Paracetamolis + alkoholis = labai pavojinga kombinacija, nes abu apkrauna kepenis. Net mažas alkoholio kiekis gali padidinti kepenų pažeidimo riziką.

– Ibuprofenas + alkoholis = didesnė skrandžio opų ir kraujavimo rizika, nes abu dirgina gleivinę.

KADA VAISTAI YRA TIKRAI BŪTINI?

– Karščiavimas virš 39°C, ypač jei žmogus jaučiasi labai blogai.

– Karščiavimas mažiems vaikams (ypač kūdikiams iki 3 mėn.) arba žmonėms su širdies ligomis.

– Jei aukšta temperatūra sukelia traukulius arba stiprų galvos skausmą, dehidrataciją.

– Jei skausmas trukdo miegoti ar normaliai funkcionuoti.

GYDYMO ALTERNATYVOS

Natūralios priemonės esant karščiavimui ir skausmui:

– Vėsios, bet ne ledinės kompresinės servetėlės ant kaktos ar riešų.

– Gausus skysčių vartojimas (vanduo, žolelių arbatos, elektrolitai).

– Ramybė ir miegas kaip svarbiausi gijimo veiksniai.

IŠVADA: KAIP GERIAUSIA ELGTIS?

– Jei įmanoma, leisti organizmui pačiam kovoti su liga – neslopinti nedidelio ar vidutinio karščiavimo be būtinybės.

– Jei reikalingi vaistai, vartoti juos atsakingai – ne daugiau kaip 3–5 dienas iš eilės ir laikantis rekomenduojamų dozių.

– Ibuprofeną geriau vartoti valgant, kad apsaugotume skrandį.

– Jei karščiavimas trunka ilgiau nei 5 dienas arba būklė blogėja – būtina pasitarti su gydytoju.

Ši informacija padės geriau suprasti vaistų poveikį ir priimti sąmoningus sprendimus gydantis nuo ligų. Linkiu jums sveikatos.

Informacijos šaltiniai:

Mayo Clinic – Acetaminophen (Paracetamol) Safety Guidelines.

Harvard Medical School – Risks of Long-Term NSAID Use.

World Health Organization (WHO) – Fever Management Guidelines.

National Kidney Foundation – NSAIDs and Kidney Health.

U.S. Food and Drug Administration (FDA) – Drug Interactions and Liver Safety.

American Heart Association – NSAIDs and Cardiovascular Risk.

Rytas yra dienos vartai…

„Rytas yra dienos vartai, ir juos turi patikimai saugoti malda. Tai vienas siūlo galas, ant kurio suveriami dienos darbai ir užrišami malda. Jeigu mes jaučiame gyvenimo didybę, turėtume daugiau dėmesio skirti jo rytams. Tas, kuris šoka iš lovos ir griebiasi darbų, nepagarbinęs Dievo, yra toks kvailas, tarsi būtų išbėgęs į gatvę nuogas ir nesiprausęs, ir toks neišmintingas, tarsi būtų stojęs į mūšį be ginklų ir šarvų. Prieš tai, kai pradės alinti dykumos karštis ir slėgti dienos našta, nusimaudykime tyliai tekančioje bendravimo su Dievu upėje“.

Čarlzas Sperdženas

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“

Kai eisiu aš…

Kai eisiu aš per rūką – šaltą, tirštą,
leisk, Viešpatie, tvirtai laikytis Tavo rankos.
Teneatgniauš vargų, nusivylimų šaltis mano pirštų,
kai eisiu aš per rūką – šaltą, tirštą.

Kada palaiminimais kelias bus nusėtas,
leisk, Viešpatie, tvirtai laikytis Tavo rankos
ir nenurimti, neužmigti, neilsėtis,
kada palaiminimais kelias bus nusėtas...

Jei tektų mano artimui kentėti, nusiminti,
leisk, Viešpatie, tvirtai laikytis Tavo rankos,
kad su Tavim galėtume jį apkabinti,
kad mano artimui beviltiškai netektų nusiminti!

Tavųjų rankų Artuma tešildys vienišumo jausmą
ir lyg laukų varpeliai vien Tavo meilę gaus man.

2006 08 09
Romualda Adomaitytė-Chabarina

„…kai kuriomis akimirkomis didžiuotumėtės: jūsų rankos įteikia dovaną, užmauna žiedą kitam ant piršto, sutvarsto žaizdą, ruošia valgį. Bet yra ir kitokių scenų. Rankos, kurios daugiau ėmė nei davė, daugiau reikalavo nei siūlė. Kokia vis dėlto didelė rankų galia! Palikite jas nevaldomas, ir jos taps ginklais: sieks pasiglemžti valdžią, smaugs, kad išliktų, gundys savo malonumui. Tačiau sutramdykite rankas, ir jos taps malonės įrankiais – ne tik įrankiais Dievo rankose, bet paties Dievo rankomis“. (Maksas Lukado)

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“

Informacinė dieta

– Prieš miegą neprisikimšti galvą nerimastingomis mintimis
.

– Mažiau vartoti neigiamos ir nereikalingos informacijos iš žiniasklaidos
.

– Pašalinti iš raciono pesimistiškai nusiteikusių žmonių nuomonę
.

– Ryte išgerti stiklinę meilės sau ir aplinkiniams.

??? Ką jūs pridėtumėte? Parašykite komentaruose!

Aš šią dietą dar papildyčiau papildais – pažadais iš Biblijos/Dievo Žodžio:

– „Amžina meile Aš pamilau tave, todėl nesiliauju tau reikštis ištikimąja meile.“ (Jeremijo 31, 3)

– „Pavesk savo rūpesčius VIEŠPAČIUI, ir Jis tave palaikys; teisiajam palūžti Jis niekada neleidžia.“ (Psalmių 55, 23)

Kokia jūsų mėgstamiausia Biblijos eilutė? Pasidalinkite komentaruose!

Herpes išbėrimas po ligos: priežastys ir natūralūs gydymo būdai

Herpes išbėrimas (paprastai sukeltas herpes simplex viruso – HSV-1) dažnai pasirodo virusinės infekcijos pabaigoje dėl šių priežasčių:

1. Imuninės sistemos susilpnėjimas

Kovodamas su virusine infekcija (pvz., gripu ar peršalimu), organizmas išnaudoja daug energijos ir resursų. Nusilpus imuninei sistemai, aktyvuojasi latentiniai virusai, tokie kaip herpes simplex virusas, kuris daugelį metų gali išlikti organizme ir „miegoti“. Kai organizmo gynyba susilpnėja, herpes virusas atsinaujina ir sukelia pūslelinę ant lūpų ar nosies.

2. Stresas organizmui (karščiavimas, uždegimas, dehidratacija)

Aukšta temperatūra ir uždegiminiai procesai gali išprovokuoti HSV-1 aktyvavimą. Jei buvo stiprus karščiavimas (pvz., 39–40 °C), tai gali tapti „trigeriu“ herpeso paūmėjimui.

3. Nuovargis ir miego trūkumas

Po ligos organizmui reikia laiko atsigauti. Jei nepavyksta gerai pailsėti, tai gali sudaryti palankias sąlygas herpesui suaktyvėti.

4. Kitų ligų ar vaistų poveikis

Kartais pūslelinę gali paskatinti antibiotikai (jei buvo antrinė bakterinė infekcija), nes jie gali pakeisti organizmo mikrobiotą ir netiesiogiai paveikti imunitetą. Taip pat, jei ligos metu buvo mažiau valgoma, suvartojama mažiau cinko ar vitaminų (ypač B grupės ir C), tai gali paskatinti HSV aktyvumą.

Kaip išvengti pūslelinės po ligos?

  • Pailsėti ir atkurti organizmo atsargas (miegas, subalansuota mityba).
  • Gerti pakankamai skysčių, kad organizmas greičiau atsistatytų.
  • Vengti tiesioginių saulės spindulių ant lūpų, nes UV spinduliai gali dar labiau aktyvuoti herpes virusą.
  • Jei herpes dažnai kartojasi, galima vartoti specialius tepalus su acikloviru (pvz., Zovirax).

Natūralios priemonės herpes išbėrimams gydyti:

1. Arbatmedžio aliejus

  • Turi antivirusinių ir priešuždegiminių savybių.
  • Gali būti tepamas tiesiai ant pūslelių (sumaišytas su baziniu aliejumi, pvz., kokosų ar alyvuogių).

2. Cinko tepalas

  • Padeda greičiau sugyti odai ir gali slopinti herpes viruso dauginimąsi.
  • Tepamas tiesiai ant pūslelių.

3. Propolio ekstraktas

  • Bičių produktas, pasižymintis antivirusinėmis savybėmis.
  • Tepamas ant išbėrimų, kad pagreitintų gijimą.

4. Alyvuogių lapų ekstraktas

  • Turi stiprų antivirusinį poveikį.
  • Gali būti vartojamas vidiniu būdu arba tepamas ant pažeistos vietos.

5. Česnakas

  • Natūralus antivirusinis ir antibakterinis produktas.
  • Supjaustytą česnako skiltelę galima trumpam pridėti prie pūslelių (bet gali dirginti odą).

6. Medus

  • Drėkina pažeistą vietą ir padeda greičiau atsinaujinti odai.
  • Tepamas tiesiai ant išbėrimo.

7. Ramunėlių ar melisos nuovirai

  • Ramunėlės mažina uždegimą, o melisa turi antivirusinių savybių.
  • Nuovirą galima naudoti kaip kompresą ant pūslelių.

Kaip išvengti viruso perdavimo kitiems?

  • Neliesti pūslelių rankomis – jei palietėte, iškart nusiplaukite rankas su muilu.
  • Nenaudoti bendrų daiktų – lūpų balzamo, rankšluosčių, stalo įrankių ar puodelių.
  • Vengti bučinių ir artimo kontakto su kitais žmonėmis, ypač su vaikais ir asmenimis su susilpnėjusia imunine sistema.
  • Jei įmanoma, dėvėti kaukę – ji padeda išvengti rankų kontakto su veidu ir lūpomis, kas gali sumažinti viruso plitimo riziką.
  • Keisti dantų šepetėlį po herpeso paūmėjimo, nes virusas gali likti ant šerelių ir vėl suaktyvėti.

Tikimės, kad ši informacija bus naudinga tiems, kurie susiduria su herpes viruso paūmėjimais po ligos! Būkite sveiki 🙂

Papildoma literatūra ir šaltiniai

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM