Paprasti ir efektyvūs principai ir priemonės, kad būtume atsparesni ligoms!

Norite neužsikrėsti ligomis? Turėti geresnę sveikatą? Šis video kaip tik jums. Paklausykite ir išbandykite.

Informacija dalinasi Sveikatingumo centro „Naš Dom“ Ukrainoje gydytoja Tatjana Ostapenko (šeimos gydytoja, fizioterapijos ir gydomųjų mankštų, mitybos ir gyvensenos medicinos specialistė, Amerikos gyvensenos medicinos draugijos narė).

Paskaitą originalia (rusų k.) rasite ČIA.

10 PRODUKTŲ, KURIE APGINS JŪSŲ PLAUČIUS

🔶 Svarbus klausimas, kaip apginti savo plaučius prieinamomis priemonėmis? Teisingai maitintis! Gydytojai sudarė sąrašą produktų, kurie padeda išsaugoti plaučių sveikatą. Tie patarimai šiandien labai aktualūs.

🔶 Geriausia profilaktika plaučių sveikatai tai – pilnavertis miegas, saikingi fiziniai krūviai ir subalansuota mityba.

10 produktų, kurie ne tik turtingi elementais, ginančiais kvėpavimo sistemą nuo įvairių susirgimų, bet ir daro mūsų gyvenimą skanesniu ir puikesniu:

1. OBUOLIAI

Valgykite daugiau obuolių! Vitaminų C, E ir beta-karotinų kompleksas palengvina kvėpavimą, sumažina respiratorinių susirgimų riziką, pagerina plaučių darbą. Valgykite obuolius kasdien, alergijos nuo jų beveik nebūna.

2. GRAIKINIAI riešutai ir LINŲ SĖMENYS

Graikiniai riešutai – turtingas Omega-3 riebiųjų rūgščių šaltinis. Jeigu kasdien suvalgysite saujelę graikinių riešutų, tikimybė susirgti astma ryškiai sumažėja. Be to, valgyti riešutų daugiau vistiek nerekomenduojama. Naudokite sėmenis ir graikinius reišutus ir jūsų plaučiai dirbs kaip laikrodis. O jeigu susirgtumėte, tai padės jiems greičiau pasveikti.

3. MĖLYNĖS

Sezoninės uogos nepaprastai naudingos organizmui. Bet plaučiams ypatingai svarbios mėlynės. Jose gausu vitamino C, kuris aktyviai kovoja su susirgimais, pažeidžiančiais kvėpavimo organus, pavyzdžiui pneumonija.

4. BROKOLIAI

Žmonės sako, kad produktai ypatingai naudingi tiems organams į kuriuos jie panašūs. Graikiniai riešutai – smegenims, pomidorai – širdžiai, brokoliai – plaučiams. Ir tai tiesa? Brokoliai turi daug folinės rūgšties, karotinoidų ir C vitamino kas padeda kovoti su uždegimais. Brokoliai – geriausias plaučių draugas.

5. KAJENO PAPRIKOS

Kajeno paprikų arbata – puikus šaltalankio su imbieru – patikrintos liaudiškos priemonės konkurentas. Kapsaicinas apsaugo kvėpavimo takų gleivinę, o beta-karotinas sumažina astmos riziką. Manoma, kad Kajeno paprika netgi padeda sumažinti plaučių vėžio riziką. (Perspėjimas: Aštrias paprikas verta vartoti tam tikrais gydymo tikslais. Kasdienis aštraus maisto vartojimas sukelia per didelį nervų sistemos stimuliavimą; atbukina skonio receptorius; skatina skrandžio sulčių išskyrimą, o jų perteklius gali sukelti stemplės deginimą.)

6. IMBIERAS

Neatsisakysime ir imbiero. Jis padeda apvalyti plaučius ir dalyvauja toksinų pašalinimo procese. O Amerikos mokslininkai imbierą laiko svarbiausiu plaučius stiprinančiu produktu.

7. BANANAI

Bananuose daug kalio. Jis būtinas normaliam kvėpavimo sistemos darbui. Daugybė mokslinių tyrimų įrodė – jeigu žmogaus, ypač vaiko, racione netrūksta kalio turinčių produktų, plaučių talpa bus didesnė ir jie gariau funkcionuos. Daug kalio špinatuose, saldžiose bulvėse, pupelėse.

8. ČESNAKAS

Į česnako sudėtį įeina medžiagos, valančios kvėpavimo organus nuo toksinų ir mažinančios kancerogenų neigiamą poveikį. Be to, česnakas pasižymi antiseptinėmis savybėmis, mažina uždegiminius procesus; plaučiuose taip pat.

9. POMIDORAI

Pomidoruose yra kalio, daug vitamino C. Taip pat likopino – medžiagos, kuri gerina kvėpavimo organų darbą – lobynas. Meilė pomidorams = plaučių sveikata.

10. CIBERŽOLĖ

Šis prieskonis turi priešuždegimines, imunitetą stimuliuojančias ir antioksidacines savybes. Sumalta ciberžolė – puiki kosulio gydymo priemonė.

🔶 Ir dar – gerkite kiek tik galite daugiau vandens! Vanduo – svarbiausias viso organizmo sveikatos palydovas. Jis pagerina metabolizmą, pagreitina kvėpavimo sistemos apvalymą nuo susikaupusių kenksmingų medžiagų, apsaugo nuo uždegimų. Gerkite bent 1,5 – 2 litrus vandens per dieną ir BŪKITE SVEIKI!

Hormonas D – nepelnytai sumenkintas iki vitamino lygio (1 dalis)

Šį kartą apie VITAMINĄ D.

KĄ REIKIA ŽINOTI APIE šį svarbų vitaminą – hormoną?

Vitaminas D, tai ne vienas vitaminas, o visa šeima: D1, D2, D3, D4, D5. D2 gauname su maistu, o D3 pasigamina saulei veikiant odą.

Gydytoja Tatjana Ostapenko

Kokią NAUDĄ duoda šis vitaminas:

➡️ veikia daugiau nei 40 skirtingų audinių

➡️ daro įtaką 30-ies genų aktyvumui

➡️ dalyvauja medžiagų apykaitoje (mineralų, angliavandenių, riebalų)

➡️ hormonų ir fermentų gamyboje

➡️ reguliuoja inkstų, kepenų, tulžies pūslės, nervų sistemos, kaulų-raumenų, širdies-kraujagyslių, virškinamojo trakto, imuninės sistemos darbą.

Vitaminas D yra protingas imuninės sistemos vadovas. Jis atlieka imunomoduliatoriaus vaidmenį, t.y. balansuoja visos sistemos ar tam tikro organo darbą; ten kur reikia sustiprinti – sustiprina, ten kur reikia sumažinti aktyvumą – sumažina.

✅ Vit. D saugo nuo infekcijų, neleisdamas bakterijoms ir virusams prisitvirtinti prie ląstelių ir jiems daugintis mūsų organizme.

✅ Slopina per daug audringą imuninės sistemos reakciją, galinčią pakenkti žmogui. Tokia reakcija būdinga koronaviruso infekcijos atveju.Imuninės ląstelės sugeba savyje sukaupti vitaminą D ir lokaliai dideliais kiekiais jį aktyvuoti. Ir tai labai stipriai padidina imuninių ląstelių aktyvumą, reaktyvumą kovoje su virusais ir bakterijomis. Tai padeda greičiau pasveikti ir išvengti komplikacijų. Todėl vit. D naudojamas COVID-19 infekcijos gydymui.

Vit. D Efektas:

➡️ reguliuoja arterinį kraujospūdį

➡️ gina centrinės nervų sistemos audinius

➡️ apgina nuo infekcijų

➡️ sumažina autoimuninių ir kaulų susirgimų riziką

10-30 minučių saulei veikiant veido, rankų odą (tarpe 10-14 val., gegužės-rugsėjo mėn.), vitamino D pasigamins tos dienos organizmo poreikiams. Jei norime sukaupti vitamino D atsargų, reikės išsinuoginti ir didesnį kūno plotą pašildyti saulėje. Net jeigu vit. D gauname su maistu ir pakankamai būname saulėje vasarą, mes galime sukaupti vitamino D atsargų tik maždaug mėnesiui.

GLOBALUS DEFICITAS!

Viskas priklauso nuo to, kokiose platumose gyvename. Visi gyventojai virš 42 lygiagretės gauna per mažai ultravioletinių spindulių (Lietuvos gyventojai esame gerokai šiauriau – 55 lygiagretėje). Todėl ir mūsų krašte nuo rugsėjo iki gegužės mėnesio vitamino D gamyba per odą yra nulinė. Tik 10-30 procentų gauname su tam tikru maistu, todėl maistas nepatenkins mūsų vit. D poreikių. Veikiant soliariumo spinduliais vit. D nesigamina. Todėl reikėtų naudoti D vitaminą papildomai. 80% Ukrainos gyventojų (Lietuvoje dar daugiau) turi vitamino D deficitą ir tik 4% turi pakankamai, nes naudoja papildomai.

Vitamino D aktyvavimui ir pasisavinimui daro neigiamą įtaką:

➡️ Inkstų ligos (inkstuose vyksta jo aktyvacija)

➡️ Įvairios virškinamojo trakto ligos

➡️ Viršsvoris

➡️ Hipertirozė

➡️ Piktybiniai dariniai

KOKIOS PASEKMĖS, esant vit. D deficitui? Gali išsivystyti:

➡️ hipertoninė liga

➡️ I tipo cukrinis diabetas

➡️ autoimuniniai susirgimai (išsėtinė sklerozė, reumatoidinis artritas)

➡️ centrinės nervų sistemos ligos (epilepsija, Parkinsono liga, Alzheimerio liga ir kt.)

➡️ infekcinės ligos (tuberkuliozė ir kt.)

➡️ onkologiniai susirgimai (krūties, gimdos, storosios, tiesiosios žarnos, prostatos ir kt.)

➡️ kaulų ligos (rachitas, osteoporozė, paradantozė, kariesas)

Jei organizme yra vit. D trūkumas ir pavyksta jo lygį PAKELTI 10-čia ng/ml:

✅ 17% mažėja bendras susirgimų vėžiu skaičius

✅ 29% mažėja bendras mirtingumas nuo piktybinių auglių

Jei vit. D lygis PAKANKAMAS:

✅ 50% sumažėja rizika susirgti ūminėmis kvėpavimo takų ligomis

✅ beveik 4 kartus mažėja rizika susirgti infekcine pneumonija

82,2 % sergančiųjų COVID-19 buvo per mažas vit. D kiekis kraujyje, mažiau nei 20 ng/ml.

Norma 30-50 ng/ml (75-125 nmol/l)Trūkumas 20-30 ng/ml (50-75 nmol/l)

(ng/ml * 2,496 = nmol/l)

2020 10 mėn. Ispanijoje Kordobos mieste Karalienės Sofijos universitetinėje ligoninėje buvo atliktas tyrimas. Stacionare gydomi ligoniai, kurie sirgo sunkia COVID-19 forma, atsitiktine tvarka buvo padalinti į 2 grupes.

✅ Vienai grupei (50 pacientų) kartu su bendru gydymu buvo duodamas aktyvus vit.D didelėmis gydomosiomis dozėmis. Iš jų tik 2% pateko į reanimaciją ir nė vienas nemirė.

✅ 50 % sergančiųjų iš antros grupės (26 pacientai), kuriai nebuvo duodamas vit. D, pateko į reanimaciją ir 8% iš jų mirė.

(TĘSINYS kitą dieną 👋🏼)

(Paruošta pagal Sveikatingumo centro „Naš Dom“ Ukrainoje šeimos gydytojos, fizioterapijos ir gydomųjų mankštų, mitybos ir gyvensenos medicinos specialistės, Amerikos gyvensenos medicinos draugijos narės Tatjanos Ostapenkos paskaitą.)

Produktai, kurie padeda sumažinti vėžio riziką

Vaisiai

Vaisiai kartu su daržovėmis – pats efektyviausias priešvėžinis maistas. Atliekami visame pasaulyje moksliniai tyrimai parodė, kad gausiai naudojant daržoves sumažėja vėžio rizika.
• Citrusiniai vaisiai, pavyzdžiui, citrinos, apelsinai ir greipfrutai: Jų priešvėžines greipfrutaisavybes lemia  kombinuotas vitamino C, flavonoidų, limonoidų ir pektino poveikis.
• Slyvos ir obuoliai: Apsaugo nuo gaubtinės žarnos vėžio.
• Ananasai: Padeda išvengti skrandžio vėžio.
• Vynuogės: Medžiagos, esančios vynuogėse, ypač  jų odelėje esantis resveratrolis,  turi priešvėžinių savybių.
 Mėlynės ir kitos uogos, pavyzdžiui, braškėsmėlynės ir serbentai turi braskesdaug antocianinų – galingų antioksidantų, neutralizuojančių kancerogeninį laisvųjų radikalų poveikį.
• Acerolos vyšniosgvajavos ir kivi dėka didelio kiekio vitamino C turi anti-kancerogeninių savybių.

Daržovės

Visos daržovės didesniu ar mažesniu mastu apsaugo nuo vėžio. Didelis provitamino A, vitamino C ir antioksidacinių fitocheminių medžiagų kiekis paaiškina antikancerogenį jų poveikį. Efektyviausios iš jų:
• Burokėliai: Sudėtyje turi priešvėžinių fitochemikalų.
• Morkos: Didelė beta-karotino (provitamino A), kitų karotinoidų ir maistinių skaidulų koncentracija morkose  paaiškina jų priešvėžinį efektą.kopūstas
• Bulvinių šeima (Solanaceae): Ši daržovių šeima, ypač pomidoraibaklažanai ir saldžioji paprika apsaugo nuo vėžio. Manoma, kad bulvinių šeimos priešvėžines savybes lemia dideli beta-karoteno (provitamino A), karotinoidų ir vitamino C kiekiai. Visos šios medžiagos yra stiprūs antioksidantai.
• Česnakiniai (Alliaceae): Visos šios šeimos daržovės, ypač svogūnai ir česnakai, turi flavonoidų ir sulfidų esencijos, apsaugančių nuo vėžio.
• Kryžmažiedžiai (Crucifers): Šios šeimos augalai  turi įvairių sulfidinių fitochemikalų,  kurių priešvėžinis poveikis buvo įrodytas laboratoriniais tyrimais su gyvūnais. Priešvėžinės savybės išlieka ir virtuose augaluose.
Kopūstai, žiediniai kopūstai, brokoliai ir ridikėliai – labiausiai pasižymintys savo priešvėžinėmis savybėmis kryžmažiedžiai.

Nešlifuoti nerafinuoti grūdiniai
rupi duona

Kruopose esančios skaidulos pagreitina judėjimą žarnyne. Maistinės skaidulos taip pat suriša kancerogenines medžiagas virškinimo trakte ir pašalina jas iš organizmo su išmatomis. Grūdai turi fitatų, kurie turi priešvėžinį poveikį, nors jie sumažina geležies ir cinko absorbciją.

Ankštiniai

Visi ankštiniai saugo nuo vėžio, nes savyje turi daug ląstelienos ir priešvėžinių fitonutrinų, pavyzdžiui, fito rūgšties ir fitatų.

Sojų pupelės ir sojos produktai: Sojų pupelės ir sojos produktai, ypač tofu ir sojos pienas, turi daug priešvėžinių fitonutrinų. Efektyviausi iš jų izoflavonai – genisteinas ir daidzeinas, neleidžiantys plėstis krūties ir prostatos vėžiui.

Alyvuogių aliejus

alyvuogiu aliejusTyrimai atlikti Ispanijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose parodė, kad riebalus, naudojamus maiste, keičiant alyvuogių aliejumi, sumažėja krūties vėžio riziką.

Jogurtas

Priešingai nei pieno vartojimas, kuris susijęs su įvairių tipų vėžio atsiradimu, jogurto vartojimas apsaugo nuo šios ligos, ypač nuo krūties vėžio.
Probiotinio jogurto sudėtyje esančios aktyvios kultūros ir pieno rūgštis iš dalies paaiškina jo apsauginį poveikį.
Šaltinis: Dr.Jorge D.Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“

Mityba ir vėžys

Vėžys – labiausiai pražūtinga iš visų ligų, kuriomis serga žmonės. Visame pasaulyje daroma daug pastangų, kad būtų nustatytos šios ligos priežastys.

Svarbiausia iš jų – nesveika mityba. Tai pastebėjo sveikatos reformos šalininkai JAV, tame tarpe ir E.Vait, dar 19 amžiaus antroje pusėje.

Deja oficiali medicina nekreipė dėmesio į natūralios medicinos šalininkų teiginius. Dar  visai neseniai visi, kurie teigė, kad kai kurių produktų naudojimas gali padėti išvengti vėžio ar jį išgydyti, buvo laikomi šarlatanais.

Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais buvo gauta mokslinių įrodymų, kad tam tikrų maisto produktų valgymas, daro didelę įtaką vėžio atsiradimui ir vystymuisi.

Populiarus išsivysčiusiose šalyse maistas yra pagrindinis kancerogenų šaltinis.

 Vėžį sukeliantys maisto produktai

Aukščiau pateikta diagrama rodo, kad šiandien mityba yra pagrindinė vėžio priežastis. Karti ironija yra tame, kad maistas, kuris turi užtikrinti sveikatą ir gyvybę, tapo pagrindine vėžio ir mirties priežastimi.

Matyt, daugelio išsivysčiusių šalių gyventojų mitybos įpročiai turėtų būti pakoreguoti. Žmonės valgo per daug gyvulinės kilmės produktų, kurie skatina vėžio vystymąsi, ir tik nedaug augalinių maisto produktų, kurie padeda apsaugoti organizmą nuo vėžio.

Siekiant sumažinti vėžio riziką, venkite šių maisto produktų:

  • Vytinta mėsa (dešros, džiovinti kumpiai, bekonas ir pan.), grilio mėsa ir aukštoje temperatūroje kepta mėsa (ypač apanglijusi).
  • Mėsa, žuvis, kiaušiniai, pienas ir kiti gyvūninės kilmės maisto produktai, turintys daug baltymų ir riebalų bei suteikiantys kalorijų perteklių.
  • Rūkyti, sūdyti, marinuoti arba labai aštrūs maisto produktai.
  • Labai karštas maistas ir gėrimai.
  • Alkoholiniai gėrimai, kava ir tabakas (vartojant juos kartu – kancerogeninis poveikis sustiprinamas).

Maistas ir vėžio profilaktika

Maistas tinkamas žmogui ( apie tai straipsnį skaitykite ČIA ) saugo nuo vėžio, o ne skatina jo atsiradimą ir vystymąsi. Vaisiai, riešutai, grūdai, ankštiniai ir daržovės turi būtent tokias savybes.

Vėžio prevencijai  reikėtų valgyti daugiau produktų, turinčių:

• Provitamino A ir vitaminų C ir E

• Skaidulų (ląstelienos)

• Fitocheminių medžiagų

Eksperimentiškai ir epidemiologiškai įrodyta, kad visi šie maisto komponentai turi priešvėžinį poveikį. Jie randami, beveik vien augaliniame maiste.


Maistas ir vėžio gydymas

Maistas turi svarbų vaidmenį ne tik vėžio prevencijai, bet net ir tada, kai vėžys yra diagnozuojamas.
Visi priešvėžiniai produktai (apie juos išsamiaus skaitykite ČIA), ypač vaisiai, salotos ir šviežiai išspaustos sultys, yra pagalbinės gydymo priemonės, kurių nereikėtų ignoruoti. Eksperimentiškai įrodyta, kad jie sulėtina vėžio ląstelių augimą.


Yra glaudus ryšys tarp vėžio ir mitybos, kai kurie maisto produktai gali sukelti vėžį, o kiti padės užkirsti jam kelią. Tie, kurie nori sumažinti vėžio riziką, turi laikytis vegetariškos dietos.

  informacija                   VĖŽYS: kancerogenai ir antikancerogenai

Vėžys: Nekontroliuojamas ląstelių augimas, vedantis į piktybinio auglio susidarymą. Jis turi įtakos aplinkiniams audiniams ir gali sukelti metastazes (kitų tos pačios rūšies navikų atsiradimas per atstumą nuo naviko šaltinio). Jų plėtra veda į mirtį.

  • Kancerogenai:  Maistas, medžiaga ar kitas veiksnys, prisidedantis prie vėžio vystymosi. Dažniausi kancerogenai – tabako dūmai, maisto priedai, tokie kaip nitritai, medžiagos, kurios susidaro gaminant mėsos patiekalus, cheminiai teršalai, kaip antai pesticidai, kai kurie virusai ir grybeliai, taip pat radiacija.
  • Mutagenai: Medžiagos, sukeliančios mutacijas ar pokyčius ląstelių genetiniame kode. Daugelis šių mutacijų yra priežastis to, kad ląstelės tampa vėžinėmis. Taigi, mutagenai taip pat yra kancerogenai. Mutagenai susidaro tada, kai maisto produktai, ypač mėsa, kepami arba rūkomi.
  • Antikancerogenai arba antinavikiniai: Maistas arba medžiagos,  neutralizuojančios kancerogenų veikimą, lėtinančios arba užkertančios kelią vėžio vystymuisi. Beveik visi antikancerogenai yra augalinės kilmės.

Šaltinis: Dr.Jorge D.Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“