Pušies ŽIEDADULKĖS – puikiausia priemonė IMUNITETUI

✅ Vienas iš geriausių imunitetą stiprinančių vaistų – pušies žiedadulkės, kurias galima rinkti paskutinį pavasario mėnesį.

✅ Pušų žiedadulkės mažai alergiškas produktas, o jų makro ir mikroelementų sudėtis tokia unikali, kad sunku rasti kažką panašaus. Tai padeda sergant kvėpavimo takų ligomis, įskaitant tuberkuliozę.

KADA IR KAIP rinkti ŽIEDADULKES?

🔸Kada

Pas mus pušys paprastai žydi gegužės viduryje. Jos turi vyriškas ir moteriškas ypatybes. Kai kurios jų augina žvakeles-dulkines (vyriškus žiedus – strobilus), kurios subrendus atsiveria ir „dulka“. Žydėjimo laikotarpis yra 5-6 dienos. Vėjas ir lietus sutrumpina šį procesą. Būna, kad pietinėje medžio pusėje pušis jau „nudulkėjo“, bet šiaurinėje dar ne.

Svarbiausia – surinkimo laikas. Svarbi detalė: dulkinė neturėtų būti atsidariusi, ir nebūti šlapia. Kai suspausite ją pirštais, iš jos neturėtų varvėti. Tai labai lengva pamatyti. O jei dulkinės jau dulka, tai surinkti žiedadulkių neįmanoma. Kai vieną skini, suvirpa visa šakelė ir ima dulkėti. Todėl taip svarbu surinkti, kai dulkinė jau subrendo, bet dar nedulka. Dulkinių spalva gali būti geltona, žalsva, rausva.

🔸Džiovinimas ir laikymas

Surinkę, plonu sluoksniu paskleiskite dulkines ant tvirto popieriaus. Džiovinkite apie savaitę, kartkartėmis pamaišykite, kad apsiverstų. Džiūstant, dulkinės sunoksta ir atsiveria. Iš jų tiesiog pilasi žiedadulkės. Persijokite žiedadulkes per tinklelį, galite net keletą kartų. Nusijojus žiedadulkes liks tuščios dulkinės. Jas galite naudoti verdant arbatą. Gerai išdžiovinkite, kad neatsirastų kirminiukų. Žiedadulkes ir dulkines laikykite sausoje vietoje stikliniuose induose su uždarytais dangčiais maždaug 20 laipsnių temperatūroje. Visi mišiniai žiedadulkių pagrindu turėtų būti laikomi šaldytuve.

🔸Naudojimas

Jei žiedadulkių yra daug, jas naudojame taip: trečdalis arbatinio šaukštelio 2 kartus per dieną, kursas – 2 savaitės. Galima pakartoti po 2-3 mėnesių. Jei žiedadulkių mažai, sumaišykite jas su medumi: 2 valgomieji šaukštai litrui medaus. Žiedadulkės yra tirpios vandenyje, todėl galima jas užsigerti vandeniu arba išmaišyti vandenyje.

🔸Pušų žiedadulkių vartojimo KONTRAINDIKACIJOS

Nors pušų žiedadulkės yra universali priemonė, vis dėlto yra tam tikrų kontraindikacijų. Svarbiausia kontraindikacija yra alergija spygliuočiams ir jų žiedadulkėms. Taip pat griežtai nerekomenduojama ilgą laiką be pertraukų naudoti pušų žiedadulkių pagrindu pagamintus preparatus. Tai gali išprovokuoti skrandžio uždegimą ir per didelį prisotinimą naudingais elementais. Be to, primename, kad pušies žiedadulkių negalima duoti vaikams iki 6 metų, taip pat moterims nėštumo ir žindymo laikotarpiu.

Produktą naudoti draudžiama, jei pasireiškia bet kuris iš šių simptomų:

👉🏻mažas kraujo krešėjimas;

👉🏻hipervitaminozė;

👉🏻ūminės virškinamojo trakto ligos;

👉🏻kepenų nepakankamumas.

✅ Gydomąsias pušų žiedadulkių savybes patvirtina ne tik liaudies, bet ir oficiali medicina. Taip pat galite rasti daugybę teigiamų atsiliepimų iš žmonių, kurie jau išbandė šį stebuklingą vaistą. Išbandykite ir jūs, svarbiausia, nepamirškite laikytis paprastų dozavimo taisyklių ir tinkamai laikyti žiedadulkes.

❗️Dievo vaistai yra paprasti, prieinami ir nemokami. Niekada nepamirškite apie tai ir būkite sveiki!

Šaltiniai:

https://8doktorov.ru/pylcza-sosny-dlya-immuniteta/

https://flowers.ua/…/sosnovaya-pyltsa-primenenie-polza…

10 PRODUKTŲ, KURIE APGINS JŪSŲ PLAUČIUS

🔶 Svarbus klausimas, kaip apginti savo plaučius prieinamomis priemonėmis? Teisingai maitintis! Gydytojai sudarė sąrašą produktų, kurie padeda išsaugoti plaučių sveikatą. Tie patarimai šiandien labai aktualūs.

🔶 Geriausia profilaktika plaučių sveikatai tai – pilnavertis miegas, saikingi fiziniai krūviai ir subalansuota mityba.

10 produktų, kurie ne tik turtingi elementais, ginančiais kvėpavimo sistemą nuo įvairių susirgimų, bet ir daro mūsų gyvenimą skanesniu ir puikesniu:

1. OBUOLIAI

Valgykite daugiau obuolių! Vitaminų C, E ir beta-karotinų kompleksas palengvina kvėpavimą, sumažina respiratorinių susirgimų riziką, pagerina plaučių darbą. Valgykite obuolius kasdien, alergijos nuo jų beveik nebūna.

2. GRAIKINIAI riešutai ir LINŲ SĖMENYS

Graikiniai riešutai – turtingas Omega-3 riebiųjų rūgščių šaltinis. Jeigu kasdien suvalgysite saujelę graikinių riešutų, tikimybė susirgti astma ryškiai sumažėja. Be to, valgyti riešutų daugiau vistiek nerekomenduojama. Naudokite sėmenis ir graikinius reišutus ir jūsų plaučiai dirbs kaip laikrodis. O jeigu susirgtumėte, tai padės jiems greičiau pasveikti.

3. MĖLYNĖS

Sezoninės uogos nepaprastai naudingos organizmui. Bet plaučiams ypatingai svarbios mėlynės. Jose gausu vitamino C, kuris aktyviai kovoja su susirgimais, pažeidžiančiais kvėpavimo organus, pavyzdžiui pneumonija.

4. BROKOLIAI

Žmonės sako, kad produktai ypatingai naudingi tiems organams į kuriuos jie panašūs. Graikiniai riešutai – smegenims, pomidorai – širdžiai, brokoliai – plaučiams. Ir tai tiesa? Brokoliai turi daug folinės rūgšties, karotinoidų ir C vitamino kas padeda kovoti su uždegimais. Brokoliai – geriausias plaučių draugas.

5. KAJENO PAPRIKOS

Kajeno paprikų arbata – puikus šaltalankio su imbieru – patikrintos liaudiškos priemonės konkurentas. Kapsaicinas apsaugo kvėpavimo takų gleivinę, o beta-karotinas sumažina astmos riziką. Manoma, kad Kajeno paprika netgi padeda sumažinti plaučių vėžio riziką. (Perspėjimas: Aštrias paprikas verta vartoti tam tikrais gydymo tikslais. Kasdienis aštraus maisto vartojimas sukelia per didelį nervų sistemos stimuliavimą; atbukina skonio receptorius; skatina skrandžio sulčių išskyrimą, o jų perteklius gali sukelti stemplės deginimą.)

6. IMBIERAS

Neatsisakysime ir imbiero. Jis padeda apvalyti plaučius ir dalyvauja toksinų pašalinimo procese. O Amerikos mokslininkai imbierą laiko svarbiausiu plaučius stiprinančiu produktu.

7. BANANAI

Bananuose daug kalio. Jis būtinas normaliam kvėpavimo sistemos darbui. Daugybė mokslinių tyrimų įrodė – jeigu žmogaus, ypač vaiko, racione netrūksta kalio turinčių produktų, plaučių talpa bus didesnė ir jie gariau funkcionuos. Daug kalio špinatuose, saldžiose bulvėse, pupelėse.

8. ČESNAKAS

Į česnako sudėtį įeina medžiagos, valančios kvėpavimo organus nuo toksinų ir mažinančios kancerogenų neigiamą poveikį. Be to, česnakas pasižymi antiseptinėmis savybėmis, mažina uždegiminius procesus; plaučiuose taip pat.

9. POMIDORAI

Pomidoruose yra kalio, daug vitamino C. Taip pat likopino – medžiagos, kuri gerina kvėpavimo organų darbą – lobynas. Meilė pomidorams = plaučių sveikata.

10. CIBERŽOLĖ

Šis prieskonis turi priešuždegimines, imunitetą stimuliuojančias ir antioksidacines savybes. Sumalta ciberžolė – puiki kosulio gydymo priemonė.

🔶 Ir dar – gerkite kiek tik galite daugiau vandens! Vanduo – svarbiausias viso organizmo sveikatos palydovas. Jis pagerina metabolizmą, pagreitina kvėpavimo sistemos apvalymą nuo susikaupusių kenksmingų medžiagų, apsaugo nuo uždegimų. Gerkite bent 1,5 – 2 litrus vandens per dieną ir BŪKITE SVEIKI!

Rugiai – maistas arterijoms

Rugiai suteikia arterijoms elastingumą

Rugiai sudėtimi panašūs į kviečius, tačiau turi daugiau baltymų ir ląstelienos. Rugių kaloringumas 331 kcal/100 rugiai maistas arterijomsg, beveik kaip kviečių (335 kcal/100 g).

Nors rugių sudėtyje nėra provitamino A, vitamino C ir B12, kaip ir visuose grūduose, likusių maistinių medžiagų yra pakankamai. Šiek tiek mažiau produkte yra riebalų ir kalcio.

  • Angliavandeniai. Jie sudaro didžiąją grūdo dalį (55,2 %), pagrindinis grūdo komponentas – krakmolas. Rugių krakmolo granulės suspaustos standriau nei kituose grūdiniuose, ir aptemptos skaiduliniu apvalkalu. Todėl rugiai lėtai įsisavina, o gliukozės molekulės išlaisvinamos pamažu. Dėl šios priežasties rugiai nesukelia staigaus gliukozės kiekio šuolio kraujyje; jie suteikia sotumo jausmą ir puikiai tinka segantiems diabetu.
  • Baltymai. Rugiai turtingi baltymais, jų turi daugiau nei kviečiai. Rugiuose mažiau nei kviečiuose baltymų, formuojančių glitimą. Dėl šios priežasties ruginė duona sunkesnė nei kvietinė.
  • Vitaminai. Rugiai – geras vitamino B 1, B 2, B 6, E, niacino, folinės rūgšties šaltinis. Kadangi rugiuose trūksta provitamino A ir vitamino C, juos reikia valgyti kartu su šviežiais vaisiais ir daržovėmis, turtingais šiais vitaminais.
  • Mineralai. Rugiai pakankamai turtingi fosforu, magniu ir geležimi, o taip pat cinku, selenu ir kitais mikroelementais. Kalcio deficitą rugiuose galima papildyti, jeigu juos derinti kartu su pienu ar pieno produktais. Kiekvienas 100 g rugių patenkina ¼ dienos normos geležies ir 1/3 d.n. magnio. Ir kas labai svarbu, beveik nėra natrio!

    Rugiai maistingesni nei kviečiai nors ir ne taip lengvai įsisavinami.

Rugiai ypač rekomenduojami sergant:

  • Ateroskleroze ir išemine širdies liga:
    • Rugiai suteikia arterijoms elastingumą, skystina kraują, gerina kraujotaką. Arterijų degeneracijos profilaktika – būdinga visų nerafinuotų grūdinių produktų savybė, tačiau rugiuose ji ypač ryški.
    • Iš dalies šią savybę paaiškina tai, kad rugiai turi antioksidantų, tokių kaip vitaminas E ir selenas, o taip pat daug ląstelienos.
    • Reguliarus rugių vartojimas padeda kenčiantiems ateroskleroze, ypač vainikinių kraujagyslių, kuri pasireiškia stenokardija arba širdies priepuoliu.
  • Hipertonija: Dėka teigiamo poveikio arterijoms ir labai mažo natrio kiekio rugiai taip pat naudingi kenčiantiems nuo hipertonijos. Vartojant rugių duoną nerekomenduojama jos sūdyti.
  • Vidurių užkietėjimas: Rugiuose daug skaidulų, daugiausia netirpių. Todėl jie labai vertingi tiems, kas kenčia nuo vidurių užkietėjimo. 
  • Storosios žarnos vėžio profilaktika.
    • Be to, kad rugiai padeda nuo vidurių užkietėjimo, kuris savo ruožtu skatina tiesiosios žarnos vėžio vystymąsi, ruginė duona labiau nei bet kuri kita mažina tulžies, litocholio, deoksicholio rūgščių koncentraciją žarnyne. Šios rūgštys patenkančios į žarnyną su tulžimi, dirgina žarnyno sienelių gleivinę ir veikia kaip kancerogenai (vėžio sukėlėjai), ir sustiprina gyvulinės kilmės kenksmingų medžiagų, skatinančių vėžio vystymąsi, poveikį.
    • Todėl reguliarus rugių vartojimas ypač rekomenduojamas pacientams turintiems aukštą storosios žarnos vėžio riziką ir tiems, kuriems piktybiniai augliai jau buvo išoperuoti, siekiant išvengti ligos pasikartojimo.

 

Šaltinis: Dr.Jorge D.Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“

 

Maistas žmogui

Žmogus gali valgyti praktiškai bet kokį maistą – pradedant motinos pienu ir baigiant mineraliniais kristalais Maistas zmogui(druska), tame tarpe vaisius, žiedus, sėklas, stiebus, lapus, šaknis, vandens augmeniją, grybus, kiaušinius, žuvų, paukščių, įvairių gyvūnų mėsą.
Visa tai, atitinkamai apdorojus, įvairių produktų pavidalu patenka ant prekystalio.
Mes galime visą šią gausybę produktų valgyti, bet ar tai reiškia, kad visi jie vienodai tinka žmogaus mitybai? Ar yra ideali, labiausiai žmogui tinkama dieta, maistas, kuris ne tik maitina mūsų organizmą, bet ir stiprina sveikatą, saugo nuo ligų?

Atsitiktinumas ar išmintingas planavimas

Baigė savo darbą inžinierius. Jo sukurtas variklis, naujas blizgantis, paruoštas, kad pirmą kartą būtų užvestas.
„Štai degalai, skirti šiam varikliui, – sako inžinierius savo asistentams. – Jokiais kitais degalais neįmanoma pasiekti optimalaus rezultato. Neužmirškit šios alyvos. Šiam varikliui ji taip pat tinkamiausia!“
Tik tas, kuris suprojektavo ir sukūrė variklį, gali sąmoningai, ne spėliodamas, jam skirti konkretų degalų tipą ir mechanizmams reikalingą alyvą.

Būtini produktai

Argi ne taip pat ir su žmonėmis vyksta? Jeigu žmogaus egzistavimas šioje planetoje tik atsitiktinumas, eilinis evoliucijos etapas, tuomet jam nėra idealaus maisto. Tada žmogus tiesiog adaptuojasi prie labiausiai jam prieinamo maisto ir šis maistas, koks jis bebūtų, užtikrina jam gerą sveikatą ir klestėjimą.
Tačiau, jeigu žmogus buvo Dievo sukurtas konkrečiam tikslui ir pagal ypatingą planą, turėtų būti numatyti produktai, kurie palaikytų optimalią fiziologinę formą. Daug tikinčių žmonių atsakymą į šiuos klausimus randa Biblijoje, Pradžios knygoje. Ten rašoma, kad ideali žmogui skirta dieta susideda iš augalų, turinčių sėklas (grūdiniai, ankštiniai, medžių vaisiai), ir vėliau pridėti žali augalai (daržovės).
Žinoma, žmogus prisitaiko prie kitokio, jam neskirto maisto, tačiau tai nereiškia, kad jis gali atsisakyti nuo būtinų, nepakeičiamų produktų.
Žmogui duotas sugebėjimas adaptuotis prie labai įvairaus maisto produktų. Tačiau mokslas apie mitybą nustatė, kad yra tam tikri produktai, tokie kaip švieži vaisiai ir daržovės, kurių negalima išimti iš žmogaus raciono. Be jų nei viena dieta negali užtikrinti geros sveikatos. Ne taip svarbu kaip gerai mes adaptavomės prie gyvulinės kilmės produktų. Kad ir kaip gerai mes įsisaviname mėsą, mums reikalingos daržovės – sveikiausias ir tinkamiausias žmogui maistas. Pavyzdžiui Aliaskoje gyvenantys eskimai prisitaikė prie žuvimi turtingos dietos, tačiau kenčia nuo chroniškų susirgimų, susijusių su vaisių ir daržovių trūkumu jų mityboje.

Augaliniai produktai – sveikatos ir gydančių savybių šaltinis

Paskutiniu metu labai greitai daugėja mokslinių tyrimų apie augalinės kilmės produktų savybes. Vis didėja cheminės analizės metodų tikslumas, todėl jau įrodyta, kad vaisiai, grūdai, anštiniai ir daržovės be visuose produktuose esančių maisto medžiagų turi du tipus junginių, kurių gyvulinės kilmės produktuose nėra:
• antioksidantai (tam tikri vitaminai ir mineralai);
• fitocheminiai junginiai, turintys gydančių savybių.
Daugelis mokslininkų bando išsiaiškinti kokia yra šių vertingų medžiagų, kurių yra tik augaluose, kilmė ir paskirtis. Kodėl jos tokios svarbios žmogaus sveikatai? Kodėl žmogaus organizmas, po tūkstantmečius trukusio prisitaikymo prie mėsiškos mitybos, kaip tie patys eskimai, vis dar jaučia tokį aštrų šių medžiagų poreikį? Kodėl, norėdamas būti sveikas, žmogus privalo laikytis idealios mitybos?

Du variantai…

Kai kas mano, kad augalų ir augalinės kilmės produktų gydomasias savybes žmonės atrado atsitiktinai. Pagal šią teoriją dar gerokai prieš atsirandant žmogui, augalai išvystė sugebėjimą sintetinti medžiagas, kurių vėliau žmogui prireiks.
Mes turim pagrindo ne mažiau racionaliai prielaidai: Dievas sukūrė vyrą ir moterį, ir pasirūpino, kad jie turėtų idealų „kurą“ – augalinius produktus.
Žinoma, nuo tada daug kas pasikeitė. Turint omenyje šiandieninę gamtos ir žmonijos būklę, gyvulinės kilmės produktų vartojimą tam tikrais atvejais galima laikyti pateisinamu, bet ne būtinu. Žmogaus mitybos pamatas ir jo sveikatos šaltinis vis dar lieka vaisiai, grūdiniai, sėklos ir daržovės. Išimtis yra tik pradinė gyvenimo fazė (kūdikio maitinimas krūtimi).

…o išvada ta pati

Nepriklausomai nuo jūsų požiūrio į žmogaus kilmę, daugybė mokslinių tyrimų vienareikšmiškai liudija, kad paprastai paruošti augalinės kilmės produktai yra geriausias „kuras“ mūsų „varikliui“. Jie yra mums energijos šaltinis, turi medžiagų, lėtinančių organizmo susidėvėjimą ir senėjimą ir padeda išvengti „gedimų“.
Neužmirškit šiam „varikliui“ parūpinti geriausią „kurą“!

Maistas ir sveikata

Mūsų sveikata priklauso nuo mažų kasdieninių apsisprendimų sumos arba, kitais žodžiais sakant, nuo mūsų gyvenimo būdo.
Žinoma, didžiausią įtaką mūsų sveikatai turi apsisprendimai, kokį maistą valgysim. Milžiniška įvairovė verčia mus nuolatos apsispręsti, kokius produktus vartosim ir kaip juos paruošim.

Informacija + teisingas pasirinkimas = Sveikata

Kuo pilnesnė mūsų turima informacija apie mums prieinamus produktus, tuo lengviau padaryti naudingiausią savo sveikatai pasirinkimą.

Kenksmingi produktai, naudingi produktai

Be maisto žmonės negali gyventi. Nors visi produktai aprūpina mus energija ir maisto medžiagomis, kai kurie iš jų gali būti ligų ir organizmo funkcijų sutrikimo priežastimi; tuo tarpu kiti duoda sveikatą ir išgijimą. Todėl gali būti potencialiai žalingi produktai ir, žinoma, potencialiai naudingi.

 

Šaltinis: Pagal Dr.Jorge D.Pamplona Roger knygą „Gydantis maistas“

Knyga „Gydantis maistas“

Pristatome Dr.Jorge D.Pamplona Roger knygą „Gydantis maistas“.

Šios knygos tikslas – padėti skaitytojui suprasti, kad ne visi maisto produktai turi vienodą vertę. Kad galėtumėm pasirinkti tuos produktus, kurie stiprina mūsų sveikatą ir gali padėti gydant įvairias ligas, gyvybiškai svarbu giliai ištirti produktų savybes. Skaitytojas knygoje ras išsamią informaciją apie daugelį maisto produktų.

 

Dr.Jorge D.Pamplona Roger:

  • Medicinos ir chirurgijos mokslų daktaras (Granados universitetas, Ispanija)
  • Akredituotas chirurgas (bendroji chirurgija ir virškinimo sistemos chirurgija)
  • Sanitarinio švietimo srities specialistas (UNED Universitetas, Ispanija)
  • Visuomenės sveikatos mokslų magistras (Loma Lindos Universitetas, Kalifornija, Jav)

 

Ši knygą išleista anglų kalba. Daugiau informacijos apie šį leidinį rasite  ČIA.

Knyga išversta į rusų kalbą: Джордж Памплона-Роджер «Здоровая пища», Издательство „Источник Жизни“ 2012 г.

 

Trumpas knygos pristatymas anglų kalba: