Cukrinio diabeto gydymas paprastais metodais

▫️Valerijus Petrovičius neplanavo vykti į sanatoriją, bet išvyko su žmona vietoj jos draugės, kuri dėl susiklosčiusių aplinkybių pakeitė savo planus. Per 10 sanatorinės programos dienų jis pasiekė nuostabių rezultatų!

▫️Jis buvo aukštas ir stambus vyras šviesiais garbanotais plaukais. Kai atsisėdo, su nerimu pažvelgiau į plastikinės kėdės kojeles, kurios sulinko nuo jo svorio. Anksčiau Valerijus Petrovičius buvo kariškis, kandidatas į imtynių sporto meistrus. Tačiau išėjęs į pensiją, greitai priaugo svorio ir netrukus susirgo cukriniu diabetu. Dabar jis kiekvieną dieną turėjo gerti tabletes, kad kontroliuotų cukraus kiekį. Palaipsniui atsirado kepenų veiklos sutrikimai, dusulys, kojų pirštų galiukų tirpimo jausmas. Apžiūrėjęs vyrą, pateikiau jam rekomendacijas:

-Turėsite bendrą vaikščiojimo režimą, stenkitės su visais eiti pasivaikščioti ilguoju maršrutu. Mūsų maistas tik augalinis, bet jums bus išskirtinis. Kai kuriuos patiekalus virėjas jums pakeis.

– O, mane jau perspėjo,- šypsodamasis atsakė jis. – 10 dienų pakentėsiu, valgysiu jūsų žolę. Manau, badu nemirsiu.

– Gerai,- tariau. – Mes valgome tris kartus per dieną, bet jums būtų geriau nevakarieniauti, o vietoj vakarienės išgerti linų sėmenų antpilo.

▫️Tą akimirką vyras nustojo šypsotis, akys išsiplėtė. Matydamas jo reakciją, paaiškinau, kad tai tik rekomendacija ir, kad jis vakarieniauti gali. Bet būtų geriau, jei jis palaipsniui vakarienės atsisakytų. Valerijus Petrovičius truputį nusiramino, o tada pakalbėjome apie kitus paskyrimus. Mūsų pokalbio pabaigoje pasakiau:

– Prisiminkite, kad jūsų gydymo sėkmė didžiąja dalimi priklauso nuo dietos ir fizinio aktyvumo. Salėje skaitysime paskaitas įvairiomis temomis, būtinai ateikite paklausyti cukrinio diabeto temą.

▫️Praėjo kelios dienos, mūsų svečias priprato prie naujos mitybos ir režimo. Buvo akivaizdu, kad jam pas mus patinka. Ypač nuoširdžiai Valerijus Petrovičius ėmėsi fizinio aktyvumo, stengdamasis vaikščioti kuo daugiau, nors pradžioje buvo sunku. Netrukus jo būsena pradėjo keistis. Cukraus kiekis kraujyje iš pradžių buvo apie 10 mmol/l, bet jau po savaitės tapo normalus. Palaipsniui pradėjome mažinti vaistų nuo diabeto dozę, cukraus kiekis kraujyje ir toliau išliko normos ribose. Tada visiškai nebevartojo tablečių, o cukrus liko tame pačiame lygyje. Organizmas atstatė gebėjimą efektyviai pasisavinti gliukozę, pagerėjo medžiagų apykaita. Greitai išnyko dusulys, kojų pirštų tirpimas ir kai kurios kitos problemos. Galbūt greito rezultato priežastis buvo ta, kad anksčiau vyras sportavo. Tačiau be Dievo įsikišimo mes vis tiek nebūtume turėję tokios sėkmės.

▫️Prisimenu, kartą Valerijus paskambino savo draugams, o šie jo paklausė, kaip jam sekasi. Vyras su humoru atsakė: „Ką galiu jums pasakyti? Trumpai tariant: maitina avižomis ir vaiko, kaip arklį, bet man čia patinka“. Žinoma, mūsų mitybą sudaro ne tik avižos, paprastai ji įvairi ir skani. Nepaisant to, kad Valerijus perėjo prie dviejų valgymų per dieną, nesijautė alkanas. Jo organizmas gavo visas reikalingas medžiagas.

✔️Atsisveikinimo vakarą Valerijus dalijosi savo džiaugsmu ir pasiektais rezultatais. Be to, jis su žmona pradėjo skaityti Bibliją ir daugiau sužinojo apie Dievą, Jo malonę žmogui.

Autorius: Aleksej Chacinskij, pensiono „Naš dom“ gydytojas

Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/lechenie-saharnogo-diabeta/

Įveikiant stresą

▫️“Ar galėsite priimti mane gydymui?- telefone išgirdau silpną moterišką balsą. Neseniai patyriau stresinę situaciją ir negaliu įveikti jaudulio. Išsiaiškinę detales, nusprendėme priimti šią moterį, vardu Svetlana.


▫️Liūdnas Svetlanos veidas bylojo apie stiprų psichinį skausmą. Pastaruosius kelis mėnesius ji patyrė vyro neištikimybę. Ši žinia sukrėtė ir sukėlė jai didelį skausmą. Ji jautėsi prislėgta ir sugniuždyta. Svetlanos vyras, regis, gailėjosi dėl savo poelgio ir prašė atleidimo, bet taip ir nenustojo bendrauti su kita moterimi. Šeima kartu pragyveno apie 20 metų, tad santykių nutraukimas buvo labai skausmingas.


▫️Patirdama stresą, Svetlana prarado apetitą, atsirado rijimo problemos. Net mažo maisto gabalėlio ji negalėjo nuryti dėl stipraus stemplės spazmo. Truputis vandens su medumi ar sultys – tai buvo visas jos maistas. Netrukus atsirado silpnumas ir galvos svaigimas. Moteris greitai silpnėjo. Svetlanos giminaičiai ir draugai nukreipė ją į mūsų sanatoriją.


▫️Kartais suprantame, kad gyvenimas neteisingas, bet susidariusių aplinkybių pakeisti negalime. Būtent taip ir buvo. Mes stengėmės padėti savo svečiui. Maistas jai buvo plakamas smulkintuvu, ruošėme šviežias sultis. Instruktorius Svetlanai atliko paprastas procedūras: masažus, šildančius kompresus, bendrą vonią ir kt.


▫️Pirmomis dienomis moters būklė buvo tikrai sunki, ji sunkiai galėjo nueiti 10-15 metrų. Tai, kas įvyko po to, yra tikras stebuklas. Po kelių dienų Svetlana pajuto, kad gali šiek tiek nuryti. Tai buvo didelė pažanga.


▫️Po savaitės moteris vaikščiojo savarankiškai, nors ir šiek tiek svyruodama. Jos dvasinė būsena keitėsi į gerąją pusę. Aplinkos pakeitimas padarė teigiamą poveikį jos savijautai. Mes daug meldėmės už ją ir matėme, kaip Dievas atsako į mūsų maldas.


▫️Kartą Svetlana ėjo iš valgyklos, esančios pagrindiniame pastate, į savo kambarį. Lauke pradėjo lyti. Stebėjau pro langą, kaip ji pagreitino žingsnį, o paskui pradėjo bėgti, kad nesušlaptų ir greitai lipo laiptais į pastatą. Prisiminiau, kad atvykimo dieną, ji beveik negalėjo vaikščioti ir mano akys pritvinko ašarų.


▫️Po kurio laiko Svetlana valgė įprastą maistą ir jautėsi žvalesnė. Jos psichinė žaizda šiek tiek užgijo, ji dažniau šypsojosi ir įgavo pasitikėjimo. Nors Svetlana suprato, kad praeis dar daug laiko, kol praeities prisiminimai nebeskaudins jos, bet ji jautė, kaip Dievas ja švelniai rūpinasi.


✅ Jei šiandien jūsų gyvenime vyksta kažkas panašaus ir jūs patiriate daug streso, nenusiminkite. Pakeiskite aplinką, bendraukite su gamta ir žmonėmis, kurie jus palaikys. Bet svarbiausia – artinkitės prie Dievo, tada rasite palaiminimą ir išgydymą sielai. “Koks laimingas žmogus, kuris randa užuovėją Tavyje, kurio širdis pakeliui į Siono kalną. Jie eina per ašarų slėnį, ir slėnis jiems tampa šaltinių vieta, tartum ankstyvieji lietūs būtų pripildę jį palaimos. Eidami jie stiprėja…” (84 Psalmė 6-8).


Aleksej Chacinskij, pensiono “Naš dom” gydytojas


Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/preodolevaya-stress/

Išgydymas nuo krūties vėžio


▫️Man 71 metai, jau 23 metus gyvenu Izraelyje. Atvykome iš Ukrainos Kamenkos miesto. Papasakosiu, kaip Dievas išgydė mane nuo krūties vėžio.


▫️Dar gyvendama Ukrainoje, kreipiausi į gydytojus dėl krūties problemų. Izraelyje man kasmet buvo atliekama mamografija ir echoskopija. Keletą kartų buvo paimta biopsija, bet nieko nerasdavo.


▫️2017 metais praėjau dar vieną eilinį patikrinimą ir ilgai negavau atsakymo. Buvau rami, galvojau, kad viskas tvarkoje. Gavus atsakymą, buvo indikacija daryti dešinės krūties biopsiją. Laikas ėjo, o aš neužsisakiau eilės biopsijai. Iki to laiko mes jau septynis metus maitinomės visiškai augaliniu maistu. Maniau, kad turiu gerą imunitetą ir neskubėjau tikrintis.


▫️Nuo tyrimo praėjo du mėnesiai, o 2018 metų pavasarį pradėjau sapnuoti keistus sapnus. Stoviu, o prieš mane eile praeina buvę giminaičiai, pažįstami, draugai, kurie jau mirę. Jie praeina, nieko nesakydami, tik žiūri į mane su kažkokiu gailesčiu. Supratau, kad susidūriau su kažkuo rimtu. Paprašiau Dievo pašalinti šiuo sapnus ir jie dingo.


▫️Padariau biopsiją, o kai atėjau rezultato, gydytojas pasakė, kad man – 4 stadijos krūties karcinoma. Tai greitai plintantis vėžys. Išgirdusi diagnozę, kažkodėl baimės nejaučiau. Gįžau namo ir nusprendžiau pradėti sulčių terapiją.


▫️Gėriau vaisių ir daržovių sultis, o tarpuose – vaistažolės. Per tris savaites numečiau 8 kilogramus. Jaučiausi gerai, nebuvo skausmo, jėgų netekimo, bet auglys buvo apčiuopiamas, tai priminė apie ligą.


▫️Labai daug meldžiausi, klausiau Dievo: “Jei mano gyvenimas artėja link pabaigos, ką turėčiau padaryti pirmiausia?” Išpažinau nuodėmes, prašiau atleisti tas nuodėmes, kurių pati nematau. Meldžiausi pagal 85 Psalmės pažadą. Pas onkologą patekau tik po visų švenčių, gegužės pabaigoje. Ji mane apžiūrėjusi labai nustebo, kad jau 6 mėnesius vaikštau su karcinoma, o metastazių neturiu ir nepadidėjęs nė vienas limfmazgis. Aš papasakojau, kad naudojau sulčių terapiją ir, galbūt, tai lėtina ligos plitimą, bet gydytojams tai nėra argumentas.


▫️Birželio 16 dieną man buvo paskirta krūties operacija. Iš pradžių norėjo daryti chemoterapiją, o po to operaciją, bet aš sutikau tik operacijai, o tada matysim, kaip Viešpats vadovaus. Po operacijos jaučiausi labai gerai, net neprisimindavau diagnozės. Man buvo pašalinta tik ta vieta, kur buvo auglys. Ištyrus išpjautą auglį, pranešė, kad rasta daug negyvų vėžio ląstelių židinių, ir patarė tęsti sulčių terapiją.


▫️Toliau kiekvieną vakarą meldžiausi ir prašiau Viešpaties konkretaus atsakymo – ar man daryti chemoterapiją. Bet atsakymo nebuvo.


▫️Kartą vakare pasimeldusi, ruošiausi eiti miegoti, bet kažkodėl įsijungiau telefoną ir iš karto ekrane pasirodė antraštė: “4 stadijos krūties vėžys”. Natūralu, kad susidomėjau, pradėjau skaityti. Tai buvo moters pasakojimas, kuri praėjo visus pragaro ratus su ta pačia diagnoze, kaip mano, bet ji rado jėgų palikti ligoninę, pereiti prie sveikos gyvensenos, teigiamų emocijų, negalvoti apie ligą ir gyventi normalų gyvenimą. Jos artimieji padėjo jai tai padaryti ir ji pasveiko!


▫️Tai mane padrąsino ir pagalvojau, jeigu netikinti moteris išėjo iš šios būsenos, tai su Dievu aš juo labiau laimėsiu! Su šiomis mintimis nuėjau miegoti. Vidurnakty staiga pabudau ir iškart prisiminiau sapną, kurį sapnavau: kalbėjausi telefonu su savo buvusiu viršininku, kurio, tiesą sakant, jau nebebuvo gyvųjų tarpe.


▫️Išsigandau. Užmerkiau akis ir vėl pradėjau kalbėti su Dievu: „Viešpatie, jeigu mano gyvenimas baigiasi, pasakyk man, ką turiu padaryti?“ Ir staiga mintyse išgirdau žodžius rusų kalba: „Pasitikėk Dievu, pasitikėk Dievu, pasitikėk Dievu“, o tada, kaip per televiziją, praeina judanti eilutė, o ten žodžiai iš Biblijos: „VIEŠPATS mano šviesa ir išgelbėjimas, tad ko turėčiau bijotis? VIEŠPATS mano gyvenimo tvirtovė, tad prieš ką turėčiau drebėti?“ (Psalmynas‬ ‭27:1) Eilutės prabėgo prieš mano akis ir mintyse dainavau šiuos žodžius hebrajų kalba. Šiai psalmei sukurta muzika ir dažnai ją giedame bažnyčioje. Po to pasakiau: „Viešpatie, aš sveika!“, ir tuo metu mane nuo galvos iki kojų pervėrė baisus skausmas, ypač skaudėjo krūties srityje. Tada tarsi viskas nuo manęs nukrito ir skausmas dingo. Prisimenu, kaip sakiau: „Viešpatie, ačiū!“ Atsimerkiau ir pažvelgiau į laikrodį. Nuo to momento, kai pradėjau kalbėtis su Dievu, praėjo 10 minučių, ir tai nebuvo sapnas!


▫️Atsikėliau, išėjau į balkoną verkiau, juokiausi ir šlovinau Viešpatį už Jo gailestingumą man, nusidėjėlei. Chemoterapijos atsisakiau, nuo operacijos praėjo ketveri metai. Kasmet einu pasitikrinti ir, ačiū Dievui, viskas gerai.


Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/isczelenie-ot-raka-grudi/

Pasveikimas nuo fibromų ir cistų sveikos gyvensenos pagalba

▫️Prieš keletą metų buvau įskaitoje onkologijos dispanseryje. Kentėjau nuo fibromų ir cistų krūtyse ir kiaušidėse. Kankinausi stipriu kraujavimu. Gydytojai paskyrė operaciją, bet aš atsisakiau.

▫️Grįžusi namo meldžiausi ir prašiau Viešpaties išgydymo. Meldžiausi kasdien. Netrukus man pasiūlė išbandyti atkuriamąją aštuonių sveikatos principų galią. Nusprendžiau pabandyti, o jei po dviejų savaičių nepadės, eisiu operuotis.

▫️Tris kartus lankiausi krikščionių gydymo ir prevencijos centruose. Ten daug išmokau ir įsitikinau, kad aštuoni sveikatos principai veikia, atkuria prarastą sveikatą. Tereikia tik juos padaryti savo gyvenimo, kasdienių įpročių dalimi.

▫️Nuo to laiko, kai pasiūlė operaciją, praėjo penki metai, ir aš sveika! Kasdien gerdavau po stiklinę šviežiai išspaustų burokėlių-morkų sulčių, prieš valgį 3 kartus per dieną, laikiausi griežtos augalinės dietos, miego režimo, mankštinausi ir pakankamai gėriau švaraus vandens, tai pat naudojau vaistažolių terapiją. Ir, žinoma, pirmiausia savo gyvybę ir sveikatą patikėjau Dievui. Dėkoju Jam už šiuos paprasčiausius gydymo metodus!

PASTABA: Dalindamiesi išgydymo patirčių liudijimais, nekviečiame jus atsisakyti tradicinių gydymo metodų. Norime parodyti, kad kartu su gydymu būtina praktikuoti sveikos gyvensenos principus.

Prisiminkime, didžiausias Gydytojas – Dievas, kuris kasdien palaiko mūsų gyvybes. Linkime jums sveikatos ir vis didesnio Dievo pažinimo, artumo.

Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/isczelenie-ot-fibrom-i-kist-s…/

Išsivadavimo iš alkoholio ir cigarečių istorija

Alokoholis ir cigaretės kiekvieną dieną daužo daugybės žmonių likimus. Tačiau priklausomybių, kurios griauna žmogų ir jo aplinką, galima atsikratyti! Apie tai ši istorija.

▫️Vaikystę praleidau Tatarstano respublikos Nižnekamsko rajono kaime. Augau ramus berniukas. Kai būdavo padarytos pamokos ir namų darbai, tėvams išleidus, su draugais rungtyniavome plaukime, mėgdavome žaisti futbolą, tinklinį.

▫️Po mokyklos įstojau į Kazanės aviacijos institutą. Du kursus mokiausi gerai, o trečiame kurse atsirado papildomų lėšų ir pradėjau gerti, už ką mane pašalino iš instituto. Tada pusę metų dirbau auto suvirintoju vienoje transporto organizacijoje ir po kurio laiko grįžau į institutą. Man patiko mokytis.

▫️Po kariuomenės vedžiau ir įsidarbinau Nižnekamske. Organizavome kooperatyvą. Dirbau statybos organizacijoje darbo apsaugos inžinieriumi. Ten tekdavo išgerti „už darbą, už sėkmę“, paskui „nuo nuovargio, po pirties, po šventės, po sielvarto“, per gimtadienius, minėjimus, po to jau tik spėk įpilti.

▫️Kai girtavau, mama visada sakydavo: Dievas viską mato. Kad ir kur bebuvau, prisimindavau jos žodžius. Vaikystėje mama manęs prašė persirašyti „Gyvąją pagalbą“ – 91 Psalmę ir „Tėve mūsų” maldą. Turėjau šiuos žodžius su savimi, bet aš negalvojau apie jų prasmę. Tik vėliau supratau, kad tardamas juos, aš kreipiuosi į Dangiškąjį Tėvą.

▫️Prisimenu, mano tėvas kažkada pasijuokė iš mamos, kad ji tiki Dievą. Tada ji atsakė: „Prisimeni, kaip tu kariavai? Kai šalia švilpė kulkos ir tave tik sužeidė, nes mes meldėmės už tave“. Visa tai liko mano atmintyje.

▫️80-90 – aisiais metais atsirado daug literatūros įvairiom temom. Aš kažko ieškojau. Buvau pas budistus, skaičiau musulmonų ir krikščionišką literatūrą. Kartą dvi merginos padovanojo man knygą apie Jėzų. Perskaičiau kelis puslapius ir supratau, kaip Jėzus mus myli, kad Jis mirė už mane ir parodė, kaip reikia gyventi. Bet, perskaitęs knygą, ją užverčiau ir padėjau į šalį geresniems laikams.

▫️Mirė artimieji, mama sirgo onkologine liga, aš išgyvenau draugų išdavystę ir klausiau Dievo: „Jeigu Tu esi, kodėl planetoje tiek daug blogio?“ O pats vis daugiau gėriau.

▫️Paskui sužinojau, kad mano žmona ir du vaikai lanko Biblijos pamokas, ir nusprendžiau nueiti pasižiūrėti. Prisimenu, kad atėjau išgėręs. Jaunuolis taip gerai kalbėjo apie Bibliją, o prieš tai moterys gražiai giedojo apie Jėzų. Man tapo taip ramu sieloje ir aš pasilikau. Po to studijavau Danieliaus knygą, vėliau buvau pakrikštytas. Pamenu, po krikšto ėjau gatve, žiūrėjau į gamtovaizdį ir stebėjausi: koks tyras dangus ir kokie gražūs lapai.

▫️Pradėjau lankyti bažnyčią, studijuoti Bibliją. Žinojau, kad turiu nebegerti. Alkoholis aptemdo mintis, geri draugai atsitraukė, žmona vos nepaliko, darbe nemalonumai, pareigas apleidau, vaikus reikia mokyti. Supratau, kad aš pats dėl to kaltas ir ėmiau prašyti Dievo, kad išgelbėtų mane nuo girtavimo.

▫️Po to kelis mėnesius negėriau, bet panorėjau save išbandyti. Praeidamas pro įstaigą, prekiaujančią alkoholiu, nusprendžiau užeiti ir išgerti bokalą alaus, bet nusipirkau vyno, ir su savimi dar pasiėmiau butelį degtinės. Bėgo savaitės, o aš negalėjau sustoti. Taip stipriai mane užkabino, kad supratau – mirštu. Supratau, kad gydymas neilgam. Taip buvo mano pažįstamiems, kurie važiavo pas močiutę – žiniuonę. To užteko dviems – trims – penkiems metams ir vėl – girtuoklystė.

▫️Nuėjau į mišką, atsiklaupiau ir prašiau, kad Dievas man atleistų ir išgydytų nuo alkoholizmo, sakydamas: „Aš nusikaltau Tau, žmonai ir vaikams, man negalima gerti. Aš žudau save“. Prisiminiau Dievo pažadus iš Biblijos: „Net jaunuoliai pailsta ir pavargsta, vaikinai klupte klumpa, bet tie, kurie pasitiki VIEŠPAČIU, atgaus jėgas, pakils tarsi erelių sparnais, ir nepavargs bėgdami, nepails eidami“ (Pranašo Izaijo knyga 40: 30-31).

▫️Po maldos pasijutau lengviau. Grįžau namo ir nuėjau miegoti. Kitą dieną nuėjau į darbą, įkišau ranką į kišenę, kad pasiimčiau cigaretę ir pagalvojau: „Manęs juk netraukia, kam rūkyti? Nerūkysiu“. Ir išmečiau cigaretes. Taip Dievas visam laikui išlaisvino mane iš šių priklausomybių.


Vasilij Matrosov, Nižnekamskas, Tatarstanas


Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/istoriya-otkaza-ot-alkogolya-i-kureniya/

Operacijos nereikėjo

▫️Gydytoja pasakė, kad būtinas stacionarus gydymas, bet duktė nepaliko mamos, nelankomos, o išgydė ją natūraliomois priemonėmis.

▫️Kartą pamačiau, kad mamai ištinęs ir paraudęs kelis. Patinęs ir viršus , ir apačia. Kai paliečiau jį, pajutau karštį. Pamatavome temperatūrą – 37,3 C. Nuvežėme mamą į budinčią ligoninę. Gydytoja, pamačiusi kelį, iš karto pasakė diagnozę: bursitas. Ji pasakė, kad mamą reikia guldyti į ligoninę operacijai ir gydymui. Žiūrėjau į savo mamytę, kuriai 74 metai, ir negalėjau palikti ją vieną, nes dėl karantino lankyti draudžiama. Grįžę su vyru į automobilį, meldėme Dievo vedimo.

▫️Paskambinau gydytojams, dirbantiems krikščioniškuose sveikatos centruose, kurių veikla remiasi aštuoniais sveikos gyvensenos principais. Gavau rekomendacijas.

▫️Vartojome žaliuosius kokteilius, gėrėme priešuždegimines žolelių arbatas, darėme molio, druskos kompresus, hidroterapijos procedūras: viso kūno ir sutinusio kelio apvyniojimus.

▫️Žinoma, natūralūs metodai reikalauja laiko ir kruopštumo. Rezultatas buvo ne iš karto. Bet kiekvieną dieną savo akimis stebėjome, kaip mažėja uždegiminis procesas, o keliui ir aplinkiniams audiniams grįžo natūrali spalva. Po keturių savaičių nuėjome pas gydytoją, jis apžiūrėjo koją. Tada dar buvo likusi mažytė raudona dėmė. Padarė rentgeno nuotrauką, nustatė artritą. Kai grįžome pas gydytoją, aš paklausiau: „Ar mama serga bursitu?“ „Ne, jums tiesiog artritas. Jūs kritote ir susižeidėte kelį“, – gavome atsakymą.

▫️Ir toliau taikome hidroterapiją: darome apvyniojimus, apipilam vandeniu apatinę kojų dalį. Mama vaikšto ir šlovina Dievą už jo nuostabius darbus ir gailestingumą! Kūrėjo mums duoti paparasti natūralūs gydymo metodai pasirodė veiksmingi.

Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/oboshlos-bez-operaczii/