Mitybos pokyčiai – paprasti žingsniai geresnei sveikatai

Kad galėtume įveikti ligas, atsirandančias dėl netinkamo gyvenimo būdo, turime laikytis paprastos, natūralesnės mitybos. Reikėtų vartoti įvairų augalinį maistą – tiek žalią (termiškai neapdorotą), tiek paruoštą, naudojant tik nedidelį kiekį riebalų, aliejaus, cukraus ir druskos.

Taip pat būtina atsisakyti rafinuotų produktų, tokių kaip balta duona, balti ryžiai, baltas cukrus ir dauguma greitojo maisto produktų.

Gyvūninės kilmės produktuose nėra skaidulų, tačiau juose gausu baltymų, riebalų ir cholesterolio. Todėl geriausia visiškai atsisakyti mėsos, vištienos, žuvies, sūrio, ledų, o jei įmanoma – vartoti tik liesus pieno produktus.

Gera žinia ta, kad tokia mityba ne tik padeda išvengti daugelio ligų, bet ir gali padėti jas įveikti. Be to, galėsime džiaugtis geresne sveikata, didesniu energingumu ir net sutaupyti pinigų maistui.

Programa „Mitybos pokyčiai“ iš esmės yra tokia pati kaip „Profilaktinė (optimali) mityba“, išskyrus tai, kad pirmuoju atveju rekomenduojama vengti visų gyvūninės kilmės produktų ir visų matomų riebalų, o salotoms naudoti tik neriebius užpilus.

Profilaktinė (optimali) mityba

Ši mityba padeda išvengti daugumos netinkamo gyvenimo būdo sukeliamų ligų.
Palyginkite ją su vakarietiška mityba:


Vakarietiška mitybaProfilaktinė mityba
Riebalai35–40 % kalorijų15–20 % kalorijų
Cukrus35 arbat. šaukšt.<10 arbat. šaukšt.
Cholesterolis400 mg<50 mg
Druska10–15 g<5 g
Skaidulos10 g40–50 g

Mitybos pokyčiai

Šis mitybos racionas skirtas tiems, kurie jau serga netinkamo gyvenimo būdo sukeltomis ligomis. Žinoma, kad griežtas riebalų ir cholesterolio ribojimas ilgainiui padeda išvalyti „užsikimšusias“ arterijas. Pagerėjusi kraujotaka padeda pažeistoms vietoms pradėti atsistatyti ir laikui bėgant gali lemti pasveikimą.

Palyginkite „profilaktinę mitybą“ su „mitybos pokyčiais“.


Profilaktinė mitybaMitybos pokyčiai
Riebalai ir aliejai15–20 % kalorijų10–15 % kalorijų
Cukrus<10 arbat. šaukšt.<10 arbat. šaukšt.
Cholesterolis<50 mg0 mg
Druska<5 g<5 g
Skaidulos40–50 g40–50 g

Pavyzdinis meniu: 

Profilaktinė (optimali) mityba

Pusryčiai

  • Košė (iš kelių grūdų, pvz., grikių, bolivinės balandos (kynvos), avižų dribsnių, sorų, rudųjų ryžių, rugių, kviečių dribsnių, smulkintų kviečių)
    arba sausi pusryčiai iš pilno grūdo kviečių arba avižų dribsnių su sėlenomis,
    su sojų pienu ir supjaustytu bananu, uogomis ar kitais šviežiais vaisiais
  • Citrusai: apelsinas, greipfrutas (geriau valgyti vaisius, o ne gerti sultis)
  • Dvi riekelės pilno grūdo duonos su bananų užtepu ir ant viršaus uždėtu ananaso arba kivio gabalėliu
  • Šiek tiek riešutų arba sėklų (jei yra antsvoris – vartoti labai saikingai)
  • Žolelių arbata

Pietūs

  • Dvi pilno grūdo tortilijos, įdarytos salotomis (salotos, kopūstai, agurkai, pomidorai, ridikėliai) ir liesa varške arba sutrintais ankštiniais
  • Skaldytų žirnių sriuba su perlinėmis kruopomis arba ryžiais
  • Šviežias vaisius (pvz., kriaušė, obuolys)

Vakarienė

  • Pilno grūdo spagečiai su pomidorų padažu
  • Virtos daržovės (pvz., cukinijos)
  • Salotos su mažo kaloringumo užpilu
  • Dvi riekelės duonos su avinžirnių ar kitų ankštinių užtepėle
  • Desertui – keptas obuolys su datulėmis ir graikiniais riešutais
  • Užkandis (jei būtina): vaisius arba žalia daržovė

Optimalus svoris

Kaip galiu sužinoti, ar mano svoris atitinka normą?
Nutukimu laikomas kūno masės normos viršijimas 20 % ir daugiau, o antsvoriu – 10–19 % viršijimas.

Kaip nustatoma optimali kūno masė?
Gyvybės draudimo bendrovės nustatė, kad ryšys tarp ūgio ir kūno masės yra susijęs su optimalia gyvenimo trukme (žr. lentelę žemiau).

Optimalus svoris pagal ūgį ir kūno sudėjimą

MOTERYS

Ūgis (cm)Smulkus sudėjimasVidutinis sudėjimasStambus sudėjimas
14742–4544–4947–54
15043–4645–5048–56
15244–4746–5150–58
15545–4947–5351–59
15746–5049–5452–60
16048–5150–5654–61
16249–5351–5755–63
16551–5453–5957–65
16852–5655–6158–66
17054–5856–6360–68
17356–6058–6562–70
17557–6160–6764–72
17859–6462–6966–74
18061–6664–7167–76
18363–6766–7270–79

VYRAI

Ūgis (cm)Smulkus sudėjimasVidutinis sudėjimasStambus sudėjimas
15751–5554–5957–64
16052–5655–6059–66
16254–5756–6260–67
16555–5958–6361–69
16856–6059–6563–71
17058–6261–6765–73
17360–6463–6967–75
17562–6665–7169–77
17864–6866–7371–79
18066–7068–7572–81
18367–7270–7775–84
18569–7472–8076–86
18871–7674–8279–88
19073–7876–8481–91
19375–8078–8683–93

Pastaba: šioje lentelėje svoriai pateikti šiek tiek mažesni, nes ji rodo ne vidutinį, o sveikatai palankesnį svorį.

Kaip nustatyti kūno sudėjimo tipą?

Moterims:

  • riešo apimtis 15 cm ir mažiau – smulkus sudėjimas
  • 15–17 cm – vidutinis
  • daugiau nei 17 cm – stambus

Vyrams:

  • mažiau nei 18 cm – smulkus
  • daugiau nei 20 cm – stambus

Valgykite sveikai! 

Pagrindinės tinkamos mitybos rekomendacijos

Valgykite mažiau:

  • Riebalų ir aliejaus

Griežtai ribokite riebios mėsos vartojimą, aliejaus naudojimą gaminant ir salotose, taip pat padažų, užpilų ir kitų riebalų.

Margariną nevartokite arba labai retai, riešutus – nedideliais kiekiais.

Venkite kepto maisto: maistą šildykite ant silpnos ugnies keptuvėje su nelimpančia danga, įpildami nedidelį kiekį vandens.

  • Cukraus

Ribokite cukraus, medaus, melasos, sirupų, pyragų, tortų, miltinių gaminių, sausainių, saldžių gėrimų ir desertų, turinčių daug cukraus (pvz., pudingo ir ledų), vartojimą.

Šiuos produktus palikite tik ypatingoms progoms.

  • Cholesterolio turinčių produktų

Griežtai ribokite mėsos, dešrų, kiaušinių trynių ir kepenų vartojimą.

Mažinkite pieno produktų kiekį.

Jei juos vartojate, rinkitės mažai riebalų turintį sūrį ir nugriebtą pieną.

Jei valgote žuvį ar naminės paukštienos mėsą, darykite tai itin retai.

  • Druskos

Gaminant maistą naudokite nerafinuotą druską, turinčią natūralių mineralų. Atsisakykite druskinės ant stalo.

Griežtai ribokite daug druskos turinčius produktus, tokius kaip rauginti produktai, krekeriai, sojų padažas, sūdyti kukurūzų spragėsiai, sūdyti riešutai, sūrūs kepiniai.

  • Alkoholio ir kofeino

Venkite alkoholio vartojimo bet kokia forma, taip pat gėrimų, turinčių kofeino, tokių kaip kava, kola ir juodoji arbata.

Valgykite daugiau:

  • Nerafinuotų grūdų

Vartokite grikius, bolivinę balandą (kynvą), ruduosius ryžius, soras, miežius, kviečius ir rugius, taip pat pilno grūdo produktus, tokius kaip duona, makaronai ir tortilijos (kvietinės arba kukurūzinės).

  • Šakniavaisių ir ankštinių

Vartokite bulves, saldžiasias bulves, taip pat žirnius, lęšius, avinžirnius ir visų rūšių pupeles.

  • Vaisių ir daržovių

Kasdien valgykite keletą šviežių vaisių.
Ribokite vaisių sulčių vartojimą (ypač turinčių mažai skaidulų).
Valgykite įvairias daržoves.
Mėgaukitės šviežiomis salotomis su mažo kaloringumo užpilais, turinčiais nedaug druskos.

  • Vandens

Išgerkite nuo šešių iki aštuonių stiklinių vandens per dieną.
Paįvairinkite savo racioną citrininiu gėrimu arba žolelių arbata.

  • Sveiki pusryčiai

Pusryčiams valgykite košę iš kelių grūdų, šviežius vaisius ir pilno grūdo duoną.
Tai bus puiki dienos pradžia!


Šaltinis: Aileen Ludington, Hans Diehl, „Take Charge of Your Health“

Gyventi ar mirti?

84 metų moteris, turinti dvylika rimtų diagnozių, atvyko į sveikatos centrą kaip į paskutinę viltį.
Noriu papasakoti jos istoriją.


Peržvelgiau nedidelę grupę laukiamajame. Žema, apkūni moteris bandė atsistoti iš kėdės. Pagyvenusi, silpna, pasirėmusi lazdele…

Padėdama jai nueiti į kabinetą, galvojau apie jos lūkesčius.

Moteris atsisėdo, įdėmiai pažvelgė į mane ir pradėjo pasakoti savo istoriją. Pabaigdama pridūrė:

– Ši vieta – mano paskutinė viltis… mano nevilties stotis.

Štai tokia pradžia.

Žiūrėjau į ją ir svarsčiau, ką daryti toliau. Nuspėjusi mano klausimą, ji ištiesė lapą su savo diagnozėmis – dvylika ligų. Ir visos labai rimtos.

Jos eisena buvo netvirta, tačiau būdama 84-erių ji turėjo aiškų protą.

Užsirašiau diagnozes ir supažindinau ją su programa, kurios ji turės laikytis.


Po keturių savaičių, išrašymo metu, ji vėl mane nustebino.

Ji pateikė savo būklės pokyčius:

  • Nebebuvo hipoglikemijos epizodų
  • Sumažėjo kraujospūdis
  • Svoris sumažėjo 4,5 kg
  • Dingo kojų tinimai
  • Nebebuvo sąnarių skausmų
  • Susitvarkė virškinimas
  • Naktį keldavosi tik vieną kartą
  • Galėjo nueiti apie 800 metrų nesustodama
  • Pagerėjo miegas
  • Nebebuvo kosulio ir gleivių kvėpavimo takuose
  • Dingo skausmai kojose
  • Nebebuvo depresijos

Ji nusišypsojo ir pasakė:

„Dešimt metų kentėjau ir išleidau 50 tūkstančių dolerių gydymui, bet niekada nesijaučiau taip gerai kaip dabar – vos po kelių savaičių čia.
Dėkoju Dievui. Aš vėl galiu eiti į bažnyčią.
Išvykstu ieškoti naujų namų.“


Skaitant šią istoriją natūraliai kyla klausimas:

Kas iš tikrųjų jai padėjo?


Šaltinis: Aileen Ludington, Hans Diehl, „Take Charge of Your Health“

Kodėl kartais nesveikstame?

Praėjusią savaitę kalbėjome, kad gydymas ir sveikimas – tai ne pasyvus laukimas, kol mus kas nors pagydys. Tai bendradarbiavimas su savo kūnu.

Kartais žmogus stengiasi gyventi sveikiau, laikosi įvairių patarimų, tačiau vis tiek jaučia, kad tikro pagerėjimo nėra.

Vis dėlto kartais atrodo, kad darome viską teisingai, bet tikro pagerėjimo vis tiek nejaučiame. Kodėl taip nutinka?


Kūnas gyja tik tada, kai nėra nuolatinės grėsmės

Įsivaizduokite organizmą kaip miestą. Jei mieste kasdien kyla gaisrai, ar galima pradėti rimtą atstatymą?

Lygiai taip pat ir mūsų kūnas.

Jei kasdien patiriame:

  • stiprų stresą,
  • vidinę įtampą,
  • neišspręstus konfliktus,
  • pervargimą,

organizmas veikia išgyvenimo režimu, o ne atsinaujinimo režimu.

Kartais verta paklausti savęs:

Ar mano gyvenime yra laiko sustoti ir nurimti?


Sustojimo svarba

Ramybė ne visada ateina savaime, ypač kai pasaulyje tiek įtampos, neramumų ir konfliktų.

Kartais norime nurimti, bet mums nepavyksta – ir tai visiškai suprantama.

Tačiau be trumpo sustojimo, be sąmoningo atsitraukimo nuo nuolatinio informacijos srauto, organizmas lieka nuolatinės įtampos būsenoje.

Kartais gali padėti labai paprasti dalykai:

  • sumažinti informacijos srautą,
  • išeiti pasivaikščioti į gamtą,
  • išmokti kvėpuoti lėčiau,
  • vakare anksčiau išjungti telefoną ar televizorių.

Tokie paprasti žingsniai tikrai gali padėti.

Tačiau kartais net ir to nepakanka.


Giliausias nerimo šaltinis

Kartais žmogus nerimauja ne todėl, kad pavargęs, o todėl, kad viduje jaučiasi nesaugus.

Nesaugumas gali kilti dėl įvairių priežasčių:

  • dėl ateities,
  • dėl santykių,
  • dėl kaltės jausmo,
  • dėl neišspręstų klausimų su Dievu.

Ir čia nei kvėpavimo pratimai, nei pasivaikščiojimas negali padaryti to, ką gali padaryti susitaikymas su Kūrėju.

Tikras saugumas prasideda tada, kai žmogus supranta:

  • aš nesu atsitiktinumas,
  • mano kaltė gali būti atleista,
  • mano gyvenimas yra Dievo rankose.

Vidinė ramybė ir kūno sveikimas

Biblijoje sakoma:

„VIEŠPATS mano šviesa ir išgelbėjimas,
tad ko turėčiau bijotis?
VIEŠPATS mano gyvenimo tvirtovė,
tad prieš ką turėčiau drebėti?“
(Psalmė 27, 1)

Kai žmogus pagaliau pajunta vidinį saugumą, organizmas gali persijungti iš nuolatinės kovos būsenos į atstatymo būseną.

Tuomet:

  • lėtėja širdies ritmas,
  • gilėja kvėpavimas,
  • nurimsta nervų sistema.

Kūnas pradeda daryti tai, kam buvo sukurtas – atsinaujinti ir gyti.

Galbūt esate pastebėję: kai viduje atsiranda ramybė, kūnas pradeda sveikti lengviau.

Gydymas – pasyvus laukimas ar bendradarbiavimas?

Kai susergame, dažniausiai norime vieno – kad tai kuo greičiau baigtųsi.

Ieškome priemonės, kuri pašalintų skausmą, numuštų temperatūrą, sustabdytų simptomą. Kartais net maldoje prašome Dievo mus išgydyti. Ir tai natūralu. Skausmas vargina, silpnumas trikdo, neapibrėžtumas kelia nerimą.

Tačiau ar kada susimąstome, kad gydymas gali būti ne vienkartinis įvykis, o procesas, kuriame turime dalyvauti ir mes patys?

Kai tikimės, kad kažkas mus „pataisys“

Šiuolaikinė kultūra mus pripratino prie greitų sprendimų. Sugedo – pataisome. Skauda – numalšiname. Trūksta jėgų – paskatiname save. Ir medicinos pažanga iš tiesų padėjo išgelbėti daugybę gyvybių. Tai vertinga.

Tačiau kartu pamažu įsitvirtino ir kita nuostata: kad kažkas kitas turi mus sutvarkyti.

Gydytojas. Vaistas. Procedūra. Greitas sprendimas.

Retai sustojame paklausti: kodėl kūnas susirgo? Ką jis bando pasakyti? Ar simptomai – tik priešas, kurį reikia nutildyti, ar signalas, kurį verta išgirsti?

Kūnas – ne priešas, o sąjungininkas

Dažnai į ligą žiūrime kaip į gedimą. Tačiau daugeliu atvejų organizmas ne „genda“, o gina mus.

Temperatūra – tai ne liga, o imuninės sistemos atsakas.
Uždegimas – tai organizmo pastanga apsiginti.
Nuovargis – tai ženklas, kad jėgos išseko.

Kūnas turi savireguliacijos mechanizmus. Jis geba gyti, atsistatyti, atsinaujinti. Tačiau tam reikia sąlygų.

Jeigu nuolat ignoruojame signalus, gyvename be poilsio, nuolat skubame, maitinamės chaotiškai, mažai judame, patiriame nuolatinį stresą – organizmui tampa vis sunkiau atlikti savo darbą.

Tuomet net ir geriausia priemonė dažnai veikia tik laikinai.

Ką reiškia bendradarbiauti?

Bendradarbiauti su savo kūnu – tai ne sudėtingos technikos ar brangūs metodai. Dažnai tai labai paprasti dalykai, kuriuos esame linkę nuvertinti.

  • Pakankamas miegas.
  • Grynas oras.
  • Saulės šviesa.
  • Vanduo.
  • Paprasta, natūralesnė mityba.
  • Reguliarus judėjimas.
  • Vidinė ramybė.

Šie dalykai paprasti, bet būtent jie dažnai sukuria pagrindą tikram sveikimui.

Kartais bendradarbiavimas reiškia sustoti. Kartais – atsisakyti įpročio, kuris ilgai atrodė „nekaltas“. Kartais – išmokti pasakyti „ne“ per dideliam krūviui.

Tai nereiškia, kad niekada nereikia medicininės pagalbos. Tačiau net ir ją gaudami galime likti pasyvūs arba galime tapti aktyviais dalyviais savo sveikimo procese.

Dievo sukurta tvarka

Jeigu tikime, kad žmogus nėra atsitiktinumas, tuomet ir kūnas nėra atsitiktinė struktūra. Dievas mūsų kūną sukūrė su tam tikrais dėsningumais. Yra ribos, yra poreikiai, yra tvarka.

Kai gyvename nepaisydami šių dėsnių, pasekmės anksčiau ar vėliau pasirodo. Ne kaip bausmė, bet kaip natūralus rezultatas.

Ir priešingai – kai pradedame gerbti kūno poreikius, sudarome sąlygas, kuriose organizmas gali atlikti tai, kam jis buvo sukurtas – atsinaujinti ir gyti.

Tuomet gydymas tampa ne tik tuo, ką gauname iš išorės, bet ir tuo, ką kasdien pasirenkame patys.

Klausimas sau

Ar aš tik laukiu, kad kažkas mane „pataisys“?
Ar aš pats dalyvauju savo sveikimo procese?
Ar suteikiu savo kūnui tai, ko jam reikia, kad jis galėtų atlikti savo darbą?

Kartais pirmasis žingsnis į sveikatą nėra nauja priemonė.
Tai sprendimas pradėti bendradarbiauti.

Padeda palengvinti peršalimą ir uždegimą bei palaikyti gijimą iš vidaus

Ar esate pastebėję, kad kartais net paprasčiausia šiluma gali padaryti stebuklus?
Kai gerklė peršti, kai užsikemša nosis, kai pečiai sustingsta — pakanka kelių minučių šilumos, ir kūnas tarsi atsipalaiduoja, ima kvėpuoti lengviau.

Tam tikslui galima panaudoti paprastas infraraudonųjų spindulių lempas, kurios skleidžia malonią, sausą šilumą.

Šių lempų poveikis:

  • Mažina raumenų įtampą. Šiluma atpalaiduoja raumenis, ypač kakle, nugaroje, pečių juostoje.
  • Gerina kraujotaką. Šiluma plečia paviršines kraujagysles, todėl mažėja skausmas ir sustingimas.
  • Gali palengvinti peršalimo simptomus. Daugeliui žmonių padeda, kai šiluma nukreipiama į sinusų sritį — atsipalaiduoja įtampa, lengviau kvėpuoti.
  • Sumažina skausmą. Naudingos esant paviršiniams skausmams, lengviems sąnarių uždegimams, mėšlungiui.

Tačiau yra ir dar platesnio veikimo šviesos terapijaraudonos ir artimos infraraudonos šviesos (RLT / PBM) lempos.
Jos net nešildo – jos veikia ląsteles iš vidaus. Skamba kaip fantastika, bet tai pagrįsta mokslu.

Raudona šviesa (~660 nm):

Tai šviesa, kurią sugeria mūsų ląstelių mitochondrijos — mažos „elektrinės“.

  • skatina kolageno gamybą
  • mažina odos uždegimą
  • pagreitina žaizdų ir randų gijimą
  • ramina aknės židinius
  • gerina odos toną ir elastingumą
  • veikia paviršinius audinius

Artima infraraudona šviesa (~850 nm):

Ji prasiskverbia žymiai giliau — iki 3–5 cm.

  • mažina giliuosius uždegimus
  • padeda raumenims ir sąnariams
  • spartina atsistatymą po fizinio krūvio
  • ramina nervų uždegimus
  • gerina limfos tekėjimą
  • greitina audinių gijimą

Ši šviesa neveikia kaip paprasta šiluma.
Ji veikia ląstelių energijos gamybą (ATP) ir padeda kūnui atsinaujinti greičiau ir giliau.

Kuo tai svarbu peršalimo ir uždegimų atveju?

Paprastos IR lempos:

  • sušildo
  • atpalaiduoja
  • sumažina paviršinį skausmą
  • palengvina sinusų diskomfortą

Raudona + artima IR šviesa:

  • mažina ląstelių uždegimą
  • gerina imuninės sistemos aktyvumą
  • spartina gijimą
  • padeda tiek paviršiuje, tiek giliai
  • gali sumažinti užsitęsusį sinusų uždegimą
  • gerina kraujotaką ne tik odoje, bet ir gilesniuose audiniuose

Tai jau nebe tiesiog šiluma — tai regeneracija.

Kada kurias rinktis?

Jei tikslas – peršalimo palengvinimas, raumenų įtampa, sinusų spaudimas: tinka paprasta šiluminė IR lempa.

Jei tikslas – odos atjauninimas, gilesni uždegimai, randai, sąnarių skausmai, audinių gijimas: reikia raudonos + artimos infraraudonos šviesos terapijos.

Abi naudingos, bet skirtingai — jų veikimo principai kardinaliai skiriasi.

Linkiu jums sveikatos

Natūralūs būdai padėti organizmui kovoti su gripu

Kiekvieną sezonų kaitą dažnai lydi peršalimo ligos, virusinės infekcijos ir gripas.
Laimei, yra paprastų, natūralių priemonių, kurios gali padėti organizmui lengviau kovoti su liga ir greičiau pasveikti.


Karščiavimas – pagalbininkas, o ne priešas

Vienas iš dažniausių gripo simptomų – pakilusi kūno temperatūra. Tai ženklas, kad imuninė sistema aktyviai kovoja su infekcija. Pakilus temperatūrai suaktyvėja imuninės ląstelės, gaminasi antikūnai – baltymai, padedantys naikinti virusus ir slopinti jų dauginimąsi.


Natūralūs būdai padėti kūnui atvėsti

Kai karščiuojate, svarbu ne numušti temperatūrą, o padėti kūnui ją reguliuoti švelniai.

1️⃣ Lengvi vėsinantys kompresai.
Uždėkite drungnus (ne šaltus!) kompresus ant kaktos, sprando, pažastų ar kirkšnių. Galima naudoti medžiagą, suvilgytą vandenyje su trupučiu acto ar citrinos sulčių (1 šaukštas 1 litrui vandens – rūgštis pagerina vėsinimo poveikį ir gaivina odą).

2️⃣ Drungnas kūno aptrynimas.
Rankšluosčiu ar kempinėle švelniai aptrinkite visą kūną 33–35 °C vandeniu, pradedant nuo kojų link širdies. Po to neuždengkite žmogaus storai – tik lengvu užklotu, kad šiluma galėtų išeiti.

3️⃣ Gausus skysčių vartojimas.
Karščiuojant kūnas netenka daug vandens per odą ir kvėpavimą. Gerkite dažnai – po kelis gurkšnius šilto vandens, žolelių arbatos ar praskiestų šviežių sulčių. Tinka arbata su avietėmis, liepžiedžiais, juodųjų serbentų lapais.

4️⃣ Vėsesnis oras kambaryje.
Kambarys turi būti vėdinamas, oro temperatūra apie 20–22 °C. Per karštas kambarys trukdo kūnui išskirti šilumą ir dar labiau kelia temperatūrą.

5️⃣ Poilsis ir ramybė.
Organizmas karščiuodamas dirba sunkų darbą – sunaudoja daug energijos imuninei sistemai. Todėl svarbu tiesiog ilsėtis, miegoti, vengti streso.


Kada vis dėlto reikia vaistų

Temperatūros iki 38,5–39 °C dažniausiai nereikia mažinti, jei žmogaus būklė stabili ir jis pakelia karštį be išsekimo. Vaistai reikalingi ne tam, kad „numuštų“ ligą, o kad apsaugotų nuo perkaitimo ar išsekimo.

Jei mažiems vaikams, senyvo amžiaus žmonėms ar silpnesniems pacientams (jų termoreguliacija trapesnė) temperatūra viršija 39 °C ir išlieka aukšta ilgiau nei 1–2 valandas, nors taikomos natūralios priemonės (kompresai, aptrynimas, vėsus kambarys, pakankamai skysčių) – tuomet verta duoti karščiavimą mažinantį vaistą.

Jei žmogaus – tiek suaugusio, tiek vaiko – savijauta vidutinė, be išsekimo ar pavojingų simptomų: prakaituoja, kvėpuoja ramiai ir geria skysčius, galima dar leisti organizmui pačiam kovoti net iki 39,5 °C, stebint būklę kas 30–60 minučių.

Vaistai būtini, jei:

  • temperatūra kyla virš 39,5 °C ir neslūgsta,
  • žmogus smarkiai silpsta, negali gerti ar krenta sąmonė,
  • vaikas dreba, vangus, sunkiai kvėpuoja ar atsiranda traukulių,
  • karščiavimas nesumažėja 3 dienas ar ilgiau.

Skysčiai – būtini kiekvieną dieną

Vienas svarbiausių dalykų sergant gripu – gerti pakankamai skysčių. Tai padeda išvengti dehidratacijos, mažina karščiavimą ir padeda organizmui išskirti toksinus. Net ir lengvas skysčių trūkumas apsunkina sveikimo procesą, todėl gėrimas yra viena svarbiausių pagalbos priemonių.

Naudingiausi yra šiltos žolelių arbatos, šiltas vanduo su citrina, šviežios sultys su minkštimu (pvz., apelsinų, obuolių, spanguolių, juodųjų serbentų). Sultis geriausia gerti pašildytas iki kūno temperatūros, kad organizmas neeikvotų energijos jų šildymui. Kad išliktų vitaminai, jų nereikėtų kaitinti virš 50 °C.


Natūralūs imuniteto stiprintojai

Kai kurios gamtos dovanos padeda stiprinti organizmo atsparumą infekcijoms:

Česnakas – turi medžiagų, veikiančių prieš bakterijas ir grybus, taip pat skatina imuninės sistemos aktyvumą.
Medus – pasižymi antibakterinėmis savybėmis, ramina ir drėkina gerklę, mažina sudirginimą, ramina kosulį. Jo nereikėtų dėti į karštą vandenį, kad neprarastų vertingų savybių.
Juodieji serbentai, spanguolės, mėlynės – puikus vitamino C ir antioksidantų šaltinis, padedantis greičiau atsistatyti po ligos.


Natūralus sirupas nuo kosulio

Lengvam kosuliui galite pasigaminti paprastą sirupą:
Smulkiai supjaustykite svogūną ir česnaką, dėkite į stiklinį indą sluoksniais, kiekvieną sluoksnį aptepkite medumi. Palikite šiltai 2–3 valandoms, kol išsiskirs sultys.

Gautą sirupą duokite po 1 arbatinį šaukštelį vaikams arba 1 valgomąjį šaukštą suaugusiesiems 3–4 kartus per dieną.

(Pastaba: vaikams iki 1 metų medaus duoti negalima.)


Garai, kompresai ir šiluma

Garų inhaliacijos su šiltu vandeniu ir mėtų, čiobrelių ar ramunėlių užpilu gali palengvinti kvėpavimą, padėti atsikosėti. Vanduo neturi būti per karštas, kad nesukeltų nudegimų.

Šilumos kompresas ant kaklo (pvz., šiltas rankšluostis ar vilnonis šalikas) malšina diskomfortą gerklėje.
Šiltos pėdų vonelės su šaukštu sodos, garstyčių miltelių ar jūros druskos skatina kraujotaką ir padeda sušilti, ypač pirmosiomis ligos dienomis.


Kada kreiptis į gydytoją

Dauguma žmonių pasveiksta nuo gripo be komplikacijų, tačiau būtina kreiptis į gydytoją, jei:

  • temperatūra išlieka aukšta ilgiau nei 3 dienas;
  • pasunkėja kvėpavimas, atsiranda skausmas krūtinėje;
  • išryškėja pūlingos išskyros iš nosies ar gerklės;
  • serga kūdikis, senyvo amžiaus ar lėtinėmis ligomis sergantis žmogus.

Pabaigai

Gripas – rimta virusinė infekcija, tačiau mūsų organizmas turi didžiulį savireguliacijos potencialą. Padėkime jam poilsiu, šiluma, tinkamu skysčių kiekiu, subalansuota mityba ir natūraliomis priemonėmis. Taip sveikata grįš greičiau – be nereikalingų vaistų ir su daugiau pasitikėjimo savo kūnu.

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM