
Ne problema…



Ką daryti, jeigu žmogus ilgą laiką guli lovoje dėl ligos? Kaip pagelbėti limfos tekėjimui?
Jeigu žmogus ilgą laiką guli lovoje dėl ligos, šie veiksmai gali prisidėti prie limfos tekėjimo:
1. Kvėpavimas diafragma
Gilus kvėpavimas yra itin svarbus, nes diafragma veikia kaip „siurblys“, padedantis limfai judėti per krūtinės limfinius latakus. Ilgai gulintys asmenys turėtų reguliariai atlikti kvėpavimo pratimus: įkvėpti giliai per nosį, išpūčiant pilvą, o iškvėpti lėtai ir pilnai per burną.
2. Pasyvus galūnių judėjimas
Jei žmogus negali aktyviai judėti, jam galima padėti pasyviai judinti rankas, kojas ar sukti sąnarius. Tai skatina limfos judėjimą galūnėse.
3. Masažas arba savimasažas
Limfodrenažinis masažas yra veiksmingas būdas pagerinti limfotaką. Švelniais, nukreiptais link širdies judesiais galima padėti limfai tekėti.
4. Padėties keitimas
Net jei žmogus negali keltis iš lovos, dažnesnis padėties keitimas (pavyzdžiui, pasivertimas iš vieno šono ant kito) padeda išvengti sąstingio, kuris stabdo limfos tekėjimą.
5. Vibracijos terapija
Kai kuriose situacijose galima naudoti specialius vibracijos prietaisus, kurie stimuliuoja raumenų ir limfos veiklą.
6. Lengvi pratimai lovoje
Jei asmuo turi bent šiek tiek jėgų, jis gali atlikti lengvus lovos pratimus, tokius kaip kojų lenkimas ir tiesimas, pėdų sukimas, pirštų tempimas.
Ilgai gulintiems žmonėms labai svarbu užtikrinti skysčių pusiausvyrą, kad limfa netaptų per tiršta. Švelni, bet reguliari stimuliacija yra būtina, kad būtų išvengta patinimų ir pagerinta organizmo imuninė apsauga.

Patarimai ir svarbūs akcentai
1. Skysčiai – svarbiausia gydymo dalis.
Gerkite gausiai vandens ir šiltų gėrimų. Tai drėkina kvėpavimo takus, skystina gleives ir palengvina jų pašalinimą. Gausus skysčių vartojimas taip pat padeda užkirsti kelią komplikacijoms, tokioms kaip bakterinės infekcijos.
2. Neverskite savęs valgyti, kol neišalksite.
Virusinių ligų metu valgykite lengviau ir mažesniais kiekiais. Tai sumažina virškinimo sistemos apkrovą ir leidžia organizmui sutelkti daugiau energijos kovai su liga. Užtikrinkite pakankamą skysčių vartojimą.
3. Palaikykite tinkamus oro parametrus kambaryje.
Optimali temperatūra – 18–22 °C, drėgnumas – 50–70 %. Sausas oras gali džiovinti gleives ir apsunkinti kvėpavimą, todėl naudokite oro drėkintuvus arba paprastus indus su vandeniu.
4. Patogi apranga.
Apsirenkite šilčiau pagal savijautą, tačiau vengiant perkaitimo. Svarbu, kad aplinka būtų vėsesnė, o jūs šilčiau apsirengę.
5. Ilsėkitės išmintingai.
Poilsis svarbus, tačiau stenkitės keisti pozicijas, kad išvengtumėte ilgalaikio gulėjimo. Vidutinė fizinė veikla padeda atstatyti organizmą.
6. Nosies kvėpavimo svarba.
Skalaukite nosį druskos tirpalu ar naudokite purškiamą jūros vandens tirpalą. Jei nosies užgulimas išlieka, trumpam galima naudoti kraujagysles sutraukiančius lašus.
7. Neskubėkite mažinti temperatūros.
Karščiavimas yra natūrali organizmo gynybinė reakcija į infekciją, todėl nereikėtų skubėti jo mažinti, jei temperatūra nesukelia didelio diskomforto. Optimalu leisti organizmui kovoti su virusu, kol temperatūra neviršija 38,5–39 °C.
SVARBU: Nėra vaistų, kurie išgydytų virusinę infekciją. Antivirusiniai vaistai skirti tik tam tikriems virusams. Poilsis, skysčiai ir natūralus organizmo kovos su liga palaikymas yra svarbiausia.
Pasitarkite su gydytoju, jei abejojate dėl vaistų vartojimo ar savo būklės.
Paruošta remiantis gydytojo J. Komarovskio paskaitomis apie peršalimo ligas
Kiekvienas pats renkasi savo senatvę. Kokie bus paskutiniai dešimt jūsų gyvenimo metų?
Pagalvokite apie savo senatvę šiandien.

Paskutiniai keleri metai į visų gyvenimus atnešė nemažai nerimo. Pasaulyje tai vienur, tai kitur kyla konfliktai, karai, netyla kalbos apie artėjančią krizę. Nepamirškime ir visiškai kasdienių dalykų – nerimas dėl mokslų, karjeros, finansų ar santykių taip pat prisideda prie bendro minčių chaoso. O kur dar artėjantis šventinis laikotarpis, kai visi aplinkui skuba, lekia ir stengiasi atlikti visus neužbaigtus darbus. Tad kaip per visą šį šurmulį nepamesti savęs ir išlaikyti gerą emocinę savijautą?
👉🏻UŽSIIMKITE FIZINE VEIKLA
Nesvarbu, kas tai bebūtų – mankšta sporto salėje ar namie, bėgiojimas, šokiai ar tiesiog paprastas pasivaikščiojimas lauke. Kuo daugiau aktyviai judėsite, tuo labiau nukreipsite mintis nuo to, kas jums kelia nerimą. Aktyvi fizinė veikla gerina psichinę būseną, nes taip yra skatinamas laimės hormonų endorfinų išsiskyrimas. Be to, sportas leis ne tik suvaldyti nerimą, bet ir pagerinti bendrą savijautą bei sustiprinti imuninę sistemą.
👉🏻KVĖPUOKITE
Kad ir kaip keistai tai skambėtų, tačiau nepamirškite skirti dėmesio tam, kaip kvėpuojate. Kvėpavimas yra vienas pagrindinių nerimo slopintojų. Kvėpuodami negiliai, neaprūpiname savo organizmo pakankamu kiekiu deguonies, todėl kūnas ima jausti stresą, kuris atsispindi ir mūsų nerimastingose mintyse. Tad vos tik pajaučiate kylantį nerimą – lėtai ir giliai įkvėpkite, trumpam sulaikykite kvėpavimą ir iš lėto iškvėpkite. Pakartokite šį pratimą keletą kartų. Taip jūsų organizmas gaus daugiau deguonies, tai leis protui nusiraminti, o kūnui atsipalaiduoti.
👉🏻MITYBĄ PAPILDYKITE natūralios kilmės PRODUKTAIS, turinčiais RAMINAMĄJĮ POVEIKĮ
Labai svarbu nerimą bei nuolat pasikartojančias negatyvias emocijas pastebėti iš anksto ir nelaukti, kol prireiks medikamentinio gydymo. Pagerinti psichologinę savijautą gali padėti ir natūralios, gamtoje randamos gėrybės. Į savo mitybą įtraukite sveikų grūdų (ypač avižų ir daigintų kviečių), saujelę riešutų, sėklų, avokado, lapinių daržovių ir žalumynų. Dažnai jaučiantiems nerimą, siūloma į savo racioną įtraukti daugiau špinatų, kurie yra puikus triptofano šaltinis. Triptofanas padidina serotonino lygį mūsų smegenyse, dėl ko pagerėja nuotaika. Venkite cukraus, rafinuotų produktų, stimuliuojnčių gėrimų, alkoholio.
👉🏻UŽRAŠYKITE SAVO MINTIS
Neužgniaužkite savo nerimo viduje – stenkitės jį pastebėti ir visas nerimą keliančias mintis užsirašyti. Jeigu jau kuris laikas esate blogos nuotaikos, kamuoja slogios mintys, pamėginkite pradėti rašyti dienoraštį, kuris leis lengviau išanalizuoti aplankančius jausmus. Toks būdas suteiks galimybę pastebėti tam tikras tendencijas – galėsite identifikuoti nerimo šaltinius, rasti jiems sprendimo būdus. Užrašius savo mintis ant lapo, o ne laikant jas galvoje – problemos tarsi susitraukia. Užrašytos emocijos praranda savo intensyvumą, todėl nerimo dienoraščio rašymas yra puikus būdas, norint jas suvaldyti.
👉🏻Susikurkite SAVO ASMENINIUS RITUALUS
Tam, kad dieną galėtumėte pradėti ramūs, pasiruoškite jai jau iš vakaro. Nenukėlinėkite nemalonių darbų rytojui – taip atsikėlus ryte iš karto jausite nerimą, žinodami, kad šiandien turėsite tvarkyti vakarykščius numestus reikalus. Tuomet nepamirškite susikurti savo asmeninį ritualą – atsikėlus ryte, praverkite langą ir įleiskite į namus gryno oro. Išgerkite stiklinę vandens ir skirkite šiek tiek laiko sau. Galbūt tai bus rytinė mankšta? O gal keli perskaityti knygos puslapiai? Tokie nedideli ritualai leidžia protui nurimti ir sumažinti patiriamą nerimą.
Asmeniškai aš savo dieną pradedu nuo Dievo Žodžio skaitymo ir maldos – tai yra pokalbio su Dievu. Pavyzdžiui, Biblijoje parašyta: “Paveskite Jam visus savo rūpesčius, nes Jis jumis rūpinasi” (1 Petro laiškas 5:7). Kai suvokiu realų Dievo buvimą savo gyvenime, atsiranda ramybė, jėgų ir prasmė naujai dienai 🧡.
Būkite sveiki, ramūs ir laimingi ❄️☀️.