Viena iš svarbių maistinių medžiagų grupių yra baltymai. Koks jų vaidmuo?
Baltymai būtini kūno ląstelių augimui ir atstatymui. Jie svarbiausi visuose medžiagų apykaitos procesuose.
Baltymų TRŪKUMO pasekmės:
Endokrininiai sutrikimai (hormonų trūkumas)
Nuotaikos problemos (neuromediatorių trūkumas)
Blogas virškinimas ir sumažėjęs maistinių medžiagų įsisavinimas (fermentų trūkumas)
Blogas žaizdų gijimas (juk baltymai yra statybinė medžiaga)
Raumenų silpnumas (susitraukiančių raumenų baltymų: aktino ir miozino trūkumas)
Svorio metimo problemos arba, priešingai, svorio padidėjimas
Sumažėja audinių aprūpinimas deguonimi (nėra pakankamai hemoglobino ir kitų, kvėpavimo takų ląstelių, fermentų)
Sumažėjęs atsparumas infekcijoms (prastai susidaro antikūnai)Jei turite daug problemų, prieš pradėdami vartoti rimtus vaistus, pirmiausia turite išanalizuoti mitybą. Galbūt nepakanka baltymų arba kažko kito.
Baltymų PERTEKLIAUS pasekmės:
Inkstų ir kepenų veiklos sutrikimas
Purinų, sukeliančių podagrą ir urolitiazę, perteklius
Gali prisidėti prie osteoporozės vystymosi
Dienos baltymų NORMA
Reikalingą baltymų kiekį sunku pateikti kaip griežtai apibrėžtą produkto kiekį, nes jis priklauso nuo lyties, amžiaus, fizinio aktyvumo. Pagal PSO rekomendacijas jo optimalus kiekis yra 0,8 – 0,9 g/kg idealaus svorio.
Kai kuriems žmonėms maistiniai baltymai gali sukelti alergiją, pavyzdžiui, pieno baltymai, kiaušinių, sojos, gliutenas. Tokiems žmonėms alergiją sukeliančius baltymus reikia pašalinti iš mitybos. Bet jų trūkumas turi būti papildytas kitais baltymais, kad jų bendras kiekis nesumažėtų.
Baltymų KOKYBĖ
Būtina sekti baltymų kokybę. Ne visi baltymai yra pilnaverčiai pagal savo sudėtį. Todėl būtina juos derinti tarpusavyje.
Baltymų molekulės sudarytos, kaip iš plytelių, aminorūgščių statybinių blokų. Patekę į virškinamąjį traktą, veikiant fermentams, baltymai skaidomi į aminorūgštis, kurios absorbuojamos į kraują. Iš AMINORŪGŠČIŲ sintetinami tie baltymai, kurie reikalingi konkrečiai ląstelei.
Kiekvienas mūsų kūno baltymas turi savo aminorūgščių rinkinį. Baltymai skiriasi vienas nuo kito, o aminorūgštys tos pačios tik skirtingu deriniu. Įdomu tai, kad dauguma aminorūgščių organizme sintetinamos iš savo biocheminių pirmtakų. Todėl, jei kažkurios aminorūgšties nepakanka maiste, tai ji lengvai gaunama iš kitų. Šios amino rūgštys vadinamos PAKEIČIAMOMIS.
Bet yra keletas unikalių aminorūgščių, kurios negali pasigaminti iš kitų medžiagų. Ir jas mes galime gauti tik su maistu. Tokios aminorūgštys vadinamos NEPAKEIČIAMOMIS. Tai fenilalaninas, triptofanas, leucinas, izoleucinas, valinas, treoninas, lizinas, metioninas. Taip pat histidinas dažnai vadinamas nepakeičiamu. Vaikams dar pridedamas argininas.
Baltymų kokybę lemia šių būtiniausių aminorūgščių buvimas juose. Jei baltyme yra visos nepakeičiamos aminorūgštys, jis vadinamas pilnaverčiu. Jeigu yra ne visos nepakeičiamos aminorūgštys, jis vadinamas nepilnaverčiu.
Skirtingi baltymai savaip nepilnaverčiai. Tas aminorūgštis, kurių trūksta viename baltyme, galima gauti iš kito. Todėl kai kurių baltymų NEPILNAVERTIŠKUMO problema lengvai IŠSPRENDŽIAMA juos DERINANT. Aminorūgščių trūkumą iš vieno baltymo šaltinio kompensuoja jų pakankamumas kitame.
Produktai, TURTINGI baltymais
Visuose gyvūninės kilmės produktuose (mėsoje, žuvyje, kiaušiniuose, pieno produktuose), o iš augalinės kilmės produktų pupelėse, riešutuose, sėklose, grūduose, žaliose lapinėse daržovėse yra baltymų. Bet jie skiriasi kokybe. Visi gyvūniniai baltymai pilnaverčiai. O dauguma augalinių baltymų – nėra pilni. Tiktai sojos baltymai turi visas nepakeičiamas aminorūgštis ir yra pilnaverčiai. Todėl periodiškas bet kokių sojos produktų naudojimas iš karto aprūpina mus visomis reikalingomis aminorūgštimis.
Bet jeigu žmogus ir nevartoja sojos, jam vis tiek nėra problemų gauti visas būtinas amino rūgštis iš augalinių šaltinių. Pakanka sujungti skirtingus augalinius baltymus. Tada jų derinys su kaupu suteiks visą būtinų aminorūgščių rinkinį.
Žvelgiant iš galimybės gauti pilnaverčių baltymų iš augalinės kilmės produktų, nebus problemų, jei teisingai derinami augalinės kilmės baltymų šaltiniai, netgi jei žmogus visiškai nenaudoja jokių gyvūninės kilmės produktų. Svarbiausia, kad baltymų racione būtų pakankamai.
Geriausi augalinių produktų deriniai, aprūpinantys pilnu aminorūgščių rinkiniu:
GRŪDINĖS + ANKŠTINĖS kultūros.
Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/belki-zachem-oni-nuzhny/…
Nebūtinas ANTIOKSIDANTAS
Juodosios arbatos puodelyje: 45 mg kofeino.
ALTERNATYVŪS GĖRIMAI
ROOIBOS arbata. Antioksidantas, geležies šaltinis, nereikia saldiklių. Turi malonų aromatą ir padeda numesti svorį. Laboratorinių eksperimentų metu buvo aptikta, kad rooibos arbata sulėtina riebalų susidarymą organizme.
Neturi kofeino, todėl nesukelia priklausomybės ir nesutrikdo miego.
SIAURALAPIS GAUROMETIS (Ivan-čai). Šį augalą galima pavadinti idealiu juodosios arbatos pakaitalu. Tai – jaunystės ir grožio gėrimas, turintis visą kompleksą antioksidantų.
Žolelių arbatų naudojimas vietoj įprastos arbatos, turės teigiamą poveikį ne tik sveikatai, bet ir biudžetui, nes žoleles galima susirinkti miške vasaros pasivaikščiojimo metu arba užsiauginti savo darže. 
Angliavandeniai – pagrindinis žmogaus kūno energijos šaltinis, suteikiantis daugiau nei pusę visos mitybos energetinės vertės.
PAPRASTI angliavandeniai susideda iš vienos ar dviejų molekulių. Tai gliukozė, fruktozė, galaktozė, sacharozė. Jie taip pat vadinami mono arba disacharidais. Tokie angliavandeniai nereikalauja virškinimo ir iškart absorbuojami į kraują. Gliukozės kiekis kraujyje greitai kyla, suteikdamas sotumo ir malonumo jausmą. Bet gliukozę reikia nedelsiant paskirstyti ląstelėms. Tam kasa gamina hormoną insuliną. Jis greitai „įstumia“ gliukozę į ląsteles, o jos lygis taip pat greitai mažėja. Sumažėjus gliukozės kiekiui, vėl norisi valgyti ką nors saldaus. Tokie cukraus svyravimai kraujyje sukelia nuotaikos pokyčius ir formuoja priklausomybę nuo saldumynų.
BŪKITE SVEIKI! 
KAI NEPAKANKA VALIOS
