Yra tvirtas ryšys tarp to, kaip greitai jūs valgote, ir kaip greitai priaugate svorio.
👉🏻 Tyrimai rodo, kad svoris tų, kurie valgo greitai, viršija vidutinį 4 kilogramais, o svoris tų, kurie valgo lėtai – trimis kilogramais mažesnis už vidutinį.
♦️ Nutukimo rizika padidėja dvigubai! Visas reikalas tame, kad lėtas valgymas padeda geriau suveikti sistemai alkis-pasisotinimas ir anksčiau pajusti sotumą. Nustatyti sotumą smegenims reikia laiko.
✅ Taip, proceso sulėtėjimas iš karto atves prie to, kad jūs suvalgysite 88 kcal mažiau kiekvieno valgio metu. O per metus prarasit net 10 kilogramų net nepakeitę raciono!
Sulaiko vandenį, didindami išmatų kiekį ir palengvina tuštinimąsi.
Lėtina sacharidų įsisavinimą, kontroliuodami jo absorbavimo greitį.
Suriša cholesterolį, esantį virškinamajame trakte (vartojant gyvulinės kilmės produktus), ir pašalina jį su išmatomis.
Atlieka minkštinantį ir uždegimą mažinantį poveikį skrandžio-žarnyno sienelėms, ypatingai storajai žarnai.
TANINAI (fenoliniai junginiai) galingos surišančios priemonės. Jie sutirština baltymus, formuodami sausą stabilų gleivinės padengimą. Daugiausia taninų turi pilnai neprinokę persimonai.
Labai turtingi KAROTINOIDAIS (beta karotenu, kuris organizme virsta vitaminu A). 100 g persimonų: vitamino A – 22% RPN (rekomenduojamo paros normos). Šiuolaikinis susidomėjimas karotinoidais yra susijęs su jų piešvėžinėmis savybėmis. Jie lėtina ląstelių senėjimą, stabdo aterosklerozės vystymosi procesą ir apsaugo nuo vėžio. Tarp 15 skirtingų karotinoidų, esančių persimone, pirmauja likopenas ir kriptoksantinas. Jie nudažo persimonus oranžine ir rausva spalva.
VITAMINAS C – vienas vidutinis persimonas turi 40% RPN. Nors ir nerekordinis kiekis, tačiau jis padeda įsisavinti geležį.
GELEŽIS – vidutinis persimonas turi 10% RPN.Kam labiausiai patartina valgyti persimonus:
Žarnyno sutrikimai: viduriavimas, kolitas, žarnyno spazmai (dygliai), vidurių pūtimas ir t.t.Persimonas tuo pačiu metu suminkština ir išdžiovina virškinamojo trakto sieneles. 3-6 vaisiai per dieną padeda greitai atstatyti žarnyno darbą ir sumažina virškinamojo trakto gleivinės uždegimą. Dėl to reikia pasirinkti labiau sutraukiančias rūšis arba nevisai prinokusius vaisius. Visos persimonų veislės žarnyną veikia priešuždegimiškai.
Širdies-kraujagyslių susirgimai. Persimonai turi mažai riebalų ir natrio, tačiau turtingas karotinoidais, kurie apsaugo arterijas. Jie bus naudingi pacientams, turintiems aterosklerozę, hipertoniją ir bet kokias širdies-kraujagyslių ligas.
Anemija. Nors geležies kiekis persimonuose nedidelis, ji yra gerai įsisavinama dėl vitamino C. Dideliais kiekiais persimonai rekomenduojami sergantiems geležies stokos anemija.
Diabetas. Nors persimonas – saldus vaisius, diabetikai jį toleruoja gerai dėl 2 priežasčių:
1. Beveik pusė esančių persimone sacharidų yra fruktozė – natūralus cukrus, esantis vaisiuose. Fruktozė reikalauja mažiau insulino, kad ląstelės ją įsisavintų. Dėl tos priežasties diabetikai, kurių kasa gamina mažiau insulino, toleruoja ir įsisavina fruktozę geriau nei kitus sacharidus.
2. Gausus pektino (tirpios ląstelienos) kiekis sulaiko sacharidus žarnyne, palaipsniui išlaisvindami juos mažais kiekiais. Todėl diabetikai nejaučia greito ir kenksmingo jiems fruktozės ir gliukozės pagausėjimo kraujyje, ir gali saugiai valgyti persimonus.
Šviežius persimonus turime tik rudenį ir žiemą, todėl reikia išnaudoti tą galimybę ir pilnai jais pasisotinti.Persimonų piure – puikus kremų, džemų, žele komponentas. Ji gerai dera su tofu, grūdėta varške, jogurtu ir grietinėle.
Paruošta pagal Dr.Jorge D.Pamplona Roger knygą „Gydantis maistas“
Norite neužsikrėsti ligomis? Turėti geresnę sveikatą? Šis video kaip tik jums. Paklausykite ir išbandykite.
Informacija dalinasi Sveikatingumo centro „Naš Dom” Ukrainoje gydytoja Tatjana Ostapenko (šeimos gydytoja, fizioterapijos ir gydomųjų mankštų, mitybos ir gyvensenos medicinos specialistė, Amerikos gyvensenos medicinos draugijos narė).
Svarbus klausimas, kaip apginti savo plaučius prieinamomis priemonėmis? Teisingai maitintis! Gydytojai sudarė sąrašą produktų, kurie padeda išsaugoti plaučių sveikatą. Tie patarimai šiandien labai aktualūs.
Geriausia profilaktika plaučių sveikatai tai – pilnavertis miegas, saikingi fiziniai krūviai ir subalansuota mityba.
10 produktų, kurie ne tik turtingi elementais, ginančiais kvėpavimo sistemą nuo įvairių susirgimų, bet ir daro mūsų gyvenimą skanesniu ir puikesniu:
1. OBUOLIAI
Valgykite daugiau obuolių! Vitaminų C, E ir beta-karotinų kompleksas palengvina kvėpavimą, sumažina respiratorinių susirgimų riziką, pagerina plaučių darbą. Valgykite obuolius kasdien, alergijos nuo jų beveik nebūna.
2. GRAIKINIAI riešutai ir LINŲ SĖMENYS
Graikiniai riešutai – turtingas Omega-3 riebiųjų rūgščių šaltinis. Jeigu kasdien suvalgysite saujelę graikinių riešutų, tikimybė susirgti astma ryškiai sumažėja. Be to, valgyti riešutų daugiau vis tiek nerekomenduojama. Naudokite sėmenis ir graikinius reišutus, ir jūsų plaučiai dirbs kaip laikrodis. O jeigu susirgtumėte, tai padės jiems greičiau pasveikti.
3. MĖLYNĖS
Sezoninės uogos nepaprastai naudingos organizmui. Bet plaučiams ypatingai svarbios mėlynės. Jose gausu vitamino C, kuris aktyviai kovoja su susirgimais, pažeidžiančiais kvėpavimo organus, pavyzdžiui pneumonija.
4. BROKOLIAI
Žmonės sako, kad produktai ypatingai naudingi tiems organams į kuriuos jie panašūs. Graikiniai riešutai – smegenims, pomidorai – širdžiai, brokoliai – plaučiams. Ir tai tiesa? Brokoliai turi daug folinės rūgšties, karotinoidų ir C vitamino kas padeda kovoti su uždegimais. Brokoliai – geriausias plaučių draugas.
5. KAJENO PAPRIKOS
Kajeno paprikų arbata – puikus šaltalankio su imbieru – patikrintos liaudiškos priemonės konkurentas. Kapsaicinas apsaugo kvėpavimo takų gleivinę, o beta-karotinas sumažina astmos riziką. Manoma, kad Kajeno paprika netgi padeda sumažinti plaučių vėžio riziką. (Perspėjimas: Aštrias paprikas verta vartoti tam tikrais gydymo tikslais. Kasdienis aštraus maisto vartojimas sukelia per didelį nervų sistemos stimuliavimą; atbukina skonio receptorius; skatina skrandžio sulčių išskyrimą, o jų perteklius gali sukelti stemplės deginimą.)
6. IMBIERAS
Neatsisakysime ir imbiero. Jis padeda apvalyti plaučius ir dalyvauja toksinų pašalinimo procese. O Amerikos mokslininkai imbierą laiko svarbiausiu plaučius stiprinančiu produktu.
7. BANANAI
Bananuose daug kalio. Jis būtinas normaliam kvėpavimo sistemos darbui. Daugybė mokslinių tyrimų įrodė – jeigu žmogaus, ypač vaiko, racione netrūksta kalio turinčių produktų, plaučių talpa bus didesnė ir jie gariau funkcionuos. Daug kalio špinatuose, saldžiose bulvėse, pupelėse.
8. ČESNAKAS
Į česnako sudėtį įeina medžiagos, valančios kvėpavimo organus nuo toksinų ir mažinančios kancerogenų neigiamą poveikį. Be to, česnakas pasižymi antiseptinėmis savybėmis, mažina uždegiminius procesus; plaučiuose taip pat.
9. POMIDORAI
Pomidoruose yra kalio, daug vitamino C. Taip pat likopino – medžiagos, kuri gerina kvėpavimo organų darbą – lobynas. Meilė pomidorams = plaučių sveikata.
10. CIBERŽOLĖ
Šis prieskonis turi priešuždegimines, imunitetą stimuliuojančias ir antioksidacines savybes. Sumalta ciberžolė – puiki kosulio gydymo priemonė.
Ir dar – gerkite kiek tik galite daugiau vandens! Vanduo – svarbiausias viso organizmo sveikatos palydovas. Jis pagerina metabolizmą, pagreitina kvėpavimo sistemos apvalymą nuo susikaupusių kenksmingų medžiagų, apsaugo nuo uždegimų. Gerkite bent 1,5 – 2 litrus vandens per dieną ir BŪKITE SVEIKI!
KĄ REIKIA ŽINOTI APIE šį svarbų vitaminą – hormoną?
Vitaminas D, tai ne vienas vitaminas, o visa šeima: D1, D2, D3, D4, D5. D2 gauname su maistu, o D3 pasigamina saulei veikiant odą.
Gydytoja Tatjana Ostapenko
Kokią NAUDĄ duoda šis vitaminas:
veikia daugiau nei 40 skirtingų audinių
daro įtaką 30-ies genų aktyvumui
dalyvauja medžiagų apykaitoje (mineralų, angliavandenių, riebalų)
hormonų ir fermentų gamyboje
reguliuoja inkstų, kepenų, tulžies pūslės, nervų sistemos, kaulų-raumenų, širdies-kraujagyslių, virškinamojo trakto, imuninės sistemos darbą.
Vitaminas D yra protingas imuninės sistemos vadovas. Jis atlieka imunomoduliatoriaus vaidmenį, t.y. balansuoja visos sistemos ar tam tikro organo darbą; ten kur reikia sustiprinti – sustiprina, ten kur reikia sumažinti aktyvumą – sumažina.
Vit. D saugo nuo infekcijų, neleisdamas bakterijoms ir virusams prisitvirtinti prie ląstelių ir jiems daugintis mūsų organizme.
Slopina per daug audringą imuninės sistemos reakciją, galinčią pakenkti žmogui. Tokia reakcija būdinga koronaviruso infekcijos atveju.Imuninės ląstelės sugeba savyje sukaupti vitaminą D ir lokaliai dideliais kiekiais jį aktyvuoti. Ir tai labai stipriai padidina imuninių ląstelių aktyvumą, reaktyvumą kovoje su virusais ir bakterijomis. Tai padeda greičiau pasveikti ir išvengti komplikacijų. Todėl vit. D naudojamas COVID-19 infekcijos gydymui.
Vit. D Efektas:
reguliuoja arterinį kraujospūdį
gina centrinės nervų sistemos audinius
apgina nuo infekcijų
sumažina autoimuninių ir kaulų susirgimų riziką
10-30 minučių saulei veikiant veido, rankų odą (tarpe 10-14 val., gegužės-rugsėjo mėn.), vitamino D pasigamins tos dienos organizmo poreikiams. Jei norime sukaupti vitamino D atsargų, reikės išsinuoginti ir didesnį kūno plotą pašildyti saulėje. Net jeigu vit. D gauname su maistu ir pakankamai būname saulėje vasarą, mes galime sukaupti vitamino D atsargų tik maždaug mėnesiui.
GLOBALUS DEFICITAS!
Viskas priklauso nuo to, kokiose platumose gyvename. Visi gyventojai virš 42 lygiagretės gauna per mažai ultravioletinių spindulių (Lietuvos gyventojai esame gerokai šiauriau – 55 lygiagretėje). Todėl ir mūsų krašte nuo rugsėjo iki gegužės mėnesio vitamino D gamyba per odą yra nulinė. Tik 10-30 procentų gauname su tam tikru maistu, todėl maistas nepatenkins mūsų vit. D poreikių. Veikiant soliariumo spinduliais vit. D nesigamina. Todėl reikėtų naudoti D vitaminą papildomai. 80% Ukrainos gyventojų (Lietuvoje dar daugiau) turi vitamino D deficitą ir tik 4% turi pakankamai, nes naudoja papildomai.
Vitamino D aktyvavimui ir pasisavinimui daro neigiamą įtaką:
Inkstų ligos (inkstuose vyksta jo aktyvacija)
Įvairios virškinamojo trakto ligos
Viršsvoris
Hipertirozė
Piktybiniai dariniai
KOKIOS PASEKMĖS, esant vit. D deficitui? Gali išsivystyti:
2020 10 mėn. Ispanijoje Kordobos mieste Karalienės Sofijos universitetinėje ligoninėje buvo atliktas tyrimas. Stacionare gydomi ligoniai, kurie sirgo sunkia COVID-19 forma, atsitiktine tvarka buvo padalinti į 2 grupes.
Vienai grupei (50 pacientų) kartu su bendru gydymu buvo duodamas aktyvus vit.D didelėmis gydomosiomis dozėmis. Iš jų tik 2% pateko į reanimaciją ir nė vienas nemirė.
50 % sergančiųjų iš antros grupės (26 pacientai), kuriai nebuvo duodamas vit. D, pateko į reanimaciją ir 8% iš jų mirė.
(TĘSINYS kitą dieną )
(Paruošta pagal Sveikatingumo centro „Naš Dom” Ukrainoje šeimos gydytojos, fizioterapijos ir gydomųjų mankštų, mitybos ir gyvensenos medicinos specialistės, Amerikos gyvensenos medicinos draugijos narės Tatjanos Ostapenkos paskaitą.)
Pirminę žmogaus mitybą sudarė vaisiai, daržovės, grūdinės kultūros ir riešutai. Po tvano racioną papildė mėsa. Moksliniai tyrimai patvirtino, kad pirminė dieta išlieka sveikiausia. Naudojant natūralius, nerafinuotus ir be maistinių priedų produktus galima išvengti daugybės ligų ir net sustabdyti jų vystymąsi.
Valgykite su malonumu. Maistas turi būti skanus ir patrauklus. Į paros racioną reikia įtraukti įvairius produktus. Valgydami tinkamais kiekiais įvairius produktus, mes galime būti tikri, kad mūsų organizmas gauna visas maistingąsias medžiagas, būtinas sveikatai.
Baltymų yra daugelyje produktų. Mėsa nėra vienintelis baltymų šaltinis. Žirniai ir pupelės yra puikiausias baltymų šaltinis, ypatingai derinyje su neperdirbtom grūdinėm kultūrom, tokiomis kaip rudieji ryžiai, kviečiai, avižos, kukurūzai. Riešutai taip pat turtingi baltymais, bet juos reikia naudoti saikingai dėl didelio riebalų kiekio. Net daržovės, tokios kaip kopūstai ir bulvės turi baltymų ir tuo pačiu turtingi vitaminais ir mineralais. Yra daugybė mitų apie baltymų poreikį organizmui. Vienok, dauguma žmonių naudoja daug daugiau baltymų, nei būtina. O tai gali perkrauti inkstus ir juos susargdinti.
Angliavandeniai – svarbus maistinis energijos šaltinis. Jie yra paprasti ir sudėtiniai. Paprastų naudojimą, tokių kaip cukrus, kuris yra daugumoje saldžių patiekalų, saldainiuose, saldžiuose gėrimuose ir saldžiuose dribsniuose, geriau riboti. Sudėtingi angliavandeniai mūsų organizmui yra žymiai naudingesnis. Jų šaltinis – bulvės, rudieji ryžiai, grikiai, duona iš pilno grūdo kviečių, kruopos iš neperdirbtų grūdinių kultūrų ir kt.
Apribokite RIEBALŲ kiekį savo racione. Lašiniai, taukai, sviestas, žuvis, mėsa, paukštiena, margarinas, keptas maistas, majonezas ir sūris turi kenksmingus sočiuosius riebalus. Naudingesni augaliniai riebalai. Pieno produktus, jeigu naudojate, išsirinkite nuriebintus (liesesnius).
LĄSTELIENA veikia kaip šluotelė, apvalydama virškinamąjį traktą, užtikrindama gerą veiklą. Ląsteliena turtingi šviežūs vaisiai, daržovės, riešutai, natūralios grūdinės kultūros. Mėsos, pieno ir rafinuoti produktai neturi ląstelienos, jie sukelia užkietėjimus virškinamajame trakte ir įvairius susirgimus.
Natris (DRUSKA) įvairių druskų pavidalu slepiasi mėsos produktuose, sūdytuose produktuose, konservuose, konditeriniuose gaminiuose pridedent valgomosios sodos arba kepimo miltelių ir netgi sausuose pusryčiuose. Natris didina kraujo spaudimą ir skatina širdies ir kraujagyslių ligų vystymąsi. Būkite atsargūs su natriu ir ribokite jo naudojimą savo racione.
KĄ MAN VALGYTI? Subalansuota augalinė mityba – geriausias pasirinkimas. Kasdien mėgaukitės daržovėmis ir vaisiais. Naudokite pilno grūdo produktus, kuriuose yra ląsteliena ir visi vitaminai bei mineralai, kurie prarandami rafinavimo procese. Jie taip pat apsaugo nuo persivalgymo ir nutukimo, todėl kad greičiau atsiranda sotumo jausmas. Nepamirškite įtraukti į racioną pupeles ir riešutus.
PUSRYČIAI – svarbiausias valgio metas dienos bėgyje. Jie turėtų būti sočiausi. Rinkitės produktus su dideliu baltymų kiekiu ir sudėtingais angliavandeniais. Nepamirškite vaisių. Pietus pavalgykite gerus, o vakarienė tebus lengva. Taip gausite energijos visai dienai ir naktį gerai pailsėsite.
Kad jūsų organizmas būtų sveikas ir energingas, maitinkitės gerais ir įvairiais produktais kuo natūralesniais, ir saikingai.
PEKTINAI:
Sulaiko vandenį, didindami išmatų kiekį ir palengvina tuštinimąsi. 
Žarnyno sutrikimai: viduriavimas, kolitas, žarnyno spazmai (dygliai), vidurių pūtimas ir t.t.Persimonas tuo pačiu metu suminkština ir išdžiovina virškinamojo trakto sieneles. 3-6 vaisiai per dieną padeda greitai atstatyti žarnyno darbą ir sumažina virškinamojo trakto gleivinės uždegimą. Dėl to reikia pasirinkti labiau sutraukiančias rūšis arba nevisai prinokusius vaisius. Visos persimonų veislės žarnyną veikia priešuždegimiškai.
1. Beveik pusė esančių persimone sacharidų yra fruktozė – natūralus cukrus, esantis vaisiuose. Fruktozė reikalauja mažiau insulino, kad ląstelės ją įsisavintų. Dėl tos priežasties diabetikai, kurių kasa gamina mažiau insulino, toleruoja ir įsisavina fruktozę geriau nei kitus sacharidus.
)
Pirminę žmogaus mitybą sudarė vaisiai, daržovės, grūdinės kultūros ir riešutai. Po tvano racioną papildė mėsa. Moksliniai tyrimai patvirtino, kad pirminė dieta išlieka sveikiausia. Naudojant natūralius, nerafinuotus ir be maistinių priedų produktus galima išvengti daugybės ligų ir net sustabdyti jų vystymąsi.
Kad jūsų organizmas būtų sveikas ir energingas, maitinkitės gerais ir įvairiais produktais kuo natūralesniais, ir saikingai. 
