Mityba – Puslapis 23 – Sveikas.info

2021-01-282021-01-28

Hormonas D – nepelnytai sumenkintas iki vitamino lygio (1 dalis)

Šį kartą apie VITAMINĄ D.

KĄ REIKIA ŽINOTI APIE šį svarbų vitaminą – hormoną?

Vitaminas D, tai ne vienas vitaminas, o visa šeima: D1, D2, D3, D4, D5. D2 gauname su maistu, o D3 pasigamina saulei veikiant odą.

Kokią NAUDĄ duoda šis vitaminas:

veikia daugiau nei 40 skirtingų audinių

daro įtaką 30-ies genų aktyvumui

dalyvauja medžiagų apykaitoje (mineralų, angliavandenių, riebalų)

hormonų ir fermentų gamyboje

reguliuoja inkstų, kepenų, tulžies pūslės, nervų sistemos, kaulų-raumenų, širdies-kraujagyslių, virškinamojo trakto, imuninės sistemos darbą.

Vitaminas D yra protingas imuninės sistemos vadovas. Jis atlieka imunomoduliatoriaus vaidmenį, t.y. balansuoja visos sistemos ar tam tikro organo darbą; ten kur reikia sustiprinti – sustiprina, ten kur reikia sumažinti aktyvumą – sumažina.

Vit. D saugo nuo infekcijų, neleisdamas bakterijoms ir virusams prisitvirtinti prie ląstelių ir jiems daugintis mūsų organizme.

Slopina per daug audringą imuninės sistemos reakciją, galinčią pakenkti žmogui. Tokia reakcija būdinga koronaviruso infekcijos atveju.Imuninės ląstelės sugeba savyje sukaupti vitaminą D ir lokaliai dideliais kiekiais jį aktyvuoti. Ir tai labai stipriai padidina imuninių ląstelių aktyvumą, reaktyvumą kovoje su virusais ir bakterijomis. Tai padeda greičiau pasveikti ir išvengti komplikacijų. Todėl vit. D naudojamas COVID-19 infekcijos gydymui.

Vit. D Efektas:

reguliuoja arterinį kraujospūdį

gina centrinės nervų sistemos audinius

apgina nuo infekcijų

sumažina autoimuninių ir kaulų susirgimų riziką

10-30 minučių saulei veikiant veido, rankų odą (tarpe 10-14 val., gegužės-rugsėjo mėn.), vitamino D pasigamins tos dienos organizmo poreikiams. Jei norime sukaupti vitamino D atsargų, reikės išsinuoginti ir didesnį kūno plotą pašildyti saulėje. Net jeigu vit. D gauname su maistu ir pakankamai būname saulėje vasarą, mes galime sukaupti vitamino D atsargų tik maždaug mėnesiui.

GLOBALUS DEFICITAS!

Viskas priklauso nuo to, kokiose platumose gyvename. Visi gyventojai virš 42 lygiagretės gauna per mažai ultravioletinių spindulių (Lietuvos gyventojai esame gerokai šiauriau – 55 lygiagretėje). Todėl ir mūsų krašte nuo rugsėjo iki gegužės mėnesio vitamino D gamyba per odą yra nulinė. Tik 10-30 procentų gauname su tam tikru maistu, todėl maistas nepatenkins mūsų vit. D poreikių. Veikiant soliariumo spinduliais vit. D nesigamina. Todėl reikėtų naudoti D vitaminą papildomai. 80% Ukrainos gyventojų (Lietuvoje dar daugiau) turi vitamino D deficitą ir tik 4% turi pakankamai, nes naudoja papildomai.

Vitamino D aktyvavimui ir pasisavinimui daro neigiamą įtaką:

Inkstų ligos (inkstuose vyksta jo aktyvacija)

Įvairios virškinamojo trakto ligos

Viršsvoris

Hipertirozė

Piktybiniai dariniai

KOKIOS PASEKMĖS, esant vit. D deficitui? Gali išsivystyti:

hipertoninė liga

I tipo cukrinis diabetas

autoimuniniai susirgimai (išsėtinė sklerozė, reumatoidinis artritas)

centrinės nervų sistemos ligos (epilepsija, Parkinsono liga, Alzheimerio liga ir kt.)

infekcinės ligos (tuberkuliozė ir kt.)

onkologiniai susirgimai (krūties, gimdos, storosios, tiesiosios žarnos, prostatos ir kt.)

kaulų ligos (rachitas, osteoporozė, paradantozė, kariesas)

Jei organizme yra vit. D trūkumas ir pavyksta jo lygį PAKELTI 10-čia ng/ml:

17% mažėja bendras susirgimų vėžiu skaičius

29% mažėja bendras mirtingumas nuo piktybinių auglių

Jei vit. D lygis PAKANKAMAS:

50% sumažėja rizika susirgti ūminėmis kvėpavimo takų ligomis

beveik 4 kartus mažėja rizika susirgti infekcine pneumonija

82,2 % sergančiųjų COVID-19 buvo per mažas vit. D kiekis kraujyje, mažiau nei 20 ng/ml.

Norma 30-50 ng/ml (75-125 nmol/l)Trūkumas 20-30 ng/ml (50-75 nmol/l)

(ng/ml * 2,496 = nmol/l)

2020 10 mėn. Ispanijoje Kordobos mieste Karalienės Sofijos universitetinėje ligoninėje buvo atliktas tyrimas. Stacionare gydomi ligoniai, kurie sirgo sunkia COVID-19 forma, atsitiktine tvarka buvo padalinti į 2 grupes.

Vienai grupei (50 pacientų) kartu su bendru gydymu buvo duodamas aktyvus vit.D didelėmis gydomosiomis dozėmis. Iš jų tik 2% pateko į reanimaciją ir nė vienas nemirė.

50 % sergančiųjų iš antros grupės (26 pacientai), kuriai nebuvo duodamas vit. D, pateko į reanimaciją ir 8% iš jų mirė.

(TĘSINYS kitą dieną )

(Paruošta pagal Sveikatingumo centro „Naš Dom” Ukrainoje šeimos gydytojos, fizioterapijos ir gydomųjų mankštų, mitybos ir gyvensenos medicinos specialistės, Amerikos gyvensenos medicinos draugijos narės Tatjanos Ostapenkos paskaitą.)

2021-01-222023-10-03

Šį kartą apie mūsų brangiausią, jautriausią ir maloniausią sritį – MITYBĄ

Pirminę žmogaus mitybą sudarė vaisiai, daržovės, grūdinės kultūros ir riešutai. Po tvano racioną papildė mėsa. Moksliniai tyrimai patvirtino, kad pirminė dieta išlieka sveikiausia. Naudojant natūralius, nerafinuotus ir be maistinių priedų produktus galima išvengti daugybės ligų ir net sustabdyti jų vystymąsi.

Valgykite su malonumu. Maistas turi būti skanus ir patrauklus. Į paros racioną reikia įtraukti įvairius produktus. Valgydami tinkamais kiekiais įvairius produktus, mes galime būti tikri, kad mūsų organizmas gauna visas maistingąsias medžiagas, būtinas sveikatai.

Baltymų yra daugelyje produktų. Mėsa nėra vienintelis baltymų šaltinis. Žirniai ir pupelės yra puikiausias baltymų šaltinis, ypatingai derinyje su neperdirbtom grūdinėm kultūrom, tokiomis kaip rudieji ryžiai, kviečiai, avižos, kukurūzai. Riešutai taip pat turtingi baltymais, bet juos reikia naudoti saikingai dėl didelio riebalų kiekio. Net daržovės, tokios kaip kopūstai ir bulvės turi baltymų ir tuo pačiu turtingi vitaminais ir mineralais. Yra daugybė mitų apie baltymų poreikį organizmui. Vienok, dauguma žmonių naudoja daug daugiau baltymų, nei būtina. O tai gali perkrauti inkstus ir juos susargdinti.

Angliavandeniai – svarbus maistinis energijos šaltinis. Jie yra paprasti ir sudėtiniai. Paprastų naudojimą, tokių kaip cukrus, kuris yra daugumoje saldžių patiekalų, saldainiuose, saldžiuose gėrimuose ir saldžiuose dribsniuose, geriau riboti. Sudėtingi angliavandeniai mūsų organizmui yra žymiai naudingesnis. Jų šaltinis – bulvės, rudieji ryžiai, grikiai, duona iš pilno grūdo kviečių, kruopos iš neperdirbtų grūdinių kultūrų ir kt.

Apribokite RIEBALŲ kiekį savo racione. Lašiniai, taukai, sviestas, žuvis, mėsa, paukštiena, margarinas, keptas maistas, majonezas ir sūris turi kenksmingus sočiuosius riebalus. Naudingesni augaliniai riebalai. Pieno produktus, jeigu naudojate, išsirinkite nuriebintus (liesesnius).

LĄSTELIENA veikia kaip šluotelė, apvalydama virškinamąjį traktą, užtikrindama gerą veiklą. Ląsteliena turtingi šviežūs vaisiai, daržovės, riešutai, natūralios grūdinės kultūros. Mėsos, pieno ir rafinuoti produktai neturi ląstelienos, jie sukelia užkietėjimus virškinamajame trakte ir įvairius susirgimus.

Natris (DRUSKA) įvairių druskų pavidalu slepiasi mėsos produktuose, sūdytuose produktuose, konservuose, konditeriniuose gaminiuose pridedent valgomosios sodos arba kepimo miltelių ir netgi sausuose pusryčiuose. Natris didina kraujo spaudimą ir skatina širdies ir kraujagyslių ligų vystymąsi. Būkite atsargūs su natriu ir ribokite jo naudojimą savo racione.

KĄ MAN VALGYTI? Subalansuota augalinė mityba – geriausias pasirinkimas. Kasdien mėgaukitės daržovėmis ir vaisiais. Naudokite pilno grūdo produktus, kuriuose yra ląsteliena ir visi vitaminai bei mineralai, kurie prarandami rafinavimo procese. Jie taip pat apsaugo nuo persivalgymo ir nutukimo, todėl kad greičiau atsiranda sotumo jausmas. Nepamirškite įtraukti į racioną pupeles ir riešutus.

PUSRYČIAI – svarbiausias valgio metas dienos bėgyje. Jie turėtų būti sočiausi. Rinkitės produktus su dideliu baltymų kiekiu ir sudėtingais angliavandeniais. Nepamirškite vaisių. Pietus pavalgykite gerus, o vakarienė tebus lengva. Taip gausite energijos visai dienai ir naktį gerai pailsėsite.

Kad jūsų organizmas būtų sveikas ir energingas, maitinkitės gerais ir įvairiais produktais kuo natūralesniais, ir saikingai.

GERO JUMS APETITO!

2021-01-112021-01-11

8 sveikatos principai geram gyvenimui:

2020-10-032020-10-03

Slyvos – viena geriausių žarnyno apsaugos priemonių

Labai myliu vasarą dėl šilto oro, saulės, atostogų, uogų ir kitų smagumų. O ruduo nors ir ne toks šiltas, bet nuostabus tuo, kad daugeliui mūsų tai daržo ir sodo gėrybių pertekliaus metas. Šiame straipsnelyje pasidalinsiu informacija, kuri tikiuosi Jus paskatins dažniau valgyti slyvas.

Visos slyvų rūšys savo sudėtimi labai panašios. Skiriasi tik cukraus kiekis ir natūralios dažančios medžiagos, nuo kurių priklauso odelės ir minkštimo spalva.

Baltymų ir riebalų jos beveik neturi (vos po 1 % kiekvieno iš jų). Vitaminų ir mineralinių medžiagų turi beveik visų, tik nedideliais kiekiais.

Tačiau slyvose gausu tirpios ląstelienos, tokios kaip pektinas (1,5 %). Džiovintose slyvose jo gali būti net 7 %. Pektinas – sudėtingas angliavandenis. Žarnyne jis absorbuoja vandenį ir padidina išmatų apimtį, todėl labai palengvina tuštinimąsi. Be to, jis absorbuoja cholesterolį ir tulžies rūgštį bei padeda juos pašalinti iš žarnyno.

Slyvos turi natūralių cheminių junginių, stimuliuojančių žarnyno peristaltiką ir padedančių jam šalinti išmatas.

Gydomosios slyvų savybės

Vidurių užkietėjimas: Dėl pektino ir kitų natūralių cheminių junginių bendro poveikio slyvos yra labai efektyvi vidurius laisvinanti priemonė. Slyvų tirpios ląstelienos poveikis, skirtingai nuo netirpių skaidulų, labai lengvas, saugantis žarnyno sieneles.

Padidėjęs cholesterolis: Slyvų tirpi ląsteliena (pektinas) labai naudinga turintiems padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje, nes padeda jį absorbuoti ir pašalinti iš organizmo.

Chroniškos ligos: Slyvos turi ir lengvą šlapimą varantį, detoksikuojantį poveikį. Be to, jos turi labai mažai baltymų, riebalų, mažai natrio. Todėl slyvos labai tinka turintiems šlapimo rūgšties perteklių ir sergantiems ateroskleroze, podagra, reumatu, artroze, kepenų ligomis (chronišku hepatitu, kepenų ciroze ir t. t.). Visais šiais atvejais labai naudingas įprotis yra į kiekvienų pusryčių racioną įtraukti kelias šviežias ar džiovintas slyvas.

Storosios žarnos vėžio prevencija: Mokslo jau įrodyta, kad produktai, turintys tirpios ląstelienos – puiki profilaktinė priemonė, sauganti nuo storosios žarnos vėžio. Todėl tie, kurie turi genetinį polinkį į storosios žarnos vėžį (polipai žarnyne) ar yra įpratę prie nesveikos mitybos (valgo mažai ląstelienos turintį, gyvūninės kilmės maistą, kenčia nuo vidurių užkietėjimo, divertikuliozės) turėtų reguliariai valgyti šviežias ar džiovintas slyvas.

Paruošimas ir vartojimas:

Šviežios: Geriausia slyvas valgyti gerai prinokusias. Tada jos lengvai virškinamos, gerai įsisavina.
Džiovintos: Džiovintas slyvas galima pamirkyti per naktį arba valgyti iškart. Geriausia jas valgyti pusryčiaujant. Normali porcija yra 6–12 slyvų.
Kitų patiekalų sudėtyje: Ir šviežios, ir džiovintos slyvos naudojamos gaminant įvairius skanius patiekalus. Iš jų verdamas kompotas, džemas, kepami pyragai ir t.t. Tokiu atveju vidurius laisvinantis jų poveikis taip pat išlieka.

2020-05-262024-03-21

Ridikėliai kvepia pavasariu

Pavasaris – pats metas skanauti ridikėlių. Kuom jie mums naudingi? Apžvelkime išsamiau.

Tai iš Rytų atkeliavusi daržovė, kuri romėnų dėka paplito ir po Europą. Tačiau čia ji vis dėlto netapo tokia populiari, kaip Rytuose. Geriausiai tai iliustruoja tokie skaičiai: vidutinis vokietis per metus suvalgo apie 250 g ridikėlių, tuo tarpu vidutinis japonas 13 kg, o vidutinis korėjietis net 30 kg.

Ridikėlius galima pavadinti krienų giminaičiais. Jie ypač naudingi kepenims. Kepenys – tai mūsų organizmo filtras, kuris neutralizuoja daugumą toksinų, tokių kaip alkoholis, pesticidai, medikamentai. Tačiau tai atima iš kepenų daug jėgų, o tai nepraeina be pasekmių. Todėl būtina vengti viso to, kas nuodija mūsų organizmą. Tuo tarpu vaisiai ir daržovės, pvz., vynuogės, artišokai, svogūnai padeda kepenims neutralizuoti nuodingas medžiagas.

Kokios ridikėlio savybės daro jį naudingą?

Išskirtinė medžiaga, kuri daro ridikėlius tokius vertingus – tai sulfidų esencija, kuri ir suteikia ridikėliams aštrumą. Ji gerina virškinimą ir tulžies išsiskyrimą bei jos drenažą. Be to, ji turi mukolitinių (sekreciją bronchuose skatinančių) savybių ir baktericidinį bei bakteriostatinį poveikį kvėpavimo takams (bronchams).
Todėl ridikėliai ypač naudingi sergant kepenų ir tulžies pūslės ligomis, turint virškinimo sutrikimų (kai sulėtėjęs virškinimas). Jie gerina apetitą, turi tonizuojantį poveikį. Ridikėliai labai naudingi tiems, kurie serga sinusitu ir bronchitu. Taip pat jie yra puiki vėžio profilaktinė priemonė.

Vartoti ridikėlius įprasta šviežius. Tokie jie yra naudingiausi. Rytų šalyse juos mėgstama marinuoti, konservuoti, tačiau naudojant actą labai sumažėja ridikėlių gydomosios savybės.

Taigi atėjus pavasariui ir vasarai „gydykimės“ ir stiprinkime savo organizmą ridikėliais – vaistais iš Dievo vaistinės.

Išsamesnė informacija apie ridikėlių maistines savybes:

Kaip ir daugumos daržovių didžiąją ridikėlio dalį sudaro vanduo – 95 %.
Tik 0, 6 % baltymai .
0, 54 % riebalai.
Angliavandenių ridikėliai turi apie 2 %
A vitamino ir B grupės vitaminų taip pat labai mažai.
Folinės rūgšties truputį daugiau (100-me gramų apie 15 % dienos normos).
Vitamino E ridikėliuose visai nėra.
O štai vitamino C yra apie trečdalis dienos normos, suvalgius 100 gramų ridikėlių.
Mineralinių medžiagų ridikėliuose nedaug. Kalio šiek tiek daugiau.

Šaltinis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“

2018-06-02

8 geros sveikatos principai

1. Gera mityba

Smegenys nuodoja iki 20% gautų kalorijų. Kuo mes maitinamės, stipriai įtakoja mūsų nuotaiką, energijos lygį, atmintį ir proto sugebėjimus. Valgis svarbus tiek emocinei, tiek fizinei sveikatai. Tyrimai rodo, kad mityba gali apsaugoti nuo 50–70% vėžio atvejų. Žmonės, valgantys mažiau daržovių ir vaisių, dvigubai dažniau miršta nuo vežio. Ypač vertinga yra kopūstinių šeima. Svarbu valgyti nerafinuotus grūdus, ankštinius ir riešutus (ypač migdolus). Stenkitės mažiau vartoti saldumynus, batonus, keptą arba rūkytą maistą. Sumaltos sėmenų sėklos yra nuostabus omega 3 šaltinis. Omega 3 padeda apsaugoti nuo depresijos, gerina smegenų veiklą, mažina sąnarių skausmą bei gerina širdies veiklą.

2. Mankšta

Geriausi vaistai nuo daugelio ligų! Mankšta stiprina širdį, normalizuoja kraujo spaudimą, didina deguonies kiekį smegenyse, apsaugo nuo stuburo skausmo ir osteoporozės, gerina atmintį. Reguliariai sportuojantys turi didesnį hemoglobino kiekį, švaresnes kraujagysles ir stipresnius kaulus. Geriausiai mankštintis 4-5 kart savaitėje po 40 minučių. Pulsas mankštos metu turėtų būti 60 – 80% maksimalaus (220 minus amžius). Reikalinga aerobinė ir jėgos mankšta. Niekada nėra per vėlu auginti raumenis!

3. Grynas oras

Vienas medis gamina apie 120 kg deguonies per metus. Augalų lapai sugeba išvalyti nešvarumus ir kenksmingas medžiagas iš oro. Gamtoje kūnas atsigauna tiek fiziškai, tiek emociškai. Gilus kvėpavimas gerina smegenų veiklą ir didina deguonies kiekį visose kūno ląstelėse. Svarbu kasdien vėdinti kambarius, ypač žiemą. Vertingiausias miegas ventiliuojamame miegamajame.

Tabako dūmuose rasta per 4000 cheminių junginių, iš kurių apie 200 kenksmingi sveikatai. Lietuvoje rūkymas sąlygoja 20% bendro Lietuvos mirtingumo. Mokslininkų skaičiavimais, kiekviena cigaretė trumpina gyvenimą 11 minučių! Rūkant 10-19 cigarečių per dieną, mirtingumo rizika didėja70%. Apie 70% visų reguliariai rūkančiųjų norėtų mesti rūkyti.

4. Poilsis ir miegas

Suaugusiems raikalingos apie 7-8 val. miego per parą. Jeigu miegame nepakankamai, mūsų smegenys nefunkcionuoja optimaliai, reakcijos laikas yra padidintas, atmintis pablogės, emocijos sunkiau kontroliuojamos, kūno temperatūra mažesnė, imuninė sistema silpna. Miegant smegenys turi galimybę konfigūruoti tai ką mes išmokome per dieną, tai reiškia, kad atmintis ir sugebėjimai pagerėja miegant. Svarbu turėti pastovų laiką miegoti ir keltis.

Žmogui reikalingas ir poilsis. Dauguma šiandienai būdingų ligų yra susijusios su stresu. Nuolatinis skubėjimas, protinis nuovargis ir įtampa sekina kūną, silpnina imuninę sistemą ir dažnai atima gyvenimo džiaugsmą. Būtina skirti laiko ramybei ir poilsiui. Žmonės, kurie skiria dieną per savaitę poilsiui, nuveikia per savaitę daugiau, nes smegenys žvalesni, nuotaika geresnė ir sveikata stipresnė.

5. Savikontrolė

Tam, kad būtume sveiki ir lamingi, labai svarbu, kad mūsų sprendimai būtų blaivūs, logiški, o ne impulsyvūs, padiktuoti emocijų. Reikia stiprinti smegenų kaktinę skiltį tam, kad mes valdytume savo norus ir netaptume mūsų emocijų ir kūniškų geismų vergais. Vienas iš labiausiai intelektą griaunančių įpročių yra alkoholio vartojimas. Statistika rodo, kad 40 proc. paauglių pirmą kartą pasigeria nesulaukę 11 metų. Specialistai apskaičiavo, kad kasmet vienas lietuvis išgeria maždaug 20 litrų gryno alkoholio. Tokio girtuoklystės masto Lietuvos istorijoje dar nebuvo užfiksuota. Alkoholis sumažina kraujo kiekį smegenyse ir keičia smegenų elektrinius impulsus. Pirmiausiai įtakojama ta smegenų dalis, kuri atsako už savikontrolę ir sprendimų priėmimą. Pasekmės būna baisios. Statistikos paskaičiuota, kad net 45% visų nusikaltimų padaro išgėrę.

6. Santykiai su Dievu

Per paskutinius 10 metų buvo padaryta apie 1500 mokslinių tyrimų apie dvasingumą bei tikejimo įtaką fizinei sveikatai. Manoma, kad iki 90% ligų įtakoja žmogaus tikėjimas. Statistika rodo, kad žmonės, kurie laiko savo tikėjimą svarbiu, turi mažiau širdies/kraujagyslių ligų, žemesnį kraujospūdį, mažiau insultų, rečiau serga depresija ir greičiau pasveiksta jei serga. Ypač šiandieniniame pasaulyje mums reikia vilties dėl ateities, ramybės širdyje ir gyvenimo tikslo, kuriuos tik Dievas gali duoti. Svarbu kasdien paskirti bent keletą minučių – susitikti su savo Kūrėju.

7. Saulės šviesa

Nors per daug degintis saulėje tikrai rizikinga, saikingas saulės šviesos kiekis yra būtinas gerai sveikatai. Saulė, patekusi ant odos, iš cholesterolio pagamina vitaminą D . Tyrimai rodo, kad vitaminas D sugeba kovoti prieš vėžį, apsaugoti nuo išsėtinės sklerozės, stiprinti imuninę sistemą, sumažinti kraujo spaudimą, padidinti kalcio kiekį kauluose, mažinti depresiją. Žmonės, gaunantys mažiau saulės, turi didesnę riziką susirgti psichikos ligomis, vėžiu ir osteoporoze. Saulės šviesa per atvirą langą puikiai išvalo kambarį nuo pavojingų mikrobų. Patalynė, pakabinta saulėje, puikiai dezinfekuojama.

8. Vanduo

Jeigu vyras, sveriantis 72 kg, prarastų visą vandenį, jis svertų tiktai 29 kg! Naujagimis 74% iš vandens, o suaugęs apie 60%. Vanduo labai svarbus. Jei jo nepakanka, mes greičiau pavargstame, daugiau skauda sąnarius, esame irzlesni, dažniau skauda galvą ir didėja inkstų akmenligės rizika. Pakankamas vandens kiekis padeda plaučių ir bronchų gleivinei pašalinti mikrobus ir taip apsaugo nuo plaučių uždegimo ir net gripo. Troškulys atsiranda tiktai tada kai jau trūksta vandens. Tam kad kūnas funkcionuotų optimaliai reikėtų gerti daugiau nei trokštame. Kadangi mūsų smegenys 85% iš vandens jis svarbus ne tiktai fizinei, bet ir emocinei sveikatai. Suaugusiems patartina gerti 6-8 stiklines vandens per dieną.