Viskonsino universitetas mokslinį projektą pavadino tiesiog “Atleidimo tyrimas”. Išvados parodė, kad gebėjimas atleisti užkerta kelią širdies ir kraujagyslių ligoms, atsirandančioms vidutinio amžiaus, o nenoras atleisti yra pavojingesnis rizikos veiksnys nei užslėptas priešiškumas.
Daktaras Fred Luskin vadovavo kitiems atleidimo tyrimams. Jo projektas „Viltis“ buvo apie praeities žaizdų išgydymą. Luskin dirbo su 25–50 metų amžiaus žmonėmis, kurie patyrė sunkią psichinę traumą ir negalėjo atleisti savo skriaudikams. Tarp tiriamųjų buvo žmonos ir vyrai, nukentėję dėl savo antrosios pusės neištikimybės arba susituokę su alkoholikais ir narkomanais, taip pat artimų draugų išduoti žmonės.
Štai keletas IŠVADŲ:
??Jei išmokinsite žmogų bent kartą iš tikrųjų atleisti, prasidės gebėjimo užtikrintai kontroliuoti save ir savo jausmus ugdymas;
??Atlaidus žmogus rečiau pyksta, nuliūsta ir įsižeidžia.
Fred Luskin atrado, kad žmonės, kurie nori atleisti ir atleidžia, retai skundžiasi savo sveikata.
✔ ATLEIDIMAS – TAI KELIAS
Svarbu suprasti, kad atleidimas įvyksta ne iš karto, kai tik nusprendžiate atleisti, o palaipsniui, žingsnis po žingsnio. Galima išskirti kelis atleidimo proceso etapus:
▫ 1. PRIPAŽINKITE, kad jus įžeidė ir įskaudino.
Dažnai iš pacientų išgirstu: „Senai jau atleidau šiam žmogui“, o po to pokalbyje išgirstu žodžius ir intonacijas, rodančias, kad iki tikro atleidimo dar labai toli. Kartais žmogui lengva ištarti atleidimo žodžius, tačiau skriaudikas jam lieka kaip rakštis širdyje.
▫ 2. PRIIMKITE Dievo atleidimą.
Dievo atleidimas suteikia mums galimybę iš tikrųjų atleisti kitiems žmonėms. Štai ką Kristus sako: „Jeigu jūs atleisite žmonėms jų nusižengimus, tai ir jūsų dangiškasis Tėvas atleis jums. O jeigu neatleisite žmonėms, tai nė jūsų Tėvas neatleis jūsų nusižengimų.“ (Mato 6:14, 15)
Jei suprantate, kad iš dalies ir pats esate atsakingas už savo kančias, būtinai išpažinkite savo nuodėmę. Priimkite Dievo atleidimą už nuodėmes. Tada pabandykite atleisti sau. Pripažinkite, kad Dievo atleidimas pilnas ir visiškas. Biblija sako, kad jei Dievas atleido nuodėmes, Jis jų nebeprisimins.
Na, o jei manote, kad jūsų skriaudikas – tai pabaisa, kuri nenusipelno atleidimo, tada paprašykite Dievo atleisti jums už tai, kad puoselėjate pyktį ir leidote piktiems jausmams užvaldyti jūsų sielą. Paprašykite Jo išgydyti jūsų prisiminimus.
▫ 3. ATIDUOKITE savo skriaudėją į Dievo rankas.
Neseniai kalbėjausi su konsultantu, kuris padeda žmonėms atleisti. Štai ką jis man pasakė: „Žmonės mano, kad paleisti lengva, bet iš tikrųjų tai sunku. Labai dažnai, kai žmonės pagaliau paleidžia nuoskaudą, jie pradeda verkti. Kartais verkia ilgai. Kol neišsilieja visos ašaros, žmogus nepajėgia priimti Dievo meilės. Daugeliui būna netikėta, kad atleidimas sukelia tokią jausmų audrą. Vieni žmonės yra emocingesni, kiti mažiau, bet atleidimas visada sukelia uraganą jausmų, kuriuos būtina išgydyti.
▫ 4. IŠTARKITE atleidimo žodžius maldoje.
Sutelkite dėmesį į žmogų, kuris sukėlė jums širdies skausmą ir sielvartą. Įterpkite šio asmens vardą į maldą, kurią jums siūlau:
“Mano Dieve, mano dangiškasis Tėve!
Šiandien aš nusprendžiu atleisti _______. Aš atleidžiu _______ visą blogį, kurį jis, sąmoningai ar nesąmoningai, man padarė. Atiduodu Tau visus skaudžius prisiminimus ir jausmus, gyvenančius mano širdyje. Atsisakau visų piktų, kerštingų ir klastingų minčių, ir prašau paimk į Savo rankas mano valią, jausmus ir mintis, nes tik Tu gali išgydyti mano sielą. Tėve, nuolankiai meldžiu Tave, išgydyk ją! Padėk man atleisti _______ ir gyventi laisvėje ir stiprybėje, kurią suteikia atleidimas. Viešpatie, tebūna Tavo valia!”
Tai mano maldos pavyzdys. Galite kalbėtis su Dievu apie savo norą atleisti ir apie savo jausmus taip, kaip mokate.
Kiekvieną kartą, kai į galvą ateis eilinė nuoskauda, kreipkitės į Dievą maldoje. Galiausiai atrasite tokį džiaugsmą ir laisvę, kokios net neįsivaizdavote.
▫ 5. Pasitaiko, kad atleisti pilnai pavyksta tik asmeniškai PABENDRAVUS su tuo žmogumi. Jei dėl ko nors esate kaltas, prašykite atleidimo. Jei kaltas skriaudikas – atėjo laikas pasakyti, kad jam atleidote. Atleidimas tai pati vertingiausia dovana, kurią galite pasiūlyti savo artimui.
✔ Tikras atleidimas sukelia gydančius jausmus ir šias būsenas – meilę, gilią vidinę ramybę, nuoširdų džiaugsmą. Siekite šių nuostabių dovanų.
✔ Padarykite atleidimą neatsiejama savo gyvenimo dalimi. Nuolatinis ryžtas atleisti neleis įsitvirtinti destruktyviems jausmams.
?“Tebūna toli nuo jūsų visokie šiurkštumai, piktumai, rūstybės, riksmai ir piktžodžiavimai su visomis piktybėmis. Verčiau būkite malonūs, gailestingi, atlaidūs vieni kitiems, kaip ir Dievas Kristuje jums buvo atlaidus.” (Efeziečiams 4:31, 32)
Šaltinis: Don Colbert, „Mirtinos emocijos“
Paruošta pagal: 8doktorov.ru
