Rudeninis liūdesys ir kas už jo slypi?

Vis labiau vėstant orams, rečiau džiuginant saulės spinduliams ir trumpėjant dienoms, prasideda ne tik peršalimo ligų sezonas: daugelis iš mūsų pajaučia ir psichologinės savijautos sušlubavimą. Atrodo, kad rytais nebenorime keltis, dažnai norisi miego, greičiau pavargstame, jaučiamės liūdni, prislėgti, mažiau energingi. Kai kurie tai vadina „rudeniniu liūdesiu“ ir tikisi, kad jis pasibaigs kartu su šaltomis dienomis. Vis dėlto kartais po šiuo nekaltu apibūdinimu iš tiesų slepiasi sezoninė depresija, trikdanti emocinę, pažintinę ir fiziologinę mūsų veiklą.

Tad ką daryti, jeigu jaučiate, kad toks „rudens liūdesys“ ima vis labiau apsunkinti jūsų kasdienybę ir mintis?

Sezoninė depresija, dar vadinama sezoniniu afektiniu sutrikimu (SAD), yra depresinis sutrikimas, pasireiškiantis rudenį ir žiemą ir įvardijamas kaip ilgą laiką besitęsiantis nuotaikos pablogėjimas. Atėjus šiltajam metų laikui — pavasariui ir vasarai — SAD išnyksta, tačiau sveikatos specialistai pastebi, kad dažniausiai šis sutrikimas cikliškai kartojasi mažiausiai dvejus metus.

Pagrindiniai rudeninės depresijos simptomai yra energijos stygius, apatija, bejėgiškumo jausmas, nerimas, bendravimo vengimas, nuolatinis mieguistumas, įvairūs apetito pokyčiai, gebėjimo džiaugtis gyvenimu praradimas. Ją gali lydėti ir fiziniai negalavimai: dažni galvos ar skrandžio skausmai, dusulys.

Tikslios sezoninės depresijos priežastys nėra žinomos, bet manoma, kad tokia būsena atsiranda pirmiausiai dėl saulės šviesos trūkumo. Pablogėjus orams ir sumažėjus natūralios saulės šviesos, sutrinka žmogaus vidinis laikrodis, reguliuojantis mūsų miegojimo ir prabudimo ciklus. Kitaip tariant, smegenyse pakinta cheminių medžiagų — hormonų melatonino ir serotonino — kurių gamybai įtakos turi saulės šviesa, pusiausvyra.

Melatoninas organizme gaminasi tamsiu paros metu ir yra atsakingas už mūsų pasiruošimą miegui bei jo kokybę. Susijungęs su smegenyse esančiais receptoriais, melatoninas padeda sumažinti nervinį aktyvumą. Tačiau žmonėms, kuriems nustatoma stipri rudeninė depresija, melatonino išsiskyrimas vėluoja, t.y. jis gaminasi ne tada, kada turėtų. Dėl to sutrinka mūsų organizmo cirkadinis ritmas, tampa sunku užmigti, o miego kokybė stipriai suprastėja.

?Jeigu norite jaustis geriau, įpraskite vaikščioti lauke. Per pietų pertrauką išeikite į lauką bent 10 minučių ir jūsų sveikata sustiprės, nuotaika bus geresnė. Šviesa ir daugiau deguonies tarsi įjungia aktyvesnę laimės hormono melatonino gamybą. Svarbu, akių nepaslėpti po akiniais nuo saulės ir leisti tinklainei sugerti šviesą. Kiekvieną dieną kelis kartus vėdinkite patalpas – prisotinkite orą deguonies. Mat trūkstant deguonies greičiau pavargstame, tampame pasyvūs ir suprastėja nuotaika.

Trūkstant natūralios saulės šviesos, organizme sumažėja ir vitamino D gamyba. Vitaminas D aktyvuoja serotonino produkciją — pastarasis reguliuoja nerimą, laimės suvokimą ir nuotaiką. Esant vitamino D trūkumui, pasireiškia nuovargis, silpnumas, prislėgta nuotaila, tad manoma, kad būtent serotonino ir melotonino gamybos organizme disbalansas ir sukelia rudeninę depresiją. Tamsiuoju metų laiku vartokite vitamino D papildus.?

Pirmieji rudeninės depresijos simptomai gali pasireikšti jau spalio ar lapkričio mėnesiais, todėl norintys išvengti šio negalavimo turėtų imtis prevencinių priemonių rudeniui dar nespėjus įsibėgėti ir nelaukiant simptomų pasireiškimų. Verta pradėti nuo tokių paprastų dalykų kaip dvasiniai skaitiniai ir apmąstymai, laiko leidimas gryname ore, trumpesnis išmaniųjų įrenginių naudojimo laikas, fizinis aktyvumas.

?Pastarasis — itin reikalingas, ir visai nesvarbu, kas tai: vaikščiojimas, bėgiojimas, mankšta, lankymasis sporto klube, šokiai… Moksliškai įrodyta, kad sportuojant žmogaus organizmas gamina laimės hormonus, svarbiausia, kad tuo būtų užsiimama reguliariai, 3-5 kartus per savaitę bent po pusę valandos.

Didelę įtaką gerai mūsų emocinei būklei daro ir tinkama, pilnavertė mityba. Valgykite daug šviežių daržovių, vaisių, nepamirškite visadalių grūdų produktų, riešutų. Rekomenduojama vartoti mažiau rafinuotų, stipriai perdirbtų produktų, ypač savo sudėtyje turinčių daug cukraus.

Dar vienas efektyvus būdas, padedantis nuslopinti rudeninį liūdesį yra saulės šviesos terapija, kurią galima visiškai nesudėtingai įtraukti į savo kasdienę rutiną. Šviesos terapijos metu naudojamos specialios lempos, kurios, skleisdamos plataus spektro ultravioletinius spindulius, imituoja dienos šviesą. Dažniausiai pacientams skiriami 30 minučių rytiniai šviesos terapijos seansai, kuriuos atlikti galima tiesiog skaitant rytinį laikraštį ar valgant pusryčius.

?Jeigu jaučiate, kad neturite ramybės, viskas atrodo beprasmiška ar per sunku, pasinaudokite Jėzaus kvietimu:

?„Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti; aš jus atgaivinsiu! Imkite ant savo pečių mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite savo sieloms atgaivą. Mano jungas švelnus, mano našta lengva“. (Mato 11:28-30)

?Biblijos tyrinėjimas ir nuoširdus pokalbis su Dievu, suteiks jūsų gyvenimui prasmę, atrasite tikrą džiaugsmą. Pasirūpinkite savimi ir būkite visapusiškai SVEIKI. ?

Mylėti nepriklausomai nuo jausmų

Ar tai įmanoma? Pažvelkime kaip MEILĖ apibūdinta Biblijoje:

“Ir jei išdalyčiau vargšams visa, ką turiu, jeigu atiduočiau savo kūną sudeginti, bet neturėčiau meilės, nieko nelaimėčiau. Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi; meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta. Ji nesielgia netinkamai, neiško sau naudos, nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga, nesidžiaugia neteisybe, su džiaugsmu pritaria tiesai. Ji visa pakelia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria” (1 Korintiečiams 13:3-7).

Joks kitas reiškinys pasaulyje nesukelia tiek išankstinių nuomonių ir klaidingų vertinimų kaip meilė. Daugelis žmonių mano, kad meilė – tai šilti jausmai kitam žmogui, o jei nepatiriate gerų jausmų, palankumo ar užuojautos, tai jūs nemylite. Bet tai yra žmogiškosios, o ne krikščioniškos meilės apibūdinimas.

Kikščioniška meilė – ne paprasti jausmai. Tai sąmoningas požiūris į Dievą, savanoriškas apsisprendimas paklusti ir Jam tarnauti. Mylėti reiškia naudoti Dievo laisvos valios dovaną: kalbėti ar veikti kito žmogaus labui, nepaisant patiriamų jausmų. Tyra ir šventa meilė yra ne tik jausmas, bet ir principas. Didžiausias Dievo įsakymas nesako: “Turi pajausti meilę”, o “Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela, visomis jėgomis ir visu protu, o savo artimą, kaip save patį” (Luko 10:27). Mums reikia pasirinkti protu mylėti Dievą ir savo artimą.

Daugelis su sunkumais kovojančių krikščionių, rimtai susirūpinę tuo, ką jie jaučia Dievui. Daugelis patenka į neviltį ir nusivylimą; jiems atrodo, kad jie niekada nepatyrė tokio jausmų gilumo, kokį, jų nuomone, tikras krikščionis turėtų patirti Dievo atžvilgiu. Jie visą laiką patiria kaltės naštą, dėl to, kad nejaučia savyje ypatingos šilumos ir meilės Dievui.

Nors Dievas, kurio nematome, kartais gali atrodyti svetimas ir tolimas, vis tik galime jį mylėti labiau už bet ką kitą, pasirinkdami tai, kas Jam patinka, ir veikdami pagal savo vidinius įsitikinimus, nepriklausomai nuo jausmų. Tas pats Dieviškasis principas galioja ir žmonių santykiams. Mes galime savo prote tvirtai nuspręsti mylėti net tuos, kuriems nejaučiame nė menkiausios simpatijos, o tada išreikšti savo meilę žodžiais ir veiksmais, nepaisant savo jausmų. Tai yra Dieviškoji meilė. Ji žmonėms nesuprantama. Tai vadinama pamaldumo (dievotumo) paslaptimi. Kad ir kaip žmogus stengtųsi, be Dievo jis negalės jos sukurti savo širdyje. Ir vis dėlto, nepaisant to, Jėzus drąsiai mokė savo pasekėjus: “Mylėkite savo priešus”. Jo paliepimas užtikrina, kad galime mylėti net tuos, kuriems jautėme neapykantą. Jis suteiks mums jėgų su meile elgtis su visais žmonėmis taip, kaip Jis Pats elgiasi.

? Kokia neįkainojama dovana! Štai kas yra MEILĖ! Meilė visoje savo pilnatvėje. Meilė, išlaisvinta iš nepastovių jausmų vergystės. Tai lobis, kurį gali turėti visi Dievo vaikai.

Autorius: Duglas Kuper

Šaltinis: 8doktorov.ru

Bendravimas su sunkiai sergančiu giminaičiu

Jei šeimoje yra sunkiai sergantis giminaitis ir jį reikia prižiūrėti, iš kur tam pasisemti jėgų, kaip susidoroti su susierzinimu, nusivylimu ir palaikyti pacientą? Jūsų dėmesiui siūlome pokalbį su šeimos psichologe Lidija Neikurs.

– Kaip nugalėti susierzinimą, kuris kyla artimiesiems, kai iš jų reikalaujama viso dėmesio? Juk be ligonio priežiūros, būtina atlikti ir kitas pareigas namuose, ir darbe.

– Kai sunkiai sergantis žmogus patiria susierzinimą arba jis kelia per didelius reikalavimus, ir jis gali pakelti balsą, tada ima erzintis kitas, nuolat juo besirūpinantis žmogus. Ši tarp jų kylanti kibirkštis sukelia įtemptą atmosferą namuose. Reikia mokintis savitvardos ir iš anksto tikėtis, kad tokia susijaudinimo būsena įmanoma.

– Ką galima patarti giminaičiams?

– Pirmiausia, nekaupkite savyje susierzinimo. Prieš reaguodami į pyktį, trumpam pagalvokite, kas yra šio pykčio priežastis. Tai gali būti todėl, kad jis tiesiog kažko bijo: bijo to, kas jo laukia, mirties baimė, baimė palikti vaikus ar ką nors artimą. Baimės priežasčių yra daug. Kai žmogus patiria tokias baimes, jis pradeda reikalauti sau dėmesio. Todėl svarbu išsiaiškinti priežastį ir atitinkamai reaguoti. Pavyzdžiui, jei žmogus bijo mirties, reikia su juo pasikalbėti šia tema, nuraminti jį.

Bendraujant su sergančiu, svarbus fizinis kontaktas. Galima paimti ligonį už rankos, paglostyti per petį ir t.t. – tai jį nuramins. Labai svarbūs tokie žodžiai kaip: “nebijok”, “nesijaudink”, “nusiramink”.

Dar viena veiksminga priemonė, padedanti susitvardyti ir nusiraminti, – malda. Tai, ką darote savo jėgomis, svarbu ir naudinga ligoniui, bet ne ilgam. Prašykite Dievo pagalbos.

– Ką daryti, jei žmogus serga nepagydoma liga? Ar galime sakyti, kad “viskas bus gerai”, “nebijok”, “nesijaudink”, “tu tikrai pasveiksi”?

– Tai neteisinga. Frazės “tu tikrai pasveiksi” sakyti nereikėtų. Jei žinome, kad žmogus mirtinai serga, tai pažadėję jam pasveikimą, mes meluojame.

– Kaip šiuo atveju galima suteikti jam viltį?

– Viešpats mus moko visada elgtis sąžiningai. Nepagydomai sergančiam žmogui, reikia sakyti ne tai, kad mirtyje nėra nieko baisaus, o papasakoti, kas jo laukia ateityje. Biblijoje parašyta: “Palaiminti… mirštantys Viešpatyje” (Apreiškimo 14:13). Palaima tai aukščiausias laimės laipsnis. Bet kokia palaima, kai žmogus miršta?

Savo gyvenime palaidojau tris man brangius žmones: tėtį, mamą ir vyrą. Todėl iš savo patirties žinau, kad kalbant su žmogumi apie tai, kas jo laukia ateityje, jis įgauna vidinę ramybę. Taip, jis miršta, bet Biblijoje mirtis yra vadinama miegu. Todėl teisingiau būtų sakyti, kad jis užmiega, nustoja egzistuoti šioje nuodėmingoje žemėje, kad vėliau prisikeltų amžinam gyvenimui su Dievu, kur jau nebus nei kančių, nei skausmo. Kai ligonis supranta, kas jo laukia ateityje, jis pradeda mąstyti, o ne reikalauti sau pastovaus dėmesio, – baimė praeina. Jam svarbiausia – ramybė. Mes galime jam suteikti šį nusiraminimą tik teisingai pateikę faktus.

Bet jei ligonis kenčia skausmą, – kyla klausimas, ar duoti nuskausminančius narkotikus? Kai žmogus serga nepagydoma liga ir patiria stipriausius skausmus, reikia duoti narkotines medžiagas, kurias išrašys gydytojas. Tačiau tinkamai elgiantis nutinka kažkas neįtikėtino. Žmogaus skausmas praeina be narkotikų. Esu to liudininkė. Reikia guosti žmogų tuo, kad Viešpats viską paėmė į savo rankas. Tai gali suteikti palengvėjimą ar išgijimą. Reikia pasimelsti su sergančiu.

Jūs papasakojote kaip bendrauti su žmogumi, kuriam viskas gerai su protu. O kaip su tais pacientais, kurių būsena nesąmoninga? Kaip su jais elgtis?

– Tai labai rimtas klausimas. Pamišęs žmogus gali padaryti bet ką. Jei jis nenuspėjamas, tai gali padaryti sau nepataisomą žalą. Todėl jam reikalinga specializuota priežiūra: arba galima pasamdyti specialistą, kuris prižiūrėtų tokį ligonį, kuris nuolat bus su juo, arba hospitalizuoti jį į specializuotą įstaigą, jei specialisto pasamdyti negalite.

– Pasitaiko ir tokių situacijų, kai ligonis sau nekenkia, o yra tokios psichologinės būsenos, kad neadekvačiai reaguoja į jį slaugantį žmogų. Pavyzdžiui, jis labai įžeidus arba linkęs į skandalus… Psichologiškai situacija vis labiau slegianti. Kaip tada teisingai elgtis?

– Taip nutinka dažnai. Mums sunku suprasti žmogų, kuris artėja prie mirties. Jis sąmoningas, bet tiesiog labai įsitempęs. Jo reakcijos neturėtų mūsų nei stebinti, nei piktinti. Įsivaizduokite save šio žmogaus vietoje. Ką jūs darytumėte, ką galvotumėte. Aš rekomenduoju sukurti emocinį barjerą tarp savęs ir jo. Pasistenkite persitvarkyti, kai jus kažkas erzina jame. Užsirašykite ant popieriaus situacijas, kuriose jis susierzina, ir visus galimus variantus, kodėl jis tai daro. Tai ir yra barjeras, kuriuo jūs apribojate savo reakciją. Visada kalbėkite draugiškai ir ramiu tonu. Neleiskite savęs provokuoti. Saugokite save nuo susierzinimo. To visada reikia, ne tik su ligoniais.

Paruošta pagal: 8doktorov.ru

Dvasinė detoksikacija

Mūsų organizme pasigamina ne tik cheminiai toksinai. Yra ir kitų „toksinų“, blogesnių už cheminius, kurie kyla iš pačių žmogaus būties gelmių. Juos galima pavadinti „dvasiniais toksinais“, kurie griauna kiekvieno žmogaus vidinį pasaulį.

Šiais dvasiniais TOKSINAIS gali būti:

▫ kaltės jausmas,

▫ įsižeidimas,

▫ kerštingumas,

▫ neapykanta,

▫ neigiamos mintys,

▫ destruktyvios idėjos,

▫ ateities baimė,

▫ savikontrolės nebuvimas,

▫ nesusivaldymas.

Visa tai mūsų protui yra pats tikriausias „svetimkūnis“, kuris turi būti pašalintas iš sąmonės dvasinio apsivalymo dėka. Jei to nedarysime, rizikuojame mirti dvasiškai.

Fizinis apsivalymas, per programas, sveikatinančias priemones, būtinas. Bet dvasinis apsivalymas dar svarbesnis. Fizinis valymas nuo toksinų duos mažai naudos, jei organizmas užterštas dvasiškai. Kam dėti pastangas turėti sveiką kūną, jei protą temdo neigiamos mintys?

Ar pavargstate SAVAITĖS pabaigoje? Aš – labai. Kasdieninės kelionės po 80 km į vieną pusę ir atgal, stresas už vairo, mokantis, darbe, besikaupiantis neišsimiegojimas… Visi viltingai laukiame savaitės pabaigos, kai galėsime pakrauti savo „išsikrovusias baterijas“.

Viena DIENA per savaitę, kurios neiššvaistote triukšmingoms pramogoms, nuo kurių vėl reikia atsigauti, nebėgiojate po turgų ir prekybos centrus, nepradedate generalinio valymosi ir maisto gaminimo (visa tai daroma iš anksto arba vėliau) – tai yra tai, ko kiekvienam iš mūsų trūksta.

Turiu gyvenimo TAISYKLĘ: šeštadienį (biblijinį šabą) – tabu visiems kasdieniniams rūpesčiams ir šurmuliui. Man, kaip tikinčiam žmogui, šabas yra ypatinga diena dvasinei detoksikacijai. Šią dieną stengiuosi atsijungti nuo minčių apie darbą, mokslus, įprastus reikalus. Mes su šeima šią dieną daugiau laiko skiriame dvasiniams apmąstymams, knygų apie emocinę ir moralinę sveikatą skaitymui. Šabas man – ramybės ir atsipalaidavimo nuo žemiško šurmulio oazė. Laisvas nuo įprastų reikalų, jis nepaprastai atstato emocines, protines, dvasines ir fizines jėgas. Juk efektyvesnis tas, kuris turi galimybę pailsėti.

??Ką galime daryti, kad šabo dieną patirtume visą dvasinės detoksikacijos NAUDĄ?

▫ Iš anksto pasirūpinti maistu ir tvarka, kad tam negaištume laiko.

▫ Sutikti šią dieną kaip asmeninę ir šeimos šventę (įsivaizduokite, šventė kiekvieną savaitę!).

▫ Eiti pasivaikščioti ir mėgautis gamta.

▫ Skirti laiko dvasinės literatūros skaitymui. Aš rekomenduoju bestselerį Nr.1 – Bibliją.

▫ Išanalizuoti praėjusią savaitę ir susitaikyti su tais, su kuriais buvo konfliktų. Jei atleisti sunku ar yra jausmų, su kuriais negalite susitvarkyti patys (baimė, pyktis, pavydas, vienatvė, priklausymas nuo maisto ar kažko kito) nebijokite prašyti savo Kūrėjo pagalbos. Ir apskritai, būtų puiku asmeniškai su Juo susipažinti jau dabar, žemiškame gyvenime. Nes Jis atleidžia, apvalo, atnaujina, pakelia naujam gyvenimui.

?„Ateikite pas Mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti; Aš jus atgaivinsiu! Imkite ant savo pečių Mano jungą ir mokykitės iš Manęs, nes Aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite savo sieloms atgaivą. Mano jungas švelnus, Mano našta lengva“ (Mato 11:28-30).

Priešvėžinis GENAS p53 ir šabo POILSIS

Nuostabu, kad šabas, kaip savaitės pabaiga, yra labai susijęs su mūsų cirkadiniais ritmais. Kaip išsiaiškino mokslininkai, būtent poilsio metu šią dieną suaktyvėja navikų augimą stabdančio geno p53 aktyvumas. Atitinkamai pagerėja jūsų priešvėžinė gynyba.

FAKTORIAI, slopinantys geną p53:

▫ keptas maistas,

▫ gyvūninės kilmės produktai,

▫ cukrus ir saldumynai,

▫ miego trūkumas,

▫ stresas.

Dauguma procesų mūsų organizme yra cikliški, todėl reguliarus poilsis ir pakankamas nakties miegas (7-8 val.), taip pat poilsis ir atsigavimas septynių dienų cikle optimizuoja geno p53 veiklą ir apskritai mūsų sveikatą.

Šaltinis: 8doktorov.ru

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM