Atleidimas atveria kelią meilei

▫ Dažnai žmonės yra įsitikinę, kad tik mylinti širdis gali atleisti, ir jei širdyje yra meilė, atleidimas įvyksta automatiškai. O visiškai priešingai: atleidimas suteikia širdžiai gebėjimą mylėti.

▫ Neįmanoma mylėti žmogaus, kuriam jauti karčią nuoskaudą, kuris tave įskaudino, atstūmė ir sužeidė. Pirmiau atleidimas, ir tik tada meilė.

Amerikiečių psichiatras George Ritchie rašė apie žmones, kurie Antrojo pasaulinio karo metais sugebėjo išgyventi mirties stovyklose. Štai ką jis papasakojo apie žmogų, pravarde Stebuklas-Bilas:

„Stebuklas-Bilas įkalintas buvo jau seniai, bet atrodė, kad jis tik vakar pateko į stovyklą. Jis buvo pasitempęs, akys neprarado spindesio, stovyklos gyvenimo sunkumai nepaliko jame pėdsakų. Kadangi Bilas laisvai kalbėjo anglų, prancūzų, vokiečių, rusų ir lenkų kalbomis, jis tapo neoficialiu stovyklos vertėju. Nepaisant to, kad dirbo 15 – 16 valandų per dieną, nuovargis jo nepalaužė. Kiti kaliniai palūždavo nuo išsekimo, o jis, regis, tik stiprėjo. Negalėjau patikėti, kad Stebuklas-Bilas stovykloje buvo nuo 1939 m. Šešerius metus kartu su kitais kaliniais gaudavo itin menką davinį, miegodavo sausakimšame barake, kur karaliavo ligos ir nebuvo kuo kvėpuoti. Bet išgelbėjo kūną ir protą nuo degradacijos! Stebuklą-Bilą laikėme savo lobiu – jis visada buvo pasiruošęs geram žodžiui ir visada kalbėjo apie atleidimą. Kartą aš jam pasakiau:

– Daugeliui iš mūsų labai sunku atleisti. Juk netekome artimųjų.

Ir tada pirmą kartą išgirdau apie jį patį. Jis ramiai atsakė:

– Gyvenome Varšuvos žydų kvartale – aš, žmona, dvi dukros ir trys maži sūnūs. Kai naciai pasiekė mūsų gatvę, jie išrikiavo visus gyventojus palei sieną ir sušaudė. Mane paliko gyvą, nes mokėjau vokiškai. Prašiau leisti man numirti su šeima, bet jie pasiėmė mane su savimi. Tada susidūriau su dilema, kaip gyventi toliau – ar leisti užvaldyti mane neapykantai naciams. Pasirodė, kad pasirinkti man nebuvo sunku. Esu advokatas, ir ne kartą mačiau, ką daro neapykanta su žmonėms. Dar daugiau, neapykanta mano akyse sunaikino šešis man brangiausius žmones. Ir nusprendžiau, kad visą likusį gyvenimą – ar tai bus kelios dienos ar daug metų – mylėsiu kiekvieną savo kelyje sutiktą žmogų.

🧡 Meilės galia, ir tik ji, išlaikė šį žmogų visuose sunkumuose.”

‼️ Sveikiausi žmonės – tai tos dosnios sielos, kurios lengvai juokiasi, greitai pamiršta bėdas ir skuba atleisti net sunkiausias nuoskaudas. Tokiems žmonėms būdingas vaikiškas paprastumas padeda išlaikyti sielos ir dvasios tyrumą, o tai galiausiai daro teigiamą poveikį kūnui. Man nėra nieko paslaptingo Šventojo Rašto žodžiuose, kurie mus ragina: „Būkite kaip vaikai“ (Mato 18:3). Jie man sako, kad turėtume tikėti, atleisti ir žvelgti į pasaulį, žmones ir Dievą kaip vaikai.

‼️ Tik tikras, nuoširdus atleidimas gali užgesinti rūkstančias destruktyvių emocijų žarijas. Tik jis gali išlaisvinti žmogų nuo deginančio skausmo, kilusio iš gilių dvasinių žaizdų.

Šaltinis: Don Colbert “Mirtinos emocijos”

👉🏻”Būkite vieni kitiems pakantūs ir atleiskite vieni kitiems, jei vienas prieš kitą turite skundą. Kaip Viešpats jums atleido, taip ir jūs atleiskite.” (Kolosiečiams 3:13)

Paruošta pagal: 8doktorov.ru

5 būdai, kaip suvaldyti nerimą ir išvengti chaoso galvoje

Paskutiniai keleri metai į visų gyvenimus atnešė nemažai nerimo. Visą pasaulį sukrėtusi pasaulinė pandemija, nežinomybė ir baimė dėl greta vykstančio karo, netylančios kalbos apie artėjančią krizę. Nepamirškime ir visiškai kasdienių dalykų – nerimas dėl mokslų, karjeros, finansų ar santykių taip pat prisideda prie bendro minčių chaoso. O kur dar artėjantis šventinis laikotarpis, kai visi aplinkui skuba, lekia ir stengiasi atlikti visus neužbaigtus darbus. Tad kaip per visą šį šurmulį nepamesti savęs ir išlaikyti gerą emocinę savijautą?

👉🏻UŽSIIMKITE FIZINE VEIKLA

Nesvarbu, kas tai bebūtų – važinėjimas dviračiu, joga, bėgiojimas, šokiai ar tiesiog paprastas pasivaikščiojimas lauke. Kuo daugiau aktyviai judėsite, tuo labiau nukreipsite mintis nuo to, kas jums kelia nerimą. Aktyvi fizinė veikla gerina psichinę būseną, nes taip yra skatinamas laimės hormonų endorfinų išsiskyrimas. Be to, sportas leis ne tik suvaldyti nerimą, bet ir pagerinti bendrą savijautą bei sustiprinti imuninę sistemą.

👉🏻KVĖPUOKITE

Kad ir kaip keistai tai skambėtų, tačiau nepamirškite skirti dėmesio tam, kaip kvėpuojate. Kvėpavimas yra vienas pagrindinių nerimo slopintojų. Kvėpuodami negiliai, neaprūpiname savo organizmo pakankamu kiekiu deguonies, todėl kūnas ima jausti stresą, kuris atsispindi ir mūsų nerimastingose mintyse. Tad vos tik pajaučiate kylantį nerimą – lėtai ir giliai įkvėpkite, trumpam sulaikykite kvėpavimą ir iš lėto iškvėpkite. Pakartokite šį pratimą keletą kartų. Taip jūsų organizmas gaus daugiau deguonies, tai leis protui nusiraminti, o kūnui atsipalaiduoti.

👉🏻MITYBĄ PAPILDYKITE natūralios kilmės PRODUKTAIS, turinčiais RAMINAMĄJĮ POVEIKĮ

Labai svarbu nerimą bei nuolat pasikartojančias negatyvias emocijas pastebėti iš anksto ir nelaukti, kol prireiks medikamentinio gydymo. Pagerinti psichologinę savijautą gali padėti ir natūralios, gamtoje randamos gėrybės. Į savo mitybą įtraukite sveikų grūdų (ypač avižų ir daigintų kviečių), saujelę riešutų, sėklų, avokado, lapinių daržovių ir žalumynų. Dažnai jaučiantiems nerimą, siūloma į savo racioną įtraukti daugiau špinatų, kurie yra puikus triptofano šaltinis. Triptofanas padidina serotonino lygį mūsų smegenyse, dėl ko pagerėja nuotaika. Taip pat patariama vartoti ir bičių pienelį, kuris lengvina streso padarinius bei teigiamai veikia nervų sistemą. Specialistai rekomenduoja atkreipti dėmesį ir į produktus, savo sudėtyje turinčius šafrano, baikalinės kalpokės bei kurkumino. Šafranas padeda palaikyti gerą nuotaiką, sklaido depresines mintis ir gali suteikti daugiau energijos. Baikalinė kalpokė efektyviai mažina įtampą, kovoja su stresu ir suteikia raminamąjį poveikį. Na, o kurkuminas veiksmingai slopina nerimą ir skatina serotonino bei dopamino išsiskyrimą, kurie leidžia mums jaustis laimingesniems. Venkite cukraus, rafinuotų produktų, stimuliuojnčių gėrimų, alkoholio.

👉🏻UŽRAŠYKITE SAVO MINTIS

Neužgniaužkite savo nerimo viduje – stenkitės jį pastebėti ir visas nerimą keliančias mintis užsirašyti. Jeigu jau kuris laikas esate blogos nuotaikos, kamuoja slogios mintys, pamėginkite pradėti rašyti dienoraštį, kuris leis lengviau išanalizuoti aplankančius jausmus. Toks būdas suteiks galimybę pastebėti tam tikras tendencijas – galėsite identifikuoti nerimo šaltinius, rasti jiems sprendimo būdus. Užrašius savo mintis ant lapo, o ne laikant jas galvoje – problemos tarsi susitraukia. Užrašytos emocijos praranda savo intensyvumą, todėl nerimo dienoraščio rašymas yra puikus būdas, norint jas suvaldyti.

👉🏻Susikurkite SAVO ASMENINIUS RITUALUS

Tam, kad dieną galėtumėte pradėti ramūs, pasiruoškite jai jau iš vakaro. Nenukėlinėkite nemalonių darbų rytojui – taip atsikėlus ryte iš karto jausite nerimą, žinodami, kad šiandien turėsite tvarkyti vakarykščius numestus reikalus. Tuomet nepamirškite susikurti savo asmeninį ritualą – atsikėlus ryte, praverkite langą ir įleiskite į namus gryno oro. Išgerkite stiklinę vandens ir skirkite šiek tiek laiko sau. Galbūt tai bus rytinė mankšta? O gal keli perskaityti knygos puslapiai? Tokie nedideli ritualai leidžia protui nurimti ir sumažinti patiriamą nerimą.

Asmeniškai aš savo dieną pradedu nuo Dievo Žodžio skaitymo ir maldos – tai yra pokalbio su Dievu. Pavyzdžiui, Biblijoje parašyta: “Paveskite Jam visus savo rūpesčius, nes Jis jumis rūpinasi” (1 Petro laiškas 5:7). Kai suvokiu realų Dievo buvimą savo gyvenime, atsiranda ramybė, jėgų ir prasmė naujai dienai 🧡.

Paruošta pagal: https://lovemedia.lt

Rudeninis liūdesys ir kas už jo slypi?

Vis labiau vėstant orams, rečiau džiuginant saulės spinduliams ir trumpėjant dienoms, prasideda ne tik peršalimo ligų sezonas: daugelis iš mūsų pajaučia ir psichologinės savijautos sušlubavimą. Atrodo, kad rytais nebenorime keltis, dažnai norisi miego, greičiau pavargstame, jaučiamės liūdni, prislėgti, mažiau energingi. Kai kurie tai vadina „rudeniniu liūdesiu“ ir tikisi, kad jis pasibaigs kartu su šaltomis dienomis. Vis dėlto kartais po šiuo nekaltu apibūdinimu iš tiesų slepiasi sezoninė depresija, trikdanti emocinę, pažintinę ir fiziologinę mūsų veiklą.

Tad ką daryti, jeigu jaučiate, kad toks „rudens liūdesys“ ima vis labiau apsunkinti jūsų kasdienybę ir mintis?

Sezoninė depresija, dar vadinama sezoniniu afektiniu sutrikimu (SAD), yra depresinis sutrikimas, pasireiškiantis rudenį ir žiemą ir įvardijamas kaip ilgą laiką besitęsiantis nuotaikos pablogėjimas. Atėjus šiltajam metų laikui — pavasariui ir vasarai — SAD išnyksta, tačiau sveikatos specialistai pastebi, kad dažniausiai šis sutrikimas cikliškai kartojasi mažiausiai dvejus metus.

Pagrindiniai rudeninės depresijos simptomai yra energijos stygius, apatija, bejėgiškumo jausmas, nerimas, bendravimo vengimas, nuolatinis mieguistumas, įvairūs apetito pokyčiai, gebėjimo džiaugtis gyvenimu praradimas. Ją gali lydėti ir fiziniai negalavimai: dažni galvos ar skrandžio skausmai, dusulys.

Tikslios sezoninės depresijos priežastys nėra žinomos, bet manoma, kad tokia būsena atsiranda pirmiausiai dėl saulės šviesos trūkumo. Pablogėjus orams ir sumažėjus natūralios saulės šviesos, sutrinka žmogaus vidinis laikrodis, reguliuojantis mūsų miegojimo ir prabudimo ciklus. Kitaip tariant, smegenyse pakinta cheminių medžiagų — hormonų melatonino ir serotonino — kurių gamybai įtakos turi saulės šviesa, pusiausvyra.

Melatoninas organizme gaminasi tamsiu paros metu ir yra atsakingas už mūsų pasiruošimą miegui bei jo kokybę. Susijungęs su smegenyse esančiais receptoriais, melatoninas padeda sumažinti nervinį aktyvumą. Tačiau žmonėms, kuriems nustatoma stipri rudeninė depresija, melatonino išsiskyrimas vėluoja, t.y. jis gaminasi ne tada, kada turėtų. Dėl to sutrinka mūsų organizmo cirkadinis ritmas, tampa sunku užmigti, o miego kokybė stipriai suprastėja.

🎯Jeigu norite jaustis geriau, įpraskite vaikščioti lauke. Per pietų pertrauką išeikite į lauką bent 10 minučių ir jūsų sveikata sustiprės, nuotaika bus geresnė. Šviesa ir daugiau deguonies tarsi įjungia aktyvesnę laimės hormono melatonino gamybą. Svarbu, akių nepaslėpti po akiniais nuo saulės ir leisti tinklainei sugerti šviesą. Kiekvieną dieną kelis kartus vėdinkite patalpas – prisotinkite orą deguonies. Mat trūkstant deguonies greičiau pavargstame, tampame pasyvūs ir suprastėja nuotaika.

Trūkstant natūralios saulės šviesos, organizme sumažėja ir vitamino D gamyba. Vitaminas D aktyvuoja serotonino produkciją — pastarasis reguliuoja nerimą, laimės suvokimą ir nuotaiką. Esant vitamino D trūkumui, pasireiškia nuovargis, silpnumas, prislėgta nuotaila, tad manoma, kad būtent serotonino ir melotonino gamybos organizme disbalansas ir sukelia rudeninę depresiją. Tamsiuoju metų laiku vartokite vitamino D papildus.🎯

Pirmieji rudeninės depresijos simptomai gali pasireikšti jau spalio ar lapkričio mėnesiais, todėl norintys išvengti šio negalavimo turėtų imtis prevencinių priemonių rudeniui dar nespėjus įsibėgėti ir nelaukiant simptomų pasireiškimų. Verta pradėti nuo tokių paprastų dalykų kaip dvasiniai skaitiniai ir apmąstymai, laiko leidimas gryname ore, trumpesnis išmaniųjų įrenginių naudojimo laikas, fizinis aktyvumas.

🎯Pastarasis — itin reikalingas, ir visai nesvarbu, kas tai: vaikščiojimas, bėgiojimas, mankšta, lankymasis sporto klube, šokiai… Moksliškai įrodyta, kad sportuojant žmogaus organizmas gamina laimės hormonus, svarbiausia, kad tuo būtų užsiimama reguliariai, 3-5 kartus per savaitę bent po pusę valandos.

Didelę įtaką gerai mūsų emocinei būklei daro ir tinkama, pilnavertė mityba. Valgykite daug šviežių daržovių, vaisių, nepamirškite visadalių grūdų produktų, riešutų. Rekomenduojama vartoti mažiau rafinuotų, stipriai perdirbtų produktų, ypač savo sudėtyje turinčių daug cukraus.

Dar vienas efektyvus būdas, padedantis nuslopinti rudeninį liūdesį yra saulės šviesos terapija, kurią galima visiškai nesudėtingai įtraukti į savo kasdienę rutiną. Šviesos terapijos metu naudojamos specialios lempos, kurios, skleisdamos plataus spektro ultravioletinius spindulius, imituoja dienos šviesą. Dažniausiai pacientams skiriami 30 minučių rytiniai šviesos terapijos seansai, kuriuos atlikti galima tiesiog skaitant rytinį laikraštį ar valgant pusryčius.

🎯Jeigu jaučiate, kad neturite ramybės, viskas atrodo beprasmiška ar per sunku, pasinaudokite Jėzaus kvietimu:

🧡„Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti; aš jus atgaivinsiu! Imkite ant savo pečių mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite savo sieloms atgaivą. Mano jungas švelnus, mano našta lengva“. (Mato 11:28-30)

🎯Biblijos tyrinėjimas ir nuoširdus pokalbis su Dievu, suteiks jūsų gyvenimui prasmę, atrasite tikrą džiaugsmą. Pasirūpinkite savimi ir būkite visapusiškai SVEIKI. 🧡

Mylėti nepriklausomai nuo jausmų

Ar tai įmanoma? Pažvelkime kaip MEILĖ apibūdinta Biblijoje:

“Ir jei išdalyčiau vargšams visa, ką turiu, jeigu atiduočiau savo kūną sudeginti, bet neturėčiau meilės, nieko nelaimėčiau. Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi; meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta. Ji nesielgia netinkamai, neiško sau naudos, nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga, nesidžiaugia neteisybe, su džiaugsmu pritaria tiesai. Ji visa pakelia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria” (1 Korintiečiams 13:3-7).

Joks kitas reiškinys pasaulyje nesukelia tiek išankstinių nuomonių ir klaidingų vertinimų kaip meilė. Daugelis žmonių mano, kad meilė – tai šilti jausmai kitam žmogui, o jei nepatiriate gerų jausmų, palankumo ar užuojautos, tai jūs nemylite. Bet tai yra žmogiškosios, o ne krikščioniškos meilės apibūdinimas.

Kikščioniška meilė – ne paprasti jausmai. Tai sąmoningas požiūris į Dievą, savanoriškas apsisprendimas paklusti ir Jam tarnauti. Mylėti reiškia naudoti Dievo laisvos valios dovaną: kalbėti ar veikti kito žmogaus labui, nepaisant patiriamų jausmų. Tyra ir šventa meilė yra ne tik jausmas, bet ir principas. Didžiausias Dievo įsakymas nesako: “Turi pajausti meilę”, o “Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela, visomis jėgomis ir visu protu, o savo artimą, kaip save patį” (Luko 10:27). Mums reikia pasirinkti protu mylėti Dievą ir savo artimą.

Daugelis su sunkumais kovojančių krikščionių, rimtai susirūpinę tuo, ką jie jaučia Dievui. Daugelis patenka į neviltį ir nusivylimą; jiems atrodo, kad jie niekada nepatyrė tokio jausmų gilumo, kokį, jų nuomone, tikras krikščionis turėtų patirti Dievo atžvilgiu. Jie visą laiką patiria kaltės naštą, dėl to, kad nejaučia savyje ypatingos šilumos ir meilės Dievui.

Nors Dievas, kurio nematome, kartais gali atrodyti svetimas ir tolimas, vis tik galime jį mylėti labiau už bet ką kitą, pasirinkdami tai, kas Jam patinka, ir veikdami pagal savo vidinius įsitikinimus, nepriklausomai nuo jausmų. Tas pats Dieviškasis principas galioja ir žmonių santykiams. Mes galime savo prote tvirtai nuspręsti mylėti net tuos, kuriems nejaučiame nė menkiausios simpatijos, o tada išreikšti savo meilę žodžiais ir veiksmais, nepaisant savo jausmų. Tai yra Dieviškoji meilė. Ji žmonėms nesuprantama. Tai vadinama pamaldumo (dievotumo) paslaptimi. Kad ir kaip žmogus stengtųsi, be Dievo jis negalės jos sukurti savo širdyje. Ir vis dėlto, nepaisant to, Jėzus drąsiai mokė savo pasekėjus: “Mylėkite savo priešus”. Jo paliepimas užtikrina, kad galime mylėti net tuos, kuriems jautėme neapykantą. Jis suteiks mums jėgų su meile elgtis su visais žmonėmis taip, kaip Jis Pats elgiasi.

🧡 Kokia neįkainojama dovana! Štai kas yra MEILĖ! Meilė visoje savo pilnatvėje. Meilė, išlaisvinta iš nepastovių jausmų vergystės. Tai lobis, kurį gali turėti visi Dievo vaikai.

Autorius: Duglas Kuper

Šaltinis: 8doktorov.ru

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM