Nereikalingi organai?
Kai kurie mokslininkai, nurodydami tam tikrų kūno dalių defektus ar nepaaiškinamas funkcijas, vadina juos „sumanymo klaidomis“. Daugiau nei šimtas mūsų kūno dalių ir organų kažkada buvo laikomos nereikalingais, menkaverčiais, kol mokslininkai atrado svarbias jų funkcijas.
Tai, kas mums atrodo „klaidos“ žmogaus kūno sandaroje, iš tikrųjų šiuolaikinio mokslo tiesiog nesuprantama ir nepaaiškinama. Žinomiausias pavyzdys – žmogaus akis: neįmanoma suprasti, kodėl akies obuolio regos nervo skaidulos yra prieš tinklainę (šviesa pereina per „barjerą“ – skaidulų sluoksnį, kol pasiekia receptorius: stiebelius ir kūgelius). Tačiau nepaisant šio tariamo defekto, mūsų regėjimas puikiai atpažįsta spalvas ir objektus. O tai tikras funkcionalaus sumanymo stebuklas!
„NEREIKALINGI” ORGANAI
UODEGIKAULIS – apatinė stuburo dalis. Kai kurie mano, kad tai yra stuburinių gyvūnų uodegos ar uodegos kaulo liekanos. Tačiau uodegikaulis visai nėra atrofavusios uodegos liekana. Tai stuburo dalis, kuri atlieka svarbias funkcijas:
dubens stabilizavimas;
taškas, kuriame susijungia dubens dugno raumenys ir raiščiai, kurių dėka sulaikomi išmatos ir šlapimas;
gimdymo metu, moterims uodegikaulis pasislenka atgal ir išplečia gimdymo kanalą.
TONZILĖS yra limfoidinio audinio sankaupos gerklėje, apsaugančios organizmą nuo infekcijų. Iki pat paskutiniųjų dešimtmečių tonzilės buvo laikomos nereikalingais organais ir buvo šalinamos užsikrėtus. Tačiau dabar žinoma, kad jos atlieka svarbias apsaugines funkcijas:
Apsauga nuo virusų ir bakterijų patekimo į organizmą per kvėpavimo takus ir virškinamąjį traktą.
Tonzilės būtinos tinkamam imuninės sistemos funkcionavimui. Tonzilektomija (tonzilių pašalinimas) trigubai padidina Hodžkino ligos – limfmazgių vėžio formos – riziką.
APENDIKSAS. Praėjusiais dešimtmečiais aklosios žarnos apendiksas buvo laikomas nenaudingu organu, neturinčiu funkcijų, reikalingu tik chirurgams parūpinti darbą. Tačiau dabar žinome, kad apendiksas tai limfoidinis organas, kuris užtikrina žarnyno apsaugą nuo infekcijų, o apendiksą būtina pašalinti tik esant jo uždegimui.
UŽKRŪČIO LIAUKA (lot. thymus). Anksčiau buvo manoma, kad užkrūčio liauka – rudimentinis organas, evoliucijos pėdsakas, nenaudingas žmogaus organizmui. Tačiau dabar žinome, kad jis atlieka labai svarbias funkcijas imuninėje sistemoje, ypač vaikų ir paauglių.
Šaltinis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Sveikas kūnas“
Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/nenuzhnye-organy/
Jūsų smegenys gali viską
Mieli skaitytojai, pristatome jums ištrauką interviu su žinomu vaikų neurochirurgu Benu Karsonu, legendiniu gydytoju, rašytoju ir pasišventusiu krikščioniu.
– Daktare Karsonai, ką jūs bendrai galite pasakyti apie smegenis?
– Smegenys – absoliučiai nuostabus organas, kaip ir visa Dievo kūrinija. Vidutiniškai jas sudaro 100 mlrd nervinių ląstelių – neuronų. Per 1 sekundę jos gali apdoroti 2 mln bitų informacijos, jos įsisavina viską, ką jūs kada nors girdėjote ar matėte. Kai kurie žmonės sako, kad nereikia daug mokytis, nes perkrausi savo smegenis, bet jų perkrauti neįmanoma. Net jei jūs sužinosite naują faktą kiekvieną sekundę, jums prireiks 3 mln metų, kad pradėtumėte perpildyti smegenis, todėl tokia tikimybė nedidelė. Mes nežinome, kur gimsta potraukis dvasiniams dalykams ir kaip mes galime bendrauti su savo Kūrėju. Mūsų smegenys atsakingos už visas šias funkcijas.
– Kas labiausiai jus stebina smegenyse?
– Labiausiai smegenyse mane stebina jų sudėtingumas ir informacijos apdorojimo greitis. Pavyzdžiui, jeigu aš pasakysiu: “Pakelkite dešinę ranką”, – jūs iš karto ją pakelsite. Viskas paprasta, bet kaip tai vyksta: garso bangos išeina iš mano lūpų, patenka į jūsų išorinę ausį, pasiekia būgnelį, klausos sraigę, garso mechaninė energija virsta elektros energija, tada signalas klausos nervu perduodamas į klausos branduolius, iš ten – dar toliau… Galiausiai signalas patenka į smilkininę dalį, o iš ten į kaktinę, paskui dar reikia išlaikyti atmintį apie garsą hipokampe, tada signalas eina atgal į kaktinę dalį, iš ten per stuburo smegenis į rankų raumenis ir viskas tik dėl to, kad jūs galėtumėte pakelti ranką, ir vyksta akimirksniu. Pagalvokite apie tai!
– Daktare Karsonai, turiu klausimą iš davsingumo ir psichiatrijos sankirtos? Kokia jūsų gyvenimo prasmė?
– Kiekvieno žmogaus gyvenimas turi prasmę. Kiekvienam Dievas davė kažkokius talentus. Jeigu mes tinkamai juos naudosime, pagerės ne tik mūsų gyvenimas, bet ir aplink mus esančių žmonių. Mums reikia padaryti pasirinkimą: gyventi tik dėl savęs ar atnešti naudą visuomenei, kurioje gyvename.
Kai kurie žmonės yra labai savanaudiški. Aš buvau toks vaikystėje. Dėl šios priežasties turėjau nežabotą temperamentą. Viskas pasikeitė po to, kai bandžiau peiliu smogti vienam vaikinui. Taip atsitiko, kad jis turėjo diržą su didele metaline sagtimi. Aš pataikiau į šią sagtį ir peilis nulūžo. Po to užsidariau vonioje ir pradėjau nuoširdžiai melstis ir skaityti Bibliją. Viešpats man parodė, kad mano pykčio priežastis slypi mano egoizme. Viskas mano gyvenime sukosi aplink mano personą. Kažkas su manim neteisingai pasielgė, kažkas paėmė mano daiktą… Dievas parodė, jeigu rūpinsiuos kitais, tai pyktis praeis. Tai buvo paskutinis kartas mano gyvenime, kai turėjau pykčio priepuolį.
Labai svarbu suprasti, kas yra jūsų herojai. Mano pats didžiausias Herojus – Jėzus Kristus, Kuris mirė už mano nuodėmes ir išgelbėjo mane. Antras herojus – tai mano mama. Ji nugyveno neįtikėtinai sunkų gyvenimą, bet niekada neieškojo pasiteisinimo. Dėl šios priežasties mes su savo broliu galėjome susitvarkyti savo gyvenimą. Mes tiesiog neieškojome pateisinimo savo nesėkmėm, bet visada ieškojome sprendimo.
– Kaip jūs apibūdintumėte laimę? Kas jus asmeniškai daro laimingu?
– Nėra nieko, kas padarytų tave laimingesniu, nei harmoningi santykiai su savo Kūrėju. Ta harmonija daro įtaką visiems kitiems santykiams gyvenime. Nebegalvoji tik apie save ir gali pastebėti ir mėgautis tuo, ką matai: paukščių čiulbėjimu, lapais, gėlėmis ir žole, ir visu tuo, pro ką praeitum įprastame gyvenime. Būdamas gerai emociškai nusiteikęs, pradedi galvoti, ką gero galima padaryti kitiems. Nėra nieko maloniau, kaip daryti gera kitam žmogui, pamatyti šypseną jo lūpose. Jei tu medikas, tu duodi žmogui dar vieną galimybę gyvenime. Jei tu dirbi socialinės psichologijos ar sociologijos sferoje, tu padedi žmonėms suprasti savo dovanas, padedi jiems įgyti nepriklausomybę, duodi gyvenimo viziją – visa tai veda į laimę. O tai kas neveda į laimę, tai – pinigai. Aš pažįstu daug turtingų ir nelaimingų žmonių.
– Ar jums teko patirti emocinį perdegimą ir ką jūs galėtumėte patarti tokios būsenos profilaktikai?
– Įdomu, kad neurochirurgai dėl patirto streso ilgai negyvena. Bet aš niekada nepatyriau griaunančio streso, kol neišėjau į pensiją. Pensijoje supratau, kad praradau pusiausvyrą ir išgyvenu didelį stresą.
Manau, kad pasaulėžiūra vaidina didžiausią vaidmenį. Stresą lengviau įveikti, kai supranti, kad Dievas viską kontroliuoja. Paskutiniu laiku bendravau su daugeliu žmonių, išgyvenančių kartų nusivylimą. Jie sako, kad viskas griūva. Aš jiems visada atsakau: „Prisiminkite, kad Dievas viską kontroliuoja, o mums Jis leidžia tik padėti Jam. Todėl galvokite, kad galite Jam padėti, bet nemanykite, kad Dievas prarado kontrolę“.
– Daug metų jūs dirbote onkologijos srityje. Ar galite vienu žodžiu apibūdinti tai, ką reikia sakyti pacientui arba jo artimiesiems?
– Viltis. Vėžys – mirtinas susirgimas. Prisimenu vieną ypatingą atvejį. Mano pacientas buvo krepšininkas. Jam buvo glioblastoma – ypatingai piktybinis smegenų auglys. Paprastai žmonės numiršta per metus laiko nuo diagnozės nustatymo, bet jis gyveno metai po metų, ir mes stebėjomės, kad jam viskas gerai. Po to jo nuotaka jį paliko, jis labai nusivylė ir po trijų savaičių mirė. Tai kalba apie didelę emocinės būsenos įtaką. Mes turime suprasti, kad mūsų emocijos valdo įvairius fiziologinius procesus organizme.
– Anglų patarlė sako: „Už kiekvieno didelio vyro stovi didelė moteris“. Kas jus įkvepia jūsų žmonoje, kaip ji jus palaiko?
– Kendi – nuostabus žmogus, labai bendraujanti ir draugiška. Aš ne toks, esu linkęs į uždarumą ir jei ne mano žmona, tai aš nebūčiau pažinęs daugelio žmonių ir nedalyvaučiau daugelyje projektų.
– Kokios yra arba buvo jūsų šeimos tradicijos, ir kuo jos ypatingos?
– Kai mūsų berniukai augo, pietų metu kiekvienas turėjo surasti ir papasakoti kažką įdomaus, ko nežinojo kiti. Taip mes visi mokėmės. Dar viena tradicija – kiekvienas turėjo perskaityti po dvi eilutes iš „Saliamono patarlių“ ir visiems paaiškinti. Aš pamaniau, jeigu mes darysim tai, berniukai įgis išminties ir mes nebūsime viena iš šeimų, kurios vaikai nieko nepasiekė. Ir tai suveikė.Kalbėjosi Jurij Bondarenko
Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/vash-mozg-mozhet-vsyo/
Kur ieškoti GYVENIMO PRASMĖS
Kai kuriems gyvenimo prasmės klausimas – kaip lengvas debesėlis giedrame danguje: pasirodė ir dingo. Kitiems šis klausimas – pagrindinis, be kurio negalima gyventi. Kodėl dažnai atsitinka taip, kad nepavyksta rasti atsakymo ir žmonės išgyvena krizės būseną, dvasinį sukrėtimą?
Sovietų rašytojas ir dramaturgas Leonid Zorin kartą pasakė, kad gyvenimo prasmę stengiamės suprasti tik dėl vienos priežasties: nes esame mirtingi. Iš tikrųjų taip ir yra. Tikriausiai, jei mūsų žemėje nebūtų kančių ir mirties, tai gyvenimo prasmės klausimas nebūtų toks aštrus. Juk iš pradžių, kuriant pasaulį, Dievas įdėjo nemirtingumą į žmonių giminę. Žemė, po sukūrimo, buvo skirta begaliniam egzistavimui ir džiaugsmui. O gyvenimo prasmė tada būtų paprasta: tiesiog gyvenk ir mėgaukis pačiu gyvenimu.
Deja, darbas ir rūpestis, ligos ir pati mirtis užtemdo žmogaus egzistenciją. Mes beviltiškai bandome suprasti, kodėl esame čia, kokia mūsų gyvenimo vertė. Pasirodo, turtai nėra pagrindinė laimės priežastis. Kai kurių idealų, kurie žmogui būtų aukštesni ir vertingesni nei jo paties poreikiai, egzistavimas yra būtina sąlyga ir ta dvasinė šviesa, kuri daro mus reikšmingais ir dvasiškai pilnaverčiais. Kiekvieno žmogaus sieloje turėtų būti toks žibintuvėlis, kuris nušviestų gyvenimo tuštybę ir įprasmintų gyvenimą.
Ar kada susimąstei, koks trumpalaikis gyvenimas? Mes pripratome juoktis iš vienadienio drugelio, kuris gimsta per pietus ir miršta saulei leidžiantis. Bet jei pažiūrėsime nešališkai, ar mes, žmonės, labai jau skiriamės? Mumyse nėra amžinos jaunystės ir mes visi mirštame.
Mūsų tolimi protėviai kažkada žiūrėjo į tą pačią raudoną saulę, skęstančią audros debesyse, žavėjosi bangų ošimu, pasinerdavo į svajones po žvaigždėtu dangumi, gulėdami pievoje. Nei vieno iš jų nebėra. Milijardai žmonių aplankė šį gyvenimą ir išėjo, tyliai uždarydami duris. Gyveno, jautė, mylėjo – kaip ir mes dabar. Jie dingo, visi iki vieno.
Kalnai ir saulėlydžiai, vandenynai ir žvaigždės išlieka savo vietoje, kaip amžinieji sargybiniai, sekantys dalykų tvarką. Jei kiekvienas planetos žmogus tai suprastų, ar liktų laiko nesąmonėms, nemėgiamam darbui, neapykantai, pavydui, ilgesiui ar netikėjimui, nuoboduliui ir silpnumui, cinizmui ar paniekai? Ar kankintumės baimėmis – ką apie mus galvoja minia? Ar gailėtume savęs? Ar bėgtume paskui pinigus, kaip raupsuotieji? Ar nertumės iš kailio dėl savo kostiumo ar automobilio? Ne.
Atmetus nereikalinga, lieka praregėjimas. Tai vidinė laisvė, sąmoningas gebėjimas įvertinti mūsų trumpą gyvenimą. Vertinkite viską, kas vyksta su jumis dabartiniu gyvenimo momentu. Galvokite apie aukštybes, svajokite apie geriausia. Palikite po savęs gerus prisiminimus. Būkite geriausia mama savo vaikams. Tapkite geriausiu savo darbo specialistu. Mylėkite nuoširdžiai, draugaukite ištikimai. Mokykitės naujos profesijos, įgykite naujų žinių. Iššaukite tėvams pasididžiavimo šypseną. Statykite namą, prižiūrėkite sodą. Visa tai – gyvenimo šokis.
ESI UNIKALUS visoje Visatoje ir ji kuria tau ritmą vandenyno mūša, perkūnijos blyksniais, metų laikų pokyčiais.
Svarbu pasišvęsti mėgstamam darbui, svarbu ką nors mylėti ir kažkuo rūpintis. Labai svarbu – susitikimo su Dievu laukimas. Tikinčiam žmogui tas laukimas suteikia viltį, paguodą ir ramybę. Tada visi mūsų kasdieniai reikalai, mūsų praradimai ar pasiekimai įgyja prasmę Dievo susitikimo su mumis šviesoje. Mes tikimės pasaulio, kuriame nebebus ligų ir sielvartų, neteisybės ir mirties.
Visada atminkite, kad esate Dievui daug brangesnis, nei galite įsivaizduoti. Jūsų vertę lemia ne jūsų pasiekimai, o Jo požiūris į jus. Jūsų asmenybės vertė ir gyvenimo reikšmingumas grindžiamas Dievo meile. Akivaizdu, kad mūsų širdyje yra tuštuma ir ilgesys, kurie gali būti užpildyti tik Dievu.
Įsiklausykite į krikščionės rašytojos Elenos Vait žodžius: „Atverkite Dievui savo reikmes, džiaugsmus ir liūdesį, savo rūpesčius ir būgštavimus! Jūs tuo nenuvarginsite ir neapsunkinsite Jo… Jo mylinčią širdį paliečia mūsų sielvartai. Jis pergyvena kartu su mumis, kai mes Jam juos išsakome. Ateikite pas Jį su viskuo, kas jus trikdo ir neramina. Jokia našta nebus Jam per sunki: juk Jis laiko pasaulius ir valdo Visatą“.
Paruošta pagal: https://sokrsokr.net/gde-iskat-smysl-zhizni/
Gyvybės JĖGA
? Kokia didžiulę jėgą DIEVAS paslėpė sėkloje!!!
Pasėjusi žemėje išmirkytas saulėgrąžas, jas prislėgiau kitu indeliu su 1 kg akmenų ir pastačiau šiltoje vietoje. Po kelių dienų su sūnumi labai nustebome pamatę iškilusį indą su akmenimis. Sėklos pradėjo dygti – kokia JĖGA mažoje sėklytėje!
Ar ŽINOJOTE:
Kad dygstant sėklai ar grūdui bioaktyvios medžiagos susikoncentruoja daiguose.
Nustatyta, kad vitaminų kiekis padidėja 50–200 proc.
Kinta sėklų cheminė sudėtis: pasyvios būklės buvusios vertingos medžiagos – vitaminai, makro- ir mikroelementai, fermentai, aminorūgštys – tampa biologiškai aktyvios.
Valgant daigus visas šias naudingas medžiagas įsisavina organizmas. Jos stiprina imunitetą, kovoja su laisvaisiais radikalais, teigiamai veikia žarnyno veiklą, suteikia jėgų, žvalumo, energijos.
Dievas tarė: “Tegul žemė išaugina žolę, augalus, duodančius sėklą, ir vaismedžius, nešančius vaisių pagal jų rūšį, kuriuose yra jų sėkla!” Ir taip įvyko. (Pradžios 1:11, Biblija)
?Pasinaudokime šia DIEVO DOVANA – leiskime atsibusti sėkloje miegančiai GYVYBĖS JĖGAI.
?Aš stengiuosi nepamiršti žiemą ir pavasarį ką nors daiginti ant palangės, kad paturtinti savo šeimos mitybą.
MŪSŲ KŪNAS UNIKALUS – Esame nuostabiai sukurti‼️
Mūsų kūnas – įkūnytos inžinerinės išminties šedevras: stulbinantis dizainas, visų ląstelių, audinių, organų ir sistemų veiklos suderinamumas. Norint tinkamai juo rūpintis ir džiaugtis gyvenimu, būtina žinoti jo unikalias savybes.
ORGANIZUOTUMAS
Mūsų kūnas – labai organizuota daugialypė struktūra. Ne veltui bet kuris gyvas padaras vadinamas organizmu: jis rodo organizuotumą, kuris atsirado dėl protingo planavimo.
NUOLATINIS ATNAUJINIMAS
Žmogaus kūnas nuolat atsinaujina, kai kurias jo ląsteles ir cheminius komponentus pakeičia kiti. Tačiau bendra jo stuktūra ir kai kurios savybės išlieka nepakitusios visą gyvenimą.
SAVAIME IŠGYJANTIS
Žmogaus kūnas turi savybę atsistatyti. Tinkamai prižiūrint, jis atsigauna po lengvų sužalojimų, apsinuodijimų, infekcijų ir kitų pakenkimų.
INDIVIDUALUS
Pasaulyje nėra dviejų vienodų žmogaus kūnų, net dvynių. Be pirštų antspaudų ir kraujagyslių tinklainėje, balso tembras, veido bruožai ir žvilgsnis kiekvieną žmogų daro unikaliu ir todėl be galo vertingu.
Žmogaus kūnas UNIKALUS, SUDĖTINGAS ir KERINČIAI GRAŽUS. Tai nusipelno didžiausios pagarbos ir reikalauja tobuliausios priežiūros.
Paruošta pagal Džordž Pamplona–Rodžer knygą “Sveikas kūnas”
SKAIČIAI IR FAKTAI:
Per 120 dienų – mūsų kraujyje visiškai atsinaujina eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių) sudėtis.
Mūsų kūne – 206 kaulai.
Kiekvieną minutę miršta – 30 000 odos ląstelių.
Bendras visų karaujagyslių ilgis – 96 500 kilometrų.
Bendras kūno ląstelių skaičius – 75 trilijonai.
https://8doktorov.ru/nashe-telo-unikalno/…
