Vanduo – sudedamoji gyvybės dalis planetoje

Vanduo dengia didžiąją Žemės paviršiaus dalį. Žvelgiant iš kosmoso matome, kad maždaug 70% Žemės paviršiaus yra melsvos spalvos. Vandenynuose, jūrose, upėse, ežeruose, ledynuose yra didžiulis vandens kiekis. Giliausias vandenynas Žemėje – Ramusis, didžiausias jo gylis – maždaug 10,8 km. Vidutinis vandenynų gylis – 3,8 km. Jei Žemės paviršius būtų visiškai lygus, tai visas Žemės rutulys būtų padengtas maždaug 2,7 km storio vandens sluoksniu.

🌦 Gamtoje vyksta nuolatinis vandens ciklas. Maždaug trečdalis saulės energijos, pasiekiančios Žemės paviršių, išeikvojama šildyti vandenį, kuris garų pavidalu kyla aukštyn, sudarydamas debesis. Vėjo pagalba debesys gali nukeliauti didelius atstumus, tūkstančius kilometrų, o vėliau iškristi ant žemės lietaus ar sniego pavidalu. Pasiekęs Žemės paviršių, vanduo prasiskverbia į dirvožemį, pripildydamas augalus gyvybės, tačiau nemaža jo dalis prasiskverbia gilyn į žemę, sudarydama gruntinius vandenis. Kurie teka į upes, ežerus, vandenynus ir jūras. Galbūt šiandien nusiprausėte vandeniu, tekėjusiu Nilo ar Jordano upėje, o gal iš Ramiojo vandenyno. Vandens kiekis Žemėje nekinta, nuolatinė jo cirkuliacija palaiko gyvybę visose planetos dalyse.

❗Vandenį naudojame kasdien. Kad gautumėme vieną duonos kepalą, reikia apie 900 litrų vandens, 5 tūkst. litrų – 1 kg jautienos, o vienam automobiliui surinkti – 182 tūkst. Vanduo neturi spalvos, skonio, kvapo, toks paprastas ir toks nuostabus.

💦 Mūsų Kūrėjas sukūrė Žemę ir padovanojo mums brangią vandens dovaną kaip gyvybės pagrindą. Kaip Jis valdo vandens judėjimą, taip Jis valdo ir jūsų gyvenimą. Tikriausiai stovėjote ant vandenyno, jūros ar didelio ežero kranto. Žvelgdami į begalines vandens paviršiaus platybes, giliau suvokiame Kūrėjo didybę ir visagalybę. Žvelgdami į audringą upės ar krioklio tėkmę, geriau suprantame Viešpaties galią. Vienoje Biblijos eilutėje, užrašytoje Giesmių giesmėje, sakoma: “Gilūs vandenys negali užgesinti meilės, nė potvyniai – jos paskandinti.” (Giesmių giesmė 8:7) Viso jūrų, vandenynų vandens, visos didžiausio krioklio galios neužtenka, kad užgesintų Dievo meilę TAU, brangus drauge. Dievo meilė gilesnė ir platesnė už didžiausią vandenyną, stipresnė už audringiausią srovę, nekintanti ir pastovi, kaip vandens ciklas mūsų planetoje. Viešpaties meilė apsčiai aukojama kiekvienam, jos užtenka visiems.

👉🏻“Pradžioje Dievas sukūrė dangų ir žemę. O žemė buvo padrika ir dyka, tamsa gaubė bedugnę, ir dvasia iš Dievo dvelkė viršum vandenų.” (Pradžios 1:1,2)

Šaltinis: Aleksej Chacinskij „Sveikatos ir ilgaamžiškumo paslaptys”

Žmogaus kvėpavimas: stebinantys faktai

👉🏻Mūsų organizmas apdovanotas gebėjimu sušildyti ir sudrėkinti orą, iki kol jis pasiekia plaučius. Tuo pačiu oras dar ir apvalomas. Įsivaizduokite, kas nutiktų, jei oras nebūtų pašildytas, išvalytas ir sudrėkintas.

▫️ Kiekvienam iš mūsų pažįstamas tas nemalonus pojūtis ir skausmas, kurį patiriame išėję iš šiltos patalpos į šaltą orą. Tai toks deginantis pojūtis plaučiuose, kartais net kvėpuoti sunku. Problema ne šaltas oras, o staigus temperatūros ir drėgmės pokytis. Organizmas neturi pakankamai laiko tinkamai paruošti orą, kurį įkvepiame. Laimei, mūsų kūnas sugeba sušildyti, sudrėkinti ir išvalyti orą, kol šis pasiekia plaučius.

▫️ Į mūsų kūną oras patenka per dvi išorines angas: burną ir nosį. Nosyje orą šildo platus kraujagyslių tinklas, išklojęs nosies ertmę. Ši plati kraujagyslių sistema yra priežastis to, kad retkarčiais nosis kraujuoja, ypač kai išdžiūsta gleivinė nosies viduje. Niekas nepaneigs, kad automobilio radiatorius tai konstruktoriaus kūrinys. Kūrėjas sukūrė tokią žmogaus nosies šildymo sistemą kraujo cirkuliacija, prieš kurią bet kokia automobilio šildymo sistema atrodo primityvi.

▫️ Nosies ertmė padengta plaukeliais, reikalingais mikrodalelių sulaikymui. Be šių plaukelių į plaučius galėtų patekti mažos dalelės, tokios kaip dulkės, žiedadulkės ar dūmai.

▫️ Yra dar vienas barjeras, padedantis sulaikyti mikrodaleles. Iš burnos ar nosies ertmės oras patenka į gerklas. Gerklos, trachėja ir bronchai iškloti gleivinės ląstelėmis, kurios išskiria gleives. Jos padeda sulaikyti pašalines daleles.

▫️ Bet jei gleivės liktų ant kvėpavimo takų sienelių, galiausiai jos išdžiūtų ir negalėtų atlikti apsauginės funkcijos. Mūsų organizmas privalo nuolat pašalinti seną gleivių sluoksnį ir uždėti naują. Tam ir skirtos virpamosios ląstelės, turinčios „plaukelius“, tarsi blakstienas. Jos lyg „irkluoja“ vienu metu, pašalindamos senas gleives ir užtepdamos naują „šviežių“ gleivių sluoksnį, palaikydamos tinkamą kvėpavimo takų būklę.

▫️ “Blakstienų” susitraukimas – tai specialiai tam skirtas ląstelių judėjimas. Blakstienos išsilenkia sklandžiomis, lygiomis bangomis, viena kryptimi. Kiekviena “blakstiena” juda panašiai kaip rykštė: pirmiausia įvyksta stiprus smūgis, kuris visiškai ištempia blakstieną ir pašalina aplinkinį skystį, o po to seka atsistatymo fazė, kurios metu “blakstiena” grįžta į pradinę padėtį sukimosi judesiu, kuris sumažina klampų pasipriešinimą.

‼️ Kiek svarbios šios mažytės “blakstienėlės”, paklauskite žmogaus, kuris kenčia nuo nejudrių “blakstienų” sindromo arba žmonių, kurių gleivių koncentracija yra tirštesnė nei įprastai. Paklauskite žmonių, sergančių cistine fibroze, kurių kvėpavimo takai neišsivalo taip, kaip turėtų. Šios “blakstienos” buvo sukurtos specialiai tam, kad atliktų savo funkciją, o jūs ir aš jaustumės sveiki ir laimingi.

🧡 „Šlovinu tave, nes esu nuostabiai padarytas. Tavo visi darbai nuostabūs, – aš tai gerai žinau.” (Psalmynas 139:14)

Šaltinis: origins.org.ua

Paruošta pagal: 8doktorov.ru

Nereikalingi organai?

Kai kurie mokslininkai, nurodydami tam tikrų kūno dalių defektus ar nepaaiškinamas funkcijas, vadina juos „sumanymo klaidomis“. Daugiau nei šimtas mūsų kūno dalių ir organų kažkada buvo laikomos nereikalingais, menkaverčiais, kol mokslininkai atrado svarbias jų funkcijas.

Tai, kas mums atrodo „klaidos“ žmogaus kūno sandaroje, iš tikrųjų šiuolaikinio mokslo tiesiog nesuprantama ir nepaaiškinama. Žinomiausias pavyzdys – žmogaus akis: neįmanoma suprasti, kodėl akies obuolio regos nervo skaidulos yra prieš tinklainę (šviesa pereina per „barjerą“ – skaidulų sluoksnį, kol pasiekia receptorius: stiebelius ir kūgelius). Tačiau nepaisant šio tariamo defekto, mūsų regėjimas puikiai atpažįsta spalvas ir objektus. O tai tikras funkcionalaus sumanymo stebuklas!

„NEREIKALINGI” ORGANAI

🔹UODEGIKAULIS – apatinė stuburo dalis. Kai kurie mano, kad tai yra stuburinių gyvūnų uodegos ar uodegos kaulo liekanos. Tačiau uodegikaulis visai nėra atrofavusios uodegos liekana. Tai stuburo dalis, kuri atlieka svarbias funkcijas:

👉🏻dubens stabilizavimas;

👉🏻taškas, kuriame susijungia dubens dugno raumenys ir raiščiai, kurių dėka sulaikomi išmatos ir šlapimas;

👉🏻gimdymo metu, moterims uodegikaulis pasislenka atgal ir išplečia gimdymo kanalą.

🔹TONZILĖS yra limfoidinio audinio sankaupos gerklėje, apsaugančios organizmą nuo infekcijų. Iki pat paskutiniųjų dešimtmečių tonzilės buvo laikomos nereikalingais organais ir buvo šalinamos užsikrėtus. Tačiau dabar žinoma, kad jos atlieka svarbias apsaugines funkcijas:

👉🏻Apsauga nuo virusų ir bakterijų patekimo į organizmą per kvėpavimo takus ir virškinamąjį traktą.

👉🏻Tonzilės būtinos tinkamam imuninės sistemos funkcionavimui. Tonzilektomija (tonzilių pašalinimas) trigubai padidina Hodžkino ligos – limfmazgių vėžio formos – riziką.

🔹APENDIKSAS. Praėjusiais dešimtmečiais aklosios žarnos apendiksas buvo laikomas nenaudingu organu, neturinčiu funkcijų, reikalingu tik chirurgams parūpinti darbą. Tačiau dabar žinome, kad apendiksas tai limfoidinis organas, kuris užtikrina žarnyno apsaugą nuo infekcijų, o apendiksą būtina pašalinti tik esant jo uždegimui.

🔹UŽKRŪČIO LIAUKA (lot. thymus). Anksčiau buvo manoma, kad užkrūčio liauka – rudimentinis organas, evoliucijos pėdsakas, nenaudingas žmogaus organizmui. Tačiau dabar žinome, kad jis atlieka labai svarbias funkcijas imuninėje sistemoje, ypač vaikų ir paauglių.

Šaltinis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Sveikas kūnas“

Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/nenuzhnye-organy/

Jūsų smegenys gali viską

Mieli skaitytojai, pristatome jums ištrauką interviu su žinomu vaikų neurochirurgu Benu Karsonu, legendiniu gydytoju, rašytoju ir pasišventusiu krikščioniu.

– Daktare Karsonai, ką jūs bendrai galite pasakyti apie smegenis?

▪️– Smegenys – absoliučiai nuostabus organas, kaip ir visa Dievo kūrinija. Vidutiniškai jas sudaro 100 mlrd nervinių ląstelių – neuronų. Per 1 sekundę jos gali apdoroti 2 mln bitų informacijos, jos įsisavina viską, ką jūs kada nors girdėjote ar matėte. Kai kurie žmonės sako, kad nereikia daug mokytis, nes perkrausi savo smegenis, bet jų perkrauti neįmanoma. Net jei jūs sužinosite naują faktą kiekvieną sekundę, jums prireiks 3 mln metų, kad pradėtumėte perpildyti smegenis, todėl tokia tikimybė nedidelė. Mes nežinome, kur gimsta potraukis dvasiniams dalykams ir kaip mes galime bendrauti su savo Kūrėju. Mūsų smegenys atsakingos už visas šias funkcijas.

– Kas labiausiai jus stebina smegenyse?

▪️– Labiausiai smegenyse mane stebina jų sudėtingumas ir informacijos apdorojimo greitis. Pavyzdžiui, jeigu aš pasakysiu: “Pakelkite dešinę ranką”, – jūs iš karto ją pakelsite. Viskas paprasta, bet kaip tai vyksta: garso bangos išeina iš mano lūpų, patenka į jūsų išorinę ausį, pasiekia būgnelį, klausos sraigę, garso mechaninė energija virsta elektros energija, tada signalas klausos nervu perduodamas į klausos branduolius, iš ten – dar toliau… Galiausiai signalas patenka į smilkininę dalį, o iš ten į kaktinę, paskui dar reikia išlaikyti atmintį apie garsą hipokampe, tada signalas eina atgal į kaktinę dalį, iš ten per stuburo smegenis į rankų raumenis ir viskas tik dėl to, kad jūs galėtumėte pakelti ranką, ir vyksta akimirksniu. Pagalvokite apie tai!

– Daktare Karsonai, turiu klausimą iš davsingumo ir psichiatrijos sankirtos? Kokia jūsų gyvenimo prasmė?

▪️– Kiekvieno žmogaus gyvenimas turi prasmę. Kiekvienam Dievas davė kažkokius talentus. Jeigu mes tinkamai juos naudosime, pagerės ne tik mūsų gyvenimas, bet ir aplink mus esančių žmonių. Mums reikia padaryti pasirinkimą: gyventi tik dėl savęs ar atnešti naudą visuomenei, kurioje gyvename.

Kai kurie žmonės yra labai savanaudiški. Aš buvau toks vaikystėje. Dėl šios priežasties turėjau nežabotą temperamentą. Viskas pasikeitė po to, kai bandžiau peiliu smogti vienam vaikinui. Taip atsitiko, kad jis turėjo diržą su didele metaline sagtimi. Aš pataikiau į šią sagtį ir peilis nulūžo. Po to užsidariau vonioje ir pradėjau nuoširdžiai melstis ir skaityti Bibliją. Viešpats man parodė, kad mano pykčio priežastis slypi mano egoizme. Viskas mano gyvenime sukosi aplink mano personą. Kažkas su manim neteisingai pasielgė, kažkas paėmė mano daiktą… Dievas parodė, jeigu rūpinsiuos kitais, tai pyktis praeis. Tai buvo paskutinis kartas mano gyvenime, kai turėjau pykčio priepuolį.

Labai svarbu suprasti, kas yra jūsų herojai. Mano pats didžiausias Herojus – Jėzus Kristus, Kuris mirė už mano nuodėmes ir išgelbėjo mane. Antras herojus – tai mano mama. Ji nugyveno neįtikėtinai sunkų gyvenimą, bet niekada neieškojo pasiteisinimo. Dėl šios priežasties mes su savo broliu galėjome susitvarkyti savo gyvenimą. Mes tiesiog neieškojome pateisinimo savo nesėkmėm, bet visada ieškojome sprendimo.

– Kaip jūs apibūdintumėte laimę? Kas jus asmeniškai daro laimingu?

▪️– Nėra nieko, kas padarytų tave laimingesniu, nei harmoningi santykiai su savo Kūrėju. Ta harmonija daro įtaką visiems kitiems santykiams gyvenime. Nebegalvoji tik apie save ir gali pastebėti ir mėgautis tuo, ką matai: paukščių čiulbėjimu, lapais, gėlėmis ir žole, ir visu tuo, pro ką praeitum įprastame gyvenime. Būdamas gerai emociškai nusiteikęs, pradedi galvoti, ką gero galima padaryti kitiems. Nėra nieko maloniau, kaip daryti gera kitam žmogui, pamatyti šypseną jo lūpose. Jei tu medikas, tu duodi žmogui dar vieną galimybę gyvenime. Jei tu dirbi socialinės psichologijos ar sociologijos sferoje, tu padedi žmonėms suprasti savo dovanas, padedi jiems įgyti nepriklausomybę, duodi gyvenimo viziją – visa tai veda į laimę. O tai kas neveda į laimę, tai – pinigai. Aš pažįstu daug turtingų ir nelaimingų žmonių.

– Ar jums teko patirti emocinį perdegimą ir ką jūs galėtumėte patarti tokios būsenos profilaktikai?

▪️– Įdomu, kad neurochirurgai dėl patirto streso ilgai negyvena. Bet aš niekada nepatyriau griaunančio streso, kol neišėjau į pensiją. Pensijoje supratau, kad praradau pusiausvyrą ir išgyvenu didelį stresą.

Manau, kad pasaulėžiūra vaidina didžiausią vaidmenį. Stresą lengviau įveikti, kai supranti, kad Dievas viską kontroliuoja. Paskutiniu laiku bendravau su daugeliu žmonių, išgyvenančių kartų nusivylimą. Jie sako, kad viskas griūva. Aš jiems visada atsakau: „Prisiminkite, kad Dievas viską kontroliuoja, o mums Jis leidžia tik padėti Jam. Todėl galvokite, kad galite Jam padėti, bet nemanykite, kad Dievas prarado kontrolę“.

– Daug metų jūs dirbote onkologijos srityje. Ar galite vienu žodžiu apibūdinti tai, ką reikia sakyti pacientui arba jo artimiesiems?

▪️– Viltis. Vėžys – mirtinas susirgimas. Prisimenu vieną ypatingą atvejį. Mano pacientas buvo krepšininkas. Jam buvo glioblastoma – ypatingai piktybinis smegenų auglys. Paprastai žmonės numiršta per metus laiko nuo diagnozės nustatymo, bet jis gyveno metai po metų, ir mes stebėjomės, kad jam viskas gerai. Po to jo nuotaka jį paliko, jis labai nusivylė ir po trijų savaičių mirė. Tai kalba apie didelę emocinės būsenos įtaką. Mes turime suprasti, kad mūsų emocijos valdo įvairius fiziologinius procesus organizme.

– Anglų patarlė sako: „Už kiekvieno didelio vyro stovi didelė moteris“. Kas jus įkvepia jūsų žmonoje, kaip ji jus palaiko?

▪️– Kendi – nuostabus žmogus, labai bendraujanti ir draugiška. Aš ne toks, esu linkęs į uždarumą ir jei ne mano žmona, tai aš nebūčiau pažinęs daugelio žmonių ir nedalyvaučiau daugelyje projektų.

– Kokios yra arba buvo jūsų šeimos tradicijos, ir kuo jos ypatingos?

▪️– Kai mūsų berniukai augo, pietų metu kiekvienas turėjo surasti ir papasakoti kažką įdomaus, ko nežinojo kiti. Taip mes visi mokėmės. Dar viena tradicija – kiekvienas turėjo perskaityti po dvi eilutes iš „Saliamono patarlių“ ir visiems paaiškinti. Aš pamaniau, jeigu mes darysim tai, berniukai įgis išminties ir mes nebūsime viena iš šeimų, kurios vaikai nieko nepasiekė. Ir tai suveikė.Kalbėjosi Jurij Bondarenko

Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/vash-mozg-mozhet-vsyo/

Kur ieškoti GYVENIMO PRASMĖS

🔸Kai kuriems gyvenimo prasmės klausimas – kaip lengvas debesėlis giedrame danguje: pasirodė ir dingo. Kitiems šis klausimas – pagrindinis, be kurio negalima gyventi. Kodėl dažnai atsitinka taip, kad nepavyksta rasti atsakymo ir žmonės išgyvena krizės būseną, dvasinį sukrėtimą?

🔸Sovietų rašytojas ir dramaturgas Leonid Zorin kartą pasakė, kad gyvenimo prasmę stengiamės suprasti tik dėl vienos priežasties: nes esame mirtingi. Iš tikrųjų taip ir yra. Tikriausiai, jei mūsų žemėje nebūtų kančių ir mirties, tai gyvenimo prasmės klausimas nebūtų toks aštrus. Juk iš pradžių, kuriant pasaulį, Dievas įdėjo nemirtingumą į žmonių giminę. Žemė, po sukūrimo, buvo skirta begaliniam egzistavimui ir džiaugsmui. O gyvenimo prasmė tada būtų paprasta: tiesiog gyvenk ir mėgaukis pačiu gyvenimu.

🔹„Taip kalba Viešpats, kuris sukūrė dangų, Jis, Dievas, kuris paruošė ir padarė žemę, davė jai pradžią, Jis, kuris nesukūrė jos dykos, bet padarė gyvenamą […]“ (Biblija, Izaijo 45:18)

🔸Deja, darbas ir rūpestis, ligos ir pati mirtis užtemdo žmogaus egzistenciją. Mes beviltiškai bandome suprasti, kodėl esame čia, kokia mūsų gyvenimo vertė. Pasirodo, turtai nėra pagrindinė laimės priežastis. Kai kurių idealų, kurie žmogui būtų aukštesni ir vertingesni nei jo paties poreikiai, egzistavimas yra būtina sąlyga ir ta dvasinė šviesa, kuri daro mus reikšmingais ir dvasiškai pilnaverčiais. Kiekvieno žmogaus sieloje turėtų būti toks žibintuvėlis, kuris nušviestų gyvenimo tuštybę ir įprasmintų gyvenimą.

🔸Ar kada susimąstei, koks trumpalaikis gyvenimas? Mes pripratome juoktis iš vienadienio drugelio, kuris gimsta per pietus ir miršta saulei leidžiantis. Bet jei pažiūrėsime nešališkai, ar mes, žmonės, labai jau skiriamės? Mumyse nėra amžinos jaunystės ir mes visi mirštame.

🔸Mūsų tolimi protėviai kažkada žiūrėjo į tą pačią raudoną saulę, skęstančią audros debesyse, žavėjosi bangų ošimu, pasinerdavo į svajones po žvaigždėtu dangumi, gulėdami pievoje. Nei vieno iš jų nebėra. Milijardai žmonių aplankė šį gyvenimą ir išėjo, tyliai uždarydami duris. Gyveno, jautė, mylėjo – kaip ir mes dabar. Jie dingo, visi iki vieno.

🔹„Kokia nauda žmogui iš viso jo sunkaus triūso, kuriuo jis triūsia po saule? Viena karta nueina, kita ateina, bet žemė amžinai lieka ta pati“ (Biblija, Mokytojo knyga 1:3-4)

🔸Kalnai ir saulėlydžiai, vandenynai ir žvaigždės išlieka savo vietoje, kaip amžinieji sargybiniai, sekantys dalykų tvarką. Jei kiekvienas planetos žmogus tai suprastų, ar liktų laiko nesąmonėms, nemėgiamam darbui, neapykantai, pavydui, ilgesiui ar netikėjimui, nuoboduliui ir silpnumui, cinizmui ar paniekai? Ar kankintumės baimėmis – ką apie mus galvoja minia? Ar gailėtume savęs? Ar bėgtume paskui pinigus, kaip raupsuotieji? Ar nertumės iš kailio dėl savo kostiumo ar automobilio? Ne.

🔸Atmetus nereikalinga, lieka praregėjimas. Tai vidinė laisvė, sąmoningas gebėjimas įvertinti mūsų trumpą gyvenimą. Vertinkite viską, kas vyksta su jumis dabartiniu gyvenimo momentu. Galvokite apie aukštybes, svajokite apie geriausia. Palikite po savęs gerus prisiminimus. Būkite geriausia mama savo vaikams. Tapkite geriausiu savo darbo specialistu. Mylėkite nuoširdžiai, draugaukite ištikimai. Mokykitės naujos profesijos, įgykite naujų žinių. Iššaukite tėvams pasididžiavimo šypseną. Statykite namą, prižiūrėkite sodą. Visa tai – gyvenimo šokis.

✅ ESI UNIKALUS visoje Visatoje ir ji kuria tau ritmą vandenyno mūša, perkūnijos blyksniais, metų laikų pokyčiais.

🔹Viskam yra laikas, metas kiekvienam įvykiui po dangumi.Yra laikas gimti ir mirti […] laikas verkti ir juoktis […] laikas mylėti ir nekęsti […] Aš supratau, kad žmonėms nėra nieko geresnio, kaip linksmintis ir daryti gera savo gyvenime. Tai yra Dievo dovana, kad žmogus valgo, geria ir džiaugiasi savo darbo gėrybėmis.” (Biblija, Mokytojo knyga 3:1, 2, 4, 8, 12, 13)

✅ Svarbu pasišvęsti mėgstamam darbui, svarbu ką nors mylėti ir kažkuo rūpintis. Labai svarbu – susitikimo su Dievu laukimas. Tikinčiam žmogui tas laukimas suteikia viltį, paguodą ir ramybę. Tada visi mūsų kasdieniai reikalai, mūsų praradimai ar pasiekimai įgyja prasmę Dievo susitikimo su mumis šviesoje. Mes tikimės pasaulio, kuriame nebebus ligų ir sielvartų, neteisybės ir mirties.

🔹“Jis nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių; ir nebebus mirties, nebebus liūdesio nei aimanos, nei sielvarto, nes kas buvo pirmiau, tas praėjo“ (Biblija, Apreiškimo knyga 21:4).

✅ Visada atminkite, kad esate Dievui daug brangesnis, nei galite įsivaizduoti. Jūsų vertę lemia ne jūsų pasiekimai, o Jo požiūris į jus. Jūsų asmenybės vertė ir gyvenimo reikšmingumas grindžiamas Dievo meile. Akivaizdu, kad mūsų širdyje yra tuštuma ir ilgesys, kurie gali būti užpildyti tik Dievu.

🔸Įsiklausykite į krikščionės rašytojos Elenos Vait žodžius: „Atverkite Dievui savo reikmes, džiaugsmus ir liūdesį, savo rūpesčius ir būgštavimus! Jūs tuo nenuvarginsite ir neapsunkinsite Jo… Jo mylinčią širdį paliečia mūsų sielvartai. Jis pergyvena kartu su mumis, kai mes Jam juos išsakome. Ateikite pas Jį su viskuo, kas jus trikdo ir neramina. Jokia našta nebus Jam per sunki: juk Jis laiko pasaulius ir valdo Visatą“.

Paruošta pagal: https://sokrsokr.net/gde-iskat-smysl-zhizni/

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM