Žmogaus kvėpavimas: stebinantys faktai

👉🏻Mūsų organizmas apdovanotas gebėjimu sušildyti ir sudrėkinti orą, iki kol jis pasiekia plaučius. Tuo pačiu oras dar ir apvalomas. Įsivaizduokite, kas nutiktų, jei oras nebūtų pašildytas, išvalytas ir sudrėkintas.

▫️ Kiekvienam iš mūsų pažįstamas tas nemalonus pojūtis ir skausmas, kurį patiriame išėję iš šiltos patalpos į šaltą orą. Tai toks deginantis pojūtis plaučiuose, kartais net kvėpuoti sunku. Problema ne šaltas oras, o staigus temperatūros ir drėgmės pokytis. Organizmas neturi pakankamai laiko tinkamai paruošti orą, kurį įkvepiame. Laimei, mūsų kūnas sugeba sušildyti, sudrėkinti ir išvalyti orą, kol šis pasiekia plaučius.

▫️ Į mūsų kūną oras patenka per dvi išorines angas: burną ir nosį. Nosyje orą šildo platus kraujagyslių tinklas, išklojęs nosies ertmę. Ši plati kraujagyslių sistema yra priežastis to, kad retkarčiais nosis kraujuoja, ypač kai išdžiūsta gleivinė nosies viduje. Niekas nepaneigs, kad automobilio radiatorius tai konstruktoriaus kūrinys. Kūrėjas sukūrė tokią žmogaus nosies šildymo sistemą kraujo cirkuliacija, prieš kurią bet kokia automobilio šildymo sistema atrodo primityvi.

▫️ Nosies ertmė padengta plaukeliais, reikalingais mikrodalelių sulaikymui. Be šių plaukelių į plaučius galėtų patekti mažos dalelės, tokios kaip dulkės, žiedadulkės ar dūmai.

▫️ Yra dar vienas barjeras, padedantis sulaikyti mikrodaleles. Iš burnos ar nosies ertmės oras patenka į gerklas. Gerklos, trachėja ir bronchai iškloti gleivinės ląstelėmis, kurios išskiria gleives. Jos padeda sulaikyti pašalines daleles.

▫️ Bet jei gleivės liktų ant kvėpavimo takų sienelių, galiausiai jos išdžiūtų ir negalėtų atlikti apsauginės funkcijos. Mūsų organizmas privalo nuolat pašalinti seną gleivių sluoksnį ir uždėti naują. Tam ir skirtos virpamosios ląstelės, turinčios „plaukelius“, tarsi blakstienas. Jos lyg „irkluoja“ vienu metu, pašalindamos senas gleives ir užtepdamos naują „šviežių“ gleivių sluoksnį, palaikydamos tinkamą kvėpavimo takų būklę.

▫️ “Blakstienų” susitraukimas – tai specialiai tam skirtas ląstelių judėjimas. Blakstienos išsilenkia sklandžiomis, lygiomis bangomis, viena kryptimi. Kiekviena “blakstiena” juda panašiai kaip rykštė: pirmiausia įvyksta stiprus smūgis, kuris visiškai ištempia blakstieną ir pašalina aplinkinį skystį, o po to seka atsistatymo fazė, kurios metu “blakstiena” grįžta į pradinę padėtį sukimosi judesiu, kuris sumažina klampų pasipriešinimą.

‼️ Kiek svarbios šios mažytės “blakstienėlės”, paklauskite žmogaus, kuris kenčia nuo nejudrių “blakstienų” sindromo arba žmonių, kurių gleivių koncentracija yra tirštesnė nei įprastai. Paklauskite žmonių, sergančių cistine fibroze, kurių kvėpavimo takai neišsivalo taip, kaip turėtų. Šios “blakstienos” buvo sukurtos specialiai tam, kad atliktų savo funkciją, o jūs ir aš jaustumės sveiki ir laimingi.

🧡 „Šlovinu tave, nes esu nuostabiai padarytas. Tavo visi darbai nuostabūs, – aš tai gerai žinau.” (Psalmynas 139:14)

Šaltinis: origins.org.ua

Paruošta pagal: 8doktorov.ru

Please follow and like us:
0
Tweet 20
Pin Share20

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM